Civilinė byla Nr. e2A-998-555/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08557-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.4
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,
dalyvaujant ieškovo J. D. atstovui advokatui P. V.,
atsakovui L. Š. ir jo atstovei advokatei A. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-661-920/2021 ieškovo J. D. patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. dėl teisės įregistruoti pastato kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. D..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. Ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas:
1. Pripažinti ieškovo J. D. teisę įregistruoti VĮ „Registrų centras“ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atliktus kadastrinius matavimus;
2. Nustatyti vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėtus patalpų (rūsio, pirmo-antro aukštų, pastogės) planus:
2.1. E. D., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi R-1 (1,62 kv. m.), R-2 (0,85 kv. m.), R-3 (1,54 kv. m.), R-4 (10,30 kv. m.), R-5 (3,06 kv. m.), iš viso 45,18 kv. m., kas sudaro 17/100 patalpų Pastato;
2.2. R. N., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi 1/2 patalpų pažymėtų 1-1 (1,58 kv. m.), 1-2 (0,87 kv. m.), 1-3 (9,97 kv. m.), 1-4 (2,50 kv. m.), 1-5 (9,64 kv. m.), 1-6 (12,80 kv. m.), 1-7 (19,82 kv. m.), 1-8 (16,23 kv. m.), R-6 (5,72 kv. m.), R-9 (10,91 kv. m.), 1/4 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 46,31 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato;
2.3. S. Š., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi 1/2 patalpų pažymėtų 1‑1 (1,58 kv. m.), 1-2 (0,87 kv. m.), 1-3 (9,97 kv. m.), 1-4 (2,50 kv. m.), 1-5 (9,64 kv. m.), 1-6 (12,80 kv. m.), 1-7 (19,82 kv. m.), 1-8 (16,23 kv. m.), R-6 (5,72 kv. m.), R-9 (10,91 kv. m.), 1/4 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 46,31 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato;
2.4. L. Š., kuriam priklauso 1/3 patalpų, naudotųsi patalpomis pažymėtomis 1‑9 (1,62 kv. m.), 1-10 (0,85 kv. m.), 1-11 (9,65 kv. m.), 1-12 (2,48 kv. m.), 1-13 (9,91 kv. m.), 1-14 (13,02 kv. m.), 1-15 (19,05 kv. m.), 1¬16 (17,32 kv. m.), R-7 (5,72 kv. m.), R-8 (5,64 kv. m.), 1/2 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 87,83 kv. m., kas sudaro 32/100 Pastato;
2.5. J. D., kuriam priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi patalpomis pažymėtomis 1-17 (2,71 kv. m.), 1-18 (8,27 kv. m.), 1-19 (13,26 kv. m.), 1-20 (11,18 kv. m.), 1-21 (10,46 kv. m.) iš viso 45,88 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato.
3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Ieškovas nurodė, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų su pastoge. Įregistruotos ginčo pastato patalpos sudaro 239,72 kv. m., be to, ginčo pastate yra neįregistruotos pastogės patalpos. Ginčo pastate yra nusistovėjusi tokia naudojimosi tvarka, kad dalis jo bendrasavininkų faktiškai naudojasi ženkliai daugiau patalpų nei jiems priklauso, dėl ko ieškovas negali tinkamai realizuoti savo 1/6 nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jis naudojasi tik 7/100 ginčo statinio. Šiuo metu bendrasavininkai savo faktiškai naudojamas dalis yra įsirengę kaip atskirus butus, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas, kuris atitiktų bendrasavininkams priklausančias ginčo statinio dalis, pažeistų nusistovėjusią tvarką. Tokia situacija susiklosčiusi dar ir todėl, kad ginčo statinio pastogės dalis nėra inventorizuota ir teisine prasme šių pastogės patalpų nėra. Šių pastogės patalpų įregistravimui, (duomenys neskelbtini) parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, tačiau atsakovas L. Š. suabejojo atliktais matavimais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo užsakymu (duomenys neskelbtini) matininkė N. B. 2020 m. lapkričio 26 d. atliko ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus. Minėti kadastriniai matavimai suderinti su kadastro tvarkytoju VĮ Registrų centras. Iš atliktų ginčo pastato patalpų kadastrinių matavimų seka, kad jo įregistruotas bendras plotas 239,72 kv. m., neįregistruotų patalpų plotas 31,79 kv. m., bendras pastato plotas 271,51 kv. m. Ieškovas teigė, kad įregistravus neįregistruotas patalpas ir nustačius faktinę situaciją, atitinkančia naudojimosi tvarką, jam būtu užtikrinta teisė naudoti patalpomis, atitinkančiomis jo turimą 1/6 Pastato dalį. Įregistravus ginčo pastogės patalpas, bendras pastato plotas padidėtų iki 271,51 kv. m., dėl ko būtų galima nustatyti naudojimosi tvarką, užtikrinančią visų bendrasavininkų teises ir interesus, t. y. pastogės patalpų kadastriniai matavimai gali būti įregistruoti kaip bendra ginčo pastato savininkų nuosavybė visų bendrasavininkų sutikimu. Tačiau atsakovas L. Š. tam prieštarauja. Ieškovas taip pat nurodė, kad ginčas dėl naudojimosi ginčo pastato patalpomis buvo kilęs dar 1966 m. tarp tuometinių jo savininkų. Kauno miesto Lenino rajono liaudies teismas 1966 m. sausio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42/66 priteisė S. V. nuosavybės teisę į 1/3 ir nustatė bendrasavininkų naudojimosi tvarka ginčo pastatu. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas J. J. ir Z. J., be kitų patalpų, paskyrė naudotis „salka“ (pastoge), susidedančia iš skalbyklos, džiovyklos ir sandėliuko (2,3 kv. m.). 1967 m. sausio 14 d. tarp J. J. ir Z. J. buvo sudaryta sutartis dėl naudojimosi jiems priskirtoms ginčo pastato dalimis, kurioje, be naudojimosi kitomis patalpomis, buvo numatyta, kad Z. J. nuolatiniam naudojimuisi atitenka gyvenamojo namo „salka“ (pastogė) susidedanti iš skalbyklos IV‑1/13,97 kv. m., džiovyklos 61,62 kv. m. ir sandėliuko S-2/ 2,90 kv. m., bei rūsys, susidedantis iš 2-jų kambarių – 1-1/14,62, 1-2/14,57 kv. m., virtuvės – I-3/3,68 kv. m., vonios – I-4/2,66 kv. m., prieškambario – I-6/1,16 kv. m., ir sandėliuko – 8-4/5,6 kv. m. Šie duomenys atskleidžia, kad ginčo pastato pastogėje esančiomis neinventorizuotomis patalpomis buvo nustatyta naudojimosi tvarka ir ši naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ „Registrų centras“.
III. Atsakovas L. Š. su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas nurodė, kad naujai pateikti (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka objektyvios tiesos, o ieškovo patikslintas ieškinys išvis negalėjo būti priimtas, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnio reikalavimų. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas yra nesąžininga proceso šalis, nes jis jau daugiau nei dvidešimt metų gyvena užsienyje, ginčo patalpomis niekada nesinaudojo, jo tapimas ginčo patalpų bendrasavininkiu, įgyjant jas dovanojimo būdu iš savo motinos, tėra noras įteisinti neteisėtai naudojamas ir neteisėtai įrengtas patalpas palėpėje. Klaidinančių faktų nurodymas ieškinyje yra ieškovo ir jo artimų giminaičių noras bet kokiais būdais įregistruoti savavališkai įrengtas patalpas tiek palėpėje, tiek ir rūsyje, nes toks noras tęsiasi jau daugelį metų. Vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai apskritai negalėjo būti atliekami, kadangi nėra galimybės tokias patalpas suformuoti kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Ginčo pastato pastogės patalpų įregistravimui, ankstesnio savininko (ieškovo tetos I. J.) užsakymu, (duomenys neskelbtini) atliko ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus ir užfiksavo visas pastogėje esančias patalpas, kurių bendras plotas 44.17 kv. m., bei parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Techninės paskirties patalpos pastogėje virto gyvenamosios paskirties patalpomis, turinčiomis sanitarinį mazgą, virtuvę, du kambarius ir sandėlį. Atsakovas teigė, kad tokiu būdu ginčo patalpos yra savavališkai įrengtos ir užfiksuotos kaip gyvenamosios patalpos neteisėtai. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad patalpų palėpėje įrengimui reikėjo turėti ne tik bendrosios dalinės nuosavybės teisę į dalį palėpės, bet ir nurodytą palėpės dalies vietą bendrame palėpės plane, taip pat visų šio turto bendraturčių atsisakymą nuo savo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į dalį bendroje palėpės patalpoje (tuo atveju, kai savos palėpės dalies per mažai). Tokie atsisakymai turėtų būti patvirtinti notaro ir įforminti pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartimi ar kt. Tik tapus visos neįrengtos palėpės ar jos dalies savininku, galima ją įsirenginėti ir atlikti planuojamus statybos darbus. Atsakovas teigė, kad patalpos esančios ginčo pastato pastogėje turi būti priskiriamos bendrai visiems bendrasavininkiams jų turimoms turto dalims, esančioms bendroje dalinėje nuosavybėje. Tuo tarpu ieškovas, teikdamas ieškinį, iš esmės siekia nepagrįstai naudotis žymiai didesne namo dalimi nei jam priklauso, kadangi atliekant neteisėtą rekonstrukciją, ginčo palėpės patalpos yra tyčia sumažintos. Ginčo namas, buvo suprojektuotas ir pastatytas kaip tributis su rūsiu ir techninėmis patalpomis pastogėje. Tačiau šiuo metu palėpėje esančios techninės patalpos pertvarkytos, pertvarkymai bandomi traktuoti kaip įrengtas butas su sanitariniu mazgu, virtuve, dviem kambariais ir sandėliu. Atsakovas taip pat teigė, kad ginčo pastogės patalpos pertvarkytos savavališkai, t. y. pakeista paskirtis iš techninių patalpų į gyvenamąsias. Tokia pastogė turėtų būti traktuotina kaip neįrengta, kurios negalima ir ieškovas neprašo formuoti atskiru kadastro objektu. Ieškovas nauja naudojimosi tvarka bando pakeisti pastogės paskirtį ir įteisinti priestatą bei naują rūsį (statinio rekonstrukciją). (duomenys neskelbtini) atliktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje statinių išdėstymo plane nepažymėtas įėjimas į gyvenamąjį namą, taip pat savavališkai pastatytas priestatas esantis ant bendro praėjimo, rūsyje po patalpa (žymėjimas R-4 10.30 kv. m.) nepažymėtas savavališkai iškastas rūsys, taip pat matomi ir kiti neatitikimai, t. y. atlikti kadastriniai matavimai neatitinka objektyvios tiesos. Atsakovas net nebuvo įleistas, atliekant šiuos matavimus, jis nebuvo informuotas, kadastriniai matavimai buvo atlikti dieną prieš apsilankant matininkui pas atsakovą bute. Atsakovas nebuvo informuotas, kada buvo atlikti kadastriniai matavimai E. D. ir kitiems bendrasavininkams priklausančiose patalpose. Teismas negali patvirtinti ir įteisinti tokių kadastrinių matavimų, kurie atlikti visiškai neteisėtai ir neatitinka objektyvios tiesos. Ieškovas turi įrodyti, kas sąlygojo ginčo pastato ploto pasikeitimą ir, ar teisėtai plotas buvo pakeistas, kadangi