Civilinė byla Nr. e2-279-460/2021

                                                                                      (Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00530-2019-7)                                                       

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                      

 (S)

                                                                                      2.6.10.2.4.1; 2.7.5; 1.3.7.5.8; 3.2.3.8

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

sekretoriaujant Zitai Mockuvienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kega LT atstovui advokato padėjėjui L. J.,

atsakovų A. S. ir E. S. atstovui advokatui D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės BP Group Logistics ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Kega LT, A. S., E. S. dėl žalos ir negautų pajamų atlyginimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. lapkričio 22 d. gautas ieškovės ieškinys atsakovams UAB Kega LT, A. S., E. S. dėl 204 860,94 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškiniu prašoma ieškovei LUAB BP Group Logistics iš atsakovų A. S., E. S., ir UAB Kega LT solidariai priteisti 204 860,94 Eur nuostolių atlyginimo; iš bendraatsakovių A. S., E. S. ir UAB Kega LT solidariai ieškovei LUAB BP Group Logistics priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo ieškinio gavimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovės A. S. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl jai prieinamos informacijos atskleidimo ir bendraatsakovių šios informacijos panaudojimo, ieškovės ilgalaikiai partneriai –– klientai, nutraukė su ieškove sutartis ir pradėjo bendradarbiauti su atsakovės sutuoktiniui E. S. priklausančia bendrove UAB Kega LT. Dėl tokių bendraatsakovių veiksmų ieškovė neteko 697,86 Eur per dieną iš jos klientų reguliariai gaunamų pajamų. Dėl bendraatsakovių neteisėtų veiksmų, ieškovės patirta žala, kuri pasireiškė ieškovės negautomis pajamomis, ieškinio pateikimo dieną yra vertinama 204 860,94 Eur suma.

2.       Atsakovai pateikė bendrą atsiliepimą, juo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad sutartis dvi įmonės su ieškove nutraukė savanoriškai ir ne dėl atsakovų veiksmų. Sutartys buvo nutrauktos dėl to, kad dvi užsienio įmonės pačios nebenorėjo bendradarbiauti su ieškove, b to, ieškovė negavo licencijos. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomas svarbus darbuotojas pats perėjo dirbti į atsakovės įmonę, nes ieškovė jam laiku nemokėjo atlyginimo.

3.       Teismo posėdžio metu atsakovų A. S. ir E. S. atstovas advokatas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra nė vienos iš visų civilinės atsakomybės sąlygų, prašė vadovautis atsiliepime pateiktais motyvais. 

Ieškinys atmestinas.

4.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl konfidencialios informacijos (ne)atskleidimo ir jos padarinių  (ne)atsiradimo nuostolių ir negautų pajamų forma. 

Faktinės aplinkybės

5.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta: 

5.1.        Ieškovė LUAB BP Group Logistics (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos personalo grupė“) ieškinio pateikimo metu buvo logistikos bei krovinių gabenimo paslaugas teikianti bendrovė.

5.2.       Atsakovė A. S. pagal 2017 m. gruodžio 29 d. darbo sutartį buvo įdarbinta pas ieškovę buhaltere (ieškinio 1 priedas). Su atsakove buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. konfidencialumo sutartis Nr. 3 (ieškinio 2 priedas), pagal kurią atsakovė įsipareigojo neatskleisti ieškovės konfidencialios informacijos darbo sutarties galiojimo metu bei pasibaigus darbo sutarčiai. 2018 m. liepos 2 d. su atsakove A. S. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 7 (ieškinio 4 priedas). Atsakovė 2018 m. lapkričio 23 d. prašymu pareiškė norą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. būti atleista iš buhalterės pareigų (ieškinio 5 priedas). Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 31 d. (ieškinio 1 priedas).

5.3.       UAB Kega LT vienintelis akcininkas ir direktorius nuo 2018 m. liepos 18 d. yra atsakovės sutuoktinis E. S. (ieškinio 6 priedas). UAB „Kega LT“ teikia analogiškas paslaugas, kaip ir ieškovė.

