Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-582-340-2011].doc
Bylos nr.: 2S-582-340/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Snoro lizingas" 124926897 Kreditorius
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teismo nuobaudos
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimas:
Leistinumas, kreditoriaus pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo keliami reikalavimai, pareiškimo priėmimas ir atsisakymas jį priimti

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-582-340/11

Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02682-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija: 101; 122.4

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų R. Veniulytės-Jankūnienės, H. Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria prašymas dėl baudos panaikinimo netenkintas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko Sergejaus Bakino išduodant teismo įsakymą.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš skolininko 995,21 Lt, 450 Lt delspinigių bei 13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Trakų r. apylinkės teismas 2010-10-19 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą; UAB „SNORO lizingas“ skyrė 500 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad kreditorius, sąmoningai stengdamasis nuslėpti taikomą nepagrįstai didelę delspinigių normą pakartotinai teismui pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kas traktuota kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl pareiškimą atsisakyta priimti, o pareiškimą pateikusiam kreditoriui skirta bauda, numatyta CPK 95 str. 2 d.

Kreditorius pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Kreditoriaus nuomone, teismo paskirta bauda prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo. Nesutiko su teismo vertinimu dėl per didelės delspinigių normos. Pažymėjo, jog sutarčių laisvės principas, leidžiantis laisva valia susitarti dėl sutarties sąlygų, nedraudžia numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio; atsižvelgiant į tai prašymas priteisti delspinigius, kurių dydis aptartas sutartyse, negali būti vertinamas kaip kreditoriaus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog netesybų dydis priklausomai nuo faktinės situacijos vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – per dideliu, todėl teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismo nuostata, kad kreditorius jau ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu prašydamas 0,5 procento dydžio delspinigių ir teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti analogiškus pareiškimus, riboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą. Nurodo, jog pareiškimo negalima laikyti neturinčiu pagrindo ir nesąžiningu, kadangi reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytų sutarčių. Negalima laikyti, kad pakartotinai kreipdamasis į teismą ir faktiškai nepateikdamas dokumento, iš kurio būtų matyti prašomiems priteisti delspinigiams taikoma delspinigių norma, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir taip sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi prie pareiškimo buvo pridėtos delspinigių skaičiavimo lentelės, pagrindžiančios reikalavimą. 

Trakų r. apylinkės teismas 2010-11-05 nutartimi prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad kreditorius prašė išieškoti iš skolininko 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie mokėtini kas antrą dieną sudaro net 182,50 procento per metus. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatavo, jog tokios netesybos (delspinigiai) yra laikomos aiškiai per didelėmis ir mažintinos. Kadangi byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad dėl skolininko neatsiskaitymo laiku kreditorius patyrė didesnių nuostolių nei 0,02 procento dydžio delspinigiai vertine išraiška, teismas konstatavo, jog teismo įsakymas, kuriuo būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių priteisimo prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas pažymėjo, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo; būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šalių vartojimo kredito sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 str. 2 d. 5 p. ir 3 d. prasme. Todėl nagrinėjant bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles konstatuotinas pagrindas delspinigių mažinimui, o toks kreditoriaus reikalavimas būtų laikomas aiškiai nepagrįstu. Byloje taip pat konstatuota, kad kreditorius ne kartą kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo dėl analogiško dalyko ir analogišku pagrindu, prašydamas išieškoti iš skolininkų 0,5 procento dydžio delspinigius; Trakų r. apylinkės teismo nutartimis tokius pareiškimus buvo atsisakyta priimti pripažinus aiškiai nepagrįstais. Kadangi kreditorius vėl pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo ir vėl prašė išieškoti iš skolininko 0,5 procento dydžio delspinigius, teismas padarė išvadą, kad kreditorius sistemingai teikia teismui aiškiai nepagrįstus pareiškimus, dėl ko konstatavo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą ir skyrė kreditoriui baudą; prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytas aplinkybes teismas vertino, kaip nepaneigiančias kreditoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto ir nesudarančias pagrindo teismo paskirtos baudos panaikinimui ar sumažinimui.

Atskiruoju skundu kreditorius prašo panaikinti Trakų r. apylinkės teismo 2010-11-05 nutartį ir išspręsti paskirtos baudos panaikinimo klausimą iš esmės – paskirtą baudą panaikinti. Nurodo, jog teismas savo argumentą, jog kreditorius nepagrįstai pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas priteisti tokią pačią nepagrįstai didelę 0,5 procento dydžio delspinigių normą, grindė formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007 konstatavo, jog negalima vadovautis nuostata, kad yra suformuluota Lietuvos teismų praktika, kad mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas yra priteisiamos 0,02 proc. dydžio netesybos, praktikos negalima laikyti suformuluota, kad nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo vertinti iki kokio dydžio sutartinės netesybos turėtų būti mažinamos. Nurodo, jog prie pareiškimo buvo pridėtos delspinigių skaičiavimo lentelės pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, iš kurių matyti, kad turėjo teisę reikalauti didesnių delspinigių. Pažymi, kad sutarčių laisvės principas nedraudžia sutartyje numatyti ir priteistinų delspinigių dydžio; todėl prašymas priteisti delspinigius, kurių dydis individualiai aptartas sutartyse, negali būti vertinamas kaip kreditoriaus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nurodo, jog iš teismo pozicijos akivaizdu, kad kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu su jo klientais sudarytose vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 procento; tokia pozicija prieštarauja teisės kreiptis į teismą principui. Teismas nevertino konkrečių aplinkybių, o rėmėsi tuo, kad kreditorius, kurio veikla susijusi su kreditavimu, nuolat kreipiasi į teismą dėl skolų priteisimo iš skolininkų ir pareiškimuose nurodoma, jog su klientais aptariama delspinigių norma 0,5 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nurodo, jog pareiškimo negalima laikyti neturinčiu pagrindo ir nesąžiningu, kadangi reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytų sutarčių. Teismo argumentas, remiantis kuriuo pareiškimas buvo pripažintas aiškiai nepagrįstu ir dėl to skirta bauda, pažeidė CPK XXIII skyriaus normas ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Kreipimasis į teismą negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi skolininkas buvo skolingas, kreditoriaus materialinės subjektinės teisės buvo pažeistos, dėl tokio pažeidimo atsiradę nuostoliai pareiškimo surašymo dienai atlyginti nebuvo. Negalima laikyti, kad pakartotinai kreipdamasis į teismą ir faktiškai nepateikdamas dokumento, iš kurio būtų matyti prašomiems priteisti delspinigiams taikoma delspinigių norma, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir taip sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kadangi prie pareiškimo buvo pridėtos delspinigių skaičiavimo lentelės, pagrindžiančios reikalavimą. Pažymi, kad teismas, priimdamas kreditoriaus pareiškimą pagal CPK XXIII skyriaus normas, netikrina pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kita vertus delspinigių normos dydžio nenurodymas nereiškia, jog pareiškimas nepagrįstas. Nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, tuo tarpu teismas skyrė baudą būtent už tai, kad kreditorius visuose pareiškimuose, kuriuos teikia teismui, nurodo, jog su skirtingais klientais skirtingose sutartyse visada susitariama dėl 0,5 procento dydžio delspinigių normos, tačiau kiekviename tokių pareiškimų kreditorius individualiai mažina prašomą priteisti delspinigių sumą.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudos panaikinimo klausimą, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

CPK 7 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Taigi, baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimui yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 995,21 Lt skolos, 450 Lt delspinigių priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartis 2007-06-15 Nr. VBŪ7061502P ir 2007-11-03 Nr. VBM711032JPC, bei 13 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 1). Trakų rajono apylinkės teismas 2010-10-19 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir paskyrė UAB „SNORO lizingas“ 500 Lt baudą (b.l. 3-4). Kreditorius prašė panaikinti paskirtą baudą, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011-11-05 nutartimi kreditoriaus prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos, kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl skolininko neatsiskaitymo laiku kreditorius patyrė didesnių nei 0,02 proc. dydžio delspinigių vertine išraiška, kad nagrinėjamu atveju skolininkas yra vartotojas, todėl tokia sutarties nuostata dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia skolininko teises ir teisėtus interesus CK 6.188 str. prasme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais teismo motyvais nesutinka.

Kolegija pažymi, kad CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.), taip pat dėl kilnojamo daikto priteisimo. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas; be to, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str., 435 str.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Nustatęs, kad yra CPK 435 str. 2 d. nurodytos sąlygos, t. y. pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 str. numatytų reikalavimų (1 p.), pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų (2 p.), yra šio kodekso 137 str. 2 d. numatytos aplinkybės (3 p.), pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (4 p.), teismas atsisako priimti pareiškimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas. Tačiau šios aplinkybės teismas netyrė, apsiribodamas konstatavimu, jog kreditorius, reikalaudamas per didelių delspinigių, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir skyrė 500 Lt baudą, nors šalys dėl delspinigių dydžio buvo susitarę kredito sutartyje. Tokiu būdu teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelės delspinigių normos, t. y. vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. 4 p., nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad paduodamas tokį pareiškimą, pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar veikia prieš greitą ir (ar) teisingą bylos išnagrinėjimą ir už tai jam skirtina bauda. Pareiškėjo kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos ir teismas, patikrinęs tokio pareiškimo atitikimą įstatyme išvardintiems jam keliamiems reikalavimams, arba išduoda teismo įsakymą, arba atsisako priimti pareiškimą aukščiau išvardintais pagrindais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, t. y. negalima daryti išvados, kad kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo ir panaikinimo klausimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nutartimi kreditoriui UAB „SNORO lizingas“ skirtą 500 Lt dydžio baudą (CPK 337 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

n u t a r ė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti.

Kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“ prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti, panaikinti Trakų rajono 2010-10-19 nutartimi UAB „SNORO lizingas“ paskirtą 500 Lt baudą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                     T. Žukauskienė

 

Teisėjai                                                                                                   R. Veniulytė-Jankūnienė

 

H. Jaglinskis