iš pateiktos kadastrinių matavimų bylos neaišku, kokiu metodu vadovavosi ieškovo pasirinkta matininkė. Atsakovas nurodė ir tai, kad jis su sutuoktine gyvena nuolatinėje baimėje, kad neįlūžtų jų buto lubos ir ieškovo tėvas neįgriūtų pas juos, negana to, sanitariniai mazgai palėpėje įrengti nesivadovaujant higienos normomis, todėl tiek vandens nuleidimas sanitariniame mazge, tiek ir kiekvieno veiksmo atlikimas yra girdimas pas atsakovą bute, kas trukdo jų šeimai gyventi pilnavertį gyvenimą, pastovi baimė, kad vėl bus užliejamas atsakovo butas yra jaučiama jau keletą metų. Ieškovas neteisėtai ir ne pagal paskirtį naudojasi ginčo palėpe. Ieškovo motina (trečiasis asmuo) E. D. sutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi veikia kartu tu sūnumi, nepaisant to, jog negyvenamos patalpos nėra įregistruotos nei jos, nei jos sūnaus (ieškovo) nuosavybėn, nei buvusio sutuoktinio Z. D. nuosavybėn (kuris gyvena šiuo metu ginčo pastato pastogėje) – ieškovo tėvai savavaldžiauja atsakovo atžvilgiu, jam pastoviai daro tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. E. D. veikdama bendrai su ieškovu jau keletą metų gadina atsakovų butą, jį apliedami, suskaldydami lubas ir pan., taip pat gadina ir patį ginčo bendrasavininkų namą, t. y. be atsakovo, kaip bendraturčio sutikimo negyvenamose patalpose (esančiose virš jo buto) įsirengė gyvenamąsias patalpas, įrengė pertvaras, stoglangį, vakarinėje pastato sienoje iškirto langą, pastatė malkinę krosnelę, savavališkai užtvėrė bendrą praėjimą (pastatė priestatą) patekimui į bendrą laiptinę, o taip pat bendroje laiptinėje pirmame aukšte, po laiptais užėmė bendro naudojimo patalpas (sandėliuką) ir ant durų užkabino savo spyną. Atsakovas įrodinėjo, kad tokiais pareikštais reikalavimais, kuriais yra siekiama pažeisti kitų bendraturčių interesus, neatvaizduojant realios situacijos, be pagrindo nurodant neteisingus patalpų plotus, yra neteisėtas nepagrįstas turi būti atmestas.
IV. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo ir atsakovių S. Š. ir R. N., civilinė byla dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimų šioms atsakovėms nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
V. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai:
5.1. pripažino ieškovo teisę įregistruoti VĮ „Registrų centras“ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atliktus kadastrinius matavimus;
5.2. nustatė vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėtus patalpų (rūsio, pirmo-antro aukštų, pastogės) planus:
5.2.1. E. D., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi R-1 (1,62 kv. m.), R-2 (0,85 kv. m.), R-3 (1,54 kv. m.), R-4 (10,30 kv. m.), R-5 (3,06 kv. m.), iš viso 45,18 kv. m., kas sudaro 17/100 patalpų Pastato;
5.2.2. R. N., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi 1/2 patalpų pažymėtų 1-1 (1,58 kv. m.), 1-2 (0,87 kv. m.), 1-3 (9,97 kv. m.), 1-4 (2,50 kv. m.), 1-5 (9,64 kv. m.), 1-6 (12,80 kv. m.), 1-7 (19,82 kv. m.), 1-8 (16,23 kv. m.), R-6 (5,72 kv. m.), R-9 (10,91 kv. m.), 1/4 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 46,31 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato;
5.2.3. S. Š., kuriai priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi 1/2 patalpų pažymėtų 1‑1 (1,58 kv. m.), 1-2 (0,87 kv. m.), 1-3 (9,97 kv. m.), 1-4 (2,50 kv. m.), 1-5 (9,64 kv. m.), 1-6 (12,80 kv. m.), 1-7 (19,82 kv. m.), 1-8 (16,23 kv. m.), R-6 (5,72 kv. m.), R-9 (10,91 kv. m.), 1/4 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 46,31 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato;
5.2.4. L. Š., kuriam priklauso 1/3 patalpų, naudotųsi patalpomis pažymėtomis 1‑9 (1,62 kv. m.), 1-10 (0,85 kv. m.), 1-11 (9,65 kv. m.), 1-12 (2,48 kv. m.), 1-13 (9,91 kv. m.), 1-14 (13,02 kv. m.), 1-15 (19,05 kv. m.), 1¬16 (17,32 kv. m.), R-7 (5,72 kv. m.), R-8 (5,64 kv. m.), 1/2 patalpos pažymėtos R-10 (5,15 kv. m.), iš viso 87,83 kv. m., kas sudaro 32/100 Pastato;
5.2.5. J. D., kuriam priklauso 1/6 patalpų, naudotųsi patalpomis pažymėtomis 1-17 (2,71 kv. m.), 1-18 (8,27 kv. m.), 1-19 (13,26 kv. m.), 1-20 (11,18 kv. m.), 1-21 (10,46 kv. m.) iš viso 45,88 kv. m., kas sudaro 17/100 Pastato.
5.3. priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 150,00 Eur žyminio mokesčio bei 2 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų;
5.4. priteisė iš atsakovo valstybės naudai 35,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto).
2. Dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Teismas nurodė, kad ieškovo į bylą pateikti ginčo patalpų kadastriniai matavimai patvirtina, kad ginčo pastato įregistruotas bendras plotas 239,72 kv. m., neįregistruotų patalpų plotas 31,79 kv. m., bendras pastato plotas 271,51 kv. m. Dėl to yra teisinis pagrindas ieškovui kreiptis dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, nes atliktuose kadastriniuose matavimuose yra nustatytas 31,79 kv. m neatitikimas tarp ginčo pastato įregistruoto bendro ploto ir faktiškai esančio bendro ginčo pastato ploto. Teismas pažymėjo, kad vienam iš ginčo pastato savininkui nesutinkant su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimu, tokio įregistravimo siekiantis savininkas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl duomenų įregistravimo be kito savininko sutikimo.
3. Teismas nustatė, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. sausio 24 d. rašte, vertinant atsakovo pareiškimo pagrįstumą dėl ginčo pastate savavališkai įrengtų patalpų, nėra konstatuotas savavališkos statybos faktas bei pradėtas tyrimas yra nutrauktas. Dėl to teismas neturėjo pagrindo atsakovo nurodytas aplinkybes dėl galimai ieškovo atliktų savavališkos statybos veiksmų laikyti pagrįstomis, nes už savavališkos statybos nustatymą atsakinga institucija tokio pažeidimo nenustatė. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo pastate esančia palėpe bendrasavininkai naudojosi pagal 1967 m. sausio 14 d. tarp jų sudarytą sutartį dėl naudojimosi jiems priskirtoms ginčo pastato dalimis, kas paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, jog vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai apskritai negalėjo būti atliekami, kadangi nėra galimybės tokias patalpas suformuoti kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą.
4. Teismas pripažino, kad atsakovas nepateikė pagrįstų savo nesutikimo su nurodytu ieškinio reikalavimu motyvų. Dėl to teismas pripažino pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo, nes byloje esantys įrodymai, t. y. atlikti ginčo pastato patalpų kadastriniai matavimai, patvirtinti VĮ Registrų centro spaudu, pagrindžia neatitikimą tarp ginčo pastato įregistruoto bendro ploto ir faktiškai esančio bendro pastato ploto. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą įregistruoti atliktus ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus.
5. Dėl naudojimo tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad ginčo pastoge, kurią pagal siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovas siekia priskirti sau, buvo naudojamasi vėliausiai nuo 1967 m. sausio 14 d. (tarp bendrasavininkų sudaryta sutartis dėl naudojimosi tvarkos). Tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai apskritai negalėjo būti atliekami, kadangi nėra galimybės tokias patalpas suformuoti kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dalis pastato bendrasavininkų faktiškai naudojasi ženkliai daugiau patalpų nei jiems priklauso, dėl ko ieškovas negali tinkamai realizuoti savo 1/6 nuosavybės teisės į ginčo pastatą – jis naudojasi tik 7/100 pastato. Teismas vertino, kad ši aplinkybė, o taip pat tarp bendrasavininkų esantis nesutarimas, įrodo ieškovo teisę kreiptis į teismą dėl tokios naudojimosi ginčo pastatu tvarkos nustatymo, kuri atitiktų bendrasavininkams priklausančias ginčo pastato dalis.
6. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, t. y. pagal atliktuose kadastriniuose matavimuose pažymėtus patalpų (rūsio, pirmo – antro aukštų, pastogės) planus siekiama nustatyti naudojimosi tvarka patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad ši naudojimosi tvarka užtikrina bendrasavininkų teises ir interesus. Tokią išvadą teismas padarė, nes byloje nekilo ginčo, kad faktinė naudojimosi ginčo patalpomis tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi. Taip pat tokią išvadą teismas padarė, nes dalis bendrasavininkių neprieštarauja nurodytos naudojimosi tvarkos nustatymui, ką patvirtina trečiojo asmens E. D. sutikimas su naudojimosi tvarkos nustatymu, o taip pat atsakovėmis byloje buvusių, bet taikos sutartį su ieškovu sudariusių R. N. ir S. Š. sutikimai.
7. Teismas vertino, kad ieškovo siekiama nustatyti naudojimosi tvarka užtikrina ir atsakovo teises bei interesus, nes ją nustačius, pasitvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, kad taip naudojantis patalpomis bendrasavininkai vienas kitam netrukdytų, naudotųsi patalpomis kaip faktiškai atskirais butais ir tai atitiktų jau susiformavusią naudojimosi tvarką. Tai reiškia, kad tokios naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų kasacinio teismo praktiką, pagal kurią turi būti siekiama, jog kiltų kuo mažiau prielaidų bendraturčių konfliktinėms situacijoms. Minėta, kad ginčo tarp šalių dėl jų faktiškai naudojamų patalpų buvimo vietos nekilo, todėl teismas pripažino, kad ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų kasacinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus). Teismas taip pat pripažino pagrįstomis ir kasacinio teismo praktiką atitinkančiomis ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nepaisant to, jog atsakovo valdymui tenkantis 87,83 kv. m. plotas sudarys 32/100 pastato, nors jo idealioji dalis sudaro 1/3 pastato, kuri atitiktų 90,50 kv. m, ir dėl to pagal prašomą nustatyti naudojimosi tvarką atsakovui tenkančio ploto susidaręs apie 2,67 kv. m. skirtumas nuo ploto priklausančio atsakovui pagal jo idealiąją dalį neturėtų tapti kliūtimi nustatyti ieškovo prašomą naudojimosi tvarką. Būtent šioje byloje dėl faktiškai tarp bendrasavininkių nusistovėjusių santykių susidaro aplinkybė, kai naudojimosi tvarką, atitinkančią bendrasavininkių nuosavybės idealiąsias dalis nustatyti ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Teismas vertino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo buto ir viso ginčo pastato gadinimo negali būti laikomos pagrįstu motyvu nesutikimui su siūloma naudojimosi tvarka pareikšti, nes šios aplinkybės susijusios su tinkamu naudojimusi faktiniu turtu, o ne su naudojimosi tvarkos nustatymo galimybės nebuvimu.
8. Teismas pripažino, kad ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, t. y. tuo, kad ginčo pastato bendraturčiai jau ilgą laiką naudojasi palėpės patalpa, ieškovas naudojasi ženkliai mažesne nei jam priklausančia ginčo pastato dalimi, faktinė naudojimosi ginčo patalpomis tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi, nustačius ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką bendrasavininkai vienas kitam netrukdytų, ginčo tarp šalių dėl jų faktiškai naudojamų patalpų buvimo vietos nekilo, nukrypimas nuo atsakovui priklausančio pagal jo idealiąją dalį pastato ploto yra neženklus.
9. Teismas vertino, kad ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, veikė atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo metu gautus papildomus įrodymus bei siekdamas paneigti paties atsakovo pareikštas abejones dėl ankstesnių kadastrinių matavimų nepagrįstumo ir netikslumo. Toks ieškovo elgesys atitinka CPK numatytus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, taip pat kooperacijos (bendradarbiavimo) principus, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas L. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo naudai iš ieškovo pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys išvis negalėjo būti priimtas, nes neatitinka CPK 141 straipsnio nuostatų. Ieškovas neturėjo teisės keisti ieškinio pagrindo ir dalyko, dėl ko jis turėjo teisę teikti naują ieškinį. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, pakeitė jo pagrindą ir dalyką, nors toks procesinis veiksmas yra draudžiamas pagal CPK.
14.2. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kurį pasirašė ieškovo J. D. atstovas advokatas P. V. ir atsakovių R. N. ir S. Š. atstovas advokato padėjėjas M. P.. Prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo priėmimo klausimas buvo sprendžiamas 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu. Atsakovo atstovė laikėsi pozicijos, kad, pirmiausiai, turėjo būti pripažintinas atsakovių dalyvavimas būtinu, kadangi kilo pagrįstų abejonių, ar atsakovės yra susipažinusios su visa bylos medžiaga ir joms yra žinoma dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančių netikslumų, t. y. kilo abejonių dėl tikrosios atsakovių valios, sudarant taikos sutartį. Atsakovas ginčyti patvirtintos taikos sutarties neturėjo teisės, todėl dėl jos teisėtumo pasisako apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių ir dėl to, ar atsakovės išvis žino apie nagrinėjamą byla ir sudaromą taikos sutartį, (duomenys neskelbtini) atliktuose kadastriniuose matavimuose esančius netikslumus, kadangi jos gyvena užsienyje, jos nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovių dalyvavimą pripažinti būtinu, o tokie jo veiksmai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis atsižvelgė tik į vienos iš šalių interesus, ir abejoti priimto sprendimo objektyvumu.
14.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo rašytinių paaiškinimų, prieštaravimų esančių bylos medžiagoje, neanalizavo byloje esančių dokumentų, o būtent nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų bylų, o patvirtinta taikos sutartis galimai pažeidžia kitų bendrasavininkų teises. Taigi teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
14.4. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, nepateikdamas 2018 m. gruodžio 27 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios būtų galima spręsti, kokias patalpas ginčo name nuosavybės teise įgijo ieškovas. Pateikus prašymą išreikalauti dovanojimo sutartį, šis prašymas buvo atmestas, kas suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas būdamas šališkas veikė tik ieškovo interesais, taip pat atmetė visus esminius ir motyvuotus atsakovo prašymus, kurie buvo reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti.
14.5. Atsakovas pareiškė pirmosios instancijos teismui, kad (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai yra neteisėti, jie yra netikslūs ir neatitinka objektyvios tiesos. Atsiliepime į ieškinį buvo aiškiai nurodyti kadastriniuose matavimuose esantys neatitikimai, tačiau teismas šiuos argumentus ignoravo. Ieškovo pateikti ginčo pastato kadastriniai matavimai skiriasi nuo fakto, jie yra atlikti neteisėtai ir yra netikslūs. Teismas taip pat neorganizavo išvažiuojamojo teismo posėdžio, tikslu nustatyti, kokios būklės yra ginčo palėpės patalpos, kas jomis naudojasi ir, ar jos yra įrengtos, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
14.6. Ieškovo pateikti kadastriniai matavimai negalėjo būti įteisinti, nes ginčo patalpos, esančio pastogėje iš negyvenamųjų patalpų yra neteisėtai ir savavališkai paverstos į gyvenamas patalpas, t. y. skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas leido paversti palėpę gyvenamąja patalpa, turinčia vonios kambarį, virtuvę bei dar tris kambarius. Šiuo atveju buvo rekonstruotos namo patalpos ne tik negavus esamų bendraturčių sutikimo, bet ir neparengus tam projekto. Be to, teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, nevertino to fakto, kad (duomenys neskelbtini) atliktų pastato patalpų kadastrinių matavimų byloje esantys vienbučio gyvenamojo namo matavimai yra netikslūs, neatitinka objektyvios tiesos, ko pasėkoje, jie negalėjo būti laikytini teisingais ir būti įteisintais, tuo labiau, kad tokiais kadastriniais matavimais pakeista pastogės paskirtis iš techninės į gyvenamąsias patalpas ir įteisinta statinio rekonstrukcija.
