Nuorašas tikras

Byla Nr. 1A-42-626/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68090-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.7.; 2.1.14.; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

vertėjaujant Oksanai Jakšto,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. ir jos gynėjui advokatui Edmundui Rusinui,

nukentėjusiesiems A. J., J. J., T. J. – N., M. L. N. ir jų atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. J., J. J., T. J. – N., M.-L. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio, kuriuo L. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jai baudžiamoji byla nutraukta. L. B. perduota jos brolio sutuoktinės (nuosprendyje klaidingai nurodyta, kad vyro sesers) L. B. atsakomybei pagal laidavimą. Nustatytas 2 metų laidavimo terminas be užstato.

L. B., vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų fondą, kurią ji įpareigota sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, iš L. B. nukentėjusiesiems priteista: A. J. 200 Eur, J. J. ir T. J. – N. po 500 Eur, M. L. N. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 

nustatė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       L. B. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, 2017-12-29, apie 19 val. Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“ (v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodama link Salininkų, pažeidė (duomenys neskelbtini) 128 punktų reikalavimus, nes buvo neatidi, laiku nestabdė vairuojamo automobilio susidarius jai priekyje kliūčiai, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su A. J. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl to automobilio vairuotojai A. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, šio automobilio keleiviams J. J., T. J. – N.ai, M. L. N. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nukentėjusieji J. J., A. J., T. J. – N., M.-L. N. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendį dėl BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo, nes L. B. neatitinka reikalavimams, keliamiems laiduotojams. Taip pat prašo už šiurkštų KET pažeidimą L. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių mažinimo yra nepagrįstas. Prašo ištaisyti nuosprendyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant nukentėjusiojo M.-L. N. vardą: nuosprendyje kelis kartus nurodytą „M.“, turi būti „M.“.

3.       Pasak apeliantų, nuosprendyje neteisingai nurodytas laiduotojos ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. giminystės ryšys. Nurodo, jog L. B. negali būti L. B. vyro sesuo, nes L. B. yra išsiskyrusi.

4.       Apeliantų manymu L. B. pagal laidavimą atleista nepagrįstai, nes kaltininkė iki šiol nėra atlyginusi nukentėjusiesiems žalos, sutiko įmokėti tik šeštąją nukentėjusiųjų reikalavimų dalį. Nurodo, jog teismas mažindamas prašomas priteisti sumas, nenuginčijo civilinių ieškinių pagrįstumo, o atsižvelgė tik į L. B. sveikatos būklę ir turtinę padėtį. Tai reiškia, kad apeliantams padarytos žalos nėra visiškai atlygintos. Teismo sprendimą atleisti L. B. pagal laidavimą laiko apeliantus skriaudžiančiu. Nesuprato, kodėl teismas paskyrė laidavimą be užstato ir, kokiu būdu nustatė L. B. turtinę padėtį.

5.       Nurodo, jog teismas, mažindamas prašomą priteisti žalą, visiškai nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, o tai yra labai svarbus kriterijus nustatant turtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis). Taip pat nebuvo tirti jų dvasiniai išgyvenimai, dvasinio sukrėtimo pasekmės, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Pasak apeliantų, savo išgyvenimus aprašė draudimo bendrovei ir manė, kad jie automatiškai bus pateikti į bylą. Apeliantų manymu, nuosprendis dėl civilinių ieškinių mažinimo yra nepagrįstas.

6.       Apeliantų manymų, teismas, sumažindamas jų reikalaujamas sumas iki L. B. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos sumos dydžio, gynė tik kaltininkės turtą ir sulygino nesulyginamas vertybes – padariusio žalą asmens turtinę padėtį ir žmogaus sveikatos sužalojimą. Kartu pažymi, kad turtinę kaltininkės padėtį teismas nustatė tik iš SoDros duomenų dėl trijų mėnesių. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad L. B. ne tik uždarosios akcinės bendrovės „L.“ darbuotoja, bet ir savininkė, eismo įvykio dieną vairavo brangią mašiną ir gyvena dideliame nuosavame name, pastarosios teigimu, jei teismas priteistų, ji turėtų lėšų žalai atlyginti ir nesiskundė, kad materialinė padėtis jai to neleidžia.

7.       Taip pat nesutinka, kad yra pagrindas mažinti civilinius ieškinius dėl kaltininkės sveikatos būklės. Pažymi, kad tokio kriterijaus nenumato CK 6.250 straipsnis. Be to, eismo įvykio metu L. B. patyrė tik poodines kraujosruvas ir tai buvo mažiausi sužalojimai iš visų nukentėjusių eismo įvykio metu. Apeliantų nuomone, per teismo posėdį pristatytas dokumentas dėl L. B. sveikatos, kelia daug klausimų. Be to, kataraktos operacija ir aukštas kraujospūdis, L. B. sveikatos neišskiria iš kitų panašaus amžiaus moterų. Atkreipia dėmesį, kad L. B. be teismui pristatyto dokumento, galinčio patvirtinti jos parodymus dėl ligų eigos, nepristatė jokio išrašo iš ligoninės, reabilitacijos įstaigos ir pan. Jiems pasirodė keista, kad teismas neskyrė L. B. sveikatos ekspertizės ir nereikalavo jokių kitų dokumentų sveikatos būklei pagrįsti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dokumentas dėl sveikatos L. B. išduotas sausio mėnesį, o kovo 9 d. ji nuvyko pati į policijos komisariatą, davė parodymus ir teigė, kad yra sveika „galvos traumos neturėjo, psichinėmis ligomis neserga“. Nesupranta, kokiu tada pagrindu teismas nustatė L. B. sveikatos būklę ir laikė pakankamu pagrindu žalai mažinti.

8.       Apeliantai mano, kad žala jiems buvo padaryta tyčia, nes apie tai byloja L. B. žodžiai, pasakyti eismo įvykio dieną, kuriuos prisimena du žmonės. O būtent, tai, kad L. B. nenorėdama apgadinti brangios mašinos, stovinčios jos kelyje, nusprendė įvažiuoti į jų eismo juostą ir dėl to įvyko eismo įvykis. Išgirdę tokius L. B. žodžius, jie suprato, kad buvo sužaloti tik dėl to, kad keliavo pigesne transporto priemone. Pažymi ir tai, kad L. B. po eismo įvykio nebandė jiems padėti nei kviečiant greitąją medicinos pagalbą nei vėliau, vengė su nukentėjusiaisiais kontakto, visus reikalus tvarkydama per trečiuosius, kartais su jais nemaloniai besielgiančiais asmenimis. Nukentėjusieji mano, kad toks L. B. elgesys patvirtina, jog pastarai yra svarbi tik jos materialinė gerovė, o ne jos sužalotų žmonių likimas ir paprastas, nuoširdus žmogiškumas. Atsiprašė L. B. tik teismo posėdžio metu, t. y. praėjus 8 mėnesiams, o J. J. gydymas jai visiškai buvo neįdomus.

9.       Nesupranta, kodėl L. B. nebuvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, jog kaltininkė šiurkščiai pažeidė KET, priėmė sprendimą dėl kurio sužaloti 5 žmonės (visi, kas matė automobiliu po įvykio, negalėjo patikėti, kad nebuvo žuvusiųjų). Pasak apeliantų L. B. viso proceso eigoje keitė parodymus, teisme nesugebėjo paaiškinti, kas apskritai atsitiko įvykio dieną bei įrodė, jog neturi jokio supratimo apie vairuojamos mašinos pagrindinę konstrukciją, nesugebėjo pasakyti, kokio tipo pavarų dėžę turėjo. Nesupranta, kodėl įstrigus kojai, L. B. nebandė stabdyti automobilio rankiniu stabdžiu, tačiau nusprendė įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Be to, L. B. parodymai apie jos sveikatą ir turimas ligas kelia abejonių dėl jos gebėjimo vairuoti. Bijo, kad leidimas L. B. vairuoti mašinas, kelia didelį pavojų visuomenei.

10.       Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji ir jų atstovė atsisakė skundo reikalavimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise skyrimo ir reikalavimo netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Palaikė reikalavimą padidinti priteistą neturtinę žalą ir prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą. Prokuroras palaikė nukentėjusiųjų reikalavimą dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo. Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės L. B. ir jos gynėjas prašė skundą atmesti ir paliki galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas

11.       Nukentėjusieji teismo posėdžio metu atsisakė skundo reikalavimų panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje: dėl BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo ir L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skyrimo. Todėl apygardos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl likusių skundo reikalavimų: neturtinės žalos dydžių nustatymo ir rašymo pasirikimo ištaisymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo

12.       Nukentėjusieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nustatytais neturtinių žalų dydžiais. Nurodė, jog teismas, mažindamas prašomą priteisti žalą, visiškai nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, o tai yra labai svarbus kriterijus nustatant turtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis). Taip pat nebuvo tirti jų dvasiniai išgyvenimai, dvasinio sukrėtimo pasekmės, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Pasak apeliantų, savo išgyvenimus aprašė draudimo bendrovei ir manė, kad jie automatiškai bus pateikti į bylą. Apeliantų manymų, teismas, sumažindamas jų reikalaujamas sumas iki L. B. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos sumos dydžio, gynė tik kaltininkės turtą ir sulygino nesulyginamas vertybes – padariusio žalą asmens turtinę padėtį ir žmogaus sveikatos sužalojimą. Kartu pažymėjo, kad turtinę kaltininkės padėtį teismas nustatė tik iš SoDros duomenų dėl trijų mėnesių, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad L. B. ne tik UAB „L.“ darbuotoja, bet ir savininkė, eismo įvykio dieną vairavo brangią mašiną ir gyvena dideliame nuosavame name bei pati teigė, jog turėtų lėšų žalai atlyginti ir nesiskundė, kad materialinė padėtis jai to neleidžia. Taip pat nesutiko, kad yra pagrindas mažinti civilinius ieškinius dėl kaltininkės sveikatos būklės. Pažymi, kad tokio kriterijaus nenumato CK 6.250 straipsnis.

13.       Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nusprendė sumažinti prašomų priteisti neturtinių žalų dydžius, atsižvelgdamas į L. B. sveikatos būklę po eismo įvykio ir turtinę padėtį, į draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos dydžius, į patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą. Ir nors detalesnių argumentų ir motyvuotų išvadų dėl šio savo sprendimo nepateikė, tačiau pagrįstai vertino visas išvardintas aplinkybes (tarp jų ir L. B. turtinę padėtį bei sveikatą) kaip visumą, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą.

14.       Tuo tarpu iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų neanalizuoja kaip visumos, o akcentuoja tik nusikalstama veika sukeltus padarinius. Sutiktina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Tačiau sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Be to, nustatant žalos dydį vadovaujamasi ir kitais kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai, be žalos dydžio ir jos pasekmių, yra - žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

15.       Taigi, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į veikos padarinius (tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio sveikatos sutrikdymą, sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio)), tačiau ir į šią žalą padariusio asmens kaltę (ar nusikaltimas padarytas dėl tyčios ar dėl neatsargumo, į padarytų teisės pažeidimų vairuojant automobilį pobūdį, įvykio aplinkybes ir pan.), padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusių asmenų skaičių bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

16.       Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 580 Eur, 868,86 Eur, 1 317,19 Eur, 1 448,10 Eur, 3 475 Eur (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-401/2009, 2K-168/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-501/2010, 2K-252-677/2015 ir kt.). 

17.       Kolegija taip pat pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. 

18.       Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltininkės, kuri nurodyta atsižvelgiant į draudimo išmokėtas sumas, t. y. A. J. prašė papildomai priteisti - 1 500 Eur, J. J. - 3 000 Eur, M. L. N. - 5 000 Eur, T. J.–N. - 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė išmokėjo A. J. 300 Eur, J. J. 1 600 Eur, T. J. – N. 1 600 Eur, M. L. N. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19.       Skundžiamu nusprendžiu papildomai iš L. B. nukentėjusiesiems priteista: A. J. 200 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka neturtinė žala įvertinta 500 Eur), J. J. ir T. J. – N. po 500 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka – po 2 100 Eur), M.-L. N. 800 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka neturtinė žala įvertinta 2 300 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti.

20.       Šiuo atveju per eismo įvykį dėl kaltininkės L. B. padaryto teisės pažeidimo nukentėjo keturi asmenys, kuriems iš kaltininkės priteista neturtinė žala. Nukentėjusiajai A. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad ji patyrė violetinę gelsvais pakraščiais pailgos formos skersinės krypties poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje (nuo poraktinės srities iki kairės krūties vidinio viršutinio kvadranto (t. 1, b. l. 136). Ieškinyje A. J. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo normaliai kvėpuoti, užmigti be raminančių, jai prasidėjo depresija, baisu važiuoti automobiliu. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą dėl sužalojimo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. J. iki šiol jaučianti jai padaryto sužalojimo pasekmes ar dėl autoįvykio susirgo depresija (kaip pati nurodo ieškinyje).

21.       Kitų trijų nukentėjusiųjų eismo įvykio metu patirti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. J. J. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą kairėje čiurnoje, kairės pusės V ir VII šonkaulių lūžius, oro susikaupimą kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairės krūties sumušimą, pasireiškusį krūties audinių infiltracija (t. 1, b. l. 58). Šiai dienai yra išlikę potrauminiai kairės krūties pakitimai, būtina gydytojų kontrolė (Pagrindas. Medicinos dokumentų 2018-06-14 išrašas). T. J. – N. patyrė minkštųjų audinių patinimą kairio riešo srityje su kairio stipinkaulio ylinės ataugos kraštiniu lūžiu (t. 1, b. l. 72). Nuo 2018-10-03 gydosi dėl potrauminio streso sutrikimo (Pagrindas. Psichologijos ir psichiatrijos klinikos „Pro Psyche“ 2018-10-25 pažyma. M. L. N. patyrė odos nubrozdinimus kūne bei kairio raktikaulio lūžį su poslinkiu (t. 1, b. l. 82). M. L. N. yra dirigentas. Jam buvo atlikta raktikaulio operacija ir stabilizacija plokštės pagalba (t. 1, b. l. 86). Pasak jo, po patirtos traumos gydėsi iki gegužės mėnesio, buvo netikras dėl savo darbinės ateities. Iš išdėstyto akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius pergyvenimus (stresą, baimę), nepatogumus dėl gydymo ir gyvenimo kokybės pablogėjimą tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad šiems nukentėjusiesiems padaryti sužalojimai trukdys gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat nėra duomenų apie sunkius liekamuosius reiškinius.

22.       Neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad L. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo blaivi, kad tiesiogiai pasekmių eismo įvykio kaltininkė nesiekė. Apeliantai teigė, kad L. B., esant avarinei situacijai, tyčia pasirinko atsitrenkti į jų automobilį. Toks jų teiginys vertintinas kaip jų nieko nepagrįsta subjektyvi nuomonė, todėl plačiau dėl to nepasisakoma.

23.       Neturtinės žalos dydžio klausimui, priešingai nei nurodo apeliantai, svarbios ir kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, tarp jų ir aplinkybės, susijusios su kaltininko finansine padėtimi, sveikata ir pan. Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, požymių sąrašas nėra baigtinis. Šioje straipsnio dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į L. B. turtinę padėtį bei tai, kad žala priteisiama keturiems asmenims. Sutiktina su skundo argumentu, kad vien tik žalą padariusio asmens (kaltininko) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas nelemia neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo, tačiau į jas turi būti atsižvelgiama. Sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus mažinantys šios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013). Bylos medžiagos duomenimis, L. B. nepraėjus mėnesiui po eismo įvykio patyrė infarktą ir po to nebedirbo. SoDros duomenimis, nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 L. B. gavo nedarbo draudimo išmoką. L. B. vadovavo UAB „L.“, užsiimančia maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmenine prekyba kioskuose. Pateiktoje UAB „L.“ pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad šios bendrovės bendrasis pelnas 2017 metais sudarė 15 737 Eur, grynasis - 1 968 Eur. UAB „L.“ nuo 2018-09-14 veiklos nevykdo. Šie duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus apie itin gerą kaltininkės finansinę padėtį. Todėl sutiktina su apylinkės teismo sprendimu L. B. finansinę padėtį vertinti kaip neturtinę žalą mažinantį kriterijų. Taigi, pagrindo teigti, kad apylinkės teismas iškėlė L. B. interesus aukščiau nukentėjusiųjų teisės į tinkamą žalos atlyginimą, nėra. Priešingai, sumažindamas prašomų priteisti neturtinių žalų dydžius, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisės aiškinimo ir taikymo principais, siekdamas išlaikyti skirtingų nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą.

24.       Be to, apylinkės teismas, vertindamas neturtinės žalos požymius, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas. Kaip minėta, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiems asmenims buvo priteista, pavyzdžiui, 580 Eur, 868,86 Eur, 1 317,19 Eur, 1 448,10 Eur, 3 475 Eur (žr. 16 punktą). Pavyzdžiui, 1 737,72 Eur priteisti asmeniui partrenktam automobilio, patyrusiam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir 289,62 Eur asmeniui dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio nubrozdinimais (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-258/2014).  651,65 Eur priteista asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nubrozdinimais ir padikaulio lūžiu (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-471/2014). 2 316,96 Eur už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteista asmeniui už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį achilo sausgyslės plyšimu su liekamaisiais reiškiniais po dviejų operacijų (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-228-303/2015). 2 896,20 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka) priteista dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto partrenkus pėsčiąją, kuriai lūžo kairio gaktikaulio abi šakos (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-232-507/2015). 2 027,34 Eur priteista nukentėjusiajai, kuri eismo įvykio metu buvo partrenkta ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžių (žr. kasacinę nutartį Nr. 2K-372-942/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (sukeltus kiekvienam iš nukentėjusųjų), į apylinkės teismo priteistas ir draudimo išmokėtas nukentėjusiesiems sumas neturtinei žalai atlyginti (A. J. - 500 Eur, J. J. ir T. J. – N. po 2 100 Eur, M.-L. N. - 2 300 Eur), apylinkės teismas spręsdamas su nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius klausimus, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių išskirtinių ar ypatingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos.

25.       Apeliantai skunde nurodė, jog teismas nepasidomėjo kokias pasekmes ateičiai turės nukentėjusiųjų patirti sužalojimai, netyrė jų dvasinių išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo pasekmių, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantai visą ieškinio įrodinėjimo naštą nepagrįstai nori perkelti teismui. Būtent nukentėjusieji reikšdami ieškinius, o ne teismas, turėjo įrodyti patirtos žalos dydį, pagrįsti ieškiniuose nurodytas aplinkybes objektyviais duomenimis, tačiau to iš esmės nepadarė. Jokių naujų duomenų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Byloje pateikti nukentėjusiųjų ieškiniai iš esmės vienodi, jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės dėl sužalojimų pasekmių (emocinės depresijos ir kt.). Tuo tarpu apie lankymąsi pas psichiatrą ir paskirtą medikamentinį gydymą duomenis yra pateikusi vienintelė T. J. – N.. Tas pasakytina ir apie liekamuosius reiškinius, kuriuos pagrindė tik J. J.. Teisėjų kolegija tiki, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė stresą, baimę dėl artimųjų ir savo sveikatos, fizinį skausmą, laikinus nepatogumus, tačiau liekamuosius reiškinius, gyvenimo, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės sumažėjimą, privalo pagrįsti atitinkamais įrodymais atitinkamą žalą norintis prisiteisti asmuo. Tuo tarpu byloje (be minėtų dviejų nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų) duomenų dėl reputacijos pablogėjimo, depresijos – nėra, jie nepateikti ir su apeliaciniu skundu, ar jo nagrinėjimo metu.  

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas bylos faktines aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius (žala padaryta 4 asmenims (be pačios kaltininkės), jiems padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimu, į tai, kad nukentėjusiesiems nebuvo sunkiai ar negrįžtamai sutrikdyta sveikata (tiek fizinė, tiek psichinė), nėra duomenų apie prarastą darbingumą ar ženklų gyvenimo kokybės pablogėjimą, į tai, kad L. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaivi, nėra bausta administracine tvarka, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, į nukentėjusiesiems draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydžius ir apylinkės teismo papildomai priteistas sumas, neturtinei žalai atlyginti, t. y. bendrą neturtinės žalos dydį, į pačios kaltininkės nedideles pajamas, jos sveikatos būklę ilgą laiką po eismo įvykio, - konstatuoja, kad papildomai nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti (skaičiuojant su draudimo išmokėtomis sumomis), nėra aiškiai per mažos, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Todėl nukentėjusiųjų reikalavimas papildomai iš civilinės atsakovės priteisti 9 500 Eur (A. J. – 1 300 Eur, J. J. – 2 500 Eur, M. L. N. 4 200 Eur, T. J. – N. – 1 500 Eur) netenkinamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

27.       Nukentėjusiųjų atstovė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jos nuomone, šia suma galėtų būti padidinta nukentėjusiesiems neturtinė žala.

28.       Šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad civilinio ieškinio instituto ir minimos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra visiškai skirtinga. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu, asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Taigi, teismas, parinkdamas poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Paskirtos įmokos dydis nelaikytinas itin dideliu (1 129,80 Eur), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios prevencinės poveikio priemonės paskyrimas turėjo įtakos nustatant nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius bei, kad dėl jos paskyrimo gali būti sukelti neigiami padariniai (dėl galimumo įvykdyti savo prievolę) nukentėjusiesiems. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio taip pat matyti, kad apylinkės teismas svarstydamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, į minėtą baudžiamojo poveikio priemonę neatsižvelgė, t. y. ši priemonė nebuvo aplinkybė dėl kurios priimtas sprendimas mažinti prašomą priteisti neturtinę žalą.

Dėl rašymo apsirikimo

29.       Nustatyta, kad skundžiamame nuosprendyje yra padaryti du rašymo apsirikimai. Suklysta nurodant L. B. ir laiduotojos L. B. ryšį (nurodyta, kad L. B. yra L. B. vyro sesuo, tuo tarpu L. B. yra L. B. brolio V. B. sutuoktinė) bei nukentėjusiojo M.-L. N. vardą (vietoj M., nurodyta M.). Pažymėtina, kad rašymo apsirikimai visų pirma taisomi BPK nustatyta tvarka, priklausomai nuo to yra įsiteisėjęs procesinis sprendimas ar ne. Kai nuosprendis nėra įsiteisėjęs, klaidos jame taisomos vadovaujantis BPK 3081 straipsniu, o kai įsiteisėjęs – BPK 361 straipsniu. Abiem atvejais, visų pirma su prašymu ištaisyti klaidas, kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismą, o ne teikiant apeliacinį skundą. Tačiau, apygardos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo bei protingumo principais, priima sprendimą ištaisyti minėtus rašymo apsirikimus, nes jie nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės.

Dėl proceso išlaidų

30.       Nukentėjusioji A. J. prašo jos patirtas 300 Eur išlaidas už advokatės pagalbą apeliaciniame procese, priteisti iš L. B.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip jų atstovė, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju svarbu tai, kad apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų skundą, jų skundas atmestas, todėl jų patirtos išlaidos juos atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti iš L. B. nepriteisiamos.  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiųjų A. J., J. J., T. J.–N., M.-L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti nukentėjusiosios A. J. prašymą priteisti proceso išlaidas iš L. B., patirtas nukentėjusiuosius atstovaujančios advokatės pagalbai apmokėti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant nukentėjusiojo M.-L. N. vardą. Vietoj „M.“ nurodyti „M.“.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant L. B. ir laiduotojos L. B. ryšį. Nurodyti, kad L. B. yra L. B. brolio sutuoktinė.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Audrius Cininas

                                                Jurgita Mačionytė

                                                 Vitalija Norkūnaitė

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                 Vitalija Norkūnaitė