Administracinė byla Nr. I-2834-428/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00352-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 14 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui P. A., jo atstovei advokato padėjėjai R. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skundu (I t., b. l. 10-12) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 129-130, priimtas 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje (II t., b. l. 184-186)) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN),
50 000 Eur neturtinės ir 4 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. buvo priimtas į darbą Kybartų PN statybų sektoriuje pagalbiniu darbuotoju. Tačiau nuo pirmų dienų buvo verčiamas dirbti visus pagrindinius kvalifikuotus darbus. Nurodė, jog dirbo ir savaitgaliais. Be to, administracija neteisėtai nuo algos atskaitydavo 25 proc. sumos į nuteistųjų paramos fondą. Darbo sąlygos buvo kenksmingos sveikatai, jokių apsaugos priemonių nebuvo išduota, nors ir buvo prašoma. Nuo 2000 m. pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) nepagydoma liga, todėl kenksmingomis sąlygomis pareiškėjas negalėjo dirbti. Priimant pareiškėją į darbą pagal įstatymus turėjo būti nukreiptas pasitikrinti sveikatą ir jei medikai neprieštarautų tik tada galėjo priimti jį į darbą. Pareiškėjas buvo įdarbintas be medikų leidimo ir dirbo sveikatai pavojingoje aplinkoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam buvo netinkamai mokamas atlyginimas ne kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“, kurio valandinis atlygis – 2,32 euro. Pareiškėjui buvo mokama už 8 darbo valandas apie 8 eurus bei nebuvo įskaičiuota savaitgalio dienos. Tokiomis sąlygomis dirbant pareiškėjui ne kartą teko kreiptis į gydytojus. Darbo metu susirgo chronišku bronchitu. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas atsisakė likusią bausmę Kybartų PN. Šis sprendimas buvo priimtas todėl, jog meistras V. S. vertė šilumos punktų kambarius išdažyti kalkėmis, o tai kenkia pareiškėjo sveikatai. Iki šiol pareiškėjas geria antidepresantus ir vaistus nuo dusulio. Kybartų PN pareiškėjas yra persekiojamas administracijos. Atsisakius atlikti bausmę Kybartų PN pareiškėjas buvo uždarytas į 6 kamerą
(2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d.), kurios plotas neatitinka vienam asmeniui tenkančio ploto. Kameroje buvo trys asmenys. 2017 m. rugpjūčio 10 d. kameroje nebuvo langų, ventiliacija buvo netinkama, blogas apšvietimas. Kameroje esantis stalas buvo per mažas trim asmenims. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją, kad būtų perkeltas į tinkamą kamerą, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Nurodė, jog kamerose netinkamai sudėti langai, durys yra plyšiai. Kameroje buvo sugedęs radijo taškas, kreipėsi ne kartą dėl radijo taško, tačiau niekas nekreipė dėmesio ir jis nebuvo pataisytas. Būnant 6 kameroje iš pareiškėjo buvo atimta teisė rašyti laiškus, negalėjo skambinti, uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sūnumi. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, jog 6 kameros plotas yra 10,25 kv. m. Be to, sergančiam asmeniui tuberkulioze gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui turi būti ne mažesnė kaip 5 kv. m bei pasivaikščiojimo gryname ore priklauso 2 valandos, nors pasivaikščioti galėdavo tik 1 valandą. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsakovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į skundą (I t., b. l. 13-15, II t., b. l. 119-120, 132-133) nurodė, kad nors pareiškėjas turėjo įgytą apdailininko kvalifikaciją, tačiau Kybartų PN, priimdama nuteistuosius į darbą, turi atsižvelgti į patvirtintus etatus. Vadovaujantis Kybartų PN direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1/10-61 „Dėl nuteistų asmenų, atliekančių ūkio darbus etatų patvirtinimo“, kuriame nėra numatyta specialisto pareigybė, pareiškėjui buvo pasiūlyta dirbti pagalbiniu darbininku ir pareiškėjas sutiko. 2016 m. sausio 12 d. pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą dėl įdarbinimo. Suderinus šį prašymą su Kybartų PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 7-10/244 „Dėl nuteistų asmenų įdarbinimo, darbo laiko apskaitos, atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintoje įdarbinimo tvarkoje nurodytais darbuotojais ir Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybai išdavus privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, buvo vykdoma atranka. Kybartų PN direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/16-12 „Dėl nuteistų asmenų atleidimo ir priėmimo į darbą“ pareiškėjas paskiriamas pagalbiniu darbininku nuo 2016-01-15 (1,0 etato, atlyginimo koeficientas 0,43). Su minėtu įsakymu pareiškėjas susipažino ir sutiko būti paskirtas pagalbiniu darbininku. Paskyrus pagalbiniu darbininku, pareiškėjas buvo supažindintas su pagalbinio darbininko pareigybių aprašymu bei jam buvo išduotos apsauginės darbo priemonės ir darbo rūbai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su atliekamomis pareigomis, darbo specifika. Pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokamas atlyginimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK)
132 straipsnio 1 dalimi, iš pareiškėjo darbo užmokesčio į pataisos įstaigoje sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą buvo atskaitoma dvidešimt penki procentai bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nebuvo daromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Byloje yra pareišėkjo prašymai (2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d.), kuriuose pareiškėjas prašo leisti dirbti savaitgaliais neatlygintinai. Suderinus šiuos pareiškėjo prašymus su atsakingais Kybartų PN darbuotojais, pareiškėjui buvo leista dirbti gerbūvio darbus neatlygintinai. Pareiškėjas skunde mini, jog Kybartų PN jį atskyrė su sūnumi, tačiau iš turimų dokumentų (Nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė) matyti, kad pareiškėjas nė karto nebuvo susitikęs su sūnumi. Taipogi pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl įdarbinimo nurodė, jog nori prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau per visą laikotarpį, kol buvo paskirtas pagalbiniu darbininku, pareiškėjas nė karto nepervedė pinigų savo žmonai, kad bent kiek prisidėtų prie sūnaus išlaikymo. Nuo 2016 m. sausio 15 d., pareiškėjui dirbant pagalbiniu darbininku, jis buvo skatintas 3 kartus (skirta padėka, 20 Eur premija ir panaikinta prieš terminą nuobauda). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 17 punkte numatyta, jog už labai gerą darbą kalendoriniais metais vykdant pavestas užduotis arba už gerai atliktas vienkartines ypač svarbias užduotis laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai gali suimtajam ar nuteistajam ne daugiau kaip kartą per kalendorinius metus skirti vienkartinį priedą. Vienkartinis priedas negali viršyti suimtajam ar nuteistajam nustatyto vieno mėnesio atlyginimo dydžio. Vienkartinis priedas neskiriamas galiojančių drausminių nuobaudų turinčiam suimtajam ar nuteistajam. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, vienkartinis priedas (premija) pareiškėjui buvo skirtas 1 kartą per kalendorinius metus. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik buvo skatinamas už gerai atliekamas užduotis, tačiau tuo pačiu metu (nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.) pareiškėjui buvo paskirtos 8 nuobaudos už nustatytų reikalavimų pažeidimus.
Pareiškėjas Kybartų PN nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. vasario 14 d. paskirtas drausmines nuobaudas atlikinėjo kamerų tipo patalpose nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. 123 kameroje, kurios plotas 10,57 kv. m ir joje gyveno vieną dieną 1 asmuo, o likusias 2 asmenys. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo 6 kameroje, kurios plotas 11,39 kv. m ir joje gyveno nuo 1 iki 3 asmenų. Taip pat pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo išvykęs iš Kybartų PN. Laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d. buvo 7 kameroje, kurios plotas 8,23 kv. m ir joje gyveno vienas asmuo. Pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos vadovaujantis
BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl jam neturėjo būti taikomas BVK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai gyvenamajam plotui ir pasivaikščiojimui. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjui nebuvo diagnozuotas susirgimas (duomenys neskelbtini), todėl ir negalėjo būti taikomos BVK 145 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52, laikantis tuo metu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos higienos normų HN 76:1999 reikalavimų. Kybartų PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai. Drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė - elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija per langus, kas atitiko anksčiau galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir atitinka šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apšvietimas užtikrinantis ne mažesnį, kaip 200 liuksų apšvietimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekada nesiskundė apšvietimo, ventiliacijos ar ploto trūkumu ir tais klausimais į Kybartų PN administraciją nesikreipė, nors ir žinojo arba galėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Kybartų PN yra nuolat tikrinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistų ir patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatydavo. Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje nebuvo langų. Kybartų PN patvirtina, jog langai visada buvo ir yra, nes priešingu atveju nebūtų pripažinti tinkamais naudoti. Kas dėl pačių stiklų, pažymėtina, kad Ūkio skyriaus darbuotojai, gavę Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų pranešimą apie sugadintą ar išdaužtą stiklą, iš karto, t.y. tą pačią dieną pakeičia stiklą nauju. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema kamerų tipo patalpose buvo atnaujinta 2016 m. Ši sistema yra nuteistųjų nuolatos gadinama ir niokojama. Pastebėjus sugadinimus ar nuteistiesiems informavus apie tai, įrengimai yra remontuojami. Nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi kaip nurodyta teisės aktuose. Kadangi nei viename teisės akte nėra numatyta, koks turi būti stalo dydis, todėl pareiškėjo teiginys dėl per mažo stalo, yra nepagrįstas.
BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio
1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) - dvi valandas pasivaikščioti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nustatytu laikotarpiu pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes (negalėjimas įsigyti maisto, eiti į pasimatymus, skambinti ar susirašinėti su artimaisiais) lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad negalėjo būti įdarbintas dėl jo ligų ir negalavimų. 2016 m. buvo atlikta profilaktinė pareiškėjo apžiūra darbinantis, kurios metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, apie lėtines specifines ligas neigė. Vėliau profilaktiškai buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, kurio metu jokių ūmių, naujų ligų nenustatyta, tik liekamieji pakitimai po persirgtos plaučių tuberkuliozės. Taip pat nurodė, kad dirbdamas neteko daug sveikatos, jog dirbo kenksmingomis sąlygomis. Iš pareiškėjo sveikatos kortelės matyti, jog pareiškėjas tuo metu, kai dirbo, kreipėsi į medikus dėl kosulio, tačiau nebuvo nustatyta, kad tai yra chroniškas bronchitas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nuolat rūkė, įsigydavo parduotuvėje tabako gaminių, kas kenkė pareiškėjo sveikatai ir tai buvo aiški ir vienintelė bronchito priežastis. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl skausmo krūtinėje, nugaroje, teigdamas, jog peršalo dirbdamas. Atkreiptina, kad pareiškėjas skundžia ir nori, kad teismas pripažintų, jog pareiškėjas dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Norint įrodyti, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl prastų darbo sąlygų, būtina nustatyti, kad tai yra profesinė liga. Pareiškėjas dėl profesinės ligos pripažinimo nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, kad šie pareiškėją siųstų darbo medicinos gydytojo konsultacijai ir pradėtų procedūrą. Todėl ir teiginys, jog pareiškėjas dirbo prastomis ir kenksmingomis sąlygomis, nepagrįstas. Pažymėtina, kad dėl pablogėjusios emocinės būklės susijusios su prastomis kalinimo sąlygomis, atliekant bausmę Kybartų PN, pareiškėjas nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus. Pareiškėjui neįgalumo ar darbingumo apribojimų nėra nustatyta. Pareiškėjas Psichologinės grupės specialistų 2017 - 2018 m. buvo konsultuotas 2 kartus (2017 m. rugpjūčio 21 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d.) ir 2 kartus į paskirtas konsultacijas neatvyko. Skunde pareiškėjas nurodo, jog raštu kreipėsi į psichologę, tačiau pagalbos nesulaukė. 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl tvarkos Kybartų PN. Psichologinės grupės specialistė sekančią dieną pareiškėją konsultavo ir po konsultacijos, pareiškėjas pretenzijų Psichologinės grupės specialistams neturėjo ir raštiško atsakymo atsisakė. 2018 m. vasario 27 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl kunigo iškvietimo ir minėjo, jog nori pasitraukti iš gyvenimo. Psichologinės grupės specialistė tą pačią dieną kvietėsi pareiškėją konsultacijai, tačiau pareiškėjas konsultacijos atsisakė. Darytina išvada, kad tiek Sveikatos priežiūros tarnybos, tiek Psichologinės grupės specialistai teikdavo kokybiškas paslaugas ir laiku. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, pareiškėjas paskirtas pagalbiniu darbininku teisėtai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 14 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 111.2. punktas nustato, kad kamerų tipo patalpose tenka 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-662/2018).
Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. pažyma Nr. 1/8-1171 (I t., b. l. 155), Kybartų PN 2018 m. spalio 18 d. raštas Nr.1/2-6119 bei 6 kameros planas (III t., b. l. 2, 5) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas buvo patalpintas į 123 kamerą, kurios plotas 10,57 kv. m ir joje gyveno vieną dieną 1 asmuo, o likusias - 2 asmenys. Laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. vasario 13 d. buvo laikomas 6 kameroje, kurios plotas 11,39 kv. m ir joje gyveno nuo 1 iki 3 asmenų. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo išvykęs iš Kybartų PN. Laikotarpyje nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. vasario 14 d. buvo 7 kameroje, kurios plotas 8,23 kv. m ir joje gyveno vienas asmuo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 6 kameroje buvo trys nuteistieji, o kameros plotas yra ne 11,39 kv. m ploto, o 10,25 kv. m ploto. Tačiau pareiškėjas tai patvirtinančių duomenų, jog 6 kamera yra 10,25 kv. m ploto į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė Kybartų PN
2017 m. spalio 17 d. raštą Nr. 7/1-2375, kuriame atsakovė nurodė, jog 6 kameros plotas yra 10,85 kv. m ploto. Teismas įpareigojo atsakovę nurodyti kokio tiksliai dydžio yra 6 kamera bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė 2018 m. spalio 18 d. rašte Nr.1/2-6119 ( III t., b. l. 2) nurodė, jog 6 kamera yra 11,39 kv. m ir pateikė kameros planą (III t., b. l. 5), kas patvirtina, jog 6 kamera yra 11,39 kv. m ploto.
Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, jog kameros plotas 11,39 kv. m bei į tai, jog ginčo laikotarpiu kameroje buvo iki 3 nuteistųjų, darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 6 kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas nurodė, jog 6 kameroje 2017 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo langų, buvo netinkama ventiliacija, blogas apšvietimas. Kameroje esantis stalas buvo per mažas trim asmenims. Nurodė, jog kamerose netinkamai sudėti langai ir durys, yra plyšiai, kameroje buvo sugedęs radijo taškas. Be to, būnant 6 kameroje iš pareiškėjo buvo atimta teisė rašyti laiškus, negalėjo skambinti, uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sūnumi.
Iš pateiktų teismui duomenų matyti, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo 123, o ne 6 kameroje, todėl pareiškėjo argumentai, kad 6 kameroje nebuvo lango atmestini, kadangi pareiškėjas minėtą dieną 6 kameroje nebuvo. Be to, atsakovė nurodė, jog nuteistiesiems sugadinus langų rėmus, išėmus ar išdaužius stiklus, pastebėti sugadinimai yra nedelsiant suremontuojami.
Pareiškėjas teigia, jog 6 kameroje buvo per mažas stalas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo norma), nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti vienas stalas. Stalo dydžio bei jo konstrukcijų ypatumų teisės aktai nenumato, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovė nurodė, jog drausmės grupės pastate yra sumontuota mechaninė-elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, be to yra galima ir natūrali ventiliacija per langus. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovė dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidusi.
Higienos norma HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovė teigia, jog visose patalpose yra sumontuotas liuminescencinis apšvietimas užtikrinantis ne mažesnį, kaip 200 lx apšvietimą. Kybartų PN yra nuolat tikrinami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistų ir patikrinimų metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatydavo. Patikrinimų ginčo laikotarpiu atsakovė nepateikė, kadangi 6 kamera nebuvo tikrinta. Pareiškėjas dėl 6 kameros apšvietimo taipogi nesikreipė į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas teikė skundus Kybartų PN dėl netinkamo apšvietimo, tačiau pareiškėjas skundėsi, jog įrengtos netinkamos lempos, o dėl to, jog apšvietos parametrai netinkami skundų neteikė.
Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, apšvietimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiškė (ar galėjo pasireikšti) dėl minėtų neatitikimų patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad dėl apšvietimo, vėdinimo ir kitų veiksnių pareiškėjas galėjo patirti jo nurodytą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Atsakovė nurodė, jog 6 kamera nebuvo rekonstruota, todėl jos konstrukciniai elementai (sienos, langai, durys) nebuvo keisti ir yra tokie, kokie buvo pataisos įstaigos priėmimo ir pripažinimo tinkamais naudoti metu (II t., b. l . 30-35). Atsakovė pateikė teismui 6 kameros nuotraukas (III t., b. l. 55-64, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog langai ir durys tinkamai įmontuoti teismui nepateikė, todėl šioje dalyje lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įmontuotų langų ir durų dėl ko pareiškėjas jautė tam tikrus nepatogumus (skersvėjus).
Pareiškėjas teigia, jog 6 kameroje neveikė radijo taškas. Iš pareiškėjo teismui pateiktų skundų adresuotų Kybartų PN matyti, jog pareiškėjui būnant 6 kameroje radijo taškas neveikė (2017 m. lapkričio 2 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2017 m. gruodžio 27 d. skundai), tačiau duomenų apie tai, ar jis buvo sutaisytas atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė nurodė (III t., b. l. 2, 4), jog kamerų tipo patalpose radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema 2016 m. buvo atnaujinta ir veikė. Dėl nuolatinio šios sistemos niokojimo ir brangiai kainuojančio remonto, 2018 m. antrame ketvirtyje kamerų tipo patalpose radijo transliacija ir pareigūnų iškvietimo sistema buvo perdaryta naujai.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teismingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V- 82, 16.11 punktą kamerose turi būti įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovė nurodė, jog radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema kamerų tipo patalpose buvo atnaujinta 2016 m. Atsakovė duomenų apie tai, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant 6 kameroje buvo sutaisytas radijo taškas nepateikė bei nepateikė ir duomenų ar buvo reaguojama į pareiškėjo skundus ir prašymus dėl radijo taško neveikimo. Byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad Kybartų PN
6 kameroje radijo taškas neveikė. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas teigia, jog būnant 6 kameroje jis negalėjo rašyti laiškų, negalėjo skambinti, buvo uždrausta apsipirkti, negalėjo bendrauti su sūnumi. BVK 145 straipsnio 1 dalis nustato, jog nuteistieji, atliekantys šio kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, perkelti į kamerų tipo patalpas, neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) - dvi valandas pasivaikščioti.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu atlikinėjo jam paskirtas nuobaudas
(I t., b. l. 28-151, II t., b. l. 61-73), darytina išvada, kad nustatytu laikotarpiu pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės (negalėjimas įsigyti maisto produktų, eiti į pasimatymus, skambinti ar susirašinėti su artimaisiais) lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos
CK 6.271 straipsnio prasme.
Pareiškėjas teigia, jog jis serga (duomenys neskelbtini), todėl jam gyvenamojo ploto norma turi būti ne mažesnė kaip 5 kv. m bei pasivaikščiojimo gryname ore priklauso 2 valandos. Pareiškėjas duomenų, jog ginčo laikotarpiu sirgo (duomenys neskelbtini) nepateikė, tokių duomenų nepateikė ir atsakovė. Pažymoje dėl pareiškėjo sveikatos nurodyta, jog ginčo laikotarpiu plaučių (duomenys neskelbtini) nesirgo ir nebuvo gydytas (II t., b. l. 121, III t., b. l. 3). Pagal pateiktus medicininius duomenis, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesirgo (duomenys neskelbtini), todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.).
Suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, jeigu darbo rezultatų negalima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais, suimtiesiems ir nuteistiesiems darbo užmokestis mokamas taikant valandinį tarifinį atlygį. Valandinį tarifinį atlygį nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal pareigybei keliamus reikalavimus. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydis. Valandinis tarifinis atlygis apskaičiuojamas atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliojo valandinio atlygio dydžio. Pagal Apmokėjimo aprašo 1 priedą, pareigybėms, kurioms nereikia profesinių įgūdžių, taikomas 0,43 koeficientas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 12 d. pateikė prašymą dėl įdarbinimo (I t., b. l. 162). 2016 m. sausio 12 d. buvo išduota privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, kurioje nurodyta, jog gali dirbti (I t., b. l. 164-165). Medicininiuose dokumentuose (II t., b. l. 41) nurodyta, jog nusiskundimų neišsako, darbingumo apribojimus neigia, lėtines specifines ligas (infekcines ir neinfekcines) dėl ko negalėtų dirbti neigia. Išreiškia norą įsidarbinti ir nurodyta, jog darbingumo apribojimų šiuo metu nėra (II t., b. l. 41). Kybartų PN 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1/16-12 pareiškėjas paskirtas pagalbiniu darbininku 1,0 etato nuo 2016 m. sausio 15 d., atlyginimo koeficientas 0,43 (I t., b. l. 161). Su priimtu įsakymu bei pareigybės aprašymu pareiškėjas buvo su pažindintas pasirašytinai (II t., b. l. 4-6). Kybartų PN 2017 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1/16-240 pareiškėją atleido iš pagalbinio darbuotojo pareigų nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (I t., b. l. 183).
Atsakovė teismui pateikė Kybartų PN ūkio skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visą ginčo laikotarpį (III t., b. l. 15-54). Iš minėtų žiniaraščių matyti, jog nebuvo pažeistos BVK
128 straipsnio nuostatos, nes pareiškėjas dirbo po 8 val. per dieną bei buvo suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Pareiškėjo argumentai, jog jis negalėjo būti priimtas dirbti, kadangi sirgo tuberkulioze atmestini, kadangi pagal pateiktus duomenis matyti, jog buvo išduota privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma ir nurodyta, jog pareiškėjo darbingumo apribojimų šiuo metu nėra. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo tuberkulioze byloje nėra.
Pareiškėjo argumentai, jog jam turėjo būti apmokama už darbą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio“ atmestini, kadangi suimtųjų ir nuteistųjų areštu ar laisvės atėmimo bausmėmis, dirbančių laisvės atėmimo vietose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų, darbo apmokėjimo ir priedų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis Aprašo nuostatomis ir atsižvelgiant į pareiškėjui skirtą koeficientą. Iš atsakovės pateiktų žiniaraščių bei iš pateiktos 2018 m. balandžio 11 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (I t., b. l. 166-168) matyti, jog atsakovė išmokėjo pareiškėjui atlyginimą vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Todėl pareiškėjo argumentai atmestini šioje dalyje.
Pagal BVK 128 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 12 punkte taip pat numatyta, kad nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ir švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų.
BVK 134 straipsnis numato, jog nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną.
2016 m. vasario 18 d. buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl leidimo dirbti neatlygintinus gerbūvio darbus savaitgaliais, 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateiktas prašymas leisti per išeigines neatlygintinai išeiti į darbą, kadangi yra daug remonto darbų, o reikia kuo greičiau pabaigti (I t., b. l. 169-171). Abiems atvejais pareiškėjo prašymai buvo tenkinti ir leista dirbti gerbūvio darbus.
Teismas prašė atsakovės pateikti teismui darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir nurodyti koks darbas buvo atliekamas ir kiek laiko truko darbas savaitgaliais. Atsakovė tokių duomenų bei išsamių paaiškinimų teismui nepateikė. Duomenų apie tai kokie gerbūvio darbai buvo atliekami taip pat nenurodyti. Tačiau iš pateikto 2016 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymo matyti, jog pareiškėjas prašė leisti dirbti ne gerbūvio darbus, o išeiti į darbą. Atsakovas tenkino pareiškėjo prašymą. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė, tenkindama pareiškėjo prašymą, leido dirbti prašyme nurodytus darbus, kas atitinka pagalbinio darbuotojo pareigybėje nurodytas funkcijas. Spręstina, jog pareiškėjas dirbo savaitgaliais. Tačiau duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų už tai suteiktas poilsis kitomis dienomis, jokių duomenų į bylą nepateikta, todėl šioje dalyje pareiškėjo tvirtinimas, jog jis dirbo savaitgaliais, lieka nepaneigtas. Atsakovė nurodžiusi, jog pareiškėjas teikė prašymus dėl darbo savaitgaliais, todėl jam ir buvo leista dirbti gerbūvio darbus neatlygintinai. Tačiau atsakovė nedetalizavo kiek laiko buvo atliekami darbai, kokie darbai buvo atliekami ir kiek darbas truko savaitgalį, kadangi BVK 134 straipsnis aiškiai numato, jog darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Tokių duomenų atsakovė nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog jis dirbo savaitgaliais ilgiau nei numato teisės aktai. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis, pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis nedirbo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiškinimo, kad į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai atspindi realiai išdirbtą (pareiškėjo) darbo laiką ir yra teisingi, nagrinėjamu atveju nepakanka. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ką konkrečiai pareiškėjas dirbo poilsio dienomis. Nesant byloje konkrečių duomenų, teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas dirbo pagalbiniu darbuotoju tiek darbo, tiek poilsio dienomis (savaitgaliais). Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė pažeidė BVK 128 straipsnio
3 dalį, kadangi įtraukus nuteistąjį į darbą savaitgalį nebuvo jam suteikiamas poilsis kitomis dienomis.
Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 str. 5 d.). Kybartų PN ūkio skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pareiškėjui buvo išduoti darbo drabužiai, pirštinės ir apsauginiai akiniai (II t., b. l. 36). 2018 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas su kenksmingomis medžiagomis nedirbo (III t., b. l. 4). Atsakovė duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo išduotos darbo priemonės rašytinių duomenų nepateikė nurodydama, jog jie buvo sunaikinti. Kokiu pagrindu sunaikinti minėti duomenys atsakovė nenurodė, atsižvelgiant į tai lieka nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, jog jam nebuvo išduotos darbo priemonės. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dirbo kvalifikuotą darbą byloje nėra, ūkio skyriaus vedėjas nurodė, jog pareiškėjas kaip pagalbinis darbininkas, atliko statybos remonto darbus, nesudėtingų statybinių konstrukcijų griovimas ir ardymas, mūrinimas, paruošimas dažymui ir dažymas, plytelių dėjimas, durų langų įstatymas (III t., b. l. 4) kas atitinka pagalbinio darbuotojo pareigybės aprašyme numatytas darbuotojo funkcijas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas skundų Kybartų PN administracijai ar kitoms institucijoms dėl darbo santykių pažeidimų (kad turėjo dirbti kvalifikuotą darbą, dirbo kenksmingomis sąlygomis) neteikė. Pareiškėjas teigia, jog dirbo kenksmingomis sąlygomis, tačiau tokių paaiškinimų nepagrindė, atsakovė nurodė, jog pareiškėjas su kenksmingomis medžiagomis nedirbo. Todėl šioje dalyje atsakovės neteisėti veiksmai nėra nustatyti.
Išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio vykdymą reglamentuoja BVK 132 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, nepilnamečių pataisos namuose – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu (BVK 132 straipsnio 2 dalis). Alimentai nepilnamečiams vaikams skaičiuojami nuo visos nuteistojo uždirbtos sumos bei visų kitų pajamų rūšių ir atskaičiuojami iki išskaitų į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (BVK 132 str. 3 d.). Pareiškėjo argumentai dėl neteisėtų išskaitų iš darbo užmokesčio atmestini, kadangi BVK
132 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog tokios išskaitos galimos. Minėtos išskaitos tik nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų, kurių pareiškėjui dirbant nebuvo gauta.
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas buvo priimtas į darbą bei darbo užmokestis jam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas pagal galiojančius teisės aktus, teismas nenustatė, jog pareiškėjas dirbo kenksmingomis sąlygomis, įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą išskaitytos pagrįstai ir teisėtai.
Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. dirbo pagalbiniu darbuotoju švenčių ir poilsio dienomis, už kurias, pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjui turėjo būti suteiktos papildomos poilsio dienos. Duomenų apie papildomų poilsio dienų suteikimą pareiškėjui už darbą švenčių ir poilsio dienomis byloje nėra. Byloje nustačius, kad už darbą švenčių ir poilsio dienomis pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktos papildomos poilsio dienos, konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo Kybartų pataisos namų veiksmai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 4000 Eur turtinę žalą (negautas pajamas) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, tačiau, kaip matyti iš Aprašo, už darbą poilsio ir švenčių dienomis nuteistiesiems nėra apmokama, tačiau jiems suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. Nesant atsakovo atstovui pareigos už nuteistųjų darbą poilsio ir švenčių dienomis atlyginti pinigais, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo (nuostolių atlyginimo) už jo darbą poilsio ir švenčių dienomis netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė dvasines kančias, išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, sveikatos pablogėjimą.
Kaip jau buvo minėta, byloje teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas Kybartų PN dirbo pagalbiniu darbuotoju poilsio dienomis, be to atsakovė nepateikė duomenų apie tai, jog pareiškėjui buvo išduotos darbo priemonės bei buvo nustatyti ir kiti pažeidimai (neveikė radijas kamerų tipo patalpoje ir t.t.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Teismui nekyla abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių, t. y. ilgai trunkančio darbo be poilsio dienų, negaunant darbo priemonių pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Prie skundo pateikti asmens sveikatos istorijos įrašai (II t. b. l. 74-101) patvirtina jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl kosulio, dusulio. Kita vertus, bylos duomenimis, pareiškėjas dėl papildomų poilsio dienų suteikimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nesuteiktų darbo priemonių ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją nesikreipė. Ši aplinkybė sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto išgyvenimus ir kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Pažymėtina, jog ginčo laikotarpis yra ilgas bei tęstinis, taigi spręstina, jog pareiškėjas, dėl savo pažeistų teisių jausdamas diskomfortą, kančią, fizinį skausmą, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos ir prašymais kreiptis į pataisos namų administraciją dėl papildomų poilsio dienų suteikimo, darbo priemonių suteikimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiškėjo teisių apimtį.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmių), pripažįsta, kad tokie pažeidimai ir jų mastas sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į kalinimo metu nustatytus pažeidimus ir jų trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę, jų pobūdį, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 250 Eur.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėją byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato padėjėja R. V. (I t., b. l. 17-19). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė patikslintą pažymą dėl 406,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 42 straipsnyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą (ABTĮ 41 str. 2 d., 42 str. 2 d.).
Kadangi pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, todėl valstybės naudai turėtų būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44, 45, 451 str.) ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jolanta Medvedevienė