Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-66-445/2020

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00135-2020-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 12.21; 21.9.10; 21.10.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. T.-Š.,

nukentėjusios E. T. atstovėms - rūpintojai I. B., advokatei Angelei Ikasalienei,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T.-Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė arba pareiškėja) 2020-05-18 skundą dėl 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Andriulionio nutarimo Nr. 55-ANR_N-450-2020 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, kurioje ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. T.-Š.

2020-05-18 skundu A. T.-Š. teismo prašo panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Andriulionio 2020 m. gegužės 1 d. priimtą nutarimą Nr. 55-ANR_N-450-2020 ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde pareiškėja nurodo, kad Kelių eismo taisyklių 124 punkte vartojama sąvoka „veja" nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl ši sąvoka suprantama taip, kaip yra įprasta bendrinėje kalboje - veja laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota (apželdinta) ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį (tokią „vejos" sampratą pateikė ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas). Toje vietoje, kur pareiškėja apsisuko ir visame kieme esanti žolė nebuvo specialiai formuojama ar apželdinta. Tai yra kaimo vietovė, kurioje nėra nei šaligatvių, nei specialiai suformuotos vejos, egzistuoja tik vieškeliai ir natūraliai auganti žolė. Vejos vieta turi išsiskirti ir konkrečioje vietoje turi būti aišku, kad tai veja, tačiau jokių išskirtinumų toje vietoje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 20 punktą, veja - tai lygaus (horizontalaus ar nuolaidaus) paviršiaus viena žole ar kelių žolių mišiniu apsėtas prižiūrimas žolynas. Kieme esanti žolė yra susiformavusi savaime, niekas jos neformavo ir specialiai nesėjo bei neželdino. Todėl šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai nuobauda už KET 124 p. pažeidimą negalėjo būti skiriama. Kiemas, kuriame pareiškėja apsisuko ir dėl šio veiksmo jai pritaikyta nuobauda už 124 p. KET pažeidimą, yra naudojamas automobiliams statyti. Pridedamose nuotraukose matyti, kad skirtingu laiku kieme važinėja ir yra statomi ir kiti automobiliai. Nuotraukose pateikiamos I. B., M. B., J. B., P. L. ir kt. automobiliai, kurie dažnai važinėja ir labai dažnai statomi toje pačioje vietoje, dėl kurios man yra taikomas KET 124 p. pažeidimas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnis negali būti taikomas skiriant nuobaudą konkrečiu pareiškėjos atveju, kai važiuota ir apsisukta yra bendra nuosavybe priklausančiame kieme, kuriame važinėja visi su sklypo bendraturčiais susiję asmenys. Pareiškėja nurodo, kad žolinės dangos sąvoka taip pat nėra apibrėžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir toli gražu ne visi žole apaugę žemės plotai yra teisinės vertybės, kurias saugo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnis. Šio administracinio nusižengimo tyrimo atveju, žolinė danga yra natūrali kiemo danga. Pagal pridedamas nuotraukas matyti, kad ta pačia žoline danga važinėja ir automobilius stato I. B., M. B., J. B., P. L. ir kt., kas tik patvirtina, kad automobilių važinėjimas, apsisukimas ir statymas konkrečioje vietoje (kurioje pareiškėja ir apsisuko) yra įprasta šio sklypo naudojimosi praktika. Administracinio nusižengimo byloje buvo naudojama neteisėtu būdu surinkta informacija. Vaizdinė medžiaga (video) buvo fiksuojama neteisėtai su nelegaliai ant dviem bendraturčiams po ½ dalį priklausančio gyvenamojo namo (kuris yra nepadalintas ir nenustatytos naudojimosi ribos) pritvirtintomis kameromis. Tokiu atveju I. B. prieš įrengdama kameras ant jos mamai E. T. ir pareiškėjos tėvui A. T. priklausančio gyvenamojo namo, turėjo gauti abiejų namo bendraturčių sutikimą. Tokio sutikimo I. B. neturėjo, dėl to, jos renkama informacija yra vertintina kaip neteisėtas veiksmas. Administracinio nusižengimo byloje negali būti naudojama neteisėtu būdu surinkta informacija.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ji kelis kartus raštu ir žodžiu informavo tyrėją Vytą Andriulionį apie išsamios informacijos, paaiškinimų ir parodymų iš jos pusės pateikimą, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnyje numatytas 14 dienų terminas buvo ignoruojamas ir jau 2020 m. gegužės 1 d. buvo priimtas nutarimas ir paskirta nuobauda visapusiškai nesusipažinus su bylos aplinkybėmis. Tuo buvo apribota pareiškėjos gynybos teisė teikti į bylą parodymus, reikšti prašymus ir pan. Tai yra procesinis pažeidimas ir galimai gali būti vertintinas kaip aplaidus tyrėjo pareigų vykdymas, kada nesurenkama kaip įmanoma daugiau įrodymų bei nusižengimą pagrindžiančių aplinkybių. Tyrėjas siekė kuo greičiau atsikratyti turima medžiaga ir surašyti nutarimą dėl administracinio nusižengimo.

