Civilinė byla Nr. 2A-879-653/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03916-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2, 45.5, 121.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1336-391/11 pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė
- Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2009-04-06 patikrinus atsakovui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name elektros skaitiklį, įtarta, kad skaitiklio gaubto plombavimo varžtai užplombuoti falsifikuotomis plombomis: dešinės pusės apačioje švinine plomba su spaudu ESOIE/IV; viršutinis varžtas švinine plomba su spaudu FESLA3/ Vilnius; nustatyta, kad kairės pusės apačioje pažeista žinybinės patikros plomba AO59739. Nustatyta, kad tiekėjo plomba VET075/01 nuo įvadinio apskaitos skydo durų skiriasi nuo pavyzdinės plombos; elektros skaitiklio pasas subraižytas ties skaičiavimo mechanizmo skaičiais. Surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas, kuris 2009-04-14 svarstytas Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus komisijos, kuri nusprendė atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už trejus metus. Atlikta elektros skaitiklio ekspertizė, kurią atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras, nustatęs, kad elektros skaitiklio plombos užspaustos naudojant skirtingus plombavimo puansonus, kad plastikinė plomba po pirminio uždėjimo buvo pažeista, kad elektros skaitiklio dieninio ir naktinio tarifų skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo persukami pašaliniu įrankiu. Kadangi elektros energijos skaitiklis su pažeistomis gaubto plombomis negalėjo būti naudojamas tolimesnei elektros energijos apskaitai, jis buvo pakeistas, todėl atsakovas už elektros skaitiklio funkcionalumo atstatymą privalo sumokėti ieškovui 169,00 Lt. Ieškovas patyrė 720,00 Lt išlaidas už elektros energijos skaitiklio ekspertizę. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2072,42 Lt žalos atlyginimo, 169,00 Lt vidutinės elektros skaitiklio kainos, 720,00 Lt elektros skaitiklio ekspertizės išlaidų, iš viso 2961,42 Lt , taip pat metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė sutarties, kurios pagrindu tiekia atsakovui elektros energiją bei įrodymų, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-09-28 pažymos matyti, kad skaitiklio gaubto plombos užspaustos tvirtai, jos nepažeistos, o valo įėjimo ir išėjimo angos neprasiplėtusios, kas visiškai paneigia aplinkybes dėl skaitiklio gaubto plombų galimo klastojimo. Atsakovui 2001-11-14 buvo pakeistas jau naudotas skaitiklis. Ieškovas nereagavo į atsakovo prašymą atlikti skaitiklio patikrą. Elektros skaitiklio tyrimas neįrodo atsakovo kaltės, kadangi tyrimo metu nebuvo tiriama, kokios plombos buvo dedamos 2001 metais, o kokios dabar, kokie pavyzdžiai buvo kiekvienu atveju, kada buvo uždėtos esamos plombos, ar jos buvo keičiamos. Ieškovo atstovai elektros skaitiklį kiekvienais metais tikrino, pažeidimų nenustatė. Atsakovas pats 2010 metų pradžioje pastebėjęs, jog skaitiklio rodmenys neatitinka dviejų laiko zonų, dėl galimo skaitiklio gedimo kreipėsi į ieškovą. Gedimo atveju skaitiklis turi būti keičiamas vartotojui nemokamai, to nenorint atlikti buvo surašytas neapskaitinės elektros energijos vartojimo aktas. Ieškovo nurodytas 2072,42 Lt žalos dydis nepagrįstas. Ieškovas nepateikia konkrečių paskaičiavimų dėl 169,32 Lt sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovui AB LESTO 2072,42 Lt žalos atlyginimo, 169,00 Lt elektros skaitiklio vidutinės kainos, 720,00 Lt nuostolių dėl ekspertizės darymo ir 89,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3050,42 Lt iš atsakovo L. K.. Priteisti ieškovui AB LESTO metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 2961,42 Lt sumą nuo 2010-06-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo L. K..
Teismas nustatė, kad 2009-04-06 dalyvaujant atsakovui buvo patikrintas elektros energijos vartojimas atsakovui L. K. nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje Slėnio g. 10, Vilniuje. Patikrinimo metu buvo pastebėta, kad elektros skaitiklio ( tipas CA4-U672M1D, skaitiklio Nr.0004634) gaubto plombavimo varžtai užplombuoti, galimai, falsifikuotomis plombomis: dešinėje pusėje apačioje švinine plomba su spaudu ESOIE/IV ( 1 vnt.), viršutinis varžtas švinine plomba su spaudu FESLA3/Vilnius ( 1 vnt.), taip pat pastebėta, kad pažeista ( viduje matosi įbrėžimai) kairėje pusėje apačioje žinybinės patikros plomba AO59739 ( 1vnt.). Pastebėta, kad tiekėjo plomba VET075/01 ( 1 vnt.) nuo ĮAS durų skiriasi nuo pavyzdžio. Elektros skaitiklio pasas subraižytas ties skaičiavimo mechanizmo skaičiais. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros 2009-04-06 akte Nr.012459/187. Šis aktas, dalyvaujant atsakovui, 2009-04-14 svarstytas Vilniaus regiono Vilniaus miesto pietinio skyriaus komisijos posėdyje, kur nuspręsta atlikti sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už trejus kalendorinius metus nuo 2006-04-06 iki 2009-04-06 pagal surašytas elektros ėmėjų galias. Buvo apskaičiuota 32305,72 Lt už neapskaitinės elektros energijos suvartojimą ( b.l. 7-28). Vilniaus regiono Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto svarstymo komisijos 2009-05-15 posėdyje nuspręsta atlikti elektros skaitiklio ekspertizę (b.l. 29). Elektros skaitiklio Nr.0004634 su trejomis gaubto plombomis bei operatoriaus plomba ekspertizę atliko Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras. Išvadose buvo konstatuot, kad kad dvi elektros skaitiklio gaubto plombos - „ES 0 ( Gedimino stulpų simbolis) 1E/IV“ ir „FESLA3/VILNIUS“ ir operatoriaus plomba „01 ( Gedimino stulpų simbolis)/VET075“ ir tyrimui pateikti lyginamieji pavyzdžiai buvo užspausti naudojant skirtingus plombavimo puansonus. Specialistas taip pat nustatė, kad skaitiklio gaubto plastikinė plomba „A059739“ po pirminio uždėjimo buvo pažeista. Taip pat nustatyta, kad elektros skaitiklio dieninio ir naktinio tarifų skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo persukami pašaliniu įrankiu. Elektros skaitiklio ir jo plombų tyrimą atlikęs specialistas savo padarytas tyrimo išvadas patvirtino teisme.
Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie paneigtų elektros skaitiklio tyrimo 2009-09-28 pažymos išvadas, todėl teismo vertinimu atsakovo atsikirtimai į ieškinį neleidžia elektros skaitiklio tyrimo išvadas laikyti nepagrįstomis.
Teismas atmetė kaip nepagrįstas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo aktas surašytas po to, kai atsakovas dėl galimo skaitiklio gedimo kreipėsi į ieškovą, kad aktas surašytas nenorint nemokamai pakeisti sugedusio skaitiklio: į bylą pateiktas atsakovo 2009-05-06 prašymas ieškovui, t.y. prašymas pateiktas po 2009-04-06 akto surašymo, atlikti elektros skaitiklio metrologinę patikrą, o nuo elektros skaitiklio įrengimo 2001-11-14 (iki 2009-05-06 atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl skaitiklio patikrinimo, jokių pastabų dėl galimų elektros skaitiklio gedimų atsakovas nepažymėjo ir 2009-04-06 Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte. Teismas sprendė, kad tai, jog elektros skaitiklio rodmenys, užfiksuoti skaitiklio įrengimo metu ( dieninio tarifo – 00293, naktinio tarifo – 00001), skyrėsi nuo elektros skaitiklio rodmenų, užfiksuotų skaitiklio patikros metu iki jo įrengimo ( dieninio tarifo – 7 KWh, naktinio – 1 KWh), neįrodo, kad atsakovui 2001-11-14 įrengtas elektros skaitiklis buvo netinkamos kokybės, kad buvo sugadintas. Elektros energijos sunaudojimas buvo tikrinamas 2002-07-15, atsakovas neturėjo pastabų dėl netinkamo elektros skaitiklio veikimo. Teismas konstatavo, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai paneigia teiginį, jog prieš skaitiklio įrengimą atsakovo namų valdoje, jis nebuvo nustatyta tvarka metrologiškai patikrintas, o byloje surinkti įrodymai, tame tarpe Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Fesla“ 2011-02-10, 2011-03-10 pranešimai, Valstybinės metrologijos tarnybos 2011-03-17 pranešimas patvirtina, kad skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta, kad AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus diskas“ kalibravimo ir patikros laboratorija skaitiklio CA4-U672M1D, Nr.0004634, metrologinę patikrą atliko teisėtai.
Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-09-29 pažymoje nurodyti elektros skaitiklio plombų pažeidimai, elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo pažeidimas byloje nepaneigti leistinais įrodymais ir atmetė prielaidas, kad nustatyti elektros skaitiklio plombų pažeidimai galėjo atsirasti natūraliai elektros skaitiklio eksploatacijos metu. Teismo vertinimu elektros skaitiklio ir jo plombų pažeidimai duoda pagrindą manyti, kad atsakovo namų valdoje galėjo būti vartojama neapskaitinė elektros energija, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovui patirtą žalą dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo, o rašytinės sutarties nebuvimas nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių elektros energijos tiekimo ir vartojimo santykių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas L. K. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, arba atitinkamai sprendimą pakeisti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškovo atstovė negalėjo paaiškinti aplinkybių apie skaitiklio gnybto plombas, kiek buvo plombų pastatyta ant įvadinio apskaitos skydo, negalėjo paaiškinti kiek buvo naudojamų replių ir kiek puansonų 2001 m. spalio mėn. gaminant skaitiklį, iš kur ir kokie buvo paimti ir pateikti specialistui tirti plombų lyginamieji pavyzdžiai. Tyrimą atlikęs specialistas taip pat nežinojo iš kur ieškovas ėmė plombų lyginamuosius pavyzdžius, aiškino, kad tyrimui nebuvo pateikti puansonai, su kuriais buvo užspaustos plombos iš gamyklos. Liudytojas V. B. davė parodymus, kad paprastai lyginamieji pavyzdžiai imami nuo senų, sugadintų skaitiklių. Dėl šių aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis tyrimo išvadomis. Žinant, kad plombą uždėjo metrologė G. K., turėjo būti paimtos jos plombavimo replės su 2001 m. puansonais ir jais atlikti lyginamuosius pavyzdžius.
Ieškovas neneigė atsakovo paaiškinimų, kad jis 2010 m. kovo mėn. kreipėsi į ieškovą dėl skaitiklio parodymų netinkamo rodymo. Po šio kreipimosi atvažiavo ieškovo atstovai, kurie pakeitė seną skaitiklį nauju ir surašė aktą. Be to, atsakovas seno skaitiklio metrologinę patikrą prašė atlikti 2009-05-06, į kurį ieškovas nereagavo, bet nusprendė atlikti skaitiklio tyrimą 2009-05-15, t.y. po atsakovo kreipimosi. Dėl to apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai šališkai vertino įrodymus, o elektros vartojimo aktas buvo surašytas po atsakovo kreipimosi dėl skaitiklio gedimo. Apeliantas nurodė, kad tyrimą atlikęs specialistas turėjo teisinį išsilavinimą, todėl negalėjo kvalifikuotai įvertinti medžiagų atsparumo, nusidėvėjimo laipsnio. Be to, apeliantas atkreipė dėmesį, kad iki tyrimo ieškovas daiktinių įrodymų maišelį pats buvo atidaręs ir skaitiklį apžiūrėjo, o po to užplombavo kita plomba, dėl ko bet kokius pakeitimus iki tyrimo galėjo padaryti ir pats ieškovas.
Atsakovas elektros skaitiklio rodmenų įrengimo metu ir patikros metu skirtumu grindė aplinkybę, jog skaitiklis buvo pastatytas jau naudotas, dėl ko ir skaitiklio pasas ties skaičiavimo mechanizmo skaičiais galėjo būti subraižytas iki jo pastatymo, dėl ko ir plombos galėjo būti ne tos (ne gamyklinės). Atsakovas nurodė, kad šiais įrodymais neginčijo skaitiklio netinkamos kokybės.
Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl skaitiklio metrologinės patikros, nes 2011-02-10, 2011-03-10 UAB „Fesla“ raštai ir 2011-03-17 Valstybinės metrologinės tarnybos raštas įrodo, jog skaitiklio patikra pagal teisės aktų reikalavimus atlikta nebuvo , o skaitiklio be patikros duomenys negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovas naudojo neapskaitinę elektros energiją.
Teisme tyrimą atlikęs specialistas patvirtino, kad pro stiklą intervencijos nebuvo, o tai, apelianto nuomone, patvirtina, jog atsakovas į skaitiklio vidų pateikęs nebuvo, o skaitiklio pasas galėjo būti subraižytas dar iki skaitiklio pastatymo atsakovui, nes jis jau buvo naudotas. Liudytojas V. B. aiškino, kad skaitiklis statomas toks, koks yra duodamas, nesigilinant ar jis pažeistas, o nenuėmus gnybtų dangtelio paties gaubto nuo skaitiklio nuimti negalima. Skaitiklio gnybtų dangtelis taip pat yra plombuojamas, tačiau kokios tai buvo plombos ieškovas negalėjo nurodyti. Šios aplinkybės apelianto vertinimu įrodo, jog teismas negalėjo vadovautis tyrimo išvada.
Apeliantas ginčija teismo išvadas, jog plastikinės plombos pažeidimai negalėjo atsirasti natūraliai skaitiklio eksploatacijos metu. Apelianto vertinimu dėl temperatūros svyravimo, plombos plastiko ir valo vario skirtingos išsiplėtimo amplitudės per 10 metų plastikinės plombos įtrūkimas galėjo natūraliai atsirasti, o metalas susidėvėti.
Įstatymas nenumato vartotojo kaltės prezumpcijos dėl elektros skaitiklio sugadinimo, todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta teko ne atsakovui, o ieškovui. Dėl trijų plombų ir skaičiavimo mechanizmo būgno pakeitimo skaitiklis galėjo būti remontuotinas, bet ieškovas nepagrįstai prašo priteisti visą skaitiklio kainą.
Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis sumokėjo už atliktą tyrimą 720 Lt, o teismas sprendimą nemotyvavo kodėl šią sumą priteisė iš atsakovo.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovas nurodė, kad skaitiklio gaminimo būdas ir panašios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių tyrimo akte nurodytų išvadų, neprašė skirti ekspertizės. Skaitiklis buvo išimtas iš užplombuoto maišelio ir apžiūrėtas 2009-05-15 komisijos posėdyje, dalyvaujant atsakovui. Tiek skaitiklio demontavimo metu, tiek po apžiūros komisijoje, skaitiklis, dalyvaujant atsakovui, įdėtas į maišelį ir užplombuojamas, ką liudija atsakovo parašai akte ir protokole. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad ant atsakovo skaitiklio rastos plombos nesutampa su tomis, kurios buvo uždėtos patikros laboratorijoje. To pakanka konstatuoti, jog į skaitiklį buvo daryta neteisėta intervencija. Be to, buvo konstatuoti intervencijos požymiai. Plombų valo vientisumas neturi reikšmės, nes ant valo uždėta suklastota plomba. Plastikinio užrakto pažeidimai negalėjo atsirasti dėl temperatūros svyravimo. Teismų praktikoje preziumuojama, kad tais atvejais, kai yra pažeistas skaitiklis ar plomba, vartotojo kaltė preziumuojama ir Taisyklių 93 p. pagrindu jam kyla prievolė atlyginti ir kitas išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Asmens kaltė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str. 1 d.). Pažymėtina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Pagal teismų suformuotą praktiką įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005, 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010 ir kt.).
Iš ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pažymos – matyti, kad tyrimą atlikęs R. S. turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, trasologinių tyrimų specialisto kvalifikaciją ir septynerių metų objektų tyrimo stažą (b.l. 30). Taigi, šie duomenys patvirtina, kad tyrimą atlikęs asmuo turėjo ne tik teisinį išsilavinimą, bet ir įgijęs specialių žinių tyrimui atlikti, todėl nėra pagrindo abejoti, jog R. S. galėjo kvalifikuotai atlikti plombų, gaminių ir įrankių pėdsakų tyrimą. Tyrimo išvados yra aiškios, motyvuotos, nuoseklios, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šiuo įrodymu.
Neapskaitinės elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (b.l. 6), 2009-04-14 komisijos posėdžio protokolai (b.l. 7, 29) bei tyrimo akte nurodyti duomenys apie tyrimui pateiktą skaitiklį užrištame ir užplombuotame maišelyje patvirtina, jog skaitiklis buvo įdedamas į maišelį ir plombuojamas dalyvaujant ieškovui, kuris pastabų dėl to neturėjo. Neatitikimų tarp maišelio plombų numerių nėra nustatyta. Iš to seka, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog iki tyrimo ieškovas galėjo daryti poveikį skaitikliui atmestina kaip neįrodyta.
Tyrimo pažymoje nurodyti skaitiklio gaubto nuimtos plastikinės plombos pažeidimo požymiai: ritės galinės dalies sienelė yra įtrukusi, išlenkta, dalies ritės dantukų lokalizacija neatitinka tarp korpuso dantukų esančių griovelių; ant griovelių yra matomi spaudimo pėdsakai su plastiko deformacija; ritės sienelė aplink daugiakampė išėmą raktui yra deformuota. Taip pat nustatyta, kad ant ritės sienelių ir ant korpuso vidinių sienelių yra matomi išilginiai ir skersiniai trynimo ir subraižymų pėdsakai su plastiko deformacija; ant korpuso dugno vidinės briaunos dalies dantukų yra spaudimo pėdsakai. Šie pažeidimai buvo kvalifikuoti kaip mechaniniai pažeidimai, rodantys, kad plomba, kuria buvo užplombuotas gaubtas, po pirminio uždėjimo buvo pažeista. Teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, kad plombos pažeidimo esmės yra tokia, kad po pirminio uždėjimo, kurį uždėjo elektros tinklų darbuotojas, ji buvo nuimta ir uždėta (b.l. 179). Įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad plombos pažeidimą negalėjo sąlygoti elektros skaitiklio transportavimas arba temperatūros svyravimas arba natūralus nusidėvėjimas.
UAB „Fesla“ raštas (b.l. 163) patvirtina, kad ginčo skaitiklis buvo naujas, pagamintas 2001 m. ir 2001 m. spalio 16 d. išsiųstas ieškovui. 2001-10-11 skaitiklis buvo metrologiškai patikrintas . UAB „Fesla“ rašte patikrinimas įvardintas kaip pirminė-žinybinė patikra, o ne pirminė metrologinė patikra, tačiau toks netikslumas nelaikytinas esminiu, nes Valstybinė metrologijos tarnyba patvirtino, jog ši patikra buvo atlikta teisėtai. Be to, minėtas įrodymas patvirtina, jog patikrą atliko ne UAB „Fesla“, o akredituota laboratorija ir skaitiklio patikros plomba yra teisėta. Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė, jog metrologė užplombavo plombą UAB „Fesla“ kalibravimo ir patikros laboratorijos žyma nepaneigia fakto, kad buvo tinkamai atlikta skaitiklio pirminė metrologinė patikra. 2001-11-14 užduotis (b.l. 90) patvirtina šis skaitiklis buvo patikrintas, užplombuotas ir įrengtas atsakovui. Šioje byloje svarbu nustatyti faktą ar atsakovui buvo įrengtas tinkamas, nesugadintas, nesubraižytas skaitiklis. Minėti įrodymai, taip pat 2002-07-15 patikrinimo aktas šį faktą patvirtina, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, patvirtinančių, jog skaitiklis buvo įrengtas pas kitus vartotojus byloje nėra, dėl ko, atsižvelgus į skaitiklio pagaminimo metus, į trumpą laiko tarpą tarp skaitiklio patikros ir įrengimo pas atsakovą, atsakovo nurodyti neatitikimai tarp užduotyje nurodytų skaitiklio rodmenų ir UAB „Fesla“ rašte nurodytų registro rodmenų laikytini nesudarančiais esminės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui bei niekaip nepaneigia atsakovo kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Liudytojo V. B. parodymai įrodomosios vertės neturi, nes šis liudytojas yra pašalinis asmuo, jis nematė, netyrė skaitiklio, nedalyvavo skaitiklio atsakovui įrengimo, tikrinimo, akto surašymo metu, apie skaitiklio sugadinimus liudytojas rėmėsi tik savo nuomone, prielaidomis (CPK 189 str. 1d.).