5.4.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovei UAB BP Group Logistics civilinėje byloje Nr. eB2-209-613/2021 (Nr. eB2-1112-613/2019) iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d. Įmonė Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl ieškinio reikalavimų

6.       Ieškinyje nurodoma, jog atsakovei A. S. išėjus dirbti į bendrovę UAB Kega LT, ieškovei tapo žinoma, jog iš ieškovės išėję darbuotojai įsidarbino atsakovės sutuoktinio valdomoje bendrovėje UAB Kega LT, t. y. perėjo dirbti pas rinkoje atsiradusį konkurentą. Teigiama, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje norą nutraukti su ieškove sudarytą sutartį išreiškė dar vienas dideles ir reguliarias pajamas ieškovei nešęs klientas „WKL GmbH“ (ieškinio 8 priedas). Ieškovei tapo žinoma, jog su ieškove sutartį nutraukę klientai „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ nuo sutarčių nutraukimo su ieškove momento naudojasi UAB Kega LT paslaugomis (ieškinio 9 priedas), kurios yra analogiškos paslaugoms, kurias teikė ieškovė. Ieškovei taip pat tapo žinoma, jog tiek pas ieškovę dirbę darbuotojai, tiek ieškovės klientai buvo agituojami ir įkalbinėjami atsakovės A. S. pereiti į naujai atsakovės sutuoktinio įsigytą ir perimtą vadovauti bendrovę UAB Kega LT. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovė perdavė jos pas ieškovę įgytą informaciją savo sutuoktiniui bei kitam bendraatsakoviui UAB Kega LT, bei šia informaciją pasinaudoję bendraatsakoviai perviliojo į UAB Kega LT ieškovės klientus ir pas ieškovę dirbusius darbuotojus (ieškinio 10 priedas), dėl to sumažėjo ieškovės iš klientų gaunamos reguliarios pajamos, apyvarta ir pelnas, ieškinio pateikimo metu ieškovei yra inicijuota bankroto (ne)iškėlimo procedūra. Pažymima, jog tokiais savo veiksmais, t. y. atsakovei A. S. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims ir jiems pasinaudojus šia informacija perviliojant ieškovės klientus ir darbuotojus į UAB Kega LT, atsakovei A. S. dar būnant ieškovės darbuotoja ir agituojant ieškovės darbuotojus pereiti dirbti į UAB Kega LT, atsakovai padarė ieškovei žalą, kurią ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovų A. S., E. S. ir UAB Kega LT solidariai.

7.       Atsiliepime nurodoma, jog nėra ginčo, kad atsakovė A. S. bendrovėje UAB BP Group Logistics dirbo buhaltere. Atsakovė ieškinyje nurodytą konfidencialumo sutartį pasirašė, tačiau su įsakymu ir su konfidencialios informacijos sąrašu, kaip darbuotoja, niekada nebuvo supažindinta. Nežiūrint to, jokių neteisėtų veiksmų, pasireiškusių žalos ieškovei padarymu, ji neatliko. Priešingai, negu teigiama ieškinyje, atsakovė A. S. dirbdama bendrovės vyr. buhaltere, prieigos prie ieškinyje nurodytos informacijos - sutarčių formų, klientų atstovų kontaktinių duomenų, su jais sudarytų sutarčių sąlygų, bendradarbiavimo principų, kainų, darbuotojų darbo sąlygų neturėjo. Priešingai, negu nurodoma ieškinyje, ne atsakovai, juolab atsakovė A. S. agitavo ieškovės darbuotojus išeiti iš darbo ir pereiti į bendrovę UAB Kega LT, bet patys ieškovės darbuotojai asmeniškai, ar per kitus asmenis prašėsi būti priimti dirbti į bendrovę UAB Kega LT.

8.       Teismas pirmiausiai pažymi, jog Darbo kodekso (toliau ir DK) 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3-4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

10.       Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

11.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, su atsakove buvo sudaryta 2017 m. gruodžio 29 d. konfidencialumo sutartis Nr. 3 (ieškinio 2 priedas), pagal kurią atsakovė E. S. įsipareigojo neatskleisti ieškovės konfidencialios informacijos darbo sutarties galiojimo metu bei pasibaigus darbo sutarčiai (Sutarties 1.1 punktas).