Pareiškėja skunde nurodo, kad paskutiniai priimti teisės aktai, kurie yra nepanaikinti ir galiojantys, numato ribos panaikinimą tarp dviejų sklypų ir naujo, bendro sklypo suformavimą, kuriame (bendrame sklype) pareiškėja apsisuko. 1999 m. atkuriant nuosavybę, pažeidžiant įstatymus, iš vienos namų valdos buvo suformuoti du žemės sklypai. Įteisinant nuosavybę ir išaiškėjus, kad pažeisti įstatymai ir po vienu pastatu (ypač kuomet namas nėra padalintas, ar nustatytos jo naudojimosi ribos, gyvenamasis namas po 1/2 dalį priklauso dviem bendraturčiams - A. T. pareiškėjos tėvui ir E. T.), negali būti suformuoti du sklypai, buvo priimtas sprendimas sujungti du sklypus į vieną namų valdą ir pasitvirtinti naudojimosi sklypu sąlygas. Siekdami išspręsti šią problemą (kad po vienu pastatu buvo suformuoti du sklypai) A. T. ir E. T. kartu pateikė prašymą sujungti sklypus. 2013 m. kovo 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 1999 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 38-379, keitimo" buvo panaikinta riba tarp dviejų sklypų ir pakeistas (duomenys neskelbtini) kaimo žemėtvarkos projektas. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus, 2015 m. kovo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriaus vedėjo sprendimu „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo" šie sklypai pertvarkyti, sujungiant juos į vieną žemės sklypą. Pati E. T. per pastaruosius 20 metų, kuomet buvo galimą ją matyti ir bendrauti su ja, niekada nėra net užsiminusi apie atskirus sklypus ar reikalingus leidimus apsisukti bendrame kieme. Pareiškėja nurodo, kad teisės aktai numato, jog po vienu pastatu gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, o sklypo riba negali kirsti statinio. Tad kol nėra išspręstas namo padalinimo klausimas nėra nustatytos ir naudojimosi ribos, negali būti priimami ir jokie sprendimai dėl atskirų sklypų. Namas nėra atidalintas, t. y. nenustatytos realiosios naudojimosi dalys, taip pat nenustatyta naudojimosi tvarka. Tad tyrėjo Vyto Andriulionio nutarimas skirti nuobaudą yra nepagrįstas, nes pareiškėja apsisukinėjo ne E. T. priklausiančiajame sklype, o, vadovaujantis paskutiniais galiojančiais dokumentais, bendrame E. T. ir A. T. (pareiškėjos tėvo) sklype. Pareiškėja nėra gavusi jokios informacijos, taip pat toje vietoje nebuvo ir nėra važiuoti draudžiančių ženklų, nebuvo ir jokios informacijos, kad galima važiuoti tik su leidimais (taip pat nėra nustatyta kokios formos leidimas yra būtinas). Pareiškėja nurodo, kad jokių panašių draudimų toje vietoje būti ir negali, kadangi toje vietoje yra servitutinis kelias, ir juo gali naudotis visi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, lankytojai ir svečiai. 2020 m. gegužės 1 d., vykusios apklausos ir susipažinimo su medžiaga metu, tyrėjas Vytas Andriulionis vis kartojo teismo sprendimą, kuriuo neva buvo padalinti sklypai. Tas tik dar kartą parodo, kad tyrėjas nėra įsigilinęs į tyrimo medžiagą, nes tyrėjo minimas teismo sprendimas sprendžia sutarties sudarymo klausimo teisėtumą, tačiau jokiu būdu neatskiria sklypų ir nenaikina jau anksčiau minėtų 2013 ir 2015 metų teisės aktų, kuriais buvo panaikinta riba tarp sklypų ir sklypai buvo pertvarkyti sujungiant juos į vieną.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į A. T.-Š. skundą (b. l. 21) nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Institucija nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė tinkamai įrodyta, tinkamai pritaikytos teisės normos.

A. T.-Š.

E. T. atstovė advokatė Angelė Ikasalienė teismo posėdžio metu prašė palikti nepakeistą nutarimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad A. T.-Š. važiuoti servitutiniu keliu (iki apsisukimo vietos) nebuvo nei būtinumo, nei ji turi tokią teisę. Teisę naudotis servitutiniu keliu pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis turi sekančių sklypų savininkai – R. ir S. Paaiškino, kad 2017 metais atlikti kadastriniai matavimai, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba jų netvirtino, buvo patikrinti preliminarūs matavimai, tačiau žymių neatitikimų nebuvo nustatyta. Atstovė paaiškino, kad buvo galima važiuoti pareiškėjos tėvo kieme, jos atstovaujamoji nenori trukdymo naudotis sklypu, demonstracijos, kad gali daryti ką nori, invazijos.

E. T. atstovė dukra I. B. teismo posėdžio metu pareiškė, kad A. T.-Š. pritaikyta nuobauda yra teisinga, paaiškino, kad 2018-05-06 įvykio metu sklypų ribos buvo pažymėtos apie 2017 metais į žemę įkaltomis „knopkėmis“ (pastaba – turimi omeny į žemę įkalti lėkštučių formos tiksliųjų matavimų riboženkliai), tvoros pastatytos neperžengiant ribų. Nurodė, kad ant žolinės dangos važinėjama, užvežė žemės, pasėjo, žolę pjauna.

Teismas

konstatuoja:

skundas netenkintinas

Pareiškėja savo skundą grindžia šiais savarankiško pobūdžio argumentais: toje vietoje, kur ji 2018-05-06 automobiliu apsisuko nėra veja, plotas nėra apsėtas prižiūrimas žolynas, o yra natūraliai auganti žolė, kuri yra susiformavusi savaime, niekas jos neformavo ir specialiai nesėjo bei neželdino, todėl pareiškėjai nuobauda už Kelių eismo taisyklių 124 punkto pažeidimą negalėjo būti skiriama. Automobilių važinėjimas, apsisukimas ir statymas bendra nuosavybe priklausančio sklypo kiemo vietoje, kurioje pareiškėja ir apsisuko, yra įprasta šio sklypo naudojimosi praktika. Pareiškėjos tėvui ir nukentėjusiajai E. T. priklausantys sklypai buvo sujungti į vieną. E. T. per pastaruosius 20 metų niekada nėra užsiminusi apie atskirus sklypus ar reikalingus leidimus apsisukti bendrame kieme. Pareiškėja nėra gavusi jokios informacijos, taip pat toje vietoje nebuvo ir nėra važiuoti draudžiančių ženklų, 2018 metais, kai apsisukinėjo kuolų nebuvo. Administracinio nusižengimo byloje buvo naudojama neteisėtu būdu surinkta vaizdinė medžiaga (vaizdo įrašas): vaizdas buvo fiksuojamas neteisėtai pritvirtintomis kameromis. Buvo apribota pareiškėjos gynybos teisė teikti į bylą parodymus, reikšti prašymus, nuobauda paskirta visapusiškai nesusipažinus su bylos aplinkybėmis.

Nustatyta, kad nusižengimas padarytas 2018-05-06, o nuobauda pareiškėjai paskirta 2020-05-01, todėl nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 39 straipsnyje numatytas terminas, kur numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai per šį laiką buvo trukdoma pasinaudoti jos procesinėmis teisėmis ir dėl to ji buvo nubausta nepagrįstai, nenustatė, kad byloje surinkta per mažai įrodomosios medžiagos ar, kad tyrėjas nuobaudą paskyrė paviršutiniškai įvertinęs bylos aplinkybes. Nenustatyta kitų procesinių pažeidimų, dėl ko administracinio nusižengimo teisena negalėjo vykti ar turėtų būti laikoma neteisėta. Kaip matyti, pareiškėja su skundu pateikė visus paaiškinimus ir gynybinius argumentus, kuriems pateikti nebuvo kliūčių ir dėl kurių pasisakys teismas.

Pagal civilinėje byloje Nr. e2-5699-922/2018 esančius duomenis (byla išnagrinėta priimant 2018-11-16 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2019-03-12) nustatyta, kad A. T. ir E. T. bendrai priklauso ūkininko sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ieškovui ir atsakovei priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmeninės nuosavybės teise valdomi ūkiniai pastatai. 1999 metais viena namų valda buvo suprojektuota dviem atskirais žemės sklypais, kurių bendra riba kirto gyvenamąjį namą. Du atskiri vienos namų valdos žemės sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusioji E. T., kuri šios nutarties priėmimo dieną yra sulaukusi (duomenys neskelbtini), yra neįgali, nuolat gyvena sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Sodyboje taip pat nuolat gyvena ten besilankančios pareiškėjos A. T.-Š. tėvas A. T., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys turi priešingą suinteresuotumą iš dalies bendrai valdomo nekilnojamojo turto klausimais.

Pareiškėja skundą grindžia, kad jos veiksmais nebuvo pažeistas objektas (vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų). Jos argumentas yra tas, kad žole apaugęs žemės plotas, ant kurio ji užvažiavo bei apsisuko nėra ta teisinė vertybė, kurią saugo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnis bei Kelių eismo taisyklių 124 punktas. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalies formuluotė yra tokia: neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis. Kelių eismo taisyklių 124 punktas formuluojamas taip: motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų. Šiuo atveju teisės normose naudojamos dvi teisinės kategorijos: žolinė danga ir veja. Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai yra nurodę aplinkybes apie pareiškėjos apsisukimo vietoje esančią žolę: teismo posėdžio metu nukentėjusios atstovė I. B. yra nurodžiusi – jie užvežė žemės, pasėjo, žolę pjauna, t. y. nurodė sukultūrintos žolės požymius, o pareiškėja nurodė, kad ten buvo natūraliai auganti žolė.

Teismas nenustatė, kad skirstymas į žolinę dangą ir veją nagrinėjamu atveju turi teisinę reikšmę. Kaip matyti, skundžiamame 2020-05-01 nutarime yra nurodyta, kad A. T.-Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 124 punkto reikalavimus. Kaip matyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalis nėra blanketinė norma su nuoroda į kitus teisės aktus, o joje yra tiesiogiai numatyta atsakomybė už važiavimą per žolinę dangą. Nagrinėjamoje byloje nekeliamas klausimas dėl aplinkybės, kad 2018-05-06 apeliantė buvo užvažiavusi ant žemės ploto, ant kurio auga žolė. Nustatant, kad buvo pažeistas objektas (valstybės saugomas gėris), pakanka konstatuoti faktą, kad buvo žolinė danga, neskirstant ar tai užsėta kultūrinė ar natūraliai auganti žolė. Nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklių 124 punkto paminėjimas 2020-05-01 nutarime, atsižvelgiant į tai kaip suformuluota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalis, tėra kaip papildoma informacija, tiesiogiai nesusijusi su atsakomybę numatančia kodekso norma.

Apeliantė savo skunde teigia, kad jos tėvui ir nukentėjusiajai E. T. priklausantys sklypai buvo sujungti į vieną, kad sklypas, kuriame ji apsisuko yra vienas sklypas, priklausantis bendra nuosavybe. Teismas pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis įsitikino, kad pareiškėjos minimi sklypai nebuvo sujungti į vieną. 2020-06-17 nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nukentėjusiajai E. T. nuosavybės teise priklauso 0,25 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal 2019-01-30 išrašą pareiškėjos tėvui A. T. priklauso 0,24 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Abu sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Viešame registre nėra įregistruotas atskiras objektas – automobilių stovėjimo aikštelė, kuri būtų skirta viešajam naudojimui. Nustatyta, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-5699-922/2018 priimtu 2018-11-16 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019-03-12, nepripažino žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo sutarties tarp A. T. ir E. T., sudaryta, suformuojant naują 0,4948 ha žemės sklypą. Sklypai nebuvo sujungti į vieną ir apeliantės nusižengimo padarymo dieną - 2018-05-06.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, nepaisant to kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjos tėvas šiuo metu siekia pertvarkyti nuosavybę, ar tai būtų aplinkybė, kad 1999 metais viena namų valda buvo suprojektuota dviem atskirais žemės sklypais, kurių bendra riba kirto gyvenamąjį namą, ar kita teisiškai svarbi aplinkybė, šiuo metu egzistuoja du sklypai, kurie suformuoti atliekant preliminarius matavimus ir turto savininkas A. T. bei su juom susiję asmenys (atsakomybėn patraukta jo dukra A. T.-Š.) turi paisyti teisės viršenybės principo, kad ir kiek jiems atrodytų nelogiškos ar neteisingos sklypų ribos. Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-294-547/2020 yra nagrinėjami reikalavimai, susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus. Civilinėje byloje Nr. e2-5699-922/2018 Teismo posėdyje A. T. sutuoktinė yra atskleidusi kreipimosi į teismą motyvą – tai aplinkybė, kad jų šeimai nevisiškai tinka ir patinka esama žemės sklypų riba, kadangi atsakovei (E. T.) tenka didesnė vidinio kiemo dalis. Civilinėje byloje Nr. e2-5699-922/2018 trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pripažino, kad žemės sklypų sujungimas nėra įvykęs, nes nėra sudaryta notariškai tvirtinama sutartis. Vadinasi tie Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo dokumentai (įsakymas, sprendimas), kuriais pareiškėja grindžia aplinkybę dėl bendro sklypo ir savo skundą tėra teismo klaidinimas, tikėtina nulemtas didelio siekio „perbraižyti“ žemės sklypų ribas, galimai ir siekiu jau faktiškai naudotis norimomis ploto dalimis, nors tai iki šiol nėra teisiškai įtvirtinta.

Nekilnojamojo turto registro duomenyse apie E. T. nuosavybės teises į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) nurodytas kelio servitutas (tarnaujantis), kurio plotas 0.01 ha ir jis pavaizduotas plane, kaip kelias (linija), o be to šio servituto naudotojais nurodyti sekančių sklypų savininkai, t.y. ne A. T. sklypo naudotojai.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-66-445/2020 teismo iniciatyva gautus duomenis iš valstybės įmonės Registrų centro (b. l. 61) nustatyta, kad plane yra žyma apie tai, kad E. T. žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Teismas peržiūrėjęs 2020-08-19 Kadastro žemėlapio ištrauką, 2020-01-16 atliktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra pažymėtas statinių išsidėstymas pagal 1994-04-06 A. A. sudarytą statinių išdėstymo planą, vizualiai įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas bei kitą vaizdinę medžiagą, nustatė, kad 2018-05-06 pareiškėjos apsisukimo vieta buvo nukentėjusios E. T. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) neužstatytoje dalyje, kurios plotą iš pietų riboja pastatų, pažymėtų indeksais 7I1/m ir 6I1/m siena, o iš vakarų pastato 5I1/m siena.

Byloje nėra abejonės dėl objektyviosios nusižengimo pusės (atliktų veiksmų) egzistavimo, nes byloje yra įrodyta, o ir pati apeliantė yra pripažinusi, jog ji 2018-05-06 apie 06 val. 19 min. automobiliu Seat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo ant žolinės dangos. Objektyviąją nusižengimo pusę apeliantė yra pripažinusi nepaisant jos keliamo klausimo dėl vaizdo įrašo teisėtumo. Šiuo atveju netgi byloje nesant tariamai neteisėto vaizdo įrašo, pareiškėjos veiksmams įrodyti pakanka kitų byloje esančių įrodymų. Minimo vaizdo įrašo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo spręsti dėl įrengtų kamerų teisėtumo ar neteisėtumo (pagal atitinkamai pareikštą reikalavimą sprendimas galėtų būti priimtas civilinėje byloje).

Objekto (žolinės dangos, kaip įstatymo saugomos vertybės) pažeidimas byloje taip pat yra įrodytas. Subjekto ir subjektyviosios pusės klausimai byloje iš esmės nėra keliami, teismas laiko įrodyta, kad apeliantė yra tinkamas atsakomybės subjektas, o veika yra tyčinė, nepaisant to, kad pareiškėja teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, kad 2018 metais, kai apsisukinėjo kuolų nebuvo. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja privalėjo, dar ir dėl to, kad yra besitęsiantis turtinis konfliktas tarp kaimynų bendraturčių, žinoti, o ir įsitikinti kur yra dar 1999 metais užfiksuotų preliminariųjų matavimų ribos. Tikėtina, kad ribas ji 2018-05-06 žinojo, tačiau matomai jų pripažinti nenorėjo ir nenori. Bylos duomenimis nuo 2011 m. ir vėliau skirtingą (priešišką) suinteresuotumą turinčių pusių inicijuoti ir atlikti kadastriniai matavimai dėl įvairių teisinių kliūčių nebuvo patvirtinti ir įregistruoti viešame registre, todėl šiuo metu galioja paskutiniai atlikti 1999 metais užfiksuoti preliminarieji matavimai. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo ribų klausimas neišspręstas – ji galimai tai supranta kaip dar neišspęstus civilinius ginčus bei ateityje ketinamus reikšti reikalavimus, tačiau nesupranta, kad tol kol žemės sklypų ir bendrai priklausančio gyvenamojo namo nuosavybė nėra pertvarkyta ar pakeista įsiteisėjusiais teismo sprendimais ar sandoriais – galioja tai kas šiuo metu įrašyta nekilnojamojo turto registre, kur duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais.

Byloje iš esmės yra įrodyti visi keturi teisės pažeidimo elementai, tačiau dar būtina atskirai aptarti važiavimo neteisėtumą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir taip pat yra įrodinėjimo dalykas. Neteisėtumas turi būti įrodomas, nes objektyviai gali susidaryti situacija kai vienu atveju išoriškai tas pats veiksmas gali būti teisėtas, o kitu atveju neteisėtas ir užtraukti atsakomybę, kaip pavyzdžiui važiavimas per vandens telkinių ledą savaime yra neteisėtas, tačiau esant teisėtai suorganizuotoms sporto varžyboms važiavimas toje pačioje vietoje nėra baudžiamas, nes nebelieka neteisėtumo elemento. Pareiškėja yra nurodžiusi, yra pridėjusi nuotraukas, kuriose matyti, kad ta pačia žoline danga važinėja ir automobilius stato I. B., M. B., J. B., P. L. ir kiti asmenys. Kaip matyti, pareiškėja tai supranta, kad ši aplinkybė suteikia teisinį pagrindą ant tos pačios žolinės dangos važinėti ir jai, tarsi tai paneigia jos kaltę ir teisinę atsakomybę. Kaip jau nustatyta, pareiškėja 2018-05-06 automobiliu be leidimo važinėjo E. T. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovė: (duomenys neskelbtini) esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. važinėjo neturėdama tam jokio teisinio pagrindo (žodinio ar konkliudentiniais veiksmais išreikšto kaimynės sutikimo), atitinkamai jos važinėjimas 2018-05-06 buvo neteisėtas. Teismas nenustatė, kad buvo važinėjama esant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Šiuo atveju pareiškėja pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal formaliąją sudėtį turinčią Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį, kur atsakomybei kilti nebūtina jog atsirastų kokia nors žala. Paminėtina, kad atsakomybę už materialias pasekmes – žolinės dangos ar miško paklotės sužalojimą ar sunaikinimą numato kita norma – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko pagrįstu 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Andriulionio nutarimą Nr. 55-ANR_N-450-2020 bei atmeta apeliantės skundą.

Dėl nukentėjusiosios išlaidų advokatui

Cituotina ši teismų praktika iš Kauno apygardos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-593/2019: Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. E. T. 2020-04-30 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiaja, teismas neturi duomenų apie šio nutarimo panaikinimą. Teisės aktai nenumato sąlygos, kad tik realią žalą patyręs nukentėjęs asmuo turi teisę dalyvauti procese. Byloje yra pateiktas advokatės Angelės Ikasalienės 2020-06-17 pinigų priėmimo kvitas už teisinį atstovavimą, kurio suma 150 eurų, taip pat prašymas šias išlaidas priteisti. Ši suma priteistina iš administracinėn atsakomybėn patrauktos ir kalta pripažintos A. T.-Š., kuri yra dirbanti, nukentėjusiosios naudai, nes nukentėjusioji turėjo teisę dalyvauti procese ir naudotis advokato paslaugomis (nurodyta suma priteisiama ne kaip žalos už žolinės dangos sužalojimą atlyginimas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi

nutaria:

atmesti A. T.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020-05-18 skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Andriulionio nutarimą Nr. 55-ANR_N-450-2020, ROIK 20113902157.

Palikti nepakeistą 2020-05-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo Vyto Andriulionio nutarimą Nr. 55-ANR_N-450-2020, kuriuo A. T.-Š. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas įspėjimas.

Priteisti iš A. T.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                     Dalis Žilionis