14.7. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, jog (duomenys neskelbtini) atlikti pastato patalpų kadastriniai matavimai yra teisingi, kad būtų galima juos įteisinti. Teismas net neaptarė (duomenys neskelbtini) atliktuose kadastriniuose matavimuose esančių tikrovei neatitinkančių neatitikimų. Faktą, kad (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje užfiksuoti vienbučio gyvenamojo namo atlikti kadastriniai matavimai yra netikslūs patvirtinta ir ieškovo pirminiu ieškiniu prašomi įteisinti (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai.
14.8. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir dėl to nebuvo užtikrinta atsakovo teisė į nešališką teismą, kadangi buvo sudarytos prielaidos abejoti teismo nešališkumu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu reiškė bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą, tačiau jis buvo atmestas. Bylos nagrinėjimo metu aiškiai matėsi, kad teisėjas yra šališkas atsakovo atžvilgiu. Visi atsakovo prašymai, patvirtinantys jo nurodomas faktines aplinkybes buvo atmetami, kaip nepagrįsti. Net ir tenkinus ieškovo atstovo prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo atlikti kadastrinius matavimus, suteikiantį teisę ieškovo pasitelktam matininkui patekti į atsakovo valdomas patalpas, atsakovas nebuvo įleistas, atliekant šiuos matavimus, jis net nebuvo informuotas, o kadastriniai matavimai buvo atlikti tą dieną prieš apsilankant matininkui pas atsakovą bute.
14.9. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad vienam iš ginčo pastato savininkui nesutinkant su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įregistravimu, tokio įregistravimo siekiantis savininkas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl duomenų įregistravimo be kito savininko sutikimo, suponuoja išvadą, jog besąlygiškai ir visais atvejais turi būti atsižvelgta ir gali būti tenkinami tik vienos proceso šalies, t. y. besikreipiančio asmens interesai ir reikalavimai (šiuo atveju ieškovo). Teismas vadovavosi tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgė tik į jo atstovo paaiškinimus ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
14.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitų byloje esančių dokumentų – VĮ Registrų centro 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta, prašymo dėl gyvenamojo namo 1A2p kadastro duomenų pakeitimo ir nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre netenkinti. Šiame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad statytojas pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau ši deklaracija neatitinka įstatymo reikalavimų, nes joje nenurodyta statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, bei neužpildytas punktas – statybą leidžiantis dokumentas, t. y. bendraturčių sutikimai. Šios aplinkybės paneigia teismo nurodytas, jog neva ieškovo atlikti savavališkos statybos veiksmai yra pagrįsti. Be to, ir pati (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla patvirtina tai, kad palėpėje yra atlikti savavališkos statybos veiksmai. Ginčo pastatas yra vienbutis gyvenamasis namas, todėl jo palėpės patalpos, neatidalinus ginčo gyvenamojo namo ir nesuformavus jo, negali būti suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.
14.11. Tai, kad 1967 m. sausio 14 d. tarp J. J. ir Z. J. buvo sudaryta sutartis dėl naudojimosi jiems priskirtomis ginčo pastato patalpomis, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių dėl to, kad tokia sutartis paneigia, jog vienbučiame gyvenamajame name esančių pastogių (palėpių) kadastriniai matavimai išvis negalėjo būti atliekami, kadangi nėra galimybės suformuoti tokias patalpas kaip atskirą ir savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Tokie teismo motyvai yra niekuo nepagrįsti, tai yra teismo subjektyvi nuomonė, kuri grindžiama deklaratyviais teiginiais.
14.12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas su savo motina, veikdami bendrai, jau daugelį metų gadina tiek atsakovui priklausantį ir apačioje jų esantį būtą, tiek bendrasavininkams priklausantį namą. Ieškovas įsirengė gyvenamąsias patalpas, įrengė pertvaras, stoglangį, iškirto langą, pastatė malkinę krosnelę, savavališkai užtvėrė praėjimą (pastatė priestatą) patekimui į bendrą laiptinę, užėmė bendro naudojimo patalpas (sandėliuką) ir pan., tokiu būdu pažeisdamas kitų asmenų teises. Šiuo atveju tenkinus ieškovo ieškinį, bus pažeistas proporcingumo principas, kadangi įteisinus padidintą bendrosios dalinės nuosavybės bendrą plotą, kuris įregistruotas ieškovo nuosavybėn, kiekvienas iš bendrasavininkų proporcingai nukenčia, negaudami padidinto bendro ploto dalies. Ginčo pastogė (palėpė) turi priklausyti visiems bendrasavininkams, nes iš jos yra užlipimas ant stogo. Šiuo atveju ieškovas ir jo motina ginčo palėpe naudojasi savavališkai, neturėdami kitų bendrasavininkų sutikimo. Teismas atsižvelgė tik į ieškovo interesus, nekreipiant dėmesio į savavališką jo elgesį atsakovo ir kitų ginčo bendrasavininkų atžvilgiu. Priimtu sprendimu buvo pažeisti atsakovo lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principai, nes visa įrodinėjimo našta atitenka atsakovui ir į jo interesus visiškai neatsižvelgta. Tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui – iš ne teisės negali atsirasti teisė.
11. Ieškovas J. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Ginčo pastogės patalpos yra įrengtos, faktiškai gyvenamos, todėl nėra kliūčių atlikti jų kadastrinius matavimus. Jos naudojamos ne vėliau kaip nuo 1967 m., ką pagrindžia byloje pateiktas 1967 m. susitarimas dėl naudojimosi tvarkos ginčo gyvenamuoju namu nustatymo. Į šią naudojimo tvarką įtrauktos ir pastogės patalpos („salka“). Ši naudojimosi tvarka yra įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovo žiniomis, pastogės patalpomis kaip gyvenamosiomis ne mažiau kaip 25 metus naudojosi Z. J. anūkė I. J..
15.2. Statybos inspekcijos 2014 m. sausio 24 d. raštu, vertinant atsakovo pareiškimo savavališkai įrengtų gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo palėpėje pagrįstumą, nėra konstatuotas savavališkos statybos faktas bei pradėtas tyrimas yra nutrauktas. Pastogės patalpos niekada neturėjo techninių patalpų statuso. Teisine prasme jos net neegzistavo, nes nebuvo inventorizuotos, nors jau nemažiau nei keliasdešimt metų yra naudojamos kaip gyvenamosios. Ieškovas siekia, kad faktiškai egzistuojančios patalpos būtų įteisintos ir jomis būtų galima disponuoti.
15.3. Siekiant užtikrinti, jog teismui nekiltų abejonių dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo, jie buvo pateikti VĮ Registrų centrui patikrinimui. VĮ Registrų centrui atlikus patikrinimą ir nenustačius trūkumų, kadastrinių matavimų bylos 1 lape VĮ Registrų centro buvo uždėta žyma „Suderinta“. Atsakovas teigdamas, kad ieškovo pasitelkto matininko kadastriniai matavimai neteisingi, turėtų arba pats organizuoti kadastrinių matavimų atlikimą, arba prašyti teismo paskirti teismo ekspertizę konstatuoti neatitikimus tarp kadastrinių matavimų byloje užfiksuotų ir faktinių duomenų. Tačiau atsakovas nepasinaudojo nei viena iš šių įrodinėjimo priemonių. Bylos nagrinėjimo metu teismui atsakovo prašymu nepaskyrus jo pageidaujamo eksperto V. Š., 2020 m. vasario 11 d. pareiškimu atsakovas atsisakė teismo ekspertizės. Toks atsakovo elgesys rodo, kad atsakovas sąmoningai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis adekvačiai įrodinėti savo poziciją.
15.4. Pastogės patalpos faktiškai vienbučiame gyvenamajame name yra suformuotos kaip atskiras butas. Ieškovo siekis, kad faktiškai esančios ir naudojamos patalpos būtų įregistruotos VĮ Registrų centre yra logiškas ir sudaro teisinį pagrindą kreiptis dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Visi gyvenamojo namo bendraturčiai, išskyrus atsakovą, dėl to sutinka. Kadastrinių matavimų negalima įregistruoti tik todėl, kad atsakovas kaip bendrasavininkas tam nepritaria dėl asmeninio priešiškumo ir ambicijų. Visos bylos metu atsakovas taip ir nesugebėjo pateikti objektyvių priežasčių kaip naujų kadastrinių matavimų įregistravimas pakenktų jo teisėms ir interesams, todėl tai neturėtų riboti kitų bendraturčių teisių. Priešingai nei teigia atsakovas, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo pastato ploto padidinimas tik padidintų jo rinkos vertę, kas lemtų naudą visiems bendraturčiams. Tuo pačiu tai išspręstų ir pastato naudojimosi tvarkos problemą, kad ieškovas šiuo metu negali naudotis jo dalį atitinkančiu pastato plotu.
15.5. Atsakovo nurodoma jam tariamai padaryta žala ir jo tariamas teisių apribojimas, nėra susijęs su naudojimosi tvarkos nustatymu. Atsakovas turi įrankius ginti savo teises dėl tariamai padarytos žalos ir dėl tariamai suvaržytų bendraturčio teisių, o naudojimosi tvarkos nustatymas jų neapriboja. Jei atsakovas teigdamas, kad naudojimosi tvarka yra neteisėta, turėtų įrodinėti, kad ieškovas gyvenamojo namo dalį įgijo neteisėtai. Šiuo metu esama faktinė naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises ir interesus, nes pagal įregistruotus kadastrinius matavimus ir susiklosčiusią naudojimosi tvarką, visų bendrasavininkų idealiosios dalys daugmaž sutampa su jų naudojimui priskirtomis dalimis, išskyrus ieškovo. Pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimo tvarką, jo naudojimui priskyrus ginčo pastogės patalpas, ieškovas įgytų teisė naudotis tokia ginčo turto dalimi, kuri daugmaž atitiktų jo idealią dalį.
15.6. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimo tvarka ne tik užtikrintų kiekvienam bendraturčiui galimybę naudotis plotu daugmaž atitinkančių jiems priklausančią idealiąją dalį, nenukryptų nuo faktiškai naudojamų dalių, tačiau ir kiekvienam bendraturčiui suformuotų atskirus butus. Tokia naudojimosi tvarka būtų ne tik racionali ir efektyvi, tačiau užtikrintų ir socialinės taikos kriterijų.
15.7. Tarp ieškovo ir R. N. bei S. Š. niekada nebuvo ginčo dėl kadastrinių matavimų registravimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Jos neprieštaravo dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų registravimo, kurie iš esmė nesiskiria nuo (duomenys neskelbtini) atliktų matavimai, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos būtų prieštaravę dėl šių kadastrinių matavimų registravimo. R. N. bei S. Š. atsakovėmis buvo įtrauktos tik formaliai, nes yra bendrasavininkės, tačiau ginčo su jomis nebuvo. Be to, priešingai nei teigia atsakovas, patikslintu ieškiniu nebuvo keičiamas ieškinio dalykas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šį procesinį dokumentą priimti. Ieškinio dalykas nesikeitė, buvo patikslintas tik pagal naujus tikslesnius kadastrinius matavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovui J. D., atsakovams L. Š., R. M., S. Š. ir trečiajam asmeniui E. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame vienbučiame gyvenamajame namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos palėpės rekonstrukcijos ir dėl šio namo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovo užsakymu (duomenys neskelbtini) matininkė N. B. 2020 m. lapkričio 26 d. atliko ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus, su kurių įregistravimu, o taip pat ieškovo siūloma naudojimosi pastatu tvarka atsakovas (apeliantas) L. Š. nesutinka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą ir pripažino ieškovo J. D. teisę įregistruoti VĮ „Registrų centras“ vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 26 d. atliktus kadastrinius matavimus bei nustatė ginčo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovo užsakymu parengtą planą. Taigi pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu iš esmės leido be atsakovo J. Š. sutikimo įteisinti jau atliktą palėpės rekonstrukciją.
14. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatymo nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Analogiškai, ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus, įregistruoti tokių darbų nulemtus nekilnojamojo turto kadastro duomenų pasikeitimus turi būti teismo išsamiai įvertintas atliktų darbų pobūdis, šiems darbams įteisinti keliami reikalavimai bei vertinama, ar pagrįstai bendraturtis atsisako leisti įteisinti šiuos darbus.
17. Apelianto L. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas suteikė teisę ieškovui įregistruoti kadastrinius matavimus, kadangi ginčo patalpos, esančios pastogėje iš negyvenamųjų patalpų yra neteisėtai ir savavališkai paverstos į gyvenamas patalpas, t. y. skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas leido paversti palėpę gyvenamąja patalpa, turinčia vonios kambarį, virtuvę bei dar tris kambarius. Šiuo atveju buvo rekonstruotos namo patalpos ne tik negavus esamų bendraturčių sutikimo, bet ir neparengus tam projekto. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokia apelianto pozicija yra pagrindo sutikti.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą). Vertintina, kad analogiški principai taikytini ir siekiant įteisinti jau atliktus statybos darbus ir jais susijusius pasikeitusius bendro nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenis.
19. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad šioje byloje turėjo būti išsamiai analizuojamas klausimas dėl ieškovo prašomų įteisinti statybos darbų be apelianto sutikimo, tačiau tokia analizė procesiniame sprendime nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs namo ploto pokyčius po rekonstrukcijos, bei, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. sausio 24 d. rašte, vertindama apelianto pareiškimo pagrįstumą, nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto bei pradėtą tyrimą dėl savavališkos statybos nutraukė, nesutiko su apelianto argumentais dėl galimai ieškovo atliktų statybos darbų neteisėtumo ir sprendė, kad ieškovas turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą įregistruoti (duomenys neskelbtini) atliktus ginčo pastato patalpų kadastrinius matavimus.
20. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, galiojęs kadastrinių matavimų bylos rengimo metu, apibrėžė ir šiuo metu įtvirtina, kad statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis). Statinio paprastasis remontas yra apibrėžiamas kaip statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 dalis).
21. Šiuo atveju statybos darbai buvo atlikti gyvenamajame name; gyvenamieji namai pagal tipą yra skirstomi į: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatus – skirtus gyventi vienai šeimai; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatus – skirtus gyventi dviem šeimoms; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatus – skirtus gyventi trims šeimoms ir daugiau (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių kvalifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 6 punktas). Pažymėtina, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, įtvirtina esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį (1 punktas). Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (naudotojams), statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas (2 punktas). Šiame akte nurodomi, be kita ko, reikalavimai, kuriuos turi atitikti daugiabutis namas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nenustatinėjo, ar pagal aptartą reguliavimą atlikti ieškovo nurodomi statybos darbai pagal savo pobūdį yra priskirtini prie kapitalinių ar paprastųjų statybos darbų, neanalizavo, kokius reikalavimus jis nustatė atliktiems ir siekiamiems įteisinti ieškovo statybos darbams ir ar šių reikalavimų buvo laikytasi. Teismo sprendimo argumentuose yra apsiribota faktų konstatavimu, kad po rekonstrukcijos padidėjo gyvenamojo namo plotas, taip pat, kad statybos priežiūrą vykdanti institucija nėra konstatavusi savavališkos statybos fakto, tačiau nebuvo vertinta, ar apeliantas pagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti atliktus statybos darbus ir įregistruoti jų nulemtus kadastrinių duomenų pasikeitimus.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinio reguliavimo kontekste nebuvo išsamiai vertinti apelianto nurodomi jo galimi teisių pažeidimai, pavyzdžiui, kad ieškovo siekis yra palėpę naudoti kaip gyvenamąją patalpą, nes atlikus darbus buvo įrengtos pertvaros, stoglangis, iškirstas langas, pastatyta malkinė krosnelė, užtvertas praėjimas patekimui į bendrą laiptinę, užimtos bendrojo naudojimo patalpos, nėra garso izoliacijos, t. y. iš esmės po savavališkai atliktų darbų pastate įrengtas atskiras butas.
24. Statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti kitam bendraturčiui asmeniui visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos jo teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti. Tik informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant bendrasavininko sutikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002). Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateiktas pastato palėpės rekonstravimo projektas, todėl nėra aišku, kokie statybos darbai yra atlikti, kokie reikalavimai yra taikomi šiems darbams.
25. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikinamas, o byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, siekiant išspręsti tarp bendraturčių kilusį ginčą bei sprendžiant ar besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ar teisėtų interesų į bendrą daiktą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti ieškovo atliktų statybos darbų pobūdį, analizuoti, kokie reikalavimai taikytini atliktiems ir siekiamiems įteisinti ieškovo statybos darbams ir ar šių reikalavimų buvo laikytasi, išaiškinti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus, yra tikslinga spręsti dėl bendraturčio nesutikimo teisėtumo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.
27. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
28. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas