Administracinė byla Nr. eI-3973-764/2016

Proceso Nr. 3-61-3-04222-2015-1

   Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant atsakovės atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Metrail“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Metrail“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikini Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija)                       2015-07-20 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4427 ir įpareigoti atsakovę klausimą dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčijamu sprendimu Inspekcija nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą dėl 49 250,12 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, motyvuodama tuo, kad Bendrovė negali būti pripažinta patirianti sunkumų. Pareiškėjos nuomone, toks atsakovės sprendimas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 str. 2 ir 3 d. nuostatų, nes Inspekcijai buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėja turi realią galimybę sumokėti nepriemoką, bet ne iš karto, o tik po to, kai padengs debitorinius įsiskolinimus. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad šiuo metu Bendrovė galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką neturi.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pagal MAĮ nuostatas, sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principus. Pateikdama prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo, Bendrovė neįrodė, kad iš karto sumokėjus mokestinę nepriemoką jos padėtis taptų kritiška. Priešingai, Inspekcija nustatė, kad Bendrovės veikla                      2014 metais buvo pelninga, jos debitorinis įsiskolinimas 5 kartus didesnis už skolas kreditoriams. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-05-31 Bendrovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti mokestinę nepriemoką, tačiau to nepadarė. Bendrovė taip pat pažeidė Civilinio kodekso 6.9301 str. nustatytą atsikaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, nes, būdama skolinga biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Pagal MAĮ nuostatas, mokesčių mokėtojui tenka pareiga nustatyta tvarka ir terminais sumokėti priklausančias mokesčių sumas, todėl to nepadariusi, nors turėjo galimybę, Bendrovė pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo atsisakyta išdėstyti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad Bendrovė 2015-07-09 pateikė Inspekcijai prašymą šešių mėnesių laikotarpiui išdėstyti 39 681,01 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM),                        358,62 Eur PVM delspinigius, 6 576,11 Eur pelno mokesčio, 15,17 Eur pelno mokesčio delspinigius, 2 993 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 56,53 Eur GPM delspinigių nepriemoką.

Išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, Inspekcija 2015-07-20 sprendimu                                                     Nr. (23.24-08)-327-4427 jį tenkinti atsisakė, motyvuodama, tuo, kad Bendrovė negali būti laikoma sunkumų patiriančia įmone.

Su tokiomis Inspekcijos išvadomis pareiškėja nesutinka ir mano, kad Inspekcijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šiuo metu mokestinės nepriemokos padengti ji negali, tačiau tai padaryti turi realią galimybę, padengusi debitorinius įsiskolinimus.

MAĮ 88 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 d., sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 7 p.

Aiškindamas nurodytas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y., kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Šios mokestinės procedūros metu mokesčių mokėtojas turi pagrįsti dokumentais savo realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per jos atidėjimo ar išdėstymo laikotarpį.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, Bendrovė grindė tuo, kad įmonės kreditoriai nėra atsiskaitę už suteiktas paslaugas ir prekes, todėl mokestinę nepriemoką galės padengti tik padengus kreditorinius įsiskolinimus.

Nagrinėdama pareiškėjos prašymą, Inspekcija nustatė, kad mokestinė nepriemoka, kurią pareiškėja prašo išdėstyti, susidarė laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2015-05-31. Šiuo laikotarpiu, Bendrovė turėjo lėšų mokestinei nepriemokai padengti. Įvertinusi Bendrovės pateiktą 2014 metų balansą, Inspekcija nustatė, kad jos veikla yra pelninga. Taip pat nustatė, kad Bendrovės debitorinis įsiskolinimas 2015-05-31 yra 717 404,84 Eur, o kreditorinis įsiskolinimas – 139 402,37 Eur.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, Inspekcija konstatavo, kad pagrindo išdėstyti mokestinę nepriemoką nėra, nes: 1) būdama skolinga biudžetui ir nesilaikydama Civilinio kodekso 6.9301 str. 1 d. 3 p. nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pareiškėja išmokėjo darbo užmokestį atskaitingiems asmenims, atsiskaitė už patalpų nuomą, aikštelių apsaugą ir kt., 2) Bendrovės veikla 2014 metais buvo pelninga, 3) debitoriniai įsiskolinimai 5 kartus didesni už kreditorinius, tačiau ji laiku nesiėmė priemonių dėl skolų išieškojimo.

Įvertinęs Inspekcijos nustatytas aplinkybes apie pareiškėjos finansinę būklę bei jos veiksmus, susijusius su atliktomis ūkinėmis operacijomis, mokestinės nepriemokos susidarymo metu, teismas konstatuoja, kad Bendrovės finansinė būklė, sumokėjus turimą skolą biudžetui nebūtų tapusi kritine ir Bendrovė nebūtų patyrusi didelių sunkumų, vykdydama kitus savo finansinius įsipareigojimus. Priešingai, pareiškėjos veiksmai mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpiu patvirtina, kad ji, net ir turėdama lėšų, sąmoningai nevykdė MAĮ nustatytos pareigos – sumokėti mokesčius, laikantis teisės aktuose nustatytos jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Teismas taip pat pažymi, kad, teikdama prašymą išdėstyti mokestinę nepriemoką, Bendrovė nurodė, kad ją padengs po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priims teismo įsakymą dėl skolos iš UAB ,,Kohena“ išieškojimo (civilinės bylos Nr. eL2-30662-600/2015). Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad teismo įsakymas, kuriuo pareiškėjos naudai iš kreditoriaus UAB ,,Kohena“ nuspręsta išieškoti 44 364,85 Eur skolą, 738,72 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-06-30 ir 6 % metines palūkanas už priteistą sumą, buvo priimtas 2015-07-07, t. y. iki prašymo Inspekcijai pateikimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo. Bendrovės prašymu, 45 774,52 Eur skolą UAB ,,Kohena“ 2015-10-01 pervedė ne į pareiškėjos, bet į                       UAB ,,Feralita“ atsiskaitomąją sąskaitą. Kita vertus, teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė įrodymus, kad iki 2016-03-25 turimos mokestinės nepriemokos Bendrovė nepadengė. Nurodytos aplinkybės tvirtina, kad net ir, turėdama realias galimybes padengti įsiskolinimą biudžetui, Bendrovė sąmoningai to vengia, nevykdo Inspekcijai pateiktame prašyme nurodytų įsipareigojimų.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išdėstyti jos mokestinę nepriemoką, todėl pagrindo tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti atsakovės 2015-07-20 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-4427 bei įpareigoti Inspekciją klausimą dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo išnagrinėti iš naujo, nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir                   129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Metrail“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                          Egidija Puzinskaitė

Teisėjos                                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė

Liudmila Zaborovska