Administracinė byla Nr. eA-603-438/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01223-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.8; 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fama Bona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fama Bona“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija), tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas UAB „Fama Bona“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 4-172 (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
1.1. Bendrovė 2017 m. kovo 20 d. gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2017 m. kovo 15 d. raštą Nr. (24.16)-5K-1620105)-6K-170206 „Dėl skundo“. Taigi 2016 m. spalio 4 d. skundo Nr. 16-74, kuriuo Bendrovė apskundė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2016 m. rugsėjo 9 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-L-02-207/IT02 (toliau – ir Išvada), kuria pasiūlyta Ministerijai susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį iš Bendrovės, t. y. 2 966,32 Eur, nagrinėjimo terminai, numatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje, buvo šiurkščiai pažeisti, nes minėtas skundas buvo nagrinėjamas daugiau nei 5 mėnesius. Atitinkamai buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, kuria Bendrovė įpareigota grąžinti 2 966,32 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) į Ministerijos sąskaitą.
1.2. Bendrovės, Ministerijos ir Agentūros 2011 m. birželio 9 d. sudarytoje projekto „UAB „Fama Bona“ verslo valdymo sistema“, projekto kodas Nr. VP2.-2.1-ŪM-02-K-02-207 finansavimo ir administravimo sutartyje Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-02-207 (toliau – ir Sutartis) nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas (Bendrovės eksportas atsiskaitomaisiais metais) nėra susijęs su konkrečios Projektu „UAB „Fama Bona“ verslo valdymo sistema“ (toliau – ir Projektas) vykdytos veiklos apimties sumažėjimu. Bendrovė dirba pelningai, jos veiklos apimtys nemažėja, šią aplinkybę patvirtina pateiktos finansinės ataskaitos ir dokumentai. Bendrovės eksporto rodiklio duomenys yra pagrindžiami PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis užsienio subjektams. Pareiškėjas kiekvienais metais teikdamas ataskaitas po Projekto užbaigimo teikė paaiškinimus Agentūrai dėl įmonės eksporto rodiklio duomenų nepasiekimo. Bendrovė objektyviai negali daryti įtakos užsienio subjekto sprendimui išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ar neišrašyti. Daugeliu atveju užsienio subjektui yra išduodamas kasos čekis, neišrašant jam PVM sąskaitos faktūros. Paprastai PVM sąskaita faktūra išrašoma tik asmeniui pageidaujant, o ne privalomai visiems asmenims. Galiojančio įstatymo, imperatyviai reikalaujančio užsienio subjektui išrašyti ar įpareigojančio jį patį pareikalauti išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, Lietuvos Respublikoje nėra.
1.3. Bendrovei sutarties pasirašymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi veiksniai, kurie galbūt darė neigiamą įtaką Projekto rezultatams, šiuo atveju – Bendrovės eksporto rodikliui. Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas nebuvo jos veiksmų ir (ar) priimtų sprendimų rezultatas. Eksporto dydis buvo apskaičiuotas pagal tuo metu buvusį užsienio piliečių (Rusijos) susidomėjimo mastą UAB „Fama Bona“ teikiamomis paslaugomis. Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos Rusijos piliečiai gydytis į Lietuvą nevažiavo, o Bendrovės direktorius pats vyko į Maskvą teikti medicininių paslaugų.
1.4. Agentūra, kiekvienais metais priimdama Bendrovės teikiamas ataskaitas po Projekto užbaigimo, nei karto neteikė pastabų ar pasiūlymų, susijusių su paaiškinimais dėl eksporto rodiklio nepasiekimo. Tokiais veiksmais Agentūra suformavo pagrįstus lūkesčius, kad teikiamos ataskaitos, o kartu ir Projekto įgyvendinimas trūkumų neturi. Agentūra tris metus toleravo susiklosčiusią padėtį dėl eksporto rodiklio nepasiekimo, nesiėmė veiksmų, tokiu būdu pripažino susiklosčiusią padėtį kaip atitinkančią Sutarties sąlygas. Bendrovė ėmėsi papildomų be įprastinės veiklos veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą: į populiarius leidinius buvo rašomi straipsniai apie UAB „Fama Bona“ teikiamas paslaugas, vykdomos įvairios nuolaidų akcijos. Užsienio subjektams buvo siūloma išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Eksporto pajamų apskaita Bendrovėje buvo vedama – buvo renkamos ir apskaitomos sąskaitos, išrašytos užsienio subjektams.
1.5. Dėl medicininių paslaugų teikimo į Didžiąją Britaniją, Norvegiją, Šveicariją, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas pažymėtina, kad, atsižvelgiant į Bendrovės teikiamų paslaugų specifiką, didelę dalį galimų klinikos pacientų sudarė Rusijos piliečiai. Bendrovė niekaip negalėjo numatyti geopolitinės situacijos pasikeitimo ar tam daryti įtaką, todėl ši situacija yra pripažintina force majeure (liet. nenugalima jėga).
1.6. Ginčijamas Įsakymas neatitinka aiškumo, pagrįstumo, teisėtumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi Agentūros Išvadoje nurodomi Projekto vykdytojo pažeidimai negali būti vertinami kaip tokie, už kurių atlikimą gali būti taikoma sankcija – 2 966,32 Eur lėšų susigrąžinimas, – nes pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai, kurie negalėjo daryti įtakos Projekto tikslams ir juo įgyvendinamai veiklai.
2. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Ministerija, išnagrinėjusi Agentūros Išvadą, nenustatė neatitikimų tarp Agentūros nustatytų pažeidimų ir Agentūros nurodytų pažeistų teisės aktų. Ministerija sutiko su Agentūros Išvadoje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Todėl Ministerija, atsižvelgdama į Išvadoje pateiktą pasiūlymą, priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1881 ir 198.2 punktuose numatytą sprendimą.
2.2. Įsakyme yra aiškiai suformuluotos teisės ir pareigos, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes iš ginčijamo Įsakymo, jį vertinant kartu su Išvada, yra akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jis yra pagrįstas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Bendrovės įsipareigoto pasiekti eksporto stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui tiesioginę įtaką darė neapdairus jos elgesys – nevykdoma pajamų už užsienio pacientams suteiktas paslaugas apskaita. Sutarties pasirašymo metu nebuvo vedama pajamų už užsienio pacientams suteiktas paslaugas apskaita ir vėliau ji nepradėta vesti, nors Bendrovė Sutartimi įsipareigojo padidinti medicinos paslaugų eksportą ir pateikti eksporto pokytį įrodančius dokumentus. Nustatytas informacijos šaltinių sąrašas nėra baigtinis ir nėra numatyta, kad PVM sąskaitos faktūros vienintelis eksporto rodiklio matavimo informacijos šaltinis. Pareiškėjas žinojo savo sutartinius įsipareigojimus ir suprato, kad numatytų rodiklių nepasiekimas gali lemti sankcijas. Projekto priežiūros laikotarpiu Agentūra su pareiškėju ne kartą aptarė situaciją dėl eksporto rodiklio nepasiekimo, nurodė alternatyvias paslaugų užsienio klientams apskaitos vedimo galimybes, tačiau Bendrovė nesiėmė nei vieno iš pasiūlytų veiksmų, siekiant pasiekti (užfiksuoti) numatytą rodiklio reikšmę. Kitoje valstybėje susiklosčiusi nepalanki geopolitinė situacija negali daryti tiesioginės įtakos Lietuvoje registruotos ir veikiančios įmonės vadovybės sprendimams dėl įvairios paskirties vidaus registrų pildymo ar nepildymo.
3.2. Bendrovės veiksmai, siekiant užtikrinti įsipareigoto rodiklio pasiekimą, į populiarius leidinius rašant straipsnius apie teikiamas paslaugas, negalėjo daryti esminę įtaką eksporto pokyčio stebėsenos rodiklio pasiekimui – straipsnis publikuotas šalies dienraštyje lietuvių kalba. Be to, pareiškėjas tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek skunde nenurodė, kad eksporto kiekiai buvo nepakankami – tik teigė, kad neapskaitė buvusių eksporto sandorių ir nenurodė jokių aktyvių veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant apskaityti šiuos sandorius. Agentūra pažeidimo tyrimo metu konstatavo, kad sprendimas neregistruoti visų eksporto pajamų yra subjektyvus veiksnys. Bendrovė, žinojo, kad privalo vykdyti įsipareigojimą siekti rodiklio reikšmės, tačiau nesiėmė papildomų veiksmų, siekdama apskaityti eksporto pajamas. Agentūra neturėjo pagrindo netvirtinti ataskaitų po projektų užbaigimo ar imtis kitų veiksmų, išskyrus pareiškėjo informavimą apie pareigą siekti rodiklio reikšmės. Nebuvo pagrindo išvadai, kad, suėjus rodiklio pasiekimo momentui, nebus pasiekta Sutartyje nustatyta rodiklio reikšmė, nes nepasiekimo priežastys nebuvo objektyvios, t. y. buvo tokios, kurias Bendrovė galėjo pašalinti.
3.3. Eksporto pajamų didėjimas buvo prioritetinis kriterijus, pagal kurį naudos ir kokybės vertinimo metu Projektui buvo suteikti balai ir jam buvo skirtas finansavimas. Nurodžiusi mažesnes eksporto apimtis Bendrovė būtų gavusi mažiau prioritetinių balų ir Projektui galbūt finansavimas nebūtų skirtas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė, atsiradus jos skunde nurodytoms aplinkybėms – nepasiekus eksporto rodiklio, – būtų teikusi prašymus Agentūrai dėl Sutarties pakeitimo. Pareiškėjo teikti paaiškinimai prie Projekto vykdymo ataskaitų nelaikytini prašymais keisti Sutarties nuostatas. Be to, Bendrovė teiktoje 2010 m. lapkričio 10 d. paraiškoje skirti Europos Sąjungos fondų lėšas projektui „UAB „Fama Bona“ verslo valdymo sistema“ (toliau – ir Paraiška) pati nurodė informaciją apie tai, kaip augs jos paslaugų eksportas 2009–2014 metais, nurodė šalis, į kurias eksportas bus vykdomas. Bendrovė tarp šalių, į kurias bus eksportuojamos jos paslaugos, Rusijos Federacijos iš viso nenurodė, todėl pareiškėjo argumentai, kad Sutarties pasirašymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinomi veiksniai, galimai darysiantys neigiamą įtaką projekto rezultatams – eksporto rodikliui, – laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjas skunde nurodė, kad eksporto dydis buvo apskaičiuotas pagal tuo metu buvusį užsienio piliečių (Rusijos) susidomėjimo mąstą Bendrovės teikiamomis paslaugomis. Bendrovė turėjo galimybę registruoti užsienio piliečiams teikiamas paslaugas į registracijos žurnalą – apie tokią galimybę jai buvo išaiškinta Agentūros atstovų, todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo galima daryti įtakos, jog užsienio piliečiai prašytų išrašyti PVM sąskaitas faktūras, yra nepagrįstas. Todėl teismas konstatavo, kad Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas buvo Bendrovės veiksmų ir (ar) priimtų sprendimų rezultatas.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Bendrovė nepasiekė jos numatytų eksporto paslaugų kiekio. Nors Bendrovė nurodė, kad negalėjo jų tinkamai apskaityti, tačiau nenurodė jokių argumentų, kad ji aktyviais veiksmais ėmėsi visų įmanomų priemonių pajamoms iš eksporto paslaugų apskaityti. Todėl teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė Taisyklių, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 4-582 patvirtinto VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Sutarties nuostatų, o padaryto pažeidimo ištaisyti yra neįmanoma.
8. Teismas taip pat pabrėžė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Bendrovės eksporto pajamų didėjimas buvo prioritetinis kriterijus, pagal kurį Projektui buvo suteikti balai ir jam skirtas finansavimas. Taigi nuo šio kriterijaus priklausė tiek finansavimo dydis, tiek jo skyrimas (neskyrimas).
9. Teismas nustatė, kad Finansų ministerija į pareiškėjos skundą atsakė 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. (24.16)-5K-1620105)-6K-170206). Todėl teismas konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyti administracinės procedūros terminai buvo pažeisti. Byloje nėra duomenų, kad gavus pareiškėjo skundus, administracinė procedūra būtų buvusi sustabdyta. Vis dėlto teismas sprendė, kad tai nėra teisinis pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymą, nes nėra nustatytas nė vienas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.
10. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti, todėl pagrįstai Ministerijai pateikė siūlymą pripažinti 5 932,63 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti 2 966,32 Eur Europos sąjungos fondų lėšų. Pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti Bendrovės reikalavimą jį panaikinti skunde išdėstytais argumentais.
III.
11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
11.1. Bendrovės atstovė S. J. 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje dėl ligos (traumos) dalyvauti negalėjo, dėl to buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Įvertinęs esamą situaciją ir tai, kad Bendrovės interesus tinkamai gali atstovauti tik teisinį išsilavinimą turinti darbuotoja S. J., Bendrovės direktorius I. B. teismo posėdyje taip pat nedalyvavo. Minėta Bendrovės atstovė rengė raštus atsakovams, buvo įsigilinusi į bylos medžiagą ir atsakingai ruošėsi bylos nagrinėjimui. Todėl teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pažeidė lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus, taip paneigdamas Bendrovės teisę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis ir paneigti neteisingus proceso dalyvių teiginius.
11.2. Agentūra neatsižvelgė nė į vieną Lietuvos Respublikos 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 261.2 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant yra nustatomas pažeidimas nepasiekus projekto stebėsenos rodiklių.
11.3. Bendrovė Sutarties pasirašymo metu negalėjo žinoti, kad pasikeis geopolitinė situacija tarp Lietuvos ir Rusijos, taip pat negalėjo prognozuoti, kad reikšminga dalis užsienio pacientų nepageidaus išrašyti PVM sąskaitų faktūrų. Bendrovė, teikdama ataskaitas, informuodavo Agentūrą apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos eksporto rodiklio reikšmės. Bendrovė taip pat ėmėsi veiksmų užtikrinti eksporto rodiklio reikšmės pasiekimą: aktyviai siūlė užsienio subjektams išsirašyti PVM sąskaitas faktūras, buvo skelbiami straipsniai populiariuose leidiniuose apie UAB „Fama Bona“ vykdomą veiklą, vykdomos įvairios nuolaidų akcijos.
11.4. Kaip teisingai pastebėjo teismas, Aprašo 79 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus pakeitimus, susijusius su sutartimi ir projekto įgyvendinimu. Būtent tai Bendrovė ir darė, t. y. kiekvienais metais, teikdama ataskaitas, informuodavo Agentūra apie eksporto rodiklio nepasiekimą, tai darė tris metus iš eilės, o Agentūra tokią situaciją toleravo. Tokiu būdu Agentūra suformavo teisėtus lūkesčius, kad teikiamos ataskaitos, o kartu ir Projekto įgyvendinimas trūkumų neturi. Agentūra nei karto nesusisiekė su Bendrove, kad aptartų eksporto rodiklio reikšmės nepasiekimą, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad sustabdytų Sutarčiai prieštaraujančią situaciją. Bendrovė, vadovaudamasi Taisyklių 1732.1 punktu, nesikreipė su prašymu į Agentūrą keisti Sutarties sąlygas dėl eksporto rodiklio.
11.5. Agentūra su Bendrove nėra nei karto aptarusi situacijos dėl eksporto rodiklio nepasiekimo, nėra nurodžiusi alternatyvių paslaugų užsienio klientams vedimo galimybių, nebuvo siūlyta suvesti informacijos iš pacientų kortelių, pritaikyti atskirus įkainius užsienio pacientams ar pan. Dėl dažnos Agentūros darbuotojų kaitos kiekvienais metais teikiant ataskaitas Bendrovės darbuotojai konsultuodavosi vis su kitu Agentūros darbuotoju su tikslu išsiaiškinti, ar jų paaiškinimas dėl eksporto rodiklio nepasiekimo yra pakankamas, ar nereikia dar ko nors papildomai padaryti. Tačiau kiekvieną kartą Agentūros atstovai nuramindavo, kad dėl eksporto rodiklio nepasiekimo pakanka pateikti paaiškinimą. Kyla pagrįsta abejonė, ar ne dėl Agentūros darbuotojų nekompetencijos ar tyčinių veiksmų UAB „Fama Bona“ pakliuvo į esamą situaciją.
11.6. Bendrovės Paraiškoje nurodytų šalių, į kurias bus eksportuojamos paslaugos, sąrašas nebuvo baigtinis. Niekur nebuvo numatyta sąlyga, kad Paraiškoje turi būti nurodytas baigtinis šalių, į kurias bus eksportuojama, sąrašas. Nors Paraiškos teikimo metu nebuvo nurodyta Rusijos Federacija, tačiau tuo metu Bendrovės direktorius vedė derybas su šios šalies sveikatos sistemos atstovais, remdamasis jų susidomėjimo mastu apskaičiavo eksporto dydį.
11.7. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento apie nenugalimą jėgą. Bendrovė Sutarties sudarymo metu niekaip negalėjo numatyti geopolitinės situacijos Rusijos Federacijos atžvilgiu pasikeitimo ir tam daryti įtaką. Rusijos Federacijos piliečiai, pasikeitus tarptautiniams santykiams, gydytis į Lietuvą nebevažiavo.
11.8. Nepagrįstas teismo išvada, kad Bendrovė nenurodė jokių argumentų, kad ji aktyviais veiksmais ėmėsi visų įmanomų priemonių pajamoms iš eksporto paslaugų apskaityti. Bendrovė neturėjo pareigos pildyti registracijos žurnalą. Agentūra taip pat nebuvo siūliusi pildyti minėtą žurnalą ar taikyti kokią nors kitą jai priimtiną apskaitos priemonę. Bendrovė turėjo diksreciją pasirinkti eksporto apskaitos būdą savo nuožiūra. Buvo pasirinktas apskaitos būdas užsienio subjektams išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir jas po to pateikti. Pasirinktas apskaitos būdas buvo taikomas, apskaita vedama. Bendrovės darbuotojai aktyviai siūlė užsienio subjektams išsirašyti PVM sąskaitas faktūras, tačiau ne visi to pageidavo. Projekto vykdymo metu apeliantės pajamos didėjo, o tai taip pat įrodo, jog eksporto paslaugos buvo teikiamos. Todėl Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas nebuvo Bendrovės veiksmų ir (ar) priimtų sprendimų pasekmė.
12. Atsakovas Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo naikinti Įsakymą, nes yra akivaizdu, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kilusį ginčą, taip pat skundžiamame sprendime nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, pasisakė dėl esminių skundo pagrindą sudarančių aplinkybių ir išsamiai motyvavo savo išvadas, taip priimdamas pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teismas taip pat pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atidėti teismo posėdį.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Agentūra pažeidimo tyrimo metu vertino visus Bendrovės pateikus argumentus ir faktines aplinkybes bei sąlygas, nurodytas Rekomendacijose. Nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovei Sutarties pasirašymo metu nebuvo žinomi veiksniai, galėję sąlygoti eksporto rodiklio reikšmės nepasiekimą.
14.2. Esminė priežastis, dėl kurios apskaičiuota įmonės eksporto pokyčio rodiklio reikšmė yra neigiama, yra eksporto pajamų apskaitos Bendrovėje nebuvimas, t. y. pareiškėjas nesiėmė jokių pastangų apskaityti esamus eksporto srautus. Apraše numatytas informacijos šaltinių sąrašas nėra baigtinis ir nėra numatyta, kad PVM sąskaitos faktūros yra vienintelis eksporto pokyčio rodiklio matavimo informacijos šaltinis. Nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepalankios geopolitinės situacijos Bendrovė negalėjo teikti paslaugų užsienio piliečiams.
14.3. Pareiškėjas nepateikė papildomos informacijos, kokiu pagrindu eksporto rodiklius sieja išimtinai tik su Paraiškoje neįvardyta Rusijos rinka, neatsižvelgiant į tai, kad Paraiškos vertinimo metu eksporto lūkesčius siejo kitomis šalimis, į kurias eksportuota Paraiškos pateikimo metais.
14.4. Agentūra neturėjo pagrindo netvirtinti ataskaitų po Projekto užbaigimo, neturėjo ir pagrindo siūlyti keisti Sutartį, mažinant joje numatytus rodiklius.
14.5. Pažymos (ar registracijos žurnalai, kaip „kiti rodiklį fiksuojantys dokumentai“) yra vidinis įmonėje sudaromas dokumentas, kurio sudarymui (nesudarymui) negali daryti įtakos nei asmenų noras (nenoras) išrašyti PVM sąskaitas faktūras, nei geopolitinė situacija kitoje šalyje.
14.6. Bendrovės veiksmai (publikuojami straipsniai, taikomos nuolaidų akcijos) negalėjo padaryti esminės įtakos būtent eksporto pokyčio stebėsenos rodiklio pasiekimui. Pareiškėjas tiek pažeidimo tyrimo metu, tiek skunde neteigė, kad eksporto kiekiai buvo nepakankami, o nurodė, kad neapskaitė buvusių eksporto sandorių ir nenurodė jokių aktyvių veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant apskaityti šiuos sandorius.
14.7. Nesuėjus rodiklio pasiekimo momentui Agentūra negalėjo konstatuoti, kad jis nebus pasiektas ir negali imtis aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, inicijuoti Sutarties keitimo, nes Bendrovė eksportą galėjo apskaityti (vedant registracijos žurnalą, rengiant pažymas ar kitus dokumentus) trečiųjų metų po Projekto pabaigoje. Agentūra taip pat neturėjo jokio pagrindo teigti, kad atėjus rodiklio pasiekimo momentui nebus pasiekta Sutartyje nustatyta rodiklio reikšmė, nes nepasiekimo priežastys nebuvo objektyvios, t. y. buvo tokios, kurias buvo galima pašalinti, t. y. eksporto pajamų apskaitą Bendrovė galėjo pradėti vesti bet kuriuo metu. Pareiškėjui buvo suprantama, kad eksporto pokyčio rodiklio nepasiekimą iš esmės gali nulemti nevykdoma visų eksporto pajamų apskaita.
14.8. Rašytinių įrodymų, pagrindžiančių Agentūros teigimus, kad Bendrovė buvo konsultuojama apie galimus eksporto pajamų apskaitos būdus, nėra. Tačiau, Bendrovės atstovei S. J. tokia informacija buvo teikta telefonu.
14.9. Pareiškėjas turėjo diskreciją pasirinkti eksporto apskaitos būdą. Tačiau nustačius, kad nėra apskaitomos visos eksporto pajamos, Bendrovė turėjo imtis priemonių, siekiant apskaityti visas eksporto pajamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
16. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas tokį prašymą tenkinti, nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Bendrovės atstovė (įgaliota darbuotoja, turinti teisinį išsilavinimą) negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo žodiniame teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, nėra pakankamas pagrindas bylą apeliacinėje proceso stadijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
17. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
V.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro Įsakymo, kuriuo pareiškėjui UAB „Fama Bona“ nurodyta grąžinti 2 966,32 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (dabar – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija) sąskaitą, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Agentūra priėmė Išvadą, kuria nustatė, jog Bendrovė nepasiekė Sutartimi įsipareigoto pasiekti eksporto pokyčio stebėsenos rodiklio atsiskaitomaisiais metais – nuo Projekto pradžios iki 3 metų po Projekto įgyvendinimo (Aprašo 8.2.5 p.). Byloje ginčo dėl minėtos aplinkybės nėra, t. y. nėra ginčo, kad Bendrovė nepasiekė minėto eksporto rodiklio (nepateikė tai įrodančių duomenų). Išvadoje buvo pasiūlyta Ministerijai dėl nustatyto pažeidimo (Bendrovės nepasiekto eksporto rodiklio) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 2 966,32 Eur. Ministerija minėtos Išvados pagrindu priėmė ginčijamą Įsakymą (įgyvendino Agentūros pasiūlymą).
20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia šiais argumentais: 1) teismas, neatidėdamas teismo posėdžio dėl Bendrovės atstovės traumos ir nedalyvaujant jokiam Bendrovės atstovui teismo posėdyje išnagrinėdamas bylą, pažeidė lygiateisiškumo ir teisės būti išklausytam principus, taip paneigdamas Bendrovės teisę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis; 2) Agentūra, priimdama Išvadą, neatsižvelgė nė į vieną Rekomendacijų 261.2 punkte nustatytų sąlygų, kurioms esant yra nustatomas pažeidimas nepasiekus projekto stebėsenos rodiklių; 3) Bendrovė Sutarties pasirašymo metu negalėjo žinoti, kad pasikeis geopolitinė situacija tarp Lietuvos ir Rusijos, kuri vertintina kaip nenugalima jėga (force majeure) Bendrovės įsipareigotam eksporto rodikliui pasiekti; 4) Bendrovė ėmėsi veiksmų užtikrinti eksporto rodiklio pasiekimą, taip pat ėmėsi visų įmanomų priemonių pajamoms iš eksporto paslaugų apskaityti; 5) Agentūra kelis metus toleravo situaciją, kad Bendrovė nepasiekia nustatyto eksporto rodiklio, tačiau nesiėmė veiksmų šiai situacijai pakeisti, nekonsultavo Bendrovės šiuo aspektu ir tokiu būdu suformavo teisėtus lūkesčius, kad teikiamos ataskaitos už kiekvienus metus po Projekto įgyvendinimo, o kartu ir Projekto įgyvendinimas trūkumų neturi.
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų (nurodyto teisinio reguliavimo, nustatytų aplinkybių, jų vertinimo ir padarytų išvadų) nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
24. Dėl bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovui (atstovams). Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 4 d. buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (teismo posėdį), kadangi Bendrovės darbuotoja, turinti teisinį išsilavinimą, kuri rengė teismui visus procesinius dokumentus šioje byloje ir turėjo atstovauti Bendrovę teismo posėdyje, dėl patirtos traumos to negalėjo padaryti numatytą teismo posėdžio dieną – 2017 m. rugsėjo 11 d. Tačiau teismas, išsprendęs minėtą pareiškėjo prašymą 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu, šio pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu Bendrovės atstovavimu.
25. Pagal ABTĮ 79 straipsnio 2 bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Vadovaujantis minėta norma, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nėra teismui privalomas, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Reikalavimas išklausyti proceso šalis (ABTĮ 78 str. 1 d.) nereiškia, jog teismas, ignoruodamas į teismo posėdį atvykusios šalies interesus bei nepaisydamas proceso operatyvumo, draudimo piktnaudžiauti procesu principų, turi, nesant tam įstatyminio pagrindo, atidėti bylos nagrinėjimą ir laukti, kol kita šalis (jos atstovas) galės atvykti į posėdį.
26. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog buvo objektyvios kliūtys kitiems tam įgaliojimus turintiems asmenims (pvz., Bendrovės vadovui) atstovauti Bendrovę teismo posėdyje. Jei, Bendrovės (jos vadovo) nuomone, šioje byloje buvo būtina, kad Bendrovę teismo posėdyje atstovautų profesionalus teisininkas, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko iki teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme (2017 m. rugsėjo 11 d.) rasti advokatą (advokato padėjėją), kuris būtų galėjęs profesionaliai atstovauti Bendrovę teismo posėdyje. Pareiškėjas neįrodė, kad dėl Bendrovės atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą. Atsižvelgdama į minėtus argumentus, teisėjų konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, nesant pakankamai tai pagrindžiančių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas neatidėdamas bylos nagrinėjimo tinkamai vadovavosi ABTĮ nuostatomis, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų teisės principų ir teisės normų nepažeidė.
27. Dėl Rekomendacijų 261.2 punkte nustatytų sąlygų. Pareiškėjo argumentas, kad Agentūra, priimdama Išvadą, neatsižvelgė nė į vieną Rekomendacijų 261.2 punkte nustatytų sąlygų, yra niekuo nepagrįstas. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Agentūra Išvados 7–8.5 punktuose išdėstė išsamius argumentus, kodėl nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pažeidimas. Agentūra tai atliko įvertindama jos visas nustatytas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes taikant 261.2 punkte numatytas sąlygas pažeidimui konstatuoti (nekonstatuoti).
28. Dėl geopolitinė situacijos tarp Lietuvos ir Rusijos (force majeure). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės eksporto rodiklio nepasiekimą nulėmė tarp Lietuvos ir Rusijos susiklostę blogi tarpvalstybiniai santykiai. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje šio argumento neįrodė. Be to, Bendrovė Paraiškoje buvo nurodžiusi kitas valstybes, kurių rezidentams teiks savo paslaugas, ir nepateikė pagrįstų argumentų, kurie pagrįstų, kokios priežastis sutrukdė minėtų valstybių rezidentams teikti paslaugas, taip pasiekiant numatytą eksporto rodiklį. Be kita ko, kaip Agentūra pagrįstai nurodė Išvadoje (tai iš esmės pripažįsta ir Bendrovė), esminė priežastis, kodėl Bendrovė nepasiekė numatyto eksporto rodiklio (neįrodė, kad pasiekė), yra tai, kad Bendrovė neapskaitė užsieniečiams suteiktų paslaugų, t. y. nepateikė duomenų, jog paslaugos buvo jiems suteiktos. Taigi net pripažįstant, kad Bendrovės klientų iš Rusijos skaičius iš tiesų buvo sumažėjęs, tai nepaneigia, kad Bendrovė turėjo objektyvią galimybę pasiekti (įrodyti, kad pasiekė) nustatytą eksporto rodiklį.
29. Dėl paslaugų užsieniečiams (eksporto) apskaitymo. Aprašo 5 priedo lentelės 4 punkte numatyti pirminiai šaltiniai, kurie pagrindžia eksportą: projekto vykdytojo finansinės atskaitomybės dokumentai, pažymos ar kiti eksporto rodiklį fiksuojantys dokumentai. Taigi Aprašo 5 priede numatytų pirminių šaltinių, kurie pagrindžia eksportą, sąrašas nėra konkretus, t. y. jame nėra numatyta, kad, pavyzdžiui, tik PVM sąskaitos faktūras pagrindžia eksportą. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad Bendrovė, vadovaudamasi minėtomis Aprašo nuostatomis, būdama verslo subjektas, kuriam taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, neturėjo jokios objektyvios galimybės tam tikru pasirinktu tinkamu būdu apskaityti visas suteiktas paslaugas užsieniečiams. Pareiškėjas neįrodė, kad ėmėsi visų prieinamų priemonių užsieniečiams suteiktoms paslaugoms apskaityti.
30. Dėl Agentūros veiksmų, susijusių Bendrovės eksporto rodiklio nepasiekimu. Teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų, kad Agentūra (jos darbuotojai) suformavo lūkestį, jog Bendrovei nėra būtinybės pasiekti nustatytą eksporto rodiklį ir tokiu būdu suklaidino Bendrovę. Bendrovė eksporto rodiklį turėjo pasiekti per 3 metus po Projekto įgyvendinimo (Aprašo 8.2.5 p.), dėl to Agentūra neturėjo pagrindo manyti, kad minėtas rodiklis iki minėto laikotarpio pabaigos tikrai nebus pasiektas. Kaip pripažino ir pats pareiškėjas, tokios pozicijos laikėsi ir Bendrovė neprašydama Agentūros pakeisti Sutartį (sumažinti eksporto pokyčio stebėsenos rodiklį). Bendrovė, būdama verslo subjektu, kuriam taikytini aukštesnis atidumo ir rūpestingumo standartai ir prisiimdama riziką už savo vykdomą veiklą, turėjo įvertinti, kad po Projekto įgyvendinimo praėjus 3 metams nepasiekus nustatyto eksporto rodiklio, jai kils neigiamos pasekmės. Taigi nėra jokio pagrindo šioje byloje nustatyti Agentūros (jos darbuotojų) netinkamus veiksmus Bendrovės atžvilgiu, ir daryti išvadą, kad teisėtų lūkesčių principas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas.
31. Pareiškėjui apeliaciniame skunde neginčijant pačios pritaikytos sankcijos pobūdžio ir dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija, pabrėždama, kad pritaikyta sankcija yra detaliai motyvuota Išvadoje, dėl pritaikytos sankcijos Bendrovei plačiau nepasisako.
32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog ginčijamas Įsakymas, kuris priimtas Išvados pagrindu, yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas teismo sprendimas taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fama Bona“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius