Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-2469/2010

  Procesinio sprendimo kategorijos:  45.4.2; 45.4.4; 52.4; 53. (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)127 straipsnio 3 dalį  ir 124¹ straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2009 m. birželio 24 d., vairavo automobilį neblaivus, prieš pradėdamas važiuoti elgėsi neatsargiai, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir apgadino abi transporto priemones, taip pat nepateikė patikrinimui privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 106 punktų reikalavimus.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. spalio 13 d. nutarimu R. K. už  ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas, išklausęs R. K. paaiškinimų, liudytojų parodymų, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, konstatavo, kad R. K. kaltė visiškai įrodyta. Nurodė, kad R. K. paaiškinimai paneigti liudytojų J. K. bei D. B. (D. B.) parodymais, patvirtinusiais, kad R. K., būdamas neblaivus, prieš pradėdamas važiuoti automobiliu Mitsubishi Galant elgėsi neatsargiai, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Audi 100 ir taip apgadino abu automobilius bei nepateikė patikrinimui privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šias parodymais netikėti teismas nematė jokio pagrindo. Tuo tarpu liudytojų K. K., M. M., L. D., A. L., V. P., G. R. parodymus teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad jie yra R. K. draugai, pažįstami ar kaimynai, todėl siekia padėti išvengti R. K. administracinės atsakomybės. Taip pat, anot teismo, R. K. kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1037, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, R. K. administracinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę.

 

II.

 

Apeliaciniu skundu R. K. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą administracinėje byloje panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, neįrodžius, kad jo veiksmuose yra inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įvykis ir sudėtis. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas, pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas. Teigia, kad įvykio dieną šventė Jonines, po švenčių namo parvežė M. M. su mašina AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančia jo draugo K. K. tėvui, mašina kieme įvažiavo į blogai uždengtą kanalizacijos šulinį, todėl, kol ši mašina buvo traukiama, jis nuėjo prie savo automobilio Mitsubishi Galant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasiimti cigarečių, kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir nepagrįstai apkaltino jį vairavusį minėtą automobilį ir sudaužiusį kitą automobilį – AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad dokumentų tikrinimo metu reikalavimas pateikti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą nebuvo pareikštas. Nurodo, kad neblaivumą pasitikrinti atsisakė, nes tokios pareigos neturėjo, o į medicininę įstaigą pasitikrinti neblaivumą policijos pareigūnų buvo nuvežtas priverstinai. Anot apelianto, teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, nes J. K. parodymai paremti spėlionėmis, jo trumpai matytu vaizdu, o pareigūnas D. B. iš viso paties įvykio nematė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai policijos pareigūnus administracinio teisės pažeidimo byloje įtraukė liudytojais, o ne atsakovais, nes šie pareigūnai, kurių veiksmus jis skundė, yra susiję tarnybiniais ir tuo pačiu asmeniniais ryšiais, akivaizdžiai padedantys vienas kitam dirbti jų darbą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti policijos pareigūnai D. J. ir R. B. ir jis negalėjo paprašyti jų pateikti paaiškinimų. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad policijos pareigūnai įvykį tyrė netinkamai, neapklausė įvykio vietoje tuo laiku buvusių liudytojų, neužsirašė jų asmens duomenų ir adresų, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatų reikalavimus bei ATPK 260, 264, 270, 271¹ straipsnių nuostatas. Nurodo, kad minėti pareigūnai tą pačią naktį bandė jam iškelti dar vieną administracinę bylą pagal kelis ATPK straipsnius, tačiau tas pats Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-3412-506/2009 jį dėl šių kaltinimų išteisino. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šioje byloje nustatytas aplinkybes, patvirtinančias policijos pareigūnų neobjektyvumą. Nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina liudytojų – M. M., K. K., G. R., A. L., V. P., L. D. – parodymai, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė, teigdamas, kad jie yra jam artimi asmenys, nes tai neatitinka faktinės padėties. Pažymi, kad jo automobilis buvo apgadintas anksčiau įvykusios autoavarijos metu ir tai patvirtina Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2007 m. kovo 15 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E675488. Nurodo, kad teismo posėdžio metu automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko sūnus K. K., kuris naudoja automobilį savo reikmėms, parodė, kad jo automobilis taip pat yra senas, turi iš ankstesnių autoįvykių nesuremontuotų pažeidimų, defektų. Atsižvelgiant į tai, anot apelianto, vien tas faktas, kad ant transporto priemonių buvo rasti apgadinimai, negali būti laikomas tinkamu jo kaltės įrodymu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl automobiliams padarytų sugadinimų perkėlė jam ir liudytojams. Taip pat, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, gautu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisingai vertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vilkino administracinės bylos nagrinėjimą, tuo pažeisdamas ATPK 282 straipsnyje nustatytą administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo terminą. Be to, iš jo neteisėtai, nelaukiant, kol administracinio teisės pažeidimo byla bus išnagrinėta apeliacinio proceso tvarka, iš karto buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. K. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Galutinė subendrinta administracinė nuobauda parinkta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą pareiga išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pirmosios instancijos teismas R. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio  6 dalyje, grindžia tokiais įrodymais – policijos pareigūnų J. K. bei D. B. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1037, kita rašytine bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad minėtų įrodymų, išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių ir nesurinkus papildomų duomenų, nepakanka besąlygiškai patvirtinanti administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo.

Pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose paprastai yra tiesiogiai pažeidimų padarymą stebėjusių policijos pareigūnų parodymai, todėl itin svarbu šiuos asmenis išsamiai apklausti teismo posėdyje dėl jų pastebėtų įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliantas nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir teikė priešingą policijos pareigūnų užfiksuotai versiją, kurią patvirtino jo pakviesti liudytojai. Teisėjų kolegija, įvertinusi apklaustų pareigūnų parodymų (b. l. 27-28,                46-47) turinį, konstatuoja, kad jie nėra pakankamai detalūs, kas apsunkina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinės pozicijos vertinimą. Neaišku, kokiu atstumu policijos pareigūnas J. K. stebėjo automobilių susidūrimą, ar nebuvo vairuotojo paleidęs iš akiračio, ar automobilis, į kurį atsitrenkė R. K., buvo neužvestas, ar jis pats apžiūrėjo transporto priemones ir ar matė joms padarytus apgadinimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykį taip pat galėjo matyti kartu su J. K. patruliavęs policijos pareigūnas G. J., tačiau jis pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustas. Kitas apklaustas policijos pareigūnas D. B. paties automobilių susidūrimo momento nematė, tačiau būtent jis fiksavo įvykio aplinkybes, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, kurioje atsispindi transporto priemonėms padaryti apgadinimai. D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje dėl automobiliams padarytos žalos fakto apskritai nebuvo apklaustas. Neaišku, kokiu būdu buvo nustatyti įvykyje dalyvavusiems automobiliams padaryti apgadinimai, ar buvo atliktas transporto priemonių  sugretinimas, įvertintas joms padarytų apgadinimų pobūdis, aukštis, ar buvo šiuo tikslu naudotos techninės priemonės. Pažymėtina, kad D. B. pateiktas tarnybinis pranešimas šiuo atžvilgiu taip pat yra neinformatyvus, jokios aplinkybės, susijusios su transporto priemonėms padarytos žalos nustatymu ir įvertinimu, nenurodytos (b. l. 4).

Taip pat pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas yra nukentėjusysis šioje byloje. Matyti, kad administracinio teisės pažeidimo ikiteisminio tyrimo stadijoje ši aplinkybė taip pat netirta. Jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie teisėtą AUDI 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką ar valdytoją, nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad minėtas automobilis priklauso jo draugo K. K. tėvui, ką patvirtino ir pats draugas, tačiau įrodymai šiai versijai patvirtinti ar paneigti nesurinkti.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. buvo kaltinamas ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo patikrinimui nepateikimu, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, kad R. K. padarė minėtą veiką. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nenurodyta, kad R. K. nepateikė minėto dokumento, tokių faktų policijos pareigūnai nenurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nepateikimą yra užfiksuota tik administracinio teisės pažeidimo protokole. Jį surašė policijos pareigūnas R. B. (b. l. 2), galimai esantis vieninteliu liudytoju šiam R. K. inkriminuotam administraciniam teisės pažeidimui pagrįsti, tačiau jis pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustas, taip nukrypstant nuo susiklosčiusios teisminės praktikos                  (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N⁵⁷⁵-881/2009, N⁵⁷⁵-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Taip pat teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl R. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimo teisingumo. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtino pažeidimo kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymas būtent neblaivaus (girto) asmens. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, jei padaromas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir vengiama tikrintis neblaivumą, ar alkoholis vartojamas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šios veikos atitinkamai kvalifikuojamos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes ATPK 127 straipsnio 3 dalis neapima vengimo tikrintis neblaivumą ir alkoholio vartojimo po eismo įvykio (žr. leidinį „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.). Byloje yra duomenų, kad R. K. buvo neblaivus, to neneigia ir pats apeliantas, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad konkretus neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, nes jis neblaivumą tikrintis atsisakė. Taip nurodyta tiek policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5), tiek Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėtų spręsti, ar R. K. veikoje nėra kitų, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų, administracinių teisės pažeidimų sudėties. Pažymėtina, kad pagal minėtus ATPK straipsnius R. K. būtų taikoma švelnesnė administracinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Konkrečiu atveju nagrinėjant R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklausti visi liudytojai, įvertintas jų parodymų išsamumas, neišreikalauti visi įrodymai, nepatikrintas Institucijos atliktas veikos kvalifikavimas. Įvertinus šiuos procesinius trūkumus, susijusius su ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimu, taip pat siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d.  nutarimas panaikinamas, perduodant šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliantas taip pat nurodė, kad buvo pažeistas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas, policijos pareigūnams nagrinėjamoje byloje suteiktas netinkamas statusas, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jau anksčiau jo atžvilgiu priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytais faktais, ikiteisminis administracinių teisės pažeidimų tyrimas atliktas neišsamiai. Šie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną. R. K. iš esmės teisingai nurodo, jog ATPK 282 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama byla, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato, kad toks ATPK 282 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas pats savaime būtų pagrindas panaikinti galutinį procesinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N⁶²-205/2010). Dėl apelianto teiginio, kad jis skundžia policijos pareigūnų veiksmus ir jie turėtų būti įtraukti atsakovais nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nėra skirta policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Jų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamas tik tiek, kiek tai būtina patikrinti ikiteisminio pažeidimų tyrimo metu surinktų įrodymų patikimą ir leistinumą, jų pakankamumą protokole inkriminuotam kaltinimui pagrįsti. Dėl apelianto nurodytos anksčiau jo atžvilgiu išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos teisėjų kolegija pastebi, kad minėtoje byloje jokie neteisėti policijos pareigūnų veiksmai nenustatyti, byla nutraukta, nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų R. K. kaltei pagrįsti (b. l. 79-80). Teisėjų kolegija sutinka, kad ikiteisminis tyrimas administracinių teisės pažeidimų byloje nebuvo atliktas pakankamai išsamiai, tačiau apelianto nurodyti trūkumai nėra esminiai, gali būti ištaisomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atliekant išsamų įrodymų tyrimą ir vertinimą.

  Apeliantas taip nurodo, kad iš jo nepagrįstai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nelaukiant, kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas. R. K. pirmosios instancijos teismo nutarimu inter alia buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeidimą, kurio, kaip minėta anksčiau, kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymas būtent neblaivaus (girto) asmens. Pažymėtina, kad pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonių vairuotojai, kurie vairavo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, laikomi netekusiais specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (administracinės bylos Nr. N³-1136/2005; N⁴⁴⁴-844/2008).

Dėl kitų R. K. apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes, atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, jie nebeturi reikšmės nagrinėjamoje byloje arba galės būti pareikšti pirmosios instancijos teismui, jam bylą nagrinėjant iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                       144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

           

R. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

            Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                            Virgilijus Valančius