Administracinė byla Nr. A-489-463/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02699-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Šiaulių AVPK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. . Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:
2.1. Tarp pareiškėjos ir A. P. (buvusi B.) dėl įvairių nesutarimų susidarė konfliktinės situacijos, dėl to pareiškėjos atžvilgiu buvo išnagrinėtos kelios administracinių nusižengimų bylos, kurių galėjo nebūti, jei Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą.
2.2. Pareigūnas D. M. (toliau – ir D. M.) 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val. surašė pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR P-619-2020 (toliau – ir Protokolas), 11.00 val. paskyrė administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą jo tarnybiniame automobilyje ir jau 11.07 val. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_ N-844-2020 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėją pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė nuobaudą – 400 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti A. P. 30 Eur žalą.
2.3. Nesutikdama su Nutarimu, pareiškėja jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-117-1007/2020 panaikino Nutarimą ir grąžino bylą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.
2.4. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, o 616 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per 20 darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos. Pareiškėjos atveju Nutarimas priimtas per 15 min., nebuvo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, nebuvo įvertinti ir ištirti visi įrodymai ir aplinkybės, neduota paaiškinti, Protokolas surašytas ir galutinis Nutarimas priimtas tą pačią dieną ir valandą. D. M. turėjo iš anksto parengtą Protokolą ir Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuos davė pareiškėjai pasirašyti, ir tai rodo, kad jau buvo iš anksto suformuota nuostata dėl nuobaudos. Šioje situacijoje D. M. piktnaudžiavo savo teisėmis ir viršijo įgaliojimus, nes, surašęs Protokolą, turėjo jį perduoti nagrinėti kitam pareigūnui, duoti laiko pareiškėjai pateikti savo argumentus dėl inkriminuojamo įvykio ir įgyvendinti teisę į žodinį bylos nagrinėjimą.
2.5. Dėl D. M. piktnaudžiavimo ir netinkamo pareigų atlikimo pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą, dėti pastangas, aukoti savo laiką tam, kad įrodytų, jog nėra susijusi su A. P. automobilio subraižymu. Dėl neteisėto ir nepagrįsto kaltinimo pareiškėja patyrė didelį emocinį stresą, pažeminimą, sumenkinimą, dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, teko vartoti raminamus žolinius vaistus, ieškoti teisinės pagalbos, neturint teisinio išsilavinimo gilintis į teisinius dalykus, kreiptis į teismą, vaikščioti į teismo posėdžius ir įrodinėti savo nekaltumą, todėl pareiškėja patyrė moralinę (neturtinę) žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma.
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Aplinkybė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino tyrėjo D. M. priimtą Nutarimą, nesudaro pagrindo vertinti pareigūno veiksmų kaip neteisėtų. Teismas minimoje nutartyje nepasisakė, kad policijos pareigūnas priėmė klaidingą ar neteisėtą sprendimą, ir dėl to toks sprendimas naikinamas.
3.2. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Protokole yra įrašas, jog R. P. su Protokolu nesutiko, o jos paaiškinimas yra atskirame lape, jos parodymai užfiksuoti 2020 m. balandžio 8 d. apklausos protokole. Administracinio nusižengimo teisena pradėta 2020 m. kovo 26 d., o Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2020 m. balandžio 8 d., tad pareiškėjos pretenzijos dėl tyrimo trukmės yra visiškai nepagrįstos.
3.3. Ginčo administracinio nusižengimo byloje R. P. kaltė buvo grindžiama liudytojos R. P. parodymais, duotais 2020 m. kovo 30 d., nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos protokolu bei kitais duomenimis, tačiau bylą nagrinėjant teisme liudytojos R. P. parodymai keitėsi. Tyrėjas D. M. liudytojos R. P. parodymus užfiksavo 2020 m. kovo 30 d., po penkių dienų, kai policija 2020 m. kovo 25 d. gavo anoniminį pranešimą apie gadinamą svetimą turtą, o teisme R. P. buvo detaliai apklausta po beveik trijų mėnesių, 2020 m. birželio 17 d.
3.4. Nors pareiškėja teigia patyrusi didelį emocinį stresą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, miego sutrikimą ir kt., ji dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi po 3 metų nuo teismo nutarties priėmimo, todėl darytina išvada, kad ji nepatyrė tokių dvasinių sukrėtimų, streso, pažeminimo, sumenkinimo, kaip teigia skunde, nes didžiausias neigiamas poveikis jaučiamas iškart po atliktų galimai neteisėtų veiksmų.
II.
4. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas pranešimas apie tai, jog 2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. R. P. (duomenys neskelbtini) namo kieme paėmusi akmenį galbūt nubrėžė A. B. priklausančio automobilio vairuotojo pusės galines dureles. Šį įvykį matė ir automobilio savininkei pranešė (duomenys neskelbtini) namo gyventoja R. P., kuri 2020 m. kovo 30 d. buvo apklausta kaip įvykio liudytoja. 2020 m. balandžio 2 d. atlikta įvykio vietos apžiūra ir surašytas protokolas 2020 m. balandžio 8 d. 10.30–10.50 val. kaip liudytoja apklausta R. P., surašytas apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, jog mašinos durelių nebraižė, mano, kad buvo apšmeižta; tą pačią dieną, 10.54 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl to, kad 2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. R. P. tyčia sugadino A. B. priklausantį turtą. 2020 m. balandžio 8 d. 11.07 val. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 41-ANR_ N-844-2020, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. už nusižengimą, numatytą ANK 115 str. 1 d., paskirta 400 Eur bauda.
5.2. 2020 m. lapkričio 9 d. Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą dėl Nutarimo, R. P. skundą tenkino, skundžiamą Nutarimą panaikino ir grąžino bylą papildomam tyrimui.
5.3. 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, kadangi nenustatytas administracinį nusižengimą padaręs asmuo.
6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, ANK 564, 566, 567 straipsnių nuostatas, aktualią teismų praktiką.
7. Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ANK 615 straipsnio nuostatas, nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolą surašė, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats tyrėjas D. M., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val., o byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas 2020 m. balandžio 8 d. 11.07 val. Teismas pažymėjo, kad į administracinio nusižengimo protokolą nebuvo įrašytas administracinis nurodymas, nors nebuvo nei vieno iš ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų; administracinio nusižengimo protokolas nebuvo perduotas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė parašyti paaiškinimą, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole.
8. Teismas įvertinę ANK 570 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjai, nei nukentėjusiajai tokia teisė nebuvo suteikta, nes Nutarimas priimtas po 13 minučių nuo Protokolo surašymo momento, joms taip pat nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje nurodytomis teisėmis (susipažinti su bylos medžiaga, pateikti dokumentus ir kt.).
9. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą dėl Nutarimo, panaikino Nutarimą konstatavęs, jog byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog R. P. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad minimoje administracinio nusižengimo byloje teismas nevertino šio administracinio nusižengimo tyrimo eigos ir tyrėjo surašytų dokumentų teisėtumo, jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau jau vien ta aplinkybė, kad Nutarimas panaikintas nustačius, jog nesurinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad Nutarimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Teismas sprendė, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnas, tirdamas administracinio nusižengimo aplinkybes ir nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, veikė netinkamai, nesilaikydamas ANK reikalavimų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus. Teismas nurodė, kad esminė viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai – nustatyta.
11. Teismas įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl jai padarytos neturtinės žalos, apžvelgė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, aktualią teismų praktiką ir pripažino, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. netinkamai išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos ir priimto neteisėto Nutarimo, pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala. Pareiškėja galėjo patirti stresą, kai jos atžvilgiu per keliolika minučių buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, čia pat tarnybiniame automobilyje išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir paskirta net 400 Eur bauda, neleidus tinkamai pasiruošti tokios bylos nagrinėjimui ir pasinaudoti kitomis ANK numatytomis teisėmis. Pareiškėja taip pat galėjo patirti nepatogumus, dvasinius išgyvenimus dėl būtinumo kreiptis į teismą, parengti teismui tinkamus procesinius dokumentus, dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Šiaulių apylinkės teisme, nes iš pateiktų teismo posėdžių protokolų matosi, kad vyko ne vienas teismo posėdis, pareiškėjai teko juose dalyvauti ir pasisakyti. Teismas pažymėjo, kad šias aplinkybes paneigiančių argumentų atsakovas byloje nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nurodytų nepatogumų nebūtų patyrusi, jei nebūtų buvę neteisėtų policijos pareigūno veiksmų.
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, atsižvelgęs į Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjos nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III.
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, arba pripažinti pareiškėjos teisių pažeidimą nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priteisdamas neturtinę žalą pareiškėjai, neteisingai įvertino priežastinį ryšį tarp administracinį nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno veiksmų ir pareiškėjai kilusių pasekmių.
14.2. Nors policijos pareigūnas D. M., surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, į jį neįrašydamas administracinio nurodymo, pats išnagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas nutarimą, nesilaikė ANK 610, 615 straipsniuose numatytų reikalavimų, tačiau šių nuostatų nesilaikymas negalėjo pareiškėjai sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės, numatytos ANK 570 straipsnio 3 dalyje ir 577 straipsnio 2 dalyje. Iš 2020 m. balandžio 8 d. R. P. apklausos protokolo matyti, kad ji teikė parodymus dėl nusižengimo, kuriuos surašė policijos pareigūnas, juos patvirtino kaip surašytus teisingai bei parodymus papildė savarankiškai, be to, iš Protokolo matyti, kad R. P. išreiškė žodinį nesutikimą su pažeidimu, bei papildomo paaiškinimo dėl pažeidimo neteikė, pasirašė po savo išreikšta valia, ir buvo pasirašytinai supažindinta su savo teisėmis ir pareigomis, numatytomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje, po ko jokia forma ji nepateikė prašymų ar pageidavimų dėl išaiškintų teisių.
14.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja neturėjo faktinės galimybės pasinaudoti išaiškintomis teisėmis, be to, pareiškėja savo rašytinį nesutikimą dėl pažeidimo išreiškė Nutarime ir pasinaudojo teise jį apskųsti. Pareiškėja skundą Šiaulių apylinkės teismui teikė ne dėl to, kad tyrėjas D. M. pažeidė jos teises, o dėl kitų motyvų. Iš pareiškėjos skundo turinio, teikto Šiaulių apylinkės teismui, matyti, kad ji žinojo visas tyrimo aplinkybes, t. y. buvo susipažinusi su tyrimo medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nebuvo leista pasinaudoti ANK numatytomis teisėmis.
14.5. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje nepasisakė, kad policijos pareigūnas priėmė klaidingą ar neteisėtą Nutarimą, ir dėl to jis naikinamas, teismas taip pat nenustatė Šiaulių AVPK pareigūno neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, Nutarimas buvo panaikintas dėl to, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Šiaulių AVPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjai administracinę nuobaudą. Vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, t. y. kad jis priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą.
14.6. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byla teisme nebuvo nutraukta. Protokolą bei Nutarimą surašęs pareigūnas turėjo pagrindą įtarti, jog pareiškėja galbūt padarė administracinį nusižengimą ir juos surašyti. Taigi nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad yra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.
14.7. Net ir konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus, tai savaime nereiškia, jog pareiškėjai turi būti priteisiama neturtinė žala.
14.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja galėjo patirti nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose, tačiau administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjos veiksmų / neveikimo.
14.9. Pareiškėja, skunde teismui nurodžiusi, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto kaltinimo ji patyrusi didelį emocinį stresą, pažeminimą, sumenkinimą, t. y. neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 eurų suma, nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė skunde išvardintas pasekmes, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.
14.10. Pirmosios instancijos teismas neatliko savo pareigos ištirti ir išsiaiškinti, ar šioje konkrečioje ginčo situacijoje pareiškėjos skunde išdėstyti teisiniai argumentai ir nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra pagrįsti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes, teismas išvadas apie pareiškėjos patirtą neturtinę žalą grindė tik bendro pobūdžio teiginiais apie pareiškėjai sukeltą stresą, įtampą, dvasinius išgyvenimus ir kt. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, kad dėl policijos pareigūno surašyto administracinio nusižengimo Protokolo ir Nutarimo priėmimo bei jo ginčijimo teisme pablogėjo pareiškėjos sveikata.
14.11. Dėl iškeltos administracinio nusižengimo bylos pareiškėja galėjo patirti nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai neatitinka Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų.
14.12. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeistų teisių pripažinimas būtų pakankama moralinė kompensacija.
15. Pareiškėja 2025 m. spalio 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių AVPK, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, konstatavęs, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. netinkamai išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos ir priimto neteisėto Nutarimo, pareiškėjai galėjo būti padaryta neturtinė žala.
18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinosios sąlygos atsakomybei kilti (t. y. nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų), be to, pareiškėja neįrodė, kad ji patyrė neturtinę žalą.
19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_N-844-2020 R. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo nubausta 400 eurų bauda ir įpareigota atlyginti 30 eurų žalą nukentėjusiajai A. B. už tai, jog 2020 m. kovo 25 d. apie 21.00 val. tyčia sugadino A. B. priklausantį turtą, tai yra tyčia įbrėžė automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės galines dureles, tuo padarydama 30 eurų žalą. Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, pateikė skundą teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-117-1007/2020 pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių AVPK. Pakartotinai ištyrus administracinio nusižengimo bylą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu nutraukė pradėtą administracinio pažeidimo teiseną, nenustačius administracinį nusižengimą padariusio asmens.
21. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje prašo priteisti jai 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kurį ji kildina iš neteisėtų D. M. veiksmų, t. y. netinkamo pareigų atlikimo surašant Protokolą ir priimant Nutarimą (t. y. dėl padarytų procedūrinių pažeidimų) ir dėl nepagrįsto kaltinimo administracinio nusižengimo padarymu.
22. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
24. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).
25. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą sieja su neteisėtais Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo skyriaus tyrėjo D. M. veiksmas, be kita ko, su jo padarytais ANK 615 straipsnio 3 dalies ir 616 straipsnio 4 dalies pažeidimais (kad administracinį nusižengimą tyrė ir nutarimą priėmė tas pats asmuo; nebuvo vertinti ir ištirti visi įrodymai ir aplinkybės, neduota paaiškinti, tą pačią dieną ir valandą surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas galutinis nutarimas, nebuvo įgyvendinta pareiškėjos teisė į žodinį bylos nagrinėjimą), t. y. su procedūriniais pažeidimais.
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Protokolą surašė, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir Nutarimą priėmė tas pats pareigūnas – tyrėjas D. M., Protokolas surašytas 2020 m. balandžio 8 d. 10.54 val., o byla išnagrinėta ir Nutarimas priimtas 2020 m. balandžio 8 d. 11.07 val. Į administracinio nusižengimo protokolą nebuvo įrašytas administracinis nurodymas, numatytas ANK 610 straipsnio 1 dalis (administracinio nusižengimo protokolą įrašomas administracinis nurodymas, t y. pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos) nors nebuvo nei vieno iš ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Protokolas nebuvo perduotas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.
27. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga (ANK 570 str. 3 d.), duoti paaiškinimus, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka (ANK 577 str. 2 d.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad policijos pareigūnas D. M., surašydamas Protokolą ir į jį neįrašydamas administracinio nurodymo bei pats išnagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ir priimdamas Nutarimą, nesilaikė ANK 610, 615 straipsniuose numatytų reikalavimų, tačiau nesutinka, kad šie procedūriniai pažeidimai sukėlė pareiškėjai jos nurodytą neturtinę žalą. Atsakovas taip pat nesutinka, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės, numatytos ANK 570 straipsnio 3 dalyje ir 577 straipsnio 2 dalyje, pažymėdamas, kad pareiškėja pateikė paaiškinimus Protokole (t. y. papildė savo duotus parodymus), ir neišreiškė pageidavimo pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytomis teisėmis.
29. Administracinių nusižengimų kodekso 610 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos <...> per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos <...>. Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalį, administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. ANK 570 straipsnio 3 dalis nustato, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi šias teises: susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus; naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (1–8 p.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes (kad pareiškėja 2020 m. balandžio 8 d. buvo apklausta kaip liudytoja dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnio 2 dalyje, padarymo, apklausia vyko nuo 11.30 val. iki 11.,50 val.; iš karto po apklausos, 10.54 val. surašytas Protokolas, 11.07 val. – priimtas Nutarimas administracinio nusižengimo byloje) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, surašant Protokolą ir priimant Nutarimą nebuvo laikomasi ANK 610 ir 615 straipsnių nuostatų (pareiškėjai nebuvo duotas administracinis nurodymas, Nutarimą priėmė tas pats asmuo, kuris atliko tyrimą), be to pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, teikti papildomus paaiškinimus (Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-117-1007/2020 teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad pareiškėja galėtų susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga), t. y. buvo padaryti procedūrinio pobūdžio pažeidimai.
31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ne kiekvienas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, net jei toks nustatomas, sudaro pagrindą naikinti nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-822/2022).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasinaudojo savo teise apskųsti Nutarimą. Šiaulių apylinkės teismas, administracinio nusižengimo byloje vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, jį panaikino, konstatavę, kad nesurinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, tačiau procedūriniai Protokolo surašymo ir Nutarimo priėmimo pažeidimai nebuvo konstatuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai surašant Protokolą ir priimant Nutarimą nebuvo esminiai, dėl kurių pradėta administracinio nusižengimo teisena turėjo būti nutraukta, ir jie nepaneigia aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo teisinį pagrindą pradėti administracinę teiseną ir surašyti Protokolą bei priimti Nutarimą.
33. Pareiškėja neturtinę žalą taip pat sieja su neteisėtu ir nepagrįstu jos apkaltinimu padarius administracinį nusižengimą.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Nutarimas buvo panaikintas nustačius, jog nesurinkta pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų, ir tai patvirtina, kad jis buvo neteisėtas ir nepagrįstas, o Šiaulių AVPK pareigūnas, tirdamas administracinio nusižengimo aplinkybes ir nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, veikė netinkamai, nesilaikydamas Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas nenustatė atsakovo pareigūno neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, o Nutarimas buvo panaikintas dėl to, kad teismas ir atsakovas skirtingai vertino liudytojos parodymus.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).
37. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-117-1007/2020 konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. P. padarė jai inkriminuotą nusižengimą, ir, atsižvelgdamas į tai, kad administracinį nusižengimą padarė ne R. P., o galimai kitas asmuo, panaikino Nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, kadangi institucijai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir nustatyti pažeidimą padariusį asmenį. Pažymėtina, kad pakartotinai ištyrus administracinio nusižengimo bylą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu nutraukė pradėtą administracinio pažeidimo teiseną, nenustačius administracinį nusižengimą padariusio asmens. Šiame nutarime nurodyta, kad šiuo atveju R. P. veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto ANK l15 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) padarymo fakto, nes tyrimo metu patikimų duomenų, patvirtinančių, kad R. P. padare jai inkriminuotą nusižengimą, nenustatyta. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nagrinėjamu atveju, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo surinkti pareiškėjos kaltę patvirtinantys neginčijami įrodymai, taigi atsakovo pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta įstatymuose, t. y. padarė neteisėtus veiksmus (neveikimą). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad, atlikus pakartotinį tyrimą, R. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo nebuvo nustatyta.
38. Pareiškėja nurodė dėl neteisėto ir nepagrįsto kaltinimo patyrusi didelį emocinį stresą, pažeminimą, sumenkinimą, dvasinius išgyvenimus, jai sutrikęs miegas, tekę vartoti raminamus žolinius vaistus, ieškoti teisinės pagalbos, neturint teisinio išsilavinimo gilintis į teisinius dalykus, kreiptis į teismą, vaikščioti į teismo posėdžius ir įrodinėti savo nekaltumą.
39. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/200; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
40. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, paprastai administracinės nuobaudos paskyrimo aplinkybės sukelia neigiamas emocijas, stresą, išgyvenimus, o administracinių nusižengimų protokolų surašymo aplinkybių išsiaiškinimas pareikalauja papildomų laiko sąnaudų, įneša nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-687-968/2024). Pareiškėja, siekdama apginti savo teises (nuginčyti Nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, o tai jai taip pat sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus, kurių pareiškėja nebūtų patyrusi, jei atsakovo pareigūnas būtų tinkamai išsiaiškinęs administracinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimus (ABTĮ 56 str. 2 d.), nurodė, kaip būtent pasireiškė jos patirta neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr. šios nutarties 2.4 p.) ir, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur suma, kuri, jos nuomone, būtų pakankama satisfakcija už padarytą neturtinę žalą.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti ir (ar) sušvelninti asmens patirtus neturtinius praradimus ir neigiamus padarinius, suteikiant asmeniui galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais arba pakeičiant asmens prarastas vertybes kitais asmeniui vertingais dalykais, ir taip siekti atkurti pažeistų asmens teisių pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens pažeistoms teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti bei patirtai neturtinei žalai atlyginti ne visais atvejais yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigine kompensacija priteisiamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023; kt.).
43. Atsižvelgdama į nustatytų atsakovo įstaigos pareigūno atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį (asmuo nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jam paskirta bauda), pareiškėjos patirtų fizinių ir psichologinių nepatogumų pobūdį ir intensyvumą, teisėjų kolegija, remdamasi įstatymuose įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, teismų suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti neužtenka pripažinti atsakovo neteisėtus veiksmus, ir pareiškėjai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.\
44. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė pareiškėjai iš atsakovo 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens patirtos neturtinės žalos dydis yra nustatomas teismo pagal administracinėje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad neturtinės žalos dydį nustato teismas, o minėtą žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių aplinkybių, reikšmingų minėtos žalos dydžiui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-237-415/2018; kt.).
46. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, proporcingas ir tinkamas. Minėto dydžio neturtinės žalos atlyginimas visiškai kompensuoja pareiškėjos patirtą neturtinę žalą, t. y. fizinius ir psichologinius išgyvenimus, susijusius su atsakovo pareigūno atliktais neteisėtais veiksmais ir jų sukeltais padariniais.
47. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai iš atsakovo 400 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Virginija Volskienė