12.       Konfidencialia informacija pagal konfidencialumo sutartį Nr. 3 yra laikoma informacija nurodyta minėtos sutarties pridedamame priede Nr. 1 ir bet kokia kita informacija, kurią sužinojo darbuotojas darbo pagal darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu, metu ir priklausanti darbdaviui, jo klientams ir kitiems tretiesiems asmenims, kuri turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir negali būti laisvai jiems prieinama (apimant, bet neapsiribojant, bet kokią informaciją apie juos, esamų ar potencialių klientų, tiekėjų ar kontrahentų sąrašus, darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas, šios Sutarties sąlygas, taip pat bet kokius kitus duomenis, susijusius su darbdavio vykdoma veikla, bei kurią darbdavys laiko komercine (gamybine) ar technologine paslaptimi nepriklausomai nuo to, ar tokia informacija yra tiesiogiai įtraukta į darbdavio komercinių, gamybinių ar technologinių paslapčių sąrašą) (toliau - Konfidenciali informacija) (konfidencialumo sutarties 2.1 punktas). Konfidenciali informacija taip pat laikoma šios sutarties 2 punkte nurodyta informacija apie trečiuosius asmenis ar susijusi su trečiaisiais asmenimis, kurią darbuotojas sužinojo atlikdamas savo darbo funkcijas pagal darbo sutartį, sudarytą su darbdaviu (konfidencialumo sutarties 2.2 punktas). Konfidenciali informacija gali būti išsaugota dokumentuose, magnetinėse, kino ar fotojuostose, nuotraukose, kompiuterio diskuose, diskeliuose, kitose informacijos laikmenose, piešiniuose, brėžiniuose, schemose ir bet kokiose kitose informacijos (duomenų) kaupimo (saugojimo) priemonėse. Konfidenciali informacija taip pat gali būti ir žodinė, t. y. egzistuojanti žmogaus atmintyje ir neišsaugota (neišreikšta) jokia materialia forma (konfidencialumo sutarties 2.3 punktas).

13.       Teismas, vertindamas nagrinėjamo klausimo specifiką, pažymi, jog tam, kad atsakovei A. S. už komercinės paslapties ir (ar) konfidencialios informacijos atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatyta, ar informacija, dėl kurios vyksta ginčas, yra konfidencialumo sutartimis saugomas objektas, taip pat turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Toliau teismas pasisako dėl ieškovės nurodyto konfidencialumo sutarčių pažeidimo ir pagrindo atsakovės / atsakovų civilinei atsakomybei kilti.

14.       Nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, t. y. ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo / atsakovų veiksmus, kaltę, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – konfidencialios informacijos atskleidimo, perdavimo bei panaudojimo

15.       Ieškovės teigimu, atsakovė A. S. pažeidė konfidencialumo sutartį, sudarytą su ieškove. Ieškovė nurodo, kad atsakovė A. S. perdavė ieškovės sutarčių formas atsakovei UAB Kega LT, o atsakovė UAB Kega LT šias sutartis panaudojo bei iki šiol naudoja savo veikloje. Ieškovė teigia, kad atsakovė A. S. dirbdama pas ieškovę ir vėliau išėjusi dirbti į UAB Kega LT, pasinaudojo jai žinoma informacija apie ieškovės darbuotojų gaunamą darbo užmokestį bei kitas darbo sąlygas tam, kad „pervilioti“ pas ieškovę dirbančius darbuotojus į UAB Kega LT. Atsakovė agitavo patyrusius darbuotojus, tokius, kaip buvęs ieškovės vadovas M. A., kurie ateitų į bendrovę ne tik kaip darbo jėga, bet kaip asmenys, turintys tam tikrų specifinių žinių apie pervežimo paslaugų teikimą bet ir apie ieškovę, jos darbo pobūdį, sistemas ir kt. Atsakovai turėdami visą šią informacija, prisidengdami ieškovės vardu, ieškovei bene didžiausias pajamas nešantiems klientams pasiūlė iš esmės analogiškas paslaugas žemesnėmis kainomis, dėl to ieškovės klientai atsisakė jos paslaugų ir pradėjo naudotis UAB Kega LT paslaugomis. Dėl to, ieškovės manymu, atsakovų veiksmai yra vertintini kaip akivaizdžiai neteisėti.

16.       Teismas pažymi, jog atsakovė A. S. pripažino, kad ieškinyje nurodytą konfidencialumo sutartį pasirašė, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad į bylą pateiktas konkrečios konfidencialios informacijos sąrašas – konfidencialios informacijos priedas Nr. 1 – yra be atsakovės parašo. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė A. S. būtų asmeniškai supažindinta su konkrečia ieškovės konfidencialia informacija. Svarbu tai, kad byloje bėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė A. S., dirbdama buhaltere, turėjo galimybę duomenis gauti. Kitas aspektas tas, kad ieškovės nurodomos bei naudojamos darbo sutartys yra pavyzdinės formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343, todėl jos forma negali būti laikoma konfidencialia informacija. Konfidencialios sutarties forma ir / ar joje nurodoma bendra informacija be konkretaus turinio (konkretus darbuotojų atlyginimas, konkretus darbuotojo kontaktinis numeris, kt.), bendro pobūdžio konfidencialios informacijos sąrašas (pavadinimai: sutartys, klientų duomenys, kt.), kurių panašūs pavyzdžiai randami ir viešoje erdvėje, negali būti reikšminga tiek, kad ieškovei sukeltų padarinius nuostolių forma (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė A. S. panaudojo bei neteisėtai atskleidė konkrečius ieškovės duomenis apie kontaktinius darbuotojų duomenis, kitus specifinius ieškovės veikloje naudojamus duomenis. Aplinkybė, kad ji kai kuriuos ieškovės duomenis žinojo dėl savo darbo specifikos (pvz.: darbuotojų atlyginimai, kt.) negali būti sutapatinama su minėtų duomenų neteisėtu atskleidimu dirbant kitoje įmonėje.

17.       Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, turėdama informaciją apie ieškovės darbuotojų darbo sąlygas savo veiksmais agitavo patyrusius darbuotojus, įskaitant ir buvusį ieškovės vadovą M. A., kad šie pereitų dirbti į bendrovę UAB Kega LT yra nepagrįsti. Kaip matyti iš atsakovų į bylą pridedamų Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2019 m. gruodžio 4 d. patvirtintų liudytojo parodymų, M. A. nurodė, kad jis nuo 2017 metų dirbo bendrovėje UAB BP Group Logistics, visą laikotarpį jam vėluodavo atlyginimas, o paskui ir nebemokėdavo. Nebesitaikstydamas su tuo, nes turi išlaikyti šeimą, jis pradėjo ieškoti papildomos veiklos. A. S. vyras jam pasiūlė savo krovininį mikroautobusą nuomai, kad M. A. galėtiį kažkiek užsidirbti. Kadangi vairavimo įgūdžių jis neturi vairuojant krovininį automobilį, bijojo sugadinti ne savo turtą. Tada jis paprašė E. S., kad leistų atstovauti jo turimai įmonei padedant gauti licenciją Vokietijoje, atrasti užsakovų ES šalyse, pasirašyti sutartis su jais, nes visus šablonus dokumentams jis turi ir moka vokiečių bei anglų kalbas. Už atstovavimą M. A. paėmė 900 eurų su paskolos rašteliu, kaip garantiją, kad neliks apgautas. Už gautą licenciją dirbti Vokietijoje jam E. S. pasiūlė dirbti jo įmonėje. Jis sutiko, nes UAB BP Group Logistics jam nemokėjo sutarto atlyginimo (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 27-30 lapai). Taigi, atsakovė A. S. jokių veiksmų, kuriais būtų siekusi, kad ieškinyje minimas buvęs ieškovės darbuotojas M. A. išeitų iš darbovietės UAB BP Group Logistics ir pereitų dirbti į bendrovę UAB Kega LT neatliko. Priešingai, pats darbuotojas, negaudamas darbo užmokesčio iš ieškovės, prašėsi papildomos veiklos, nurodė turintis reikiamos informacijos, galintis surasti klientų, mokantis anglų bei vokiečių kalbas. Pritartina atsakovams, kad kokie teisės aktai, jokie konfidencialumo susitarimai priimant nurodytą darbuotoją į bendrovę UAB Kega LT pažeisti nebuvo. A. S. ir / ar kiti atsakovai jokios įtakos šiai darbuotojo kaitai neturėjo.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad darbuotojų kaita dėl karjeros galimybių yra rinkoje visiškai įprasta situacija. Darbo santykių nutraukimas su vienu darbdaviu dėl geresnių karjeros galimybių pas kitą, kad ir konkuruojantį subjektą, teismo vertinimu, yra pakankamai svarbi priežastis darbo sutarties nutraukimui. Be to, vien darbuotojų įsidarbinimas pas konkuruojantį subjektą pats savaime neįrodo, kad ieškovė patyrė nuostolius. Tikėtina, kad darbuotojų kaitą lėmė pačios ieškovės vidaus problemos, paslaugų teikimo kokybė arba rinkos pokyčiai, apie tai detaliau pasisakoma žemiau.

19.       Aktualu tai, jog „WKL GmbH“ atstovo T. S. 2019 m. rugpjūčio 7 d. siųstame elektroniniame laiške nurodoma, kad jų bendradarbiavimas su UAB BP Group Logistics turėjo būti nutrauktas. Nurodoma, kad netenka ir labai gero darbuotojo G. Z.. Laiške M. A. (tuo metu jau buvusio ieškovės darbuotojo) teiraujamasi, galbūt yra galimybių, kad ponas G. Ž. tęstų darbą su jais per bendrovę UAB Kega LT. Šie rašytiniai įrodymai taip pat įrodo, kad ne atsakovai, bet patys darbuotojai (per bendrovę „WKL GmbH“) prašėsi būti priimti dirbti bendrovėje UAB Kega LT (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 31-38 lapai). Iš nurodomų duomenų galima spręsti, jog priešingai, negu nurodoma ieškinyje, ne atsakovai agitavo ieškovės darbuotojus išeiti iš darbo ir pereiti į bendrovę UAB Kega LT, bet patys darbuotojai asmeniškai, ar per kitus asmenis prašėsi būti priimti dirbti į bendrovę UAB Kega LT, dėl to pritartina atsakovams, kad ieškinyje nurodyti teiginiai dėl neteisėtų atsakovės A. S. veiksmų buvusių darbuotojų atžvilgiu yra nepagrįsti, paneigti į bylą teikiamais rašytiniais įrodymais. 

20.       Ieškovė nurodo, kad atsakovų neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė tuo, kad A. S. disponuojant turima informacija ir pasiūlius ieškovės klientams iš esmės analogiškas paslaugas žemesnėmis kainomis, ieškovės klientai „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ atsisakė jos teikiamų paslaugų ir pradėjo naudotis bendrovės UAB Kega LT paslaugomis, ko pasekoje ieškovė prarado iš šių klientų gaunamas (nešamas) pajamas. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti dėl žemiau nurodomų priežasčių. Pirma, iš pridedamų dokumentų matyti, kad klientai bendradarbiavimą su ieškove nutraukė ne dėl atsakovų veiksmų, o dėl pačios ieškovės galbūt klientams netinkančio elgesio bei nuo pačios ieškovės priklausančių aplinkybių, kurioms esant klientai atsisakė tęsti bendradarbiavimą. Kaip matyti iš Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2019 m. gruodžio 4 d. patvirtintų liudytojo parodymų, M. A. nurodė, kad 2019 metų vasario mėnesį jis nutraukė darbo santykius su UAB BP Group Logistics ir įsidarbino UAB Kega LT įmonėje. Tada jį 20J9 m. vasario 12 d. per facebook susirado buvęs klientas „Theodor Lang GmbH“ ir teigė, kad nori dirbti kartu, nes su UAB BP Group Logistics nebedirba, nes per pastarąją bendrovę turėjo įvairių problemų dėl migracijos, mokesčių bei apmokėjimo darbuotojams. Taip pat su juo susisiekė „WKL GmbH“ vadovas ir pasiūlė bendradarbiauti kartu „per kitą įmonę“, nes UAB BP Group Logistics negalėjo pasiūlyti kitų darbuotojų, nes UAB BP Group Logistics nepateikė galiojančios licencijos. Su šiomis įmonėmis jis dirbo savo iniciatyva be UAB Kega LT vadovo nurodymų“ (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 27 lapas). Be to, kaip matyti iš 2019 m. vasario 12 d. bendrovės „Theodor Lang GmbH“ atstovo D. K. kompiuterine programa messenger siųsto laiško, pastarasis nurodo, kokie sunkumai buvo kilę su bendrove UAB BP Group Logistics, taip pat teiraujasi ar būtų galimybė kad M. A. pateiktų jo bendrovei Lietuvos vairuotojus. M. A. atsakius, kad šis nebebendrauja su UAB BP Group Logistics, D. K. jam nurodo:- „mes nenorime turėti nieko bendra su UAB BP Group Logistics. Mes tiesiog norime dirbti su jumis. Ar galite mums paskambinti, prašau“ (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 44-48 lapai). Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 12 d. „WKL GmbH“ atstovo D. W. siųsto elektroninio laiško, bendrovės UAB Kega LT darbuotojui M. A., jis nurodo: „mes prieš keletą mėnesių baigėme bendradarbiavimą su UAB BP Group Logistics, nes nepaisant pakartotinių prašymų įmonė negalėjo pateikti galiojančio leidimo laikinai dirbti Vokietijoje. Senojo leidimo galiojimas buvo pasibaigęs“ (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 42 lapas). Taigi, buvęs ieškovės klientas „WKL GmbH“ nurodė, kad su bendrove UAB BP Group Logistics nutraukė bendradarbiavimą, kadangi pastaroji neturėjo galiojančio leidimo laikinai nuomoti darