Baudžiamoji byla Nr. 1-2870-1220/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20870-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2; 2.12.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Sonatai Mecelicienei,

kaltinamajai L. K., jos gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. K. 2025 m. birželio 15 d. apie 13 val. 30 min., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0371 jai buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais L. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji L. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną nesijautė apsvaigusi, tačiau tai nėra pasiteisinimas. Taip pasielgė nesuvokdama aplinkybių ir pasekmių. Labai dėl to gailisi. Paaiškino, kad buvo birželio 15 d., sustabdyta buvo apie 13.30 val. ties (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytas teisingas adresas. Sustabdyta buvo, nes buvo policijos reidas. Vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), tai darbovietės transporto priemonė. Prieš sėdant vairuoti išgėrė sidro, kurio stiprumas 5,5 procentų, apie 300 ml, o prieš tai alkoholio buvo vartojusi iš vakaro apie 22 val., gėrė vyną, išgėrė butelį ir daugiau. Nurodė, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, turi paskirtą gydymą, vartoja medikamentus, lankosi pas psichiatrą, gydosi privačioje klinikoje. Šią problemą dėl vartojimo turi apie 1,5 m., dabar labai rimtai žiūri į šią problemą, nes nenori kelti pavojaus sau ir aplinkiniams. Tą dieną ji tikrai nesijautė apsvaigusi, bet ji savo poelgio nepateisina. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Transporto priemonė priklauso darbdaviui, darbdavys yra jos vaiko tėvas, sugyventinis, jis perdavęs jai automobilį valdyti. Automobilio vertė apie 100 000 Eur, tiksliai nežino rinkos vertės. Su nustatyta VšĮ „Emprekis“ automobilio verte sutinka. Automobilio savininkas yra jos sugyventinis, jam nebuvo žinoma, kad ji vairuos neblaivi. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, pajamos 960 Eur, taip pat gauna vaiko išmoką. Turto turi – turi sklypą savo vardu, jo vertės nepasakys. Turi vieną nepilnametį vaiką beveik 6 metų, vaikas gyvena su ja ir sugyventiniu, veda bendrą ūkį. Jos sugyventinis darbe yra ir direktorius, ir akcininkas. Su juo gyvena kartu 14 metų, bendro turto neturi. Ji įsipareigojimų neturi. Š. A. yra jos bendradarbis, artimas draugas tiek jos, tiek S.. Šiai dienai, po šio įvykio jis ją vežioja į ir iš darbo, daug laiko praleidžia kartu, jų vaikai bendrauja. Jo pareigos vadybininkas – vairuotojas, važinėja po objektus. Bendrauja dažnai, kiekvieną dieną darbe ir beveik kiekvieną savaitgalį, kartu keliauja. Jis jai gali padaryti įtaką, kadangi daug laiko praleidžia kartu, jis jau savo elgesiu baudė ją, tai yra pyko, nesikalbėjo. Jis jai gali padaryti įtaką, įtakoti vartoti vaistus, neleistų vartoti alkoholio. Teisę vairuoti yra įgijusi prieš 9 - 10 metus Yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos nuobaudos sumokėtos. Su galimu laiduotoju yra pažįstama apie 14 metų, tiek pat kaip ir su savo sugyventiniu. Artimesnio šeimos nario – sugyventinio neprašė, nes jis jai dar neatleido. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo išgėrusi. Automobilis yra pas direktorių, jis pats jį vairuoja. Jis laikomas prie ofiso, (duomenys neskelbtini). Kai ji išvažiavo tą dieną iš namų, jos sugyventinis buvo išvykęs. Nori visų atsiprašyti, prisižada vykdyti teismo paskirtas bausmes, gydytis ir spręsti savo problemą. Dėl transporto priemonės konfiskavimo arba jos vertės žalos atlyginimo, neturi ką atsakyti, direktorius čia tikrai nekaltas, ji pati santaupų neturi.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Galimas laiduotojas Š. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad yra pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jo atsakomybei be užstato, šį prašymą palaiko, nori padėti. Nurodė, jog jų šeimos bendrauja, vaikai bendrauja. Žino, kad nelaimė jai atsitiko ir nori jai padėti. Jie yra bendradarbiai ir draugai. Susipažino per S. B.. Su K. bendrauja kiekvieną dieną darbe, savaitgaliais bendrauja, važiuoja keliauti. K. gali daryti įtaką, su ja jau kalbėjo apie šį įvykį, kalbėsis ir toliau, gal reikės nuvežti gydytis. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra vairuotojas vadybininkas, kaltinamoji taip pat vadybininkė, pavaldumo santykiai jų nesieja, jo pajamos 820 Eur. Įsipareigojimų kreditorinių neturi. Turi 3,5 m. vaiką, gyvena kartu su vaiko motina, bet santuoka nesudaryta. Jeigu būtų taikytas užstatas, sutiktų laiduoti. Suma, kurią galėtų sumokėti - iki 3 000 Eur. Pačios kaltinamosios elgesį vertina kaip netinkamą, negerai padarė. Nurodė, kad Lietuvoje nėra teistas, 2010 m. Norvegijoje buvo sulaikytos jo teisės, kai važiavo 150 km / h., skirta bauda - 1 000 Eur, negalėjo vairuoti pusę metų. Tuo metu buvo teismo procesas, o po to jam reikėjo išlaikyti praktinį vairavimą. Yra baustas administracine tvarka. Paskirtos baudos sumokėtos, teisę vairuoti turi. Prašymas dėl laidavimo yra jo sprendimas. Įtakos ją, jau daug kalbėjosi apie tai. Žinojo, kad ji turi problemą, bet supranta, kad tokiais dalykais nesinori jai girtis. Kalbėjosi su ja, mano, kad čia paskutinis taškas buvo dėl vartojimo, mano, kad jai reikalingas gydymas, matosi dažnai, kiekvieną dieną, savaitgaliais, vakarais su vaikais atvažiuoja. Apie šį K. įvykį sužinojo iš jos pačios ar iš draugo, neprimena po kiek laiko. Nesiaiškino, kodėl šeimos nariai nenorėjo už ją laiduoti, šiuo atveju jis jai pasiūlė būti laiduotoju.

