Civilinė byla Nr. 2YT-472-723/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03649-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Astai Mažeikienei,

dalyvaujant pareiškėjams V. L., S. G., Z. Č.,

suinteresuotam asmeniui D. K.,

teismo vertėjai Alicijai Stančinskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L., S. G., Z. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, D. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjai V. L., S. G., Z. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po tetos M. S. mirties, t.y. turtą – 39600/148400 dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4).

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjų motinos: V. L. mama G. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)), S. G. mama K. G. (mirusi (duomenys neskelbtini)), Z. Č. mama J. Č. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens D. K. mama M. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)) buvo seserys. Visos keturioms seserims Apskrities viršininko 1999-10-11 sprendimu Nr. 41-7824 atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tais pačiais metais nuosavybės teisės jų vardu įregistruotos viešame registre į žemės ūkio paskirties žemės sklypą 14,84 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas V. L. po savo mamos G. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir įregistravo nuosavybės teises į nurodyto žemės sklypo 39600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2003-08-08 Vilniaus rajono 1 notarų biure. Pareiškėjas S. G. po savo mamos K. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir įregistravo nuosavybės teises į minėto žemės sklypo 39600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2006-05-15 Švenčionių rajono 1 notaro biure. Pareiškėjas Z. Č. po savo mamos J. Č. mirties atsiradusį palikimą priėmė ir įregistravo nuosavybės teise į minėto žemės sklypo 29600/148400 dalį pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2006-01-30.

Suinteresuotas asmuo D. K. po savo mamos M. S. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, nors apie jį žinojo (jos parašas yra žemė sklypo plane, kurį 1999 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas), žeme nesirūpina. Pareiškėjai ne kartą prašė D. K., kad ji arba priimtų palikimą arba jo atsisakytų visų pareiškėjų naudai, tačiau ji nesiima jokių veiksmų nuo 1999 metų.  D. K. į notarą nesikreipė, todėl negalint baigti tvarkytis dokumentus įteisinant faktiškai priimtą ir valdomą palikimą, registruotą M. S. vardu, pareiškėjams yra ribojamos ir disponavimo turtu teisės, nuosavybės teisės.

Pareiškėjai, atkūrus nuosavybės teises mirusiųjų vardu, priėmė palikimus ir faktiškai pradėjo valdyti visą žemės sklypą, įskaitant mirusios M. S. žemės sklypo dalį, kadangi D. K. palikimo nepriėmė, mirusiosios M. S. dalis nėra atidalinta ar kaip nors kitaip atskira, todėl jie visi kartu ir valdo visą sklypą, t.y. priėmė palikimą ir žeme rūpinosi patys, ją dirbo. Pareiškėjai 2013 metais, kad žemės sklypas nepradėtų dirvonuoti, sudarė jo nuomos sutartis su nuomininke, nustatant, jog žemės sklype turi būti vykdoma žemės ūkio veikla. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. vardu tebėra registruota žemės sklypo 39600/148400 dalis, sudaranti 2 hektarus, todėl ir ši dalis visų pareiškėjų sprendimu V. L. vardu buvo perduota neatlygintinai naudoti nuomininkui, t.y. vykdyti žemės sūkio veiklą.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime (b.l. 41-42) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos M. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos M. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas Z. Č. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad M. S. yra jo teta, jo mamos sesuo. Ji turėjo vaikų, vienas gyvas, tai D. K., tačiau ji palikimo nepriėmė. Teta numirė (duomenys neskelbtini) metais. Su palikėja gyveno jos vyras. Po tetos mirties ten tvarkėsi jos dukra D. K..

Pareiškėjas S. G. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad palikėja M. S. yra jo mamos sesuo. Palikėja M. S. iki mirties gyveno kartu su savo vyru ir dukra D. K.. Jos gyvenamojoje vietoje po mirties toliau tvarkėsi jos vyras ir dukra.

Pareiškėjas V. L. prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad M. S. yra jo motinos sesuo. M. S. turėjo vaikų, dabar gyva D. K.. Po M. S. mirties jos gyvenamojoje vietoje liko gyventi dukra D. K. ir jos vyras M. S.. Vyras ten toliau tvarkėsi, prižiūrėjo. Jie palikimo nepriėmė.

