Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-164-275-2014].docx
Bylos nr.: 2S-164-275/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Elgamos grupė" 125816838 Ieškovas
UAB "Instra" 125144956 Ieškovas
UAB "Elgama-elektronika" 110395970 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-169-275/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34848-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.;122.4.

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Elgama-Elektronima“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Elgama-Elektronima“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ ieškinį atsakovams Ž. M., L. V. A., V. K. ir A. S. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto konstatavimo, nuostolių atlyginimo, baudos skyrimo,

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

Ieškovai UAB „Elgama-Elektronima“, UAB „Elgamos grupė“, UAB „Instra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Ž. M., L. V. A., V. K. ir A. S. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto konstatavimo, nuostolių atlyginimo, baudos skyrimo. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ieškovų turtą ir turtines teises, nes padarytų nuostolių suma yra ženkli, atsakovai yra fiziniai asmenys, kurių turtinės teisės yra suvaržytos teismų procesiniais sprendimais, priimtais kitose civilinėse bylose, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali sunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nustatė, jog ginčas tarp šalių yra kilęs Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-20972-864/2013 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovai teigė, jog atsakovai Ž. M., A. S., V. K. ir L. V. A. teikė teismui tris vienarūšes bylas (bylos sujungtos suteikiant civilinės bylos Nr. 2-20972-864/2013) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl turi atlyginti nuostolius, ir prašė skirti atsakovams 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą vertino kaip ieškinio dalyką ir sprendė, kad jis nėra pakankamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Konstatavo, kad ieškovai nepateikė duomenų apie tai, jog atsakovai būtų ėmęsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti prievolės įvykdymo ar būtų ėmęsi priemonių turtui sumažinti ir taip vengs vykdyti teismo sprendimą.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepripažino, kad ieškovų ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl nepaneigta aplinkybė, kad ieškovams palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

2. Teismas skundžiamu procesiniu sprendimu pripažino, kad atsakovams kaip solidariems skolininkams pareikštas 76 554,11 Lt reikalavimas yra didelė suma, todėl nepagrįstai sprendė, jog taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Atsakovo Ž. M. atžvilgiu yra taikomas turto apribojimas 250 328 Lt sumai, o L. V. A. – 188 479 Lt.

Atsakovai Ž. M., L.V. A., V. K. ir A. S. su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovų ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovai tariamus atsakovų padarytus nuostolius piktnaudžiaujant procesu grindžia patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už teisines paslaugas kitose civilinėse bylose, kurios teismų praktikoje nepriskiriamos nuostoliams CPK 95 str. prasme ir dėl kurių priteisimo prašymas teismui gali būti paduodamas tik toje byloje, kurioje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos.

2. Atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

3. Ieškovai prašo priteisi sumą iš atsakovų solidariai, o kitų atsakovų V. K. ir A. S. turtas nėra apribotas, todėl rizikos, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas vien dėl ieškinio reikalavimo dydžio gali būti apsunkintas, nėra.

2014-05-26 gautas atsakovų prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo. Atsakovai prašo prijungti 2014-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-129-833/2014 ir Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-98-302/2014 kopijas. Paaiškina, kad šie teismų procesiniai sprendimai įrodo, jog ieškovų ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai siekia prisiteisti nuostolius, kuriuos sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Siekdami užtikrinti tikėtinai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymą, ieškovai teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą ir turtines teises. Tokį prašymą apeliantai grindė aplinkybe, kad nuostolių suma yra ženkli, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog ieškovui bus priimtas palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokio atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuomet kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję kriterijai tampa teisiškai nereikšmingi, kadangi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia atmesti kaip nepagrįstą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2012).

Preliminarus pateiktų įrodymų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog pareikštas reikalavimas atsakovų atžvilgiu gali būti patenkintas. Todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla. Ieškovai pateikė ieškinį dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo. Ieškovai sutapatina patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-20972-864/2013 su nuostoliais, įvardintais CPK 95 straipsnyje. Nors čia yra numatyta bylos šalies galimybė reikalauti atlyginti dėl nesąžiningų priešingos šalies veiksmų patirtus nuostolius, tačiau šie nuostoliai su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis bylos nagrinėjimo metu, nesiejami. Nuostoliai yra šalies turėtos išlaidos ar negautos pajamos, kurias šalis būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje (pasirengimo bylai) stadijoje negalima spręsti apie ieškovams palankų sprendimą, todėl negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Be to, ieškovai prašo areštuoti ne atsakovų,  o ieškovų turtą ir turtines teises ( b.l.8) , todėl  toks prašymas negali  būti tenkinamas, nes  ieškovų atžvilgiu reikalavimai byloje nėra reiškiami. Prašymas areštuoti turtą ir turtines teises ieškinio apimtyje, kai ieškinio reikalavimai reiškiami solidariems skolininkams, negali būti tenkinamas kelių  atsakovų atžvilgiu, nes tuo atveju bus areštuota turto daugiau, nei reiškiamas  ieškinys. Solidariai areštuoti turtą nėra galimybės.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

 

nutaria:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                          Danutė Kutrienė


Paminėta tekste:
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • 2S-98-302/2014
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • 2-2174/2010
  • 2-1218/2011
  • 2-560/2012
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010