Baudžiamoji byla Nr. 1-1173-1002/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18471-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1.
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,
sekretoriaujant Kristinai Skrodenytei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,
kaltinamajam T. C., jo gynėjai advokatei R. R.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, anksčiau teistas:
1) 2006-02-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;
2) 2008-09-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigotas iki 2009-03-01 atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 parom;
3) 2010-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m. 5 mėn., įpareigotas iki 2011-03-01 atlyginti turtinę žalą;
4) 2020-06-26 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 641 straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų
5) 2022-06-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutine sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
T. C. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos nariui – sugyventinei Z. B. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2025-05-27 apie 23.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankų kumščiais sudavė nukentėjusiajai Z. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. C. teisiamajame posėdyje dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu pripažino visiškai ir davė parodymus, kad gegužės 27 d. turėjo išeiginę, išgėrė 3 butelius degtinės. Viskas buvo gerai. Kai atsigulė, nukentėjusioji jam pradėjo priekaištauti dėl jo vaikų. Gavosi taip, kad du kartus trenkė į galvą. Ji išbėgo į laiptinę, pradėjo rėkti, kaimynas iškvietė policiją. Labai gailisi, negerai padarė. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Priklausomybės nesigydo. Savo veiksmais sukėlė Z. B. fizinį skausmą. Iš pradžių ji šaukė iš streso, šaukė, kad gelbėkit. Nuketėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Praeityje buvo teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją, buvo jai paėmęs už rankos, tada liko mėlynė. Viską daro degtinė. Tą vakarą dviese išgėrė tris butelius degtinės, taip gavosi. Jam buvo nustatytas 2,56 promilės neblaivumas. Kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Yra pensininkas, jo pajamos 650 Eur. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Pažada teismui, daugiau nebus nei gėrimo, nei smurto. Šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metai, turi gyvenimo patirties, galima juo patikėti, daugiau nesmurtaus.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes T. C. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
T. C. kaltė įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 str. 2 d. (b. l. 5).
Duomenų bazės informacija, kurioje yra duomenys apie tai, kad T. C. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 8-12).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios Z. B. parodymai, t. y. 2025-05-27 apie 23.30 val. jai būnant namuose kartu su sugyventiniu T. C., adresu (duomenys neskelbtini) ., miegamojo kambaryje įvyko žodinis konfliktas dėl miegojimo kartu lovoje, ko pasekmė ta, kad T. C. nenorėdamas jai leisti atsigulti į lovą, abiejų rankų kumščiais nenustatytą kiekį kartų trenkė jai į galvos sritį. Smurto metu ji šaukėsi pagalbos, dėl ko atbėgo kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl smurto jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji įvertino 4 balais iš 10 (b. l. 19-22).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pokalbis su BPC darbuotoja (b. l. 23-24).
Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas peržiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūnų kūno kameros įrašas (b. l. 26-28).
Nukentėjusiosios Z. B. parodymais, kuri apklausta 2025-05-28, paaiškino, kad T. C. yra jos sugyventinis apie 14 metų, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Jai išaiškinta, kad turi teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sugyventinį, todėl šia teise nori pasinaudoti ir parodymus ikiteisminio tyrimo byloje duoti atsisako. Pas medicinos ekspertus nevyks nei pati, nei vežama policijos pareigūnų, civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad jos sugyventiniui nebūtų skirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo jos (b. l. 32).
Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Z. B. vizualinė apžiūra ir vietos kurias paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 35-40).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 51-52).
Liudytojo A. K. parodymais, kuris apklaustas 2025-05-28, paaiškino, kad prabudo nuo triukšmo, iš kaimynų buto pasigirdo triukšmas, rėkė moteris, kvietėsi pagalbos, krentančių daiktų garsas. Netrukus supratęs, kad galimai yra mušama moteris, nuėjo pas Z. B. į namus. Buto durys buvo užrakintos, pradėjo judinti durų rankeną, beldėsi, ragino atidaryti jam duris, iš pradžių jam durų niekas neatidarė, tada smarkiau pradėjo belstis, tada duris atidarė T. C., kuris pasakė, kad viskas yra gerai ir jo čia nereikia, tačiau Z. B. rėkė ,,gelbėkit, padėkit“. Tada jis įėjo į butą. Z. B. pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, ji paprašė, kad iškviestų pagalbą. T. C. sakė ,,nieko aš nedariau“. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, dėstomos mintys padrikos. T. C. taip pat buvo smarkiai neblaivus. Po skambučio pasiliko kaimynų bute laukti policijos pareigūnų (b. l. 64-65).
T. C. parodymais, kuris apklaustas 2025-05-28, paaiškino, kad gulinčiai sugyventinei rankų kumščiais sudavė kelis smūgius į plaukuotą galvos sritį. Kiek kartų sudavė, tiksliai pasakyti negali, bet ne daugiau du kartus. Atrodo sudavė nesmarkiai, bet galėjo jai taip sukelti fizinį skausmą. Po jo suduotų smūgių ji pradėjo verkti, rėkti, tada ji pasileido bėgti iš namų, nubėgo pas kaimyną A., apie 20 metų amžiaus, ji jam pasakė viską ir tas kaimynas, kurio nepažįsta, turbūt iš (duomenys neskelbtini) buto, paskambino policijai (b. l. 81-82).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo duoti parodymai, T. C. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios Z. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie T. C. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuotos smurto panaudojimo aplinkybės nukentėjusiosios Z. B. atžvilgiu, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. C. sukėlė nukentėjusiajai Z. B. fizinį skausmą. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus Z. B. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). T. C. smurtinio pobūdžio veiksmai, atlikti prieš jo sugyventinę Z. B., teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Skirdamas kaltinamajam T. C. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas aplinkybes.
T. C. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 5 kartus teistas, iš jų du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 85-101). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi jis yra teistas už analogiškų veikų padarymą, teistumas nėra išnykęs. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Vienerių metų laikotarpiu nebaustas administracine tvarka (b. l. 103), pensininkas. Teismas įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. C., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, sukeltas pasekmes, T. C. asmenybę, 1 atsakomybę lengvinančią ir 2 atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimumas.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. C. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-05-27 23.59 val. iki 2025-05-28 14.50 val. (viena para) (b. l. 68-70, 110-111) ir konstatuotina, kad T. C. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, pažadėjo daugiau nenusikalsti, teisminio nagrinėjimo metu teismo prašė suteikti dar kartą galimybę pasitaisyti būnant laisvėje, pažadėjo dėti visas pastangas nebevartoti alkoholio, nes, kaip pats nurodė teisminio nagrinėjimo metu, tik jo pavartojus pasireiškia smurtinio pobūdžio elgesys, o jo nevartojant konfliktų nebūna, pažadėjo teismui su alkoholio vartojimu susitvarkyti, daugiau nebesmurtauti, yra 72 metų amžiaus, pensininkas, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius pataisomąjį poveikį.
Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę jau trečią kartą, tikslinga T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. C. nagrinėjamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir teismui nustačius, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, kaltinamajam pripažinus, kad nusikalstamą smurtinį elgesį įtakoja būtent alkoholio vartojimas, kad ne tik nagrinėjamą veiką, bet ir anksčiau įvykdytas analogiškas veikas jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai įtakojo jo nusikalstamą elgesį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teisme pasižadėjo šią problemą spręsti, tikslinga T. C. skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam T. C. buvo skirta gynėja advokatė R. R.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-06-04 pažyma Nr. APD-2025-06807, iš kurios matyti, kad T. C. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 62,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į kaltinamojo turtinę padėtį (pensininkas), šios išlaidos iš jo nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
T. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. C. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2025-05-27 23.59 val. iki 2025-05-28 14.50 val. (vieną parą) ir konstatuoti, kad T. C. atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 8 punktu, 10 punktu, T. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. C. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, T. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kurią įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. C. pripažinti recidyvistu.
T. C. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nepriteisti iš T. C. 62,50 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų vaizdo ir garso įrašais, Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, esančią voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Mantas Liesis