Suinteresuotas asmuo D. K. konkrečiai dėl pareiškimo sutikimo/nesutikimo nepasisakė.Atsakydama šį klausimus nurodė, kad M. S. buvo jos mama. Kai ji mirė, palikėjos vyras, jos tėvas liko ten gyventi. Ji pati gyveno atskirai. Po motinos mirties tėvas ten toliau tvarkėsi, mokėjo mokesčius. Tėvas su motina namą statėsi kartu. Jie buvo du vaikai, jos brolis numirė. Po tėvo mirties ji priėmė tėvo palikimą. Ji nesusitvarkė dokumentų ir nenori imti tos žemės, atsisako.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Pareiškimas atmestinas.

4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų V. L., S. G., Z. Č. teta (motinų sesuo) ir suinteresuoto asmens D. K. motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 31-37). Nagrinėjamu atveju M. S. palikimas atsirado iki naujojo civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.). Tokiu būdu, M. S. palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo jos mirties (duomenys neskelbtini).

5. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius (1964 m. CK 40 str.). Taigi palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo teisiškai įforminti. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą – privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti.

6. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad dėl M. S. palikimo priėmimo po jos mirties į notarų biurą su pareiškimu niekas iš pareiškėjų nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai V. L., S. G., Z. Č. nepateikė jokių įrodymų, kad jie savo aktyviais faktiniais veiksmais priėmė palikimą po tetos M. S. mirties ir galėjo jį priimti esant gyvam aukštesnės eilės palikuoniui-jos dukteriai ir vyrui  (1964 m.CK 573 str.,CPK 12, 178 str.). 

Pareiškėjai teismui nenurodė nei vieno aktyvaus veiksmo, kuriuo būtų išreiškę savo valią priimti tetos palikimą. Pareiškėjai po M. S. mirties faktiškai net negalėjo pradėti valdyti pareiškime nurodytos palikėjai priklausančios žemės sklypo dalies, nes į šį žemės sklypą pareiškėjų ir suinteresuoto asmens motinoms nuosavybės teisės atkurtos buvo tik 1999-10-11 apskrities viršininko sprendimu, t.y. net keturi metai po palikėjos M. S. mirties. Teismo posėdyje visi pareiškėjai patvirtinto, kad iki savo mirties M. S. gyveno su savo vyru,su kuriuo kartu statėsi namą. Po M. S. mirties jos vyras toliau liko gyventi jų gyvenamojoje vietoje, prižiūrėjo namą, mokėjo komunalinius mokesčius. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. S. palikimą faktiniu valdymų priėmė jos sutuoktinis, suinteresuoto asmens D. K. tėvas. Po pastarojo mirties palikimą nurodė priėmusi suinteresuotas asmuo D. K. (dukra). Pagal 1964 m. CK 573 straipsnį sutuoktinis yra pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjai buvo 4 eilės įpėdiniais (mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios)), o ketvirtosios eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jeigu nėra ankstesnės eilės įpėdinių. Pačių pareiškėjų paaiškinimais, palikėjos M. S. palikimą faktiniu valdymu priėmė ne pareiškėjai, o būtent pirmos eilės įpėdinis (palikėjos sutuoktinis).Po sutuoktinio mirties jo palikimą priėmė jo dukra D. K..Tai reiškia,kad ji turi visas teises į savo motinos palikimą.

Teismas pastebi,kad palikimas yra priimamas ne tik esantis tai dienai faktinis,bet ir su juo sekančiomis teisėmis ir pareigomis į ateitį. 

7. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė ir paveldima bendraisiais pagrindais. Taigi, žemės, į kurią atkurta nuosavybė, jau atkūrus nuosavybę pareiškėjų eksploatavimas (arimas, nuomojimas ir pan.), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kaip vieną iš veiksmų, rodančių palikimo priėmimą, nes šis veiksmas yra savaime ekonomiškai naudingas ją naudojančiam asmeniui,bet nesusijęs šiuo atveju su palikimo priėmimu.

8. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir nesant teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjai po savo tetos M. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymu nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškimas atmestinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,259-270,444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                               Vilmantas Ambrulevičius