Civilinė byla Nr. 3K-3-67-313/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02125-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. Ž.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų teisėtumą, baudos skyrimo laikotarpį, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio A. S. padėjėjos M. P. priimtą 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S1a-5936 dėl 5376,65 Eur skolos ir 640,68 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš jos darbo užmokesčio bei, konstatavus, kad sprendimas įvykdytas 2013 m. liepos 11 d., baudos išieškojimą nutraukti.
3. Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas: 1) pradėtą pagal vykdomąjį dokumentą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo (toliau – ir Sprendimas), kuriuo A. L. ir A. L. įpareigoti netrukdyti A. Ž. naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu; 2) pradėtas pagal vykdomuosius dokumentus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties (toliau – Nutartis), kuria pareiškėjai ir A. L. skirta 8,69 Eur (30 Lt) bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Sprendimą nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki Sprendimas bus įvykdytas. Antstolis patvarkyme rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-3-563/2015 ir Sprendimo įvykdymo data laikė 2015 m. balandžio 27 d. Pareiškėja pažymėjo, jog patvarkyme nenurodyta, už kurį laikotarpį yra priskaičiuotos baudos dėl Sprendimo nevykdymo. 2012 m. rugsėjo 6 d. ji informavo antstolį, kad vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, t. y. Sprendimu nustatytus įpareigojimus netrukdyti naudotis patalpomis ir leisti naudotis žemės sklypu A. L. ir A. L. vykdo. 2013 m. liepos 11 d. pareiškėja pateikė antstoliui raštą su priedais, kad Sprendimas visiškai įvykdytas, t. y. A. L. Palangoje negyvena, bendro naudojimo patalpų poilsiautojų apgyvendinimui nenaudoja ir netrukdo įsirengti vandens kontrolinių skaitiklių, bendrame įvažiavimo kelyje į ginčo namą nelaikomos jokios transporto priemonės. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2013 m. liepos 11 d. nėra nustatyta nė vieno Sprendimo ar jo dalies nevykdymo fakto. Taip pat pareiškėja nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas antstolio prašymus konstatuoti Sprendimo nevykdymą arba pakeisti Sprendimo vykdymo tvarką ne kartą atmetė. Išieškotojas A. Ž., sužinojęs, kad bauda bus išieškoma jo naudai, pradėjo rašyti skundus dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pareiškėja nurodo, jog antstolis palaikė išieškotoją ir vilkino laiką, Sprendimo įvykdymas yra asmeninio pobūdžio ir nesusijęs su tiesioginiu lėšų išieškojimu ar perdavimu, todėl antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 632 straipsnio 1 dalimi, privalėjo konstatuoti sprendimo įvykdymo faktą ir užbaigti vykdomąsias bylas dar 2013 m. liepos mėnesį. Pareiškėjos teigimu, nė viename antstolio patikrinimo akte nenustatyta, kad skolininkai nevykdo teismo sprendimo, tai patvirtina prie vykdomosios bylos pridėta surinkta medžiaga, įskaitant ir filmuotą medžiagą, o antstolio delsimas priimti procesinį sprendimą vykdomojoje byloje daro tiesioginę žalą. Pareiškėja pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje tik konstatavo, kad Sprendimas įvykdytas, o 2015 m. birželio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą, tačiau tokia nutarties formuluotė nereiškia, kad įvykdymo data laikytina būtent 2015 m. balandžio 27 d. Teismas pasisakė, kad nėra ir nebuvo nustatyta konkrečių pažeidimų dėl Sprendimo nevykdymo nuo 2013 metų, todėl antstolio veiksmai, atsisakant konstatuoti sprendimo įvykdymo faktą, yra nepagrįsti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartyje išaiškino, kad bauda galėtų būti skaičiuojama už ne ilgesnį laikotarpį kaip iki 2013 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi panaikino prieš tai nurodytą teismo nutartį ir atsisakė tenkinti antstolio prašymą bei išaiškinti 2015 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymo tvarką. Pareiškėja nurodo, kad nutartis buvo panaikinta tik dėl procesinių klausimų, o nustatytos faktinės aplinkybės, kad Sprendimas buvo įvykdytas 2013 m. liepos 11 d., nepaneigtos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/13/03421 dėl 8,69 Eur dydžio baudos už teismo sprendimo nevykdymą už kiekvieną uždelstą vykdyti dieną nuo 2013 m. gegužės 30 d. išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojo A. Ž. naudai. Taip pat antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/13/03420 dėl 8,69 Eur dydžio baudos už teismo sprendimo nevykdymą už kiekvieną uždelstą vykdyti dieną nuo 2013 m. gegužės 30 d. išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo A. Ž. naudai. Teismas nustatė, jog Sprendimo įvykdymas konstatuotas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria vadovaudamasis antstolis sprendimo įvykdymo datą laikė 2015 m. balandžio 27 d. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl apskaičiuotos baudos termino neaiškumo ir pažymėjo, jog skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad įsiskolinimas už teismo sprendimo nevykdymą apskaičiuotas nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. balandžio 27 d.
6. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą; priteisė iš pareiškėjos 80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuoto asmens A. Ž. naudai.
7. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, jog Sprendimas įvykdytas 2013 m. liepos 11 d., kaip teigė pareiškėja. Teismas pažymėjo, kad šią aplinkybę paneigė ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-140-730/2016 nurodęs, kad 2015 m. balandžio 27 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Teismas sprendė, kad Sprendimo įvykdymą konstatavo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi; ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nurodė, kad spręsdamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš antstolio ir A. Ž. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai revizavo kitoje byloje jau priimtą bei įsiteisėjusią teismo nutartį, be kita ko, ir toje nutartyje nustatytus prejudicinius faktus, taip iš esmės paneigdami teismų sprendimų privalomumo principą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatavo, jog tikėtina, kad kasatorė įvykdė Sprendimą (dėl to laikytina, kad yra įvykdyta ir Nutartis), o ši aplinkybė, pasak teismo, buvo neužfiksuota tik dėl paties antstolio nesąžiningo neveikimo. 2015 m. balandžio 27 nutartyje, kuria vadovavosi antstolis, teismas konstatavo, kad vėliausiai 2015 m. balandžio 27 d. Sprendimas yra įvykdytas. Šioje nutartyje Sprendimo įvykdymo datos klausimas nebuvo nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė apskritai pasisakyti dėl datos. Taigi skundžiamomis nutartimis teismai iš naujo revizavo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytą faktą, kad 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi nebuvo sprendžiamas teismo sprendimo datos įvykdymo klausimas. Būtent šioje byloje teismai privalėjo vertinti, ar antstolis pagrįstai sprendė, kad Nutartyje nustatyti pažeidimai (dėl katilinės patalpų atlaisvinimo) buvo ištaisyti tik 2015 m. balandžio 27 d.
2. Teismai nepagrįstai baudos skaičiavimo termino pabaigą siejo su Sprendimo, o ne su Nutarties įvykdymu. Nors Nutartimi bauda buvo paskirta tik už dalies Sprendimo nevykdymą, t. y. tik dėl to, kad A. Ž. buvo trukdama pasinaudoti dalimi katilinės, tačiau teismai skundžiamomis nutartimis baudą skaičiavo už tokius pažeidimus, kurie nei Nutartyje, nei kitose nutartyse teismo nebuvo konstatuoti. Civilinėje byloje, kurioje priimta 2015 m. balandžio 27 d. nutartis, tariamas Sprendimo nevykdymas buvo grindžiamas kitais pažeidimais nei tie, kurie nustatyti Nutartimi. Tai reiškia, kad 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi buvo analizuojami kiti nei katilinės, kurioje norėta įsivesti vandens apskaitos prietaisą, klausimai. Dėl to buvo klaidingai išaiškinta CPK 771 straipsnio 5 dalis.
3. Teismai nepagrįstai sudarė sąlygas antstoliui bei išieškotojui prisidengiant procesinėmis prievartos priemonėmis pelnytis kasatorės sąskaita, antstoliui aiškiai bei sąmoningai neatliekant savo pareigų (CPK 632 straipsnis). 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi teismas iš esmės patenkino kasatorės skundą, grąžino antstoliui vykdomąją bylą bei įpareigojo užfiksuoti, ar pažeidimai, dėl kurių buvo paskirta bauda, jau pašalinti. Tačiau antstolis šių veiksmų neatliko.
9. Antstolis A. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą ir apskaičiuodamas kasatorei paskirtos baudos dydį, rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, kurioje buvo konstatuota, kad Sprendimas yra visiškai įvykdytas. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad antstolis, sąmoningai neatlikdamas savo pareigų, siekia sau bei išieškotojui priskaičiuoti kiek galima didesnes procesines baudas ir taip pasipelnyti kasatorės sąskaita. Antstolis, atsižvelgdamas į bylos šalių konfliktišką elgesį ir teismo sprendimo, už kurio nevykdymą kasatorei buvo paskirta bauda, abstraktumą bei siekdamas nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2015 m. balandžio 27 d. nutarties vykdymo tvarką ir paaiškinti, už kurį laikotarpį turėtų būti skaičiuojama paskirta bauda. Antstolis laikėsi pozicijos, kad šalių ginčą dėl to, ar Sprendimas buvo įvykdytas ir kada, turi spręsti teismas.
2. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tik jeigu dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Antstolis šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, todėl reikalavimas priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, net ir pripažinus, kad kasatorei apskaičiuota bauda yra netiksli, neteisėtas ir nepagrįstas.
10. Kitų įstatymo reikalavimus atitinkančių atsiliepimų negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 771 straipsnio aiškinimo ir taikymo

11. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai, ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus); vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009).
12. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241, galiojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
13. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi (ankstesnės redakcijos 5 dalis, todėl toliau nutartyje vadovaujamasi aktualia ginčui 2014 m. spalio 16  d. įstatymo Nr. XII-1241, galiojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., redakcija), jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
14. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis buvo kreipęsis į teismą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo A. L. ir A. L. įpareigoti netrukdyti A. Ž. naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu (civilinė byla Nr. 2-50-47/2008). Sprendimas netrukdyti naudotis bendro naudojimo patalpomis ir žemės sklypu laikytinas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas. Atsižvelgiant į nutarties 11 punkte nurodytą išaiškinimą, toks sprendimas nėra priverstinai vykdomas, o antstolis, tikrindamas tokio sprendimo įvykdymą, gali tik konstatuoti, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą, jei toks buvo nustatytas. Jei konkretaus įpareigojimo teismas sprendime nenurodė, antstolis turi nustatyti konkrečius įvykdymo veiksmus, kurie atitiktų sprendimo rezoliucinės dalies turinį.
16. Šios nutarties 16 punkte nurodytų sprendimų rūšies priėmimą detalizuoja CPK 273 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės. Tuo atveju, kai tokios pasekmės nėra įtvirtintos sprendime, sprendimas turi būti vykdomas per antstolio nurodytą terminą, po kurio antstolis gali kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (dabar galiojančios redakcijos – 6 dalį). Kai teismas sprendime dėl ginčo esmės nurodo tokio sprendimo nevykdymo pasekmes, antstolis priverstinai gali vykdyti šią sprendimo dalį dėl baudos išieškojimo, t. y. konstatuoti periodus, kai teismo sprendimas apima trunkamojo pobūdžio veiksmus, kuriais skolininkas nevykdo šio sprendimo ir apskaičiuoti bei išieškoti baudas. Tačiau bet kuriuo atveju teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Taigi antstolis, siekdamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai.  
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad iškilus ginčui dėl vykdymo turinio teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikta registracija ar kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus. Šių klausimų sprendimas priklauso teismo kompetencijai, kadangi teismas sprendžia ginčus ir neturi teisinio pagrindo palikti ginčą neišnagrinėtą ar kitu būdu nusišalinti nuo teisingumo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).
18. Nagrinėjamoje byloje Palangos miesto apylinkės teismui nenurodžius teismo sprendimo nevykdymo pasekmių, antstolis, konstatavęs sprendimo nevykdymą, turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl baudos paskyrimo. Teismas, nustatęs, kad sprendimas netrukdyti naudotis bendro naudojimosi patalpomis pareiškėjos nebuvo vykdomas (nebuvo leista bendro naudojimosi katilinėje įsirengti vandens apskaitos prietaisą), 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi skyrė skolininkams 30 litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki bus įvykdytas sprendimas (civilinė byla Nr. 2S-1074-125/2013).

Dėl baudos skaičiavimo laikotarpio

19. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo įvykdymo datos – kasatorė teigia pateikusi antstoliui įrodymus, kad ji įvykdė sprendimą 2013 m. liepos 11 d. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad Sprendimas įvykdytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju, kai teismo sprendimas dėl jo abstraktumo negali būti priverstinai vykdomas, o tik gali būti antstolio konstatuoti atskiri neįvykdymo veiksmai (pvz., trukdymas naudotis konkrečia patalpa, asmeninių daiktų nepašalinimas iš bendrų patalpų ir pan.), į teismo, nagrinėjančio antstolio prašymą dėl baudos skolininkui paskyrimo, kompetenciją įeina ir sprendimo įvykdymo datos konstatavimas, jei teismas nustato, kad sprendimas yra įvykdytas.
20. Su šia byla susijusiuose teismų procesiniuose sprendimuose teismai, nagrinėdami bylas pagal antstolio ir skolininkės pareiškimus, nekonstatavo šios teisiškai reikšmingos aplinkybės – kada konkrečiai buvo įvykdytas Sprendimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą Nr. 2-14858-122/2014 nurodė, jog antstolis, gavęs pareiškėjos 2013 m. liepos 11 prašymą, kuriuo buvo informuotas apie sprendimo įvykdymą, privalėjo į jį reaguoti, nuvykti į ginčo vietą, taip pat teismas sprendė, jog tikėtina, kad pareiškėja bei A. L. įvykdė teismo sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. P2-3-563/2015 pagal antstolio A. S. pateiktą sprendimo neįvykdymo aktą konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 14 d. antstolio A. S. padėjėjos M. P. 2012 m. gegužės 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-50-47/2008 vykdymo patikrinimo akte nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog skolininkai trukdo išieškotojui naudotis bendro naudojimo patalpomis ar yra pažeista nustatyta sklypo naudojimosi tvarka. Šis teismas padarė išvadą, kad Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau konkrečios datos nenurodė. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-140-730/2016 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį, kuria nustatyta, jog Sprendimo įvykdymo data yra 2013 m. liepos 11 d., ir atsisakė išaiškinti antstoliui nutarties vykdymo tvarką.
21. Apibendrindama paminėtas aplinkybes, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis neturėjo pagrindo 2013 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi paskirtos baudos pareiškėjai skaičiuoti iki 2015 m balandžio 27 d. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad minėta nutartimi teismas tik konstatavo sprendimo įvykdymo aplinkybę, bet nesprendė dėl konkretaus jo įvykdymo momento. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią nutartį (civilinė byla Nr. Nr. P2-3-563/2015), sprendžia, jog teismas išvadą apie sprendimo įvykdymą padarė remdamasis 2014 m. lapkričio 14 d. antstolio padėjėjos M. P. patikrinimo aktu, kuriame konstatuota, kad antstolio padėjėja nenustatė jokių aplinkybių, jog skolininkai trukdo išieškotojui naudotis bendro naudojimo patalpomis ar yra pažeista nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Tai iš esmės atitinka ir ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas  sprendimo įvykdymo aplinkybes ir nurodymą antstoliui konkrečiai patikrinti ir vietoje užfiksuoti sprendimo įvykdymą (2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-14858-122/2014).
22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi skolininkams skirta bauda skaičiuotina iki 2014 m. lapkričio 14 d., t. y. datos, kuria antstolis (jo padėjėja) konstatavo Sprendimo įvykdymą. Dėl to, nors kasatorė kasaciniame skunde prašė žemesnės instancijos teismo nutartis panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegijai konstatavus, kad sprendimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 14 d., pareiškėjos prašymas yra išspręstas iš esmės, todėl bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo netenka prasmės. Konstatavusi, kad antstolis neteisingai nustatė sprendimo įvykdymo datą, teisėjų kolegija naikina ir antstolio A. S. padėjėjos M. P. 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S1a-5936 dėl 5376,65 Eur skolos ir 640,68 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. L. Bauda už teismo sprendimo nevykdymą pareiškėjai turi būti apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimų nevykdymą, dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pareiškėja reikalavo panaikinti antstolio padėjėjos priimtą patvarkymą ir pripažinti, kad Sprendimą ji yra įvykdžiusi 2013 m. liepos 11 d. Kasaciniam teismui nustačius, kad Sprendimas yra įvykdytas 2014 m. lapkričio 14 d., laikytina, kad pareiškėjos kasacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi būti perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš kasatorės suinteresuotam asmeniui A. Ž. 80 Eur. Patenkinus dalį ieškovės reikalavimų, iš kasatorės A. Ž. priteistina suma mažintina perpus, t. y. iki 40 Eur.
26. Kasaciniame teisme pareiškėja prašo priteisti 2420 Eur teisinės pagalbos išlaidų. CPK 443 straipsnio 6 dalyje, nustatančioje ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, įtvirtinta bendroji taisyklė, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šiuo atveju antstolis, kaip dalyvaujantis byloje asmuo, neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, jis (antstolio padėjėja), vykdydamas įstatymo reikalavimus, tik surašė patvarkymą dėl baudos išieškojimo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad antstoliui nebuvo aiškus laikotarpis, už kurį reikia skaičiuoti baudą, todėl jis kreipėsi į teismą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau teismas atsisakė tai padaryti. Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti kasatorei pusės jos patirtų advokato pagalbos išlaidų iš antstolio atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų tenkinti iš dalies ir nustatyti, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimas įvykdytas 2014 m. lapkričio 14 d. 

Panaikinti antstolio A. S. padėjėjos M. P. 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S1a-5936 dėl 5376,65 Eur skolos ir 640,68 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. L. ir įpareigoti antstolį A. S. apskaičiuoti šią baudą nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d.

Priteisti iš A. L. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui A. Ž. (duomenys neskelbtini) 40 (keturiasdešimt) Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Vincas Verseckas