Administracine byla Nr.I-26-414/2011
Procesinio sprendimo kategorija 16.5
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. sausio men. 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškejui M. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal M. S. prašyma atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del darbo užmokescio dalies priteisimo,
nustate:
M. S. praše priteisti iš atsakovo 2142,74lt. nesumoketo darbo užmokescio dali. Prašyme nurodyta, kad atsakovas nesumoketa darbo užmokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to, priskaiciuodamas ir išmokedamas darbo užmokesti, taike Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Atsakovo atstovas i teismo posedi neatvyko. Atsiliepime i prašyma atsakovas praše prašyma atmesti kaip nepagrista, taikyti DK 27 str. 2d. nustatyta treju metu senaties termina, o teismui manant, kad pareiškejui priklauso darbo užmokescio nepriemoka, praše atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Pareiškejas yra statutinis valstybes tarnautojai ir jo reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Atsakovo parengtose pažymose nurodyta, jog laikotarpiu už 2007-2008 metus pareiškejui M. S. neišmoketa 2142,74lt. priemoku ir priedu dalis, viršijanti 70 procentu pareigines algos (bl. 8-13).
Valstybes tarnautojams atitinkamo dydžio darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo užmokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu pareigines algos. Šiame kontekste pažymetina, kad valstybes tarnautoju darbo apmokejimo tvarka, be jokiu išlygu taikoma ir statutiniams valstybes tarnautojams, kuri buvo nustatyta Valstybes tarnybos istatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“. Pareiškejui darbo užmokestis buvo skaiciuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti už darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima už darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo užmokescio mokejima pareiškejams. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo užmokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo užmokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripažinimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo užmokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige taikomos ir nagrinejamoje byloje. Del Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio konstitucingumo išplestine teiseju kolegija nesuabejojo, todel nera teisinio pagrindo atideti bylos nagrinejima, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrineti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymai Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010, Nr. 40/2010.
Pareiškejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pažeistas teises teisme.
Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejui nesumoketa darbo užmokesti negali buti pripažintas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo užmokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne valstybe placiaja prasme, todel konstatuojama, kad pareiškejo reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje išdeste 2005-12-21 ir 2010-06-07 nutartyse išplestines teiseju kolegijos išnagrinetose administracineje byloje A1-638/2005 ir A622 – 1735-2010.
Pareiškejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo užmokestis. Konstatuota, kad pareiškejui priklausancios darbo užmokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškejai yra išsaugojes galimybe ginti šiuo nesumokejimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo užmokescio nemokejima pareiškejui yra išnykes.
M. S. su prašymu i teisma kreipesi 2010 11 12, todel piniginiai jo reikalavimai galetu buti tenkinami nuo 2007 11 12 iki 2010 11 12, nes atsakovas praše taikyti DK 27 str. 2d. nustatyta treju metu senaties termina. Nustatytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu konstatuojama, jog M. S. prašymas del priteisimo negauto darbo užmokescio 2137,21lt. sumai pagristas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu, todel tenkintinas, nes toks priteisimas neprieštarauja DK 298 str. nuostatai, kad valstybes tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del darbo užmokescio ir kitu su darbo santykiais susijusiu sumu priteisimo išdeste 2010-02-20 nutartyje administracineje byloje A 756 - 1571/2010.
CPK 284 str. 1d. numato, kad teismas turi teise dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarka. Teismas atsižvelgdamas i i visuotinai žinoma aplinkybe apie sunkia atsakovo turtine padeti, nes valstybes tarnautoju profesine veikla atlyginama iš valstybes biudžeto, o biudžete turi buti numatyti asignavimai valstybes tarnautoju darbo užmokesciui, sprendžia, kad teismo sprendimas vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui skaiciuojant nuo šio sprendimo priemimo dienos.
Vadovaujantis LR Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 2p.,
n u s p r e n d e :
Prašyma patenkinti iš dalies.
Priteisti M. S. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa 2137,21lt. darbo užmokescio dali.
Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.
Teisejas Rimantas Giedraitis