Baudžiamoji byla Nr. e1-1013-633/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34637-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 3 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis – registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, – 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui, (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

1.       Kaltinamasis S. P. 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 11.30 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, miegamojo kambaryje ne mažiau tris kartus abiejų rankų kumščiais sudavė kartu gyvenančiai motinai M. P. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis S. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

1.       Kaltinamasis S. P. kaltu prisipažino iš dalies, dėl nusikaltimo įvykio parodė, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. vakare namuose adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiuose jo motinai M. P., kuriuose ir pats gyvena, tarp jo ir mamos buvo įvykęs žodinis konfliktas, jis tuo metu buvęs neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai pritaikė jam smurto artimoje aplinkoje orderį, dėl ko jis turėjo palikti motinos namus. Naktį, apie 9 val., jis grįžo į namus ir permiegojo lauko virtuvėje. Ryte sušalo, todėl ėjo prašyti mamos, kad įleistų į namus, beldė į langus, bet jo neįsileido. Netrukus į namus atvažiavo policijos pareigūnai jam surašė protokolą, dėl to, kad jis būdamas neblaivus pažeidė orderio laikymosi sąlygas. Neturėdamas kur dėtis, vėl ėjo į namus, rado atrakintas duris, įėjo į namų vidų, pas mamą į miegamąjį. Su mama galimai vėl žodiškai sukonfliktavo, tačiau neatsimena ar sudavė jai kokius nors smūgius, kadangi buvo neblaivus. Neatmeta galimybės, jog galėjo suduoti smūgius. Žada su mama susitaikyti, ir stengtis nebegerti. Kaltinamasis pritariantis, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė (b. l. 66-69, 137-141).

2.       Nukentėjusioji M. P. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose gyvena kartu su sūnumi (kaltinamuoju). Sūnus kasdien vartoja alkoholį, kelia konfliktus įžeidinėja, grasina. Nusikaltimo įvykio išvakarėse sūnus grįžo namo ir pradėjo konfliktuoti, todėl ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai pritaikė kaltinamajam smurto artimoje aplinkoje orderį ir išvijo iš namų. 2023 m. rugsėjo 9 d. ryte kaltinamasis grįžo, beldė į langus, ji išsigandusi dėl savo saugumo, vėl iškvietė jam policiją. Apie 11.30 val. kaltinamasis vėl parėjo į namus, įėjęs pro atrakintas duris atėjo į jos miegamąjį, kur ji sėdėjo ant lovos. Kaltinamasis šaukė, vadino ją necenzūriniais žodžiais, taip pat ne mažiau tris kartus abiejų rankų kumščiais sudavė jai į galvos sritį, t. y. skruostus ir pakaušį, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, jį šiek tiek jaučia ir dabar. Policijos pareigūnai sūnų (kaltinamąjį) sulaikė (b. l. 17-20). 

3.       Iš greitosios medicinos pagalbos kortelės medicininių įrašų nustatyta, kad M. P. 2023 m. rugsėjo 9 d. diagnozuota kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 90-93).

4.       2023 m. rugsėjo 9 d. policijos pareigūnės V. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo iš pranešėjos nukentėjusios M. P. gautą informaciją apie sūnaus kaltinamojo S. P. smurtą prieš ją – ši pasitvirtino, nukentėjusioji M. P. buvo labai susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi, ji patvirtino, jog grįžęs namo neblaivus sūnus S. P., kuriam yra taikomas smurto artimoje aplinkoje orderis, jai būnant miegamojo kambaryje ne mažiau tris kartus sudavė jai į galvos sritį, t. y. skruostus ir pakaušį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nukentėjusi rasta blaivi, kaltinamasis – atvirkščiai, rastas akivaizdžiai neblaivus, alkotesteriu jam nustatytas sunkus 3,52 prom. girtumas (b. l. 73-76).

5.       2023 m. rugsėjo 20 d. policijos pareigūnės Ž. T. U. tarnybiniame pranešime dėl skambučio į bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 9 d. 11.41 val. į BPC skambino M. P., kuri pranešė, kad buvęs policijos sulaikytas jos sūnus grįžo į namus neblaivus, iš keršto grasina ją užmušti ir padegti namus, sudavė jai į galvą, pranešėja prašo, kad policija atvyktų ir sūnų išvežtų (101-103).

6.       2023 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame geltonos spalvos gyvenamajame name. Namų valda aptverta tvora, į ją patenkama pro vartus. Į namą patenkama iš kiemo pusės per medines duris, vedančias į priebutį iš kurio patenkama į virtuvę. Iš pastarosios yra praėjimas į miegamojo kambarį, kuriame buvo smurtauta. Šioje patalpoje kairėje pusėje stovi rudos spalvos kėslas, spintelė bei televizorius, tiesiai matoma lova. Namų aplinka rasta tvarkinga, grumtynių pėdsakų nestebėta (b. l. 47-49).

7.       2023 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, jog peržiūrėti pareigūnų Body kameromis įvykio vietoje padaryti 4 vaizdo įrašai. Pirmajame ir antrajame įrašuose matoma, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, eina per kiemą link ūkinio pastato, kurio viduje sėdi vyriškis – S. P.. Šio pareigūnai klausia, ar šis nesuprato kas jam buvo paaiškinta, kad jam išduotas orderis, ir kad jis negali būti šiuo adresu. Asmenį palydi iki tarnybinio automobilio ir patalpina į laikino sulaikymo patalpą. Sugrįžę prie gyvenamojo namo, pareigūnai bendrauja su M. P., kuri juda su vaikštynės pagalba. Moteris skundžiasi, kad sūnus grasina, padegti, susidoroti, nurodė, kad sūnus jai sudavė per veidą. Moteris dar kartą pakartojo, kad jai trenkė per veidą, per galvą, keikė ją, nurodė, kad sudavė stiprokai ir kad jaučia fizinį skausmą. Trečiame vaizdo įraše fiksuota, kad sulaikytam asmeniui, t. y. S. P., tikrinamas blaivumas – jam nustatytas 3,52 promilių girtumas. Ketvirtame vaizdo įraše fiksuota kaip pareigūnas tikslina įvykio aplinkybes, t. y. M. P. nurodo, kad sūnus abiem rankomis davė per veidą, kiek kartų negali pasakyti, bent pora kartų tai tikrai davė. Moteris paaiškino, kad jai sūnus sudavė per galvą kumščiais (b. l. 97-99).

8.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0173, kaltinamajam S. P. 2023 m. rugsėjo 9 d., 12.34 val. nustatytas 3,52 prom. girtumas (b. l. 44-46).

9.       Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, be jokios priežasties, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš nusenusią kartu gyvenančią savo motiną 88 metų amžiaus nukentėjusiąją M. P. – sudavė jai ne mažiau tris kartus rankų kumščiais į galvą, sukeldamas nukentėjusiai tęstinį laiką trukusį fizinį skausmą.  

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

10.       Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius rankų kumščiais) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti). Trečia, tyčinis smūgių sudavimas kumščiais, sukėlęs nukentėjusiajai santykinai ženklų laiką trukusį stiprų fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas fiziniu nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, vaizdo ir garso registratoriais padaryti įrašai) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaip sūnaus ir motinos, bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji pastarajai priklausančiuose namuose kartu gyvena, jau ilgą laiką, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

11.       Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo santykinai nedidelis (3 smūgiai rankų kumščiais), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, žymesnių sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12.       Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra. 

13.       Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis nusikalto ir teisiamas antrąjį kartą (b. l. 77-79), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus taip pat nebaustas (b. l. 71), jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba – registruojasi darbo ieškančiu bedarbiu Užimtumo tarnyboje (b. l. 110, 111), išlaikytinių kaltinamasis neturi, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma. Kita vertus, kaltinamasis maždaug prieš du metus jau buvo analogiškai nusikaltęs prieš tą pačią nukentėjusiąją, savo garbaus amžiaus motiną, tačiau pakankamų išvadų nepadarė ir vėl naujai tyčia nusikalto.

14.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas kvalifikuoja nenustatęs (BK 59 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kvalifikuojama tai, kad: a) nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį, b) nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

15.       Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant 2 kaltinamojo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, ir teismui nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, konstatavus iš esmės dar labiau teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktas 13), yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio – 9 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatytinas jo asmeninę ir turtinę padėtis atitinkantis įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, BK 641 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos. Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek nagrinėjamos kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam S. P. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės : 1) įpareigojimas 6 mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens M. P. ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir 2) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktai, 721, 722 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 10 d. 10.21 val. (b. l. 30-33, 57-58) – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam S. P. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-72) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

16.       Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. 

Vietoje intensyvios priežiūros S. P. nustatyti įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo S. P. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens M. P. ir nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Skirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam S. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                      Algis Vieraitis