Civilinė byla Nr. e2YT-5810-1097/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01578-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybės įmonė Turto bankas, J. B., V. T.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas S. L. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tetos B. L. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad palikėja daug metų gyveno JAV ir jai gyvai esant pareiškėjas rūpinosi jos turtu. Būdama gyva palikėja ne kartą žodžiu buvo išreiškusi valią, kad po jos mirties jos turtas liktų pareiškėjui. Po palikėjos mirties pareiškėjas faktiškai valdo turtą, juo rūpinasi kaip savo, moka komunalinius mokesčius ir pan., o kiti įpėdinai pagal įstatymą tam neprieštarauja. Nė vienas iš įpėdinių pagal įstatymą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą, nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog yra pareiškėjo pusseserė, bei tai, jog su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog yra pareiškėjo pusseserė, bei tai, jog su pareiškimu sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju iš Gyventojų registro duomenų ir pateiktos rašytinės medžiagos nustatyta, kad B. L., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra palikėjos B. L. sūnėnas. Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad apie B. L. palikimo priėmimą duomenų nėra. Kiti nurodomi galimi įpėdiniai pagal įstatymą – suinteresuoti asmenys byloje J. B., V. T. – pareiškėjo prašymo tenkinimui neprieštarauja, patvirtina jo nurodomas aplinkybes.
Pareiškėjo teigimu, palikėja daug metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl tiek jai gyvai esant, tiek ir po jos mirties, jis ir toliau rūpinosi palikėjos nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie palikėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir pareiškėjo sumokėtus mokesčius už atliekų tvarkymą, suvartotą vandenį, elektros energiją, turtui, nuosavybės teise priklausiusiam palikėjai.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą aktyviais veiksmais pradėdamas turtą valdyti priėmė jos sūnėnas S. L. Dėl to pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po B. L. (gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. L. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė