Civilinė byla Nr. e2A-474-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00067-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir V. K. ieškinį atsakovams R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „ICA Real Estate“ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. G. ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovams iš atsakovų R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ICA Real Estate“ solidariai po 37 951,81 Eur žalos atlyginimo, 9 487,95 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad Lietuvos A. T. 2022 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022 konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu atsakovas R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, prieš nukentėjusius ieškovus, t. y. atsakovas apgaule įgijo didelės vertės ieškovams priklausantį turtą – lėšas – 130 000 Lt (37 650,60 Eur) ir įgijo teisę į lėšas – 650 000 Lt (188 253,01 Eur). Šios lėšos buvo pervestos į UAB ,,Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą, kurių dalis, t. y. 60 820,20 Eur (210 000 Lt), buvo panaudota 2013 m. spalio 24 d. įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas užvaldė ir pasisavino iš viso 780 000 Lt (225 903,61 Eur) ieškovų piniginių lėšų. Dalį patirtos žalos atlygino kiti asmenys – nukentėjusieji nuo atsakovo nusikalstamos veikos dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Be to, teismas BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. minėtą butą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 patenkino nukentėjusiųjų apeliacinį skundą ir panaikino turto konfiskavimą. Nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas nustatė laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodytam turtui iki civilinio ginčo (proceso Nr. 2-55-3-00802-2014-2) išsprendimo.
3. Civilinis ginčas kilo dėl nuteistojo R. S. nusikalstamų veikų, kuomet suklastojęs dokumentus, jis užvaldė nukentėjusiems E. A. ir J. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau R. S., panaudodamas apgaulę (sukčiaudamas) įkeitė nukentėjusiesiems V. G. ir V. K. už suteiktą 225 904 Eur (780 000 Lt) paskolą, kurios negrąžino. Baudžiamojoje byloje ieškovai nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nuteistajam R. S., nes tuo metu tarp pačių nukentėjusiųjų E. A. ir J. A. bei V. G. ir V. K. vyko civilinė byla dėl hipotekos panaikinimo nekilnojamajam turtui, kuriuo buvo užtikrinta ieškovų suteikta 225 904 Eur (780 000 Lt) paskola. Būtent šioje byloje sprendėsi, kas turės reikalavimo teisę į nuteistąjį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, ką iš esmės nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendyje. Tarp nukentėjusiųjų kilęs civilinis ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, kurią patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1023-241/2018. Taikos sutartyje nustatyta, kad pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. sutartinę hipoteką buvo užtikrinta V. K. ir V. G. suteikta bei negrąžinta 225 904 Eur (780 000 Lt) paskola UAB „Intelektuali verslo apsauga“. Šia sutartimi E. A. ir J. A. sutiko padengti dalį ieškovų nuostolių ir įsipareigojo sumokėti atsakovams kompensaciją už sutartinės hipotekos atsisakymą kiekvienam, atliekant mokėjimus į jų nurodytas sąskaitas po 75 000 Eur. Taigi, ieškovams buvo atlyginta dalis (150 000 Eur iš 225 903,61 Eur) patirtos žalos dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų. Nukentėjusieji, užbaigdami civilinį ginčą, iš esmės susitarė, kad ieškovai V. K. ir V. G. toliau sieks žalos, padarytos nusikalstama veika atlyginimo, nukreipdami jį į Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausantį turtą – patalpas – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento (lot. ab initio) 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė Cherster Services LLP nupirko už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, ieškovų ieškinio dalis šioje dalyje visiškai patenkinta. Ieškovai reikalavimus šioje civilinėje byloje grindžia įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose nustatytais nusikalstamų veikų padariniais. Bendrai padaryta atsakovų žala ieškovams – 325 000 Lt (94 126,51 Eur), kurie pervesti į atsakovės UAB „ICA Real Estate“ sąskaitą turint tikslą jas paslėpti ir negrąžinti. Likusi neatlyginta žala ieškovams yra 75 903,61 Eur (225 903,61 Eur – 150 000 Eur = 75 903,61 Eur), kuri dalintina lygiomis dalimis, po ½, t. y. po 37 951,81 Eur.
5. Be to, baudžiamojoje byloje teismai konstatavo, kad be kitų įmonių, tiek UAB „ICA Real Estate“, tiek Jungtinėje Karalystėje registruotą bendrovę Cherster Services LLP faktiškai valdė nuteistasis R. S., kuris už tai yra nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina išvadą, kad juridiniai asmenys – UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „Eglė ir Ričardas“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė Cherster Services LLP, jokios realios veiklos nevykdė, o nuteistojo R. S. buvo panaudoti kaip priedanga, reikalinga paslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K. įgytas pinigines lėšas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartyje pažymėjo, jog iš naujo nagrinėjant bylą, be kita ko, spręstina, ar yra pagrindas abiejų atsakovų, t. y. tiek atsakovo R. S., kuris, kaip teismų nustatyta, neteisėtais veiksmais (nusikalstamu būdu) įgijo didelės vertės ieškovų turtą (pinigus), tiek ir atsakovės UAB „ICA Real Estate“, kuri buvo faktiškai valdoma atsakovo R. S. ir kurio nuosavybėn pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes už šiuos pinigus buvo įgytas ginčo butas, solidariajai civilinei atsakomybei objektyviojo bendrininkavimo pagrindu dėl ieškovams padarytos žalos. Baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai įrodo, jog šiuo atveju buvo subjektyvusis bendrininkavimas, nes atsakovai veikė bendrai – turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir bendrą ketinimą sukelti ieškovams žalą. Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad UAB „ICA Real Estate“ faktiškai priklausė ir buvo valdoma R. S.. R. S., veikdamas per statytinį vadovą A. P. (A. P.), realiai buvo faktiniu UAB „ICA Real Estate“ vadovu, o bendrovė buvo panaudota kaip priedanga R. S., siekiant nuslėpti sukčiaujant gautas lėšas. Taigi, atsakovas R. S., veikdamas ir už atsakovę UAB „ICA Real Estate“, šių asmenų bendrais veiksmais realizavo nusikalstamą sumanymą, todėl privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą solidariai.
6. Atsakovė UAB „ICA Real Estate“ apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu savo poziciją palaikė, nors nurodė, kad pripažįsta ieškinį iš dalies, t. y. dėl 31 997,22 Eur, o ieškinio dalies dėl palūkanų – nepripažįsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovų R. S. ir UAB „ICA Real Estate“ solidariai po 37 951,81 Eur žalos, 9 487,95 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas
nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuriuo atsakovą R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, prieš ieškovus, taip pat pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizode). Be to, teismas nusprendė įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuoti Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausantį ginčo butą. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-307/2018 panaikino turto konfiskavimą Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP nuosavybės teise priklausančiam butui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo kasacinį skundą atmetė, taigi, priimti nuosprendžiai dėl atsakovo R. S. nusikalstamų veikų padarymo yra įsiteisėję, todėl ieškovams turi būti atlyginta nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala.
10. Baudžiamojoje byloje atsakovas R. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu ir S. D., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, pasitikėjimu, 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure, esančiame Verkių g. 1, Vilniuje, nurodė pastarajam pasirašyti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią V. G. ir V. K., už kurį pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1-1934, veikė V. G., lygiomis dalimis po 390 000 Lt (112 951,81 Eur) kiekvienas suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000 Lt (225 903,61 Eur) paskolą, užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą hipotekos sutartimi, įkeičiant, iš šios sumos 130 000 Lt (37 650,60 Eur,) R. S. buvo perduoti grynaisiais, o 650 000 Lt (188 253,01 Eur) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank АS Lietuvos filiale, taigi, R. S. apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiems V. G. ir V. K. priklausantį turtą –130 000 Lt (37 650,60 Eur) pinigines lėšas, ir įgijo teisę į 650 000 Lt (188 253,01 Eur) pinigines lėšas.
11. Be to, R. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske Bank АS Lietuvos filialo banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 650 000 Lt (188 253,01 Eur) įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, jas apgaule įgijus iš nukentėjusiųjų V. G. ir V. K., siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „Eglė ir Ričardas“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP vadovavimą ir, pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis, su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėms lėšomis atliko šias finansines operacijas:
11.1. 2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank А/S Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 515 000 Lt (149 154,31 Eur) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank А/S Lietuvos filiale esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
11.2. 2013 m. rugsėjo 12 d. iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ Danske bank А/S Lietuvos filialo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 000 Lt (7 530,12 Eur) į UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank А/S Lietuvos filiale esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);
11.3. 2013 m. rugsėjo 16 d. iš UAB „Nemėžio logistika“ banko Danske Bank А/S Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 502 000 Lt (145 389,25 Eur) į UAB „Eglė ir Ričardas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale;
11.4. 2013 m. rugsėjo 25 d. iš UAB „Eglė ir Ričardas“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banko (buvusios AB Ūkio banko) Vilniaus filiale, 450 000 Lt (130 329,00 Eur) pervedė į UAB „Luginta“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke;
11.5. 2013 m. spalio 10 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 200 000 Lt (57 924,00 Eur) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
11.6. 2013 m. spalio 14 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 85 000 Lt (24 617,70 Eur) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;
11.7. 2013 m. spalio 17 d. iš UAB „Luginta“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB banke, 40 000 Lt (11 584,80 Eur) pervedė į UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
12. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos – 325 000,00 Lt (94 126,51 Eur), įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymą – nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam A. P., kuris, nežinodamas apie R. S. nusikalstamą sumanymą ir juo pasitikėdamas, R. S. nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir UAB „ICA Real Estate“ vardu nupirko iš J. N. ir M. N. nekilnojamąjį turtą – 210 000 Lt (60 820,20 Eur, euro kursas 3,4528 Lt) vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti už nusikalstamu būdu įgytas pingines lėšas UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytą butą, organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriai atstovavo A. P., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, ir Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP, kuriai atstovavo V. V., nežinantis apie R. S. nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymą su šiuo turtu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 16-jame notarų biure nurodė minėtiems asmenims pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“, atstovaujama A. P., pardavė, o Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei Cherster Services LLP, atstovaujama V. V., už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) nupirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu R. S., siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigines lėšas – 650 000 Lt (188 253,01 Eur), žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansines operacijas ir sudarė sandorius. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kai UAB „ICA Real Estate“ 2013 m. gruodžio 18 d. už 220 000 Lt Jungtinėje Karalystėje registruotai bendrovei Cherster Services LLP pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), jokios pinginės lėšos už parduotą turtą į šios bendrovės sąskaitą neįplaukė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendis).
13. Teismas
konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, įtvirtinančio pareigą atlyginti padarytą žalą deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitiems asmenims; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (to paties straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas neabejotinai yra pareigos laikytis tokių taisyklių pažeidimas, o juo padarytą žalą atsakingas asmuo (nusikaltimą padaręs asmuo) turi atlyginti visiškai, t. y. taikant visiško nuostolių atlyginimo principą. Teismas nusprendė, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuotos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsirasti prievolei atlyginti padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovams padaryta žala – 75 903,61 Eur.
14. Vertindamas ieškovų reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, teismas nurodė, kad nors sprendimo 76 punkte nurodytos sumos buvo grąžintos ir tai laikytina palūkanų mokėjimu, tačiau šiomis sumomis priteistinos palūkanos nemažinamos, nes jos buvo sumokėtos 2013 metais, todėl neapima penkerių metų laikotarpio, už kurį ieškovai prašė priteisti palūkanas. Atsižvelgdamas į tai, teismas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo patenkino. Pasak teismo, nuo pasisavintos pinigų sumos palūkanos už penkerius metus sudaro 18 975,90 Eur (75 903,61 Eur × 0,05 × 5 metai = 18 975,90 Eur).
15. Pasisakydamas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais įrodyta, jog šiuo atveju buvo subjektyvusis bendrininkavimas, nes atsakovai veikė bendrai – turėdami vieningą nusikalstamą tikslą ir bendrą ketinimą sukelti ieškovams žalą. Įsiteisėjusiame nuosprendyje konstatuota, kad UAB „ICA Real Estate“ faktiškai priklausė ir buvo valdoma R. S.. R. S., veikdamas per statytinį vadovą A. P., realiai buvo faktiniu UAB „ICA Real Estate“ vadovu, o įmonė buvo panaudota kaip priedanga R. S. siekiant nuslėpti sukčiaujant gautus pinigus. Taigi, atsakovas R. S., taip pat veikdamas ir už atsakovę UAB „ICA Real Estate“, šių asmenų bendrais veiksmais realizavo nusikalstamą sumanymą, todėl ieškovams padaryta žala iš atsakovų turi būti atlyginta solidariai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti visą ar iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas
ieškovų patirtos žalos dydį byloje grindžia įsiteisėjusiuose teismų nuosprendžiuose nustatytais nusikalstamų veikų padariniais, tačiau kažkodėl juos nurodo kaip prejudicinius faktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas) nagrinėjamoje civilinėje byloje. Akivaizdu, kad tokia teismo pozicija yra klaidinga ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei teismų praktikai. Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra civilinėje byloje.
16.2. Baudžiamojoje byloje ieškovai civilinio ieškinio nepateikė, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tik baudžiamuoju aspektu, todėl to paties asmens veiksmai civilinėje byloje privalo būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.
16.3. Ieškovų patirtos žalos tikslus dydis nebuvo nustatytas. Tai nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-920-330/2020, kurioje nurodyta, kad bendrasis teisingumo principas reikalauja, jog, nagrinėdamas ieškinyje pareikštus reikalavimus, teismas turi nustatyti dėl nusikalstamos veikos ieškovų prarasto turto tikslų dydį. Tuo atveju, jei ieškovų reikalavimai gali būti tenkinami, teismas turėtų įvertinti ieškovams priteisiamos piniginės ar kitokio turtinio pobūdžio kompensacijos dydžio (vertės) atitiktį ieškovų faktiškai patirtiems turtiniams praradimams, t. y. dėl nusikalstamos veikos patyrusiems turtinius praradimus asmenims turi būti atlyginta ne mažesnė ir ne didesnė už patirtus praradimus vertė.
16.4. Byloje, kurioje buvo patvirtinta ieškovų ir kitų nukentėjusiųjų taikos sutartis, atsakovas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės teikti įrodymus dėl ieškovų patirtos žalos dydžio ir dalyvauti byloje rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kurie privalo būti užtikrinami visų instancijų teisminiuose procesuose. Šioje byloje tariamai buvo pateikti įrodymai, dokumentai, susiję su išnagrinėta baudžiamąja byla. Ieškovų nurodomi vekseliai (vekseliai 70 000 Lt dviem asmenims) baudžiamojoje byloje net nebuvo tiriami, nes jų byloje nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, esančiais tuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4279-431/2015 Vilniaus apygardos teisme (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00802-2014-2).
16.5. Teismas
padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą – netyrė įrodymų ir nenustatė akivaizdžių sąsajų tarp byloje pateiktos 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutarties, ieškovams sumokėtų sumų ir šių sumų paskirties. Teismas nekonstatavo, kad ieškovai gavo 21 600 Lt (6 255,69 Eur) iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ (skolininkė), su kuria ieškovai sudarė 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovų gautos lėšos buvo mokamos, remiantis 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartimi, o ne tariamu vekseliu. Jei vekselis egzistavo, jis prieštarauja pagrindinei sutarčiai – paskolos sutarčiai, kurią padaro niekine, negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes ieškovai, sudarydami paskolos sutartį ir tariamai patvirtindami vekselį, siekė išvengti privalomo mokėti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), todėl dėl šių aplinkybių galimai buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir viešieji interesai.
16.6. Ieškovų patirta žala – 31 997,22 Eur, o kompensuojamų palūkanų suma (5 proc.) 18 975,90 Eur, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, neatitinka tikrovės, nes privalo būti skaičiuojama nuo ieškovų patirtos žalos dydžio, todėl šis reikalavimas turėjo būti atmestas.
16.7. Teismas
, spręsdamas palūkanų mokėjimo klausimą pagal suteiktą paskolą, rėmėsi žodiniu ieškovų patvirtinimu, kad palūkanos buvo mokamos pagal šalių patvirtintą vekselį. Teismas atmetė pateiktus įrodymus (paskolos sutartis, mokestinis pavedimas, kasos pajamų orderis) ir rėmėsi neegzistuojančiu bylos dokumentu – vekseliu.
16.8. Teismas
, spręsdamas žalos atlyginimą ieškovams, pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 2 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė Cherster Services LLP nupirko už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, ieškovų ieškinio dalis visiškai patenkinta. Skundžiamu sprendimu teismas nekilnojamajam turtui – butui, kurio nuosavybė šiuo metu priklauso ieškovams, restitucijos netaikė, patvirtindamas, kad tokiu būdu ieškovams yra solidariai atlyginta atsakovų R. S. ir UAB „ICA Real Estate“ nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur žala. Taigi, ieškovams žalos atlyginimui pinigine išraiška priteisiama 94 879,52 Eur, o kartu lieka ieškovams šiuo metu priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė 60 820,20 Eur. Civilinis ieškinys patenkinamas, kai įrodoma žalą padariusio asmens kaltė, ryšys su atsiradusia žala bei įrodytas tikslus žalos dydis, tačiau nukentėjęs asmuo negali pasipelnyti, gaudamas nepagrįstai didelį patirtos žalos atlyginimą.
17. Ieškovai V. G. ir V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Atsakovas toliau klaidina teismą ir siekia vilkinti žalos atlyginimą nukentėjusiems nuo jo nusikalstamų veikų asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad šioje byloje negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, kurio pagrindu buvo ieškovams priteistas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas už nusikalstamu būdu R. S. užvaldytas ieškovų pinigines lėšas.
17.2. Dėl ieškovų prašomo atlyginti šioje byloje žalos dydžio pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties 36 punkte, konstatuodamas, kad teismai pagrįstai nustatė, jog atsakovų padaryta žala ieškovams – 60 820,20 Eur (210 000 Lt), kurie buvo panaudoti 2013 m. spalio 24 d. įgyjant ginčo butą.
17.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl to, kad teismai neteisingai pritaikė žalos atlyginimo būdą natūra, bet ne dėl žalos dydžio.
17.4. Atsakovo R. S. nurodytas vekselis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir juo nėra grindžiamas ieškinys. Vekseliu buvo įformintos suteiktos UAB „Intelektuali verslo apsauga“ paskolos palūkanos. Jokio reikalavimo dėl vekseliu nustatytų palūkanų priteisimo ieškovai nereiškia. Ieškinio dalyką sudaro tik neatlyginta paskolos dalis ir palūkanos pagal CK 6.210 straipsnį.
17.5. Teismai aiškiai įvardijo pinigų sumą, kurią apeliantas užvaldė nusikalstamu būdu (225 903,61 Eur). Dalis šios žalos, t. y. 150 000 Eur, buvo atlyginta, sudarant taikos sutartį su kitais nukentėjusiais asmenimis. Taigi, akivaizdu, jog likusi neatlyginta žala ieškovams, pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus, yra 75 903,61 Eur (225 903,61 Eur – 150 000 Eur = 75 903,61 Eur).
17.6. Ieškovai neturi galimybės pasisakyti dėl nepagrįsto ir klaidingo apelianto argumento, kad, remiantis apelianto skaičiavimais ir išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog likusi neatlyginta ieškovams žala yra 31 997,22 Eur. Skaičiuodamas apeliantas neigia įsiteisėjusį teismo nuosprendį (konstatuota 225 903,61 Eur žala), kaip žalą nurodydamas 188 253,01 Eur, nepaaiškina kaip apskaičiuoja žalos dydį.
17.7. Apeliaciniame skunde bandoma neigti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuotus faktus.
17.8. Pagal įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį šioje byloje, kurią paliko galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, minėtas butas su rūsiu nuosavybės teise priklauso UAB „ICA Real Estate“. Registro duomenys negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nurodytas butas nebuvo perregistruotas UAB „ICA Real Estate“ tik dėl formalių priežasčių, nes nebuvo gautas UAB „ICA Real Estate“ prašymas įregistruoti teismo sprendimo pagrindu sugražintą nuosavybę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik vienas iš atsakovų – R. S.. Atsakovas R. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų ir nepagrįstai vadovavosi vien baudžiamosios bylos medžiaga ir joje nustatytais faktais. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.
20. Tam, kad būtų pagrindas taikyti deliktinę atsakomybę, turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žalos dydis (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
21. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Baudžiamosiose bylose nustatyti faktai civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje įeina, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi, pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017).
22. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-487/2017, kuriuo atsakovą R. S., be kitų nusikalstamų veikų, pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ieškovų atžvilgiu, taip pat pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „ICA Real Estate“ epizode). Baudžiamojoje byloje atsakovas nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, pasinaudojo juridinio asmens UAB „Intelektuali verslo apsauga“ naudai apgaule įgytu nukentėjusiajam E. A. priklausančiu turtu ir S. D., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą, pasitikėjimu, nurodė pastarajam pasirašyti 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, pagal kurią ieškovai, kiekvienas iš jų suteikė UAB „Intelektuali verslo apsauga“, atstovaujamai S. D., 780 000 Lt (225 903,61 Eur) paskolą, užtikrindami įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą hipotekos sutartimi, įkeičiant E. A. priklausantį turtą. Iš šios sumos 130 000 Lt (37 650,60 Eur) atsakovui buvo perduoti grynaisiais, o 650 000 Lt (188 253,01 Eur) 2013 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu pervesti į UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitą. Taigi, nustatyta, kad atsakovas R. S. apgaule įgijo didelės vertės nukentėjusiems (ieškovams) priklausantį turtą –130 000 Lt (37 650,60 Eur) pinigines lėšas, ir įgijo teisę į 650 000 Lt (188 253,01 Eur) pinigines lėšas.
23. Be to, atsakovas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad žinodamas, jog UAB „Intelektuali verslo apsauga“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos įgytos jo paties nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, jas apgaule įgijus iš nukentėjusiųjų ieškovų, siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo juridinių asmenų UAB „Intelektuali verslo apsauga“, UAB „Nemėžio logistika“, UAB „Eglė ir Ričardas“, UAB „Luginta“, UAB „ICA Real Estate“, Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP, vadovavimą ir, pasinaudodamas šių juridinių asmenų banko sąskaitomis, su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėms lėšomis atliko finansines operacijas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, atsakovas, žinodamas, kad UAB „ICA Real Estate“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos, įgytos nusikalstamu (sukčiavimo) būdu, siekdamas šias pinigines lėšas nuslėpti ir įteisinti, organizavo su nusikalstamu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis sandorio sudarymą – nurodė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam A. P., kuris, nežinodamas apie atsakovo nusikalstamą sumanymą ir juo pasitikėdamas, atsakovo nurodymu, atstovaudamas UAB „ICA Real Estate“, 2013 m. spalio 24 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, ir UAB „ICA Real Estate“ vardu nupirko iš J. N. ir M. N. nekilnojamąjį turtą – 210 000 Lt (60 820,20 Eur) vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, atsakovas, siekdamas nuslėpti ir įteisinti už nusikalstamu būdu įgytas pingines lėšas UAB „ICA Real Estate“ vardu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), organizavo juridinių asmenų UAB „ICA Real Estate“, kuriai atstovavo A. P., nežinantis apie atsakovo nusikalstamus ketinimus, ir Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP, kurią atstovavo V. V., nežinantis apie atsakovo nusikalstamus ketinimus, sandorio sudarymą su šiuo turtu, t. y. 2013 m. gruodžio 18 d. nurodė minėtiems asmenims pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ICA Real Estate“ pardavė, o (duomenys neskelbtini) registruota bendrovė Cherster Services LLP, už 220 000 Lt (63 716,40 Eur) nupirko butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus visą susiklosčiusią faktinę situaciją, byloje nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti egzistuojant visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, atsakovas nagrinėjamu atveju iš esmės nesutinka su teismo nustatytu žalos dydžiu. Atsakovo R. S. vertinimu, žala nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta iš naujo, o ne vien vadovaujantis baudžiamosios bylos duomenimis.
25. Žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė nuostolių atlyginimo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų netekę turto – t. y. faktiškai atsakovui perduotų ir neatgautų piniginių lėšų. Kaip minėta, atsakovas R. S. baudžiamojoje byloje buvo nuteistas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai nustatyti tik sprendžiant dėl atsakovo nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, dėl kurių, kaip konstatuota nuosprendyje, nukentėjo ieškovai. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad iš ieškovų atsakovas apgaulės būdu įgijo ir užvaldė 780 000 Lt (225 903,61 Eur). Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl pinigų sumos, kurią ieškovai perdavė atsakovui. Tačiau apeliacinės instancijos sutinka, kad be baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dėl realios žalos dydžio, žalos dydį nustato vadovaudamasis ir kitais byloje esančias įrodymais, ką nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia atsakovas, teismas ir padarė, iš priteisiamos žalos dydžio išskaičiavęs ieškovų gautą 150 000 Eur sumą.
27. Atsakovas nurodo, kad civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta ieškovų ir kitų nukentėjusiųjų taikos sutartis, atsakovas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės teikti įrodymus dėl ieškovų patirtos žalos dydžio ir dalyvauti byloje rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principu, kurie privalo būti užtikrinami visų instancijų teisminiuose procesuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovas nedalyvavo ieškovų ir kitų nukentėjusiųjų civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis ir jos pagrindu ieškovams išmokėta 150 000 Eur suma, neturi reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai. Tai, kokio dydžio suma buvo suderinta tarp ieškovų ir kitų nukentėjusiųjų asmenų nepaneigia baudžiamojoje byloje nustatyto fakto – kad atsakovas iš ieškovų apgaulės būdu įgijo 780 000 Lt (225 903,61 Eur). Šiai bylai reikšminga aplinkybė yra tai, kokią dalį žalos ieškovai atgavo ir nereiškia reikalavimo atsakovui dėl jos priteisimo, t. y. siekiant nustatyti realų žalos dydį. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, ieškovų gautą 150 000 Eur sumą išskaičiavo iš ieškovams padarytos žalos dydžio, o toks žalos apskaičiavimo metodas visiškai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įvirtintą žalos apibrėžimą ir atitinką atsakovo skunde akcentuojamą kasacinio teismo praktiką, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
28. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę įrodymų vertinimo klaidą – netyrė įrodymų ir nenustatė akivaizdžių sąsajų tarp byloje pateiktos 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutarties, ieškovams sumokėtų sumų ir šių sumų paskirties. Teismas nekonstatavo, kad ieškovai gavo 21 600 Lt (6 255,69 Eur) iš UAB „Intelektuali verslo apsauga“ (skolininkės), su kuria ieškovai sudarė 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovų gautos lėšos buvo mokamos, remiantis 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartimi, o ne tariamu vekseliu. Jei vekselis egzistavo, jis prieštarauja pagrindinei sutarčiai – paskolos sutarčiai, kurią padaro niekine, negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes ieškovai, sudarydami paskolos sutartį ir tariamai patvirtindami vekselį, siekė išvengti privalomo mokėti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), todėl dėl šių aplinkybių galimai buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir viešieji interesai (CK 6.225 straipsnis 1 dalis).
29. Viena vertus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nesivadovavo atsakovo nurodomu vekseliu, t. y. skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime vekselis nėra minimas ir nėra konstatuota, jog pirmiau nurodytos lėšos, išmokėtos 2013 m. lapkričio 6 d., buvo išmokėtos vekselio pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nėra teisinio pagrindo 2013 m. lapkričio 6 d. atliktus mokėjimus pripažinti palūkanomis, kaip tai nagrinėjamu atveju nusprendė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti iš 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutarties, joje palūkanų mokėjimas ieškovams nebuvo numatytas, o pervestos sumos ir jų pervedimo laikas iš esmės atitinka paskolos sutartyje numatytą paskolos grąžinimo grafiką – 3.1 punkte nurodyta, kad kiekvieną mėnesio 3 dieną, pradedant nuo 2013 m. spalio 3 d., ieškovams grąžinama po 5 400 Lt, išskyrus paskutinįjį mokėjimą, kai turi būti grąžinama 330 600 Lt suma. Iš byloje pateikto 2013 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. spalio 4 d. ieškovui V. G. buvo pervesta 10 800 Lt, be to, ieškovui V. K. 2013 m. lapkričio 6 d. buvo pervesta taip pat 10 800 Lt (AB DnB banko kasos pajamų orderis). Ieškovams pervestos sumos atitinka dviejų mokėjimų pagal 2013 m. spalio 3 d. paskolos sutartyje numatytą grafiką sumą (2 x 5 400 Lt), o mokėjimai atlikti tik keliomis dienomis skiriantis nuo paskolos grąžinimo grafike nustatytų datų. Nors 2013 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodyme nurodoma, kad tai palūkanos pagal paskolos sutartį, tačiau minėtos aplinkybės bei paskolos sutarties turinys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovams UAB „Intelektuali verslo apsauga“ grąžino po 10 800 Lt pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. paskolos sutartį, todėl ši suma, t. y. 21 600 Lt (6 255,79 Eur), taip pat turėjo būti išskaičiuota iš ieškovams priteisiamos žalos dydžio.
30. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad ieškovams žalos atlyginimui pinigine išraiška priteisiama 94 879,52 Eur ir lieka ieškovams šiuo metu priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, buvo priteistas nekilnojamasis daiktas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad tokiu būdu ieškovams yra atlyginta atsakovo R. S. nusikalstamais veiksmais padaryta 60 820,20 Eur, t. y. po 30 410,10 Eur kiekvienam ieškovui, žala, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutarties dalį, kuria ši Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis palikta nepakeista, ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Taigi, ieškovams butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, nepaisant to, kad šiuo metu šis faktas nėra registruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo teigti, kad ieškovams nagrinėjamu atveju buvo priteista ir žala pinigine išraiška, ir buto nuosavybės teisė, dėl ko ieškovai nepagrįstai praturėtų, gaudami nepagrįstai didelį patirtos žalos atlyginimą.
31. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „ICA Real Estate“ ir Jungtinėje Karalystėje registruotos bendrovės Cherster Services LLP, bei netaikyti restitucijos, yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos šios sprendimo dalies pakartotinai neperžiūri ir dėl jos nepasisako (CPK 18 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, jog įvykdytos nusikalstamos veikos faktas, jos konstatavimas bei 2018 m. kovo 1 d. apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame konstatuotas ieškovams priklausančių lėšų neteisėtas užvaldymas, priėmimas sukėlė realią žalą ieškovams, tačiau nepagrįstai, vadovaudamasis vien tiek baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne įvertinęs visą bylos medžiagą, apskaičiavo priteisiamos žalos dydį, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiamos žalos dydį sumažinant iki 69 647,82 Eur ir kiekvienam iš ieškovų priteisiant po 34 823,91 Eur žalos atlyginimo.
33. Pirmosios instancijos teismas ieškovams taip pat priteisė po 9 487,95 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurios apskaičiuotos už 5 metus po 5 proc. nuo pasisavintos sumos ((75 903,61 Eur × 0,05 × 5 metai = 18 975,90 Eur) / 2). Ieškovas, nesutikdamas su apskaičiuota palūkanų suma nurodo, kad jos turėjo būti skaičiuojamos nuo ieškovų patirtos žalos dydžio, tačiau apeliaciniame skunde tik pateikia kitokį, jo paties apskaičiuotą žalos dydį (atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovų žalos dydis – 31 997,22 Eur). Kadangi teisėjų kolegija šia nutartimi sumažina ieškovams priteisiamos žalos dydį, atitinkamai mažinamas ir priteisiamų kompensuojamųjų palūkanų dydis – ieškovams priteisiama po 8 705,98 Eur ((69 647,82 Eur × 0,05 × 5 metai = 17 411,96 Eur) / 2) kompensuojamųjų palūkanų. Dėl paties reikalavimo priteisti kompensuojamas palūkanas pagrįstumo apeliaciniame skunde argumentai nėra nurodomi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovų teisės į kompensuojamąsias palūkas nepasisako.
34. Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovai apgaulės būdu įgiję iš ieškovų pinigines lėšas ir UAB „ICA Real Estate“ vardu įgiję butą, siekė padaryti žalą ieškovams. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovai įrodė, jog jiems padaryta individuali žala, išskirtinai į juos nukreipti nesąžiningi atsakovų veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovams taikė civilinę atsakomybę, pirmiau minėti nesąžiningi bei nusikalstami veiksmai nulėmė ir prievolės mokėti kompensacines palūkanas atsiradimą, tačiau netinkamai nustatė priteisiamos žalos ir kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Eur, o bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme – 2 100 Eur. Iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė iš viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors šią bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose buvo tenkinta dalis ieškovų pirminio reikalavimo (dėl sandorio negaliojimo), tačiau, įvertinus tai, kad kita bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo būtent dėl ieškovų ieškinio trūkumų (iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą), nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laiko, kad tenkinta 91,76 proc. ieškinio reikalavimų (sumažintas žalos bei kompensuojamųjų palūkanų dydis), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, ieškovams iš atsakovų priteisiama po 3 165,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas paskirstant lygiomis dalimis, t. y. ieškovui V. G. iš atsakovų R. S. ir UAB „ICA Real Estate“ priteisiama po 1 582,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir ieškovui V. K. iš atsakovų R. S. ir UAB „ICA Real Estate“ priteisiama po 1 582,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, todėl valstybei iš atsakovų R. S. ir UAB „ICA Real Estate“ priteisiama po 756,48 Eur (1 512,96 (1 649 x 91,75 / 100) Eur / 2) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą (8,25 proc.), ieškovams atlyginama po 275,25 Eur (300 x 8,25 / 100) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios priteisiamos iš atsakovo R. S., pateikusio apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „ICA Real Estate“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34 823,91 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 91 centą) žalos atlyginimo, 8 705, 98 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus ir 98 centus) palūkanų, 5 (penkis) proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „ICA Real Estate“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 34 823,91 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 91 centą) žalos atlyginimo, 8 705, 98 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkis eurus ir 98 centus) palūkanų, 5 (penkis) proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo
Priteisti ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ICA Real Estate“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 582,69 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ICA Real Estate“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1 582,69 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 69 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 756,48 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 48 centus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ICA Real Estate“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 756,48 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 48 centus) žyminio mokesčio“.
Priteisti ieškovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,48 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,48 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 48 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė
Žilvinas Terebeiza