Tyrimo išvados patvirtina, kad skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnai buvo jėga persukami pašaliniu įrankiu; pėdsakų lokalizacija, pobūdis patvirtina, kad ant būgnų yra užsifiksavę pašaliniu įrankiu palikti pėdsakai (b.l. 34). Teismo posėdyje tyrimą atlikęs R. S. paaiškino, kad dar neišardžius skaitiklio matosi, kad buvo intervencija, kad kažkas buvo kišta per šoną, nes yra subraižymai; būgnai jėga, pašaliniu įrankiu buvo persukami, aštriu įrankiu yra palikti įspaudimai, įbrėžimai, o tai yra požymis, kad buvo daroma mechaninė intervencija. Iš to darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai padaryti dėl mechaninės intervencijos ir negalėjo atsirasti dėl skaitiklio eksploatavimo, nusidėvėjimo, transportavimo ir pan.
Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog plastikinės plombos pažeidimo bei skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnų priverstinio persukimo faktas nėra nuginčytas. Atsakovas ginčija skaitiklio gaubto plombų falsifikavimo faktą iš esmės tuo, kad tyrimui buvo pateikti neaiškios kilmės lyginamieji pavyzdžiai. Pažymėtina, kad aplinkybę dėl plombų neatitikimo įrodo ir UAB „Fesla“ rašte nurodyti plombos žymenys (b.l. 163), kurie nesutapo su patikrinimo metu rastos plombos spaudu (b.l. 31). Įvertinus atsakovo atsikirtimus byloje esančių įrodymų visumoje kartu su kitais nustatytais faktais (skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų persukimu, plastikinės plombos pažeidimu), darytina išvada, kad atsakovo argumentai nepaneigė kaltės prezumpcijos ir tyrimo akte nurodytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo neteisėtą elektros energijos vartojimo faktą. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala. Kadangi atsakovas šios pareigos neįvykdė, nepranešė ieškovui apie skaitiklio pažeidimus (šiuo atveju teismas teisingai konstatavo, jog atsakovo 2009-05-06 prašymas buvo pateiktas ir surašytas po akto surašymo ir dėl to, kad buvo priimtas sprendimas dėl nepaskaitinės elektros energijos suvartojimo - b.l. 91), jis pažeidė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatytas pareigas rūpintis elektros apskaitos prietaisų veikimo saugumu, patikimumu ir pan. Antra, plombų pažeidimo ir falsifikavimo faktas vertintinas kartu su kita byloje nustatyta aplinkybe – skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgno persukimu, veikiant juos pašaliniu mechaniniu įrankiu. Tokio poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas. Dėl to aptariamas elektros energijos vartotojo elgesys kartu reiškė, kad ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Žalos dydžio paskaičiavimo pagrįstumą patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 49, 167), todėl ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo buvo patenkintas pagrįstai.
Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 93 p. vartotojui taip pat kyla prievolė atlyginti kitas išlaidas, susijusias su skaitiklio keitimu, remontu, plombavimu, ekspertize. Rašytinai įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktos paslaugos – atliktas tyrimas, kurių kaina (be PVM) yra 720 Lt. Tokio dydžio sąskaita buvo pateikta apmokėjimui ieškovui (b.l. 44). Dėl to, vadovaujantis CK 6.249 str. 2 d. teismas tinkamai įvertinto žalos atsiradimo tikimybę ir pagrįstai priteisė 720 Lt nuostolius dėl elektros skaitiklio ekspertinio tyrimo. Pripažintinas nepagrįstas apelianto argumentas dėl skaitiklio galimybės jį suremontuoti, atsižvelgus į nustatytus skaičiavimo mechanizmo mechaninius pažeidimus, skaitiklio pagaminimo ir naudojimo laiką. Vidutinė elektros skaitiklio kainą patvirtina rašytiniai įrodymai (b.l. 56, 84), todėl ji buvo pagrįstai priteista iš atsakovo ieškovo naudai. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo paskaičiuotą nuostolių dydį.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat nenustatytas teisėjos šališkumas, nagrinėjant bylą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas. Bylos duomenimis 2011-05-27 teismo nutartimi apeliantui buvo atidėtas 89 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Priėmus nutartį, iš apelianto priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis.
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r ė
2011-04-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto L. K. 89 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.
Teisėjai Jelena Šiškina
Tatjana Žukauskienė
Vytautas Zelianka