Liudytoja D. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 15 d. 6.00 val. pradėjo tarnybą kartu su kolega specialistu E. K.. Vykdant policinę priemonę - neblaivių vairuotojų kontrolę (duomenys neskelbtini), apie 13.30 val., sustabdė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurį vairavo moteris. Sustabdžius automobilį, moteris iškart nurodė, kad prieš 30 min. gėrė sidro, todėl buvo nuspręsta minėtą moterį patikrinti alkotesteriu. Pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas, kiek prisimena, virš 2 prom. neblaivumas. Po 15 min. buvo atliktas antras girtumo patikrinimas minėtai vairuotojai, neblaivumo nustatymo rezultatai užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte. Moteris atrodė akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo į šonus. Minėta vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurį su kitais procesiniais dokumentais perdavė į įvykio vietą atvykusiems tyrėjų ekipažui. Vėliau moteris nurodė, kad iš vakaro gėrė vyną, taip pat ryte atsikėlus išgėrė vyno ir sidro (1 t., b. l. 63-65).

Liudytojas S. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktorius, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise minėtai įmonei. Taip pat yra ir L. sugyventinis bei jų bendro vaiko tėvas. Su L. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 10 metų. L. minėtoje įmonėje dirba vadybininke. 2025 m. birželio 13 d. išvyko į Vokietiją darbo reikalais, L. su vaiku pasiliko namie. 2025 m. birželio 15 d. sužinojo iš kaimynų, kad L. buvo sulaikyta neblaivi vairuodama įmonės automobilį. L. turi problemų su alkoholio vartojimu, ją ne kartą vežė gydytis alkoholizmą. L. jis nuolat kontroliuodavo, namuose alkoholio nebūdavo, jei rasdavo - išmesdavo, jai niekad neleisdavo vairuoti neblaiviai, turėjo net alkotesterį, kuriuo ją patikrindavo, taip ją prižiūrėdavo. Ne kartą prašė negerti, visad paslėpdavo automobilio raktelius, kai jau pamatydavo, kad ji geria. Šiuo metu L. yra apsistojusi savo mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos mama grįžta iš Vokietijos 2025 m. birželio 23 d., ją prižiūrės. Prašo grąžinti jam minėtą automobilį, kadangi jis reikalingas vykdyti įmonės veiklą, pasižada automobilio neperleisti kitiems asmenims. Ne kartą L. yra užtikęs, kad geria net langų skystį, kvepalus, burnos skalavimo skysčius (1 t., b. l. 57-60).

Iš 2025 m. birželio 15 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. L. K. 13.33 val., nustatytas 2,42 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. 13.50 val. pakartotinio patikrinimo menu nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog L. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba (1 t., b. l. 36).

Iš 2025 m. birželio 16 d. Akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (pirmos reg. data 2023 m. birželio 9 d.) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 40).

2025 m. birželio 16 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė vertė Lietuvoje yra 66 820 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 41).

2025 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu J. L., (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos visureigis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-16).

Iš 2025 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo faile pavadinimu „PSS-20250615-131515UTC+0300“ matyti, kad policijos pareigūnė sustabdo atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojai duoda pūsti į bekontaktį alkotesterį. Pareigūnė: „Langus valėt?“, vairuotoja: „Taip“, pareigūnė: „Čia stabtelkite į šoną, persipūsim“, moteris pavažiuoja į šoną ir išlipa iš automobilio. Pareigūnė: „O alkoholį vartojus?“, moteris: „vartojus“, pareigūnė: „Šiandien?“, moteris: „Šiandien“, pareigūnė: „O prieš kiek laiko vartojus?“, moteris: „Ne per seniausiai sidro išgėrus“, pareigūnė: „Kiek išgėrėt, taurę?“, moteris: „Jo, sidro buteliuką“, pareigūnė: „Nuo sidro vieno neturėtų būti žinokit tikrai, bet prieš 15 min ankščiau buvo, sakykit?“, moteris: „Pripūsiu“, pareigūnė: „Tai sakykit, kada išgėrėt?“, moteris: „Nu negaliu pasakyt, prieš kokią, nežinau, išsigandau, jėzau širdis daužosi, prieš 20 min.“, moterius pučia į alkotesterį. Pareigūnė: „Jeigu kas bus antras tikrinimas, dėl to ir klausiu, nes jei ankščiau nei prieš 15 min. negaliu duot pūst, bet nuo jūsų alkoholis neša tai oi“, fiksuojamas 2,42 promilių neblaivumas. Pareigūnė: „Ta prasme, tai Jūs vakar vartojusi?“, moteris: „Mhm, ką čia daryt? Čia labai daug?“, pareigūnė: „Čia žiauriai daug, ta prasme aš žiūriu ir negaliu patikėt“, pareigūnas: „Tai jūs su vaikais tokia važiuojat?“, moteriai nurodoma, kad po 15 min. reikės pūst dar kartą į alkotesterį, negalima nei gert, nei valgyt, nei rūkyt. Vaizdo faile pavadinimu „PSS-20250615-134457UTC+0300“ matyti, kad pareigūnas klausia tos pačios moters: „Kam mašina priklauso?“, moteris: „Įmonei“, pareigūnas: „O kas vadovas įmonės?“, moteris: „S., sugyventinis“. Vaizdo faile pavadinimu „PSS-20250615-134515UTC+0300“ matyti, kad moteris nurodo, kad negėrė litrais, prieš miegą, bet matyt to užteko. Pareigūnas: „O tai vakar vakare ilgai padalyvavot?“, moteris: „Deja. Vakar vakare jau puse 11 miegojau“, pareigūnė: „ir kiek išgėrėt vakar?“, moteris: „Vyno kokius 400 panašiai išgėriau, o šiandien vyno ir sidro kokią taurę“, pareigūnė: „negali būt, nes matosi iš Jūsų, kad Jūs nelabai pastovit ant kojų“, moteris antrą kartą pučia į alkotesterį, nustatomas 2,56 promilių neblaivumas, toliau moteris atlikinėja neblaivumo nustatymo akte numatytus veiksmus, pareigūnė pildo dokumentaciją (1 t., b. l. 29-31).

Iš 2025 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 13.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) sankryžoje, policijos ekipažas r. š. „1880“, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. K.. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ ARFM 0371, patikros Nr. 2265528, pirmu pūtimu 13.33 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. 13.50 val. antru pūtimu nustatytas 2,56 promilių girtumas. Vairuotoja nesulaikyta, jai įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 8-11).

Iš 2025 m. birželio 15 d. Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos D. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. dirbant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „1717“ kartu su Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyr. patruliu D. V., apie 14.50 val. iš Kauno apskrities Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai pirmu pūtimu nustatytas 2,42, antru 2,56 promilių girtumas. Atvykus nurodytu adresu pasitiko ekipažas r. š. „1880“, kurie paaiškino, jog, vykdydami policijos priemonę, sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. K.. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“, ARFM-0371, patikros sertifikato Nr. 2265528, pirmu pūtimu 13.33 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. Antru pūtimu 13.50 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas. Vairuotoja nesulaikyta, jai įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą adresu Mokslo g. 2, Mastaičių k., Kauno r. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės savininkas S. B.. Vairuotoja L. K. nurodė, jog automobilio registracijos dokumentų transporto priemonėje neturi, dokumentai yra adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu perduotas UAB „Augenas“ ir nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 34-35).

Iš 2025 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistės D. T. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2025 m. birželio 15 d. dirbo r. š „1880“ tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su specialistu E. K. ir kitais ekipažais vykdė policinę priemonę (duomenys neskelbtini) prie sankryžos. Apie 13.30 val. patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), patikrinus vairuotoją bekontakčiu detektoriumi „Drager 5000“, prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio dalelių. Pasiteiravus ar vairuotoja yra vartojusi alkoholinių gėrimų, ši paaiškino, kad prieš 20 min. išgėrė sidro. Paprašius vairuotojos išlipti iš transporto priemonės ir prieiti prie tarnybinio automobilio blaivumo patikrinimui. Naudojantis alkotesteriu „Alcotest 6810“, ARFM- 0371. patikros Nr. 2265528, pirmu tikrinimu 13.33 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. 13.50 val. atliktas pakartotinas blaivumo tikrinimas, kurio metu nustatytas 2,56 promilių girtumas. Transporto priemonę vairavo L. K.. L. K. paaiškino, jog iš vakaro vartojo alkoholį, baigė apie 11 val. Ryte jautėsi gerai ir per pietus išgėrė sidro taurę. Nesitikėjo, jog gali tiek daug viršyti leistiną normą. Transporto priemonė priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie įvykį informuotas operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Tolimesniam tyrimui perduota „1717“ reagavimo valdybos pareigūnams (1 t., b. l. 33).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamoji L. K. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, L. K. inkriminuota tai, kad ji 2025 m. birželio 15 d. apie 13 val. 30 min., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0371 jai buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Pati kaltinamoji šios aplinkybės nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš sėdant vairuoti išgėrė apie 300 ml sidro, kurio stiprumas 5,5 procentų, o prieš tai alkoholio buvo vartojusi iš vakaro apie 22 val., gėrė vyną, išgėrė butelį ir daugiau. Nurodė, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Teigė, kad tą dieną ji tikrai nesijautė apsvaigusi, bet ji savo poelgio nepateisina, labai gailisi. Nurodė, jog automobilio savininkas yra jos sugyventinis, jam nebuvo žinoma, kad ji vairuos neblaivi. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kaltinamoji visiškai prisipažino dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Kaltinamosios vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę ji vairavo būdama neblaivi, patvirtino pati kaltinamoji L. K.. Aptarti kaltinamosios parodymai atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, iš kurių nustatyta, jog 2025 m. birželio 15 d. apie 13.30 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) sankryžoje, policijos ekipažas sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. K.. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810“ ARFM 0371, patikros Nr. 2265528, pirmu pūtimu 13.33 val. nustatytas 2,42 promilių girtumas. 13.50 val. antru pūtimu nustatytas 2,56 promilių girtumas. Vairuotoja nesulaikyta, jai įteiktas šaukimas atvykti į teritorinį policijos komisariatą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje L. K. pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamoji buvo supažindinta, matyti, kad jai buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. L. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 23 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Įvertinus kaltinamajai nustatytą neblaivumą ir jos pačios teisme duotus paaiškinimus dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, daroma išvada, jog kaltinamoji turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jai pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek keleiviams – dviem nepilnamečiams vaikams, L. K. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad L. K. kaltė, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad L. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pati pripažino. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, ji nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdama neblaivi ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikymo

Byloje gautas kaltinamosios draugo Š. A. prašymas atleisti kaltinamąją L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąją Š. A. atsakomybėn. Taip pat kaltinamoji L. K. pateikė prašymą ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokurorė prašymui atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieštaravo, teigdama, jog laiduotojas nėra tinkamas asmuo laidavimui. Nurodė, jog laiduotojas, kurio prašoma imtis šios atsakomybės, pats yra daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant už pakartotinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tokie pažeidimai rodo, kad laiduotojo elgsena neatitinka nepriekaištingo, įstatymų laikymosi pavyzdį demonstruojančio asmens standarto. Tai savaime kelia abejonių dėl jo gebėjimo daryti teigiamą poveikį kaltinamajai. Šiuo atveju laiduotojo elgsena neatitinka šių reikalavimų – jo pažeidimų kiekis ir pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis pats nėra tinkamas pavyzdys, o jo autoritetas kaltinamosios akyse yra abejotinas. Teigė, kad pats laiduotojas teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai ir įtikinamai paaiškinti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ar veiksmais jis ketina daryti įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje. Tokie bendro pobūdžio pareiškimai, kaip „prižiūrėsiu“, „pavešiu kur reikia“, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad šis asmuo iš tikrųjų užtikrins kaltinamosios pasitaisymą ir įstatymų laikymąsi. Laidavimas negali būti vertinamas kaip formalus pažadas – tai yra konkretų įsipareigojimą reiškianti teisinė atsakomybė, kuri reikalauja tiek moralinio autoriteto, tiek praktinių galimybių veiksmingai paveikti asmenį. Be to, laidavimo tikslas – užtikrinti kaltinamojo elgesio pasikeitimą ir jo reintegraciją į visuomenę, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad laiduotojo poveikis būtų realus ir efektyvus. Laidavimas šioje byloje negali būti taikytinas, nes neatitinka nei teisinio reguliavimo esmės, nei teismų praktikoje suformuotų kriterijų. Todėl prašė atmesti prašymą taikyti laidavimą pagal BK 40 straipsnį.

Teismo vertinimu, pritariant prokurorės argumentams, šioje byloje pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje nėra BK 40 straipsnyje išvardytų sąlygų visumos. Kaltinamoji L. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi, dirba, anksčiau neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka ir dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Be to, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

Teismo posėdžio metu galimas laiduotojas nurodė, kad kaltinamoji yra jo draugė bei bendradarbė, teigė, kad jų šeimos bei vaikai bendrauja, kartu keliauja. Pastebėtina, kad L. K. nurodė, jog šiuo metu ji su galimu laiduotoju kartu važiuoja į darbą, susitinka savaitgaliais. Pats galimas laiduotojas nurodė, jog padės kaltinamajai nedaryti nusikalstamų veikų, kaltinamoji teigė, kad stabdys ją nuo alkoholio vartojimo, tačiau galimas laiduotojas Š. A. konkrečių priemonių ir būdų kaip padės kaltinamajai nenusikalsti bei keisti savo elgesį, nenurodė.

Pabrėžtina ir tai, kad Š. A. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus galima laiduoja žymiai jaunesnį – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Akcentuotina ir tai, kad L. K. su Š. A. yra tik draugai - bendradarbiai, kartu negyvena, o kartu dažniausiai leidžia laiką tik darbe, be to, Š. A. nėra kaltinamosios artimas šeimos narys ar giminaitis. Pažymėtina ir tai, kad tiek L. K., tiek Š. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. K. dirba administratore, o Š. A. - vadybininkas – vairuotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra L. K. sugyventinis S. B., kuris, kaip teigė tiek kaltinamoji, tiek Š. A. yra geri draugai, bendrauja šeimomis. Akcentuotina, kad Š. A. charakteristiką pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. B.. Įvertinus S. B., L. K. ir Š. A. itin artimus santykius spręstina, kad pateikta charakteristika yra subjektyvi ir neatspindinti tikrosios Š. A. asmenybės ir savybių. Nors kaltinamoji L. K. su galimu laiduotoju Š. A. pažįstama daugiau nei 10 metų, vien tai, kad jie yra geri ir draugai ir bendradarbiai, šiuo metu kartu vyksta į darbo vietą, nepatvirtina ir neleidžia teigti, jog ir jis su ja artimai bendrauja, yra jam autoritetas ir turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką.

Be išdėstyto, pažymėtina ir tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Teismo vertinimu, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismų praktiką Š. A. yra netinkamas laiduotojas, nes jis realiai neturės galimybės daryti teigiamos įtakos L. K., kadangi jie nėra artimai bendraujantys asmenys, nėra giminaičiai, neveda bendro ūkio, nėra šeima. Pabrėžtina, kad Š. A. yra baustas eilę kartų administracine tvarka, o taip pat teistas užsienio valstybėje, be to net du kartus yra netekęs specialios teisės vairuoti transporto priemones. Iš Š. A. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (1 t., b. l. 168-172) (5 lapai) matyti, kad ji daug kartų baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius nusižengimus - 2023 m. rugsėjo 6 d. pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, vairuojant transporto priemonę, įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir pravažiavo ją degant draudžiamam šviesoforo signalui; 2023 m. balandžio 20 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; 2022 m. gruodžio 11 d. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; 2022 m. liepos 1 d. pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, vairavo automobilį, kuriame įrengti saugos diržai, buvo jų neprisisegęs; 2022 m. liepos 13 d. pagal ANK 432 straipsnio 2 dalį, būdamas baustas už transporto priemonių vairavimą neužsisegus saugos diržo, pakartotinai vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo; 2022 m. birželio 27 d. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržu, kai jie yra įrengti; 2022 m. birželio 9 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį 50 km/val. greitį viršijo 13 km/val., važiavo 63 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šios aplinkybės rodo, kad Š. A. pats nėra linkęs laikytis teisės aktais įtvirtintų reikalavimų bei nustatytų elgesio normų. Akcentuotina, kad galimas laiduotojas teistas užsienyje – Norvegijoje. Nors Norvegijos teismo sprendimas priimtas 2010 m. gruodžio 8 d. ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teistumas turėtų būti išnykęs, tačiau nėra žinoma, kiek laiko laikomas teistu Norvegijoje pagal jos įstatymus. ĮKNR duomenis jis buvo teistas už kelių eismo taisyklių pažeidimą – greičio viršijimo, buvo paskirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė su 2 metų bandomuoju laikotarpiu, ir baudos bausmė, bei paskirta specialios teisės atėmimas – draudimas vairuoti transporto priemones 9 mėnesius. Teismas, įvertinęs paskirtos bausmės rūšį ir veikos pobūdį pagrindo vertinti, jog Š. A. yra nepriekaištingos reputacijos neturi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Š. A., atsakinėdamas į teismo klausimus dėl specialios tesės atėmimo tiek užsienyje, tiek Lietuvos Respublikoje teigė, kad teisės tik buvo sulaikytos, tačiau neatimtos. Teismo vertinimu, toks jo padarytų pažeidimų sumenkinimas rodo, Š. A. atsainų požiūrį į jam paskirtas nuobaudas ir poveikio priemones, rodo, kad asmuo dėl tokio savo elgesio išvadų nepadarė, o paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi jis toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Toks asmens požiūris ir jo atžvilgiu paskirtų bausmių vertinimas, sudaro pagrindą išvadą, kad asmuo pats kritiškai nevertindamas savo elgesio ir nedarydamas išvadų, negali daryti teigiamos įtakos kitam asmeniui L. K., kadangi pats padarytus nusižengimus vertina, kaip nereikšmingus įvykius ir nesuvokia jų teisinės prasmės ir pasekmių.

Išdėstytų aplinkybių kontekste spręstina, kad toks asmuo, nėra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką bei įtakoti kaltinamąją L. K. laikytis teisės aktų reikalavimų ir nenusikalsti. Teismo vertinimu, esant tokiems kaltinamosios ir galimo laiduotojo Š. A. santykiams, kai galimas laiduotojas yra bendradarbis ir šeimos draugas, esant tiek kaltinamojo, tiek galimos laiduotojos teiginiams, kad galimas laiduotojas padės kaltinamajai nevartoti alkoholio, tačiau nenurodant konkrečių būdų, esant tokiam Š. A. požiūriui į teisės aktų reikalavimus, spręstina, jog Š. A. neturi ir neturės jokių realių galimybių L. K. daryti teigiamą įtaką ar, kokiais nors būdais įtakoti L. K. elgesį. Teismas sutinka su prokurorės teiginiu, jog laidavimas negali būti vertinamas kaip formalus pažadas ir šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad laiduotojo poveikis būtų realus ir efektyvus. Laidavimas šioje byloje negali būti taikytinas, nes neatitinka nei teisinio reguliavimo esmės, nei teismų praktikoje suformuotų kriterijų.

Taigi nesant būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kaltinamosios L. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, todėl prašymas atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atmestinas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamoji L. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teista, yra ne vieną kartą bausta administracine tvarka taip pat ir dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaltinamoji nėra ištekėjusi, dirba, gauna nuolatines su darbo santykiais susijusias pajamas, turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, auginą mažametį vaiką, tikino, kad šiuo metu gydosi pas psichiatrą, nori pasveikti. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus duomenimis, L. K. lankėsi nuo 2025 m. balandžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 4 d., 2025 m. gegužės 2 d. stebėjimo paslauga - diagnozė F10.8 (1 t., b. l. 106-108). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale L. K. konsultuota/gydyta 2024 m. spalio 24 d. (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (1 t., b. l. 104). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad nėra duomenų, jog L. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivi, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 112). Pagrindo abejoti L. K. pakaltinamumu nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 2811 straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajai įvertintina tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei vairuoti transporto priemonę asmenims. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkiam nusikaltimai, tačiau rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju didina tai, kad L. K. automobilį vairavo judrioje gatvėje, taip pat kartu vežėsi du nepilnamečius vaikus. Kaltinamoji neteista, ne vieną kartą bausta administracine tvarka taip pat ir dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, šiuo metu dirba, gauna su darbo santykiais susijusias nuolatiniais pajamas.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad L. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, jos atžvilgiu nebuvo vykdoma ikiteisminių tyrimų. Įvertinus, šias aplinkybes kaltinamajai L. K. skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas 51 MGL, tai yra 2 550 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti L. K., kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nustatytina – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur, dydžio baudos bausmė.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė, vairuodama transporto priemonę ir naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, kai jai nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 promilių neblaivumą. Siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. birželio 26 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ kaina Lietuvoje be PVM yra 52 787,80 Eur, su PVM yra 66 820 Eur (1 t., b. l. 41). L. K. su VšĮ „Emprekis“ apskaičiuota verte sutiko, jos neginčijo. L. K. nurodė, kad automobilio vertė apie 100 000 Eur. Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2023 m. birželio 8 d., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 117 374 Eur.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

Pabrėžtina, jog automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam juridiniam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamosios išieškotina turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta pinigų suma. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio vertės – 66 820 Eur – išieškojimas iš kaltinamosios L. K., būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, įvertinus tai, kad automobilis priklauso juridiniams asmeniui, vertė nurodyta su PVM, juridinis asmuo pagal galiojančius teisės aktus turi teisę į PVM susigrąžinimą. Viena vertus kaltinamoji, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką, toks kaltinamosios elgesys galbūt ir atsitiktinis, tačiau kaltinamosios veiksmai buvo sąmoningi, ji suvokė, jog transporto priemonę vairuoja būdama neblaivi, be to, su dviemis nepilnamečiais vaikais automobilyje. Antra vertus, L. K. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. Kaltinamoji dirba, nurodė, jog atlyginimas – 960 Eur, turi turto, kurio vertė 245 000 Eur. L. K., kaip nurodyta pirmiau, yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo bausta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir kaltinamosios gaunamas pajamas (960 Eur per mėnesį), turimą turtą, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisė ribojimas turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti, bei jai paskirtos baudos dydį, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamosios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamoji, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamoji, neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 145-148), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141-144) ir dokumentų paėmimas (b. l. 139-141), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokurorės 2025 m. birželio 17 d. nutarimu taikytas L. K., asmeninės nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 245 000 Eur, siekiant užtikrinti nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės dalies atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimo, pratęstinas ir paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) vertės dalies atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžinta savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina savininkui; 2) L. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“; 3) Kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 32).

Byloje buvo gauta 2025 m. rugpjūčio 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-34669, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 242,16 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš L. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. K. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą. 

Išaiškinti kaltinamajai, jog bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 26 d., apie tai pranešant Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. K. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų).

Išaiškinti kaltinamajai, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu suma nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

L. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. K., priklausančiam žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pratęsti ir palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertės dalies atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-       transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintą savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 

-       L. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“,

-       Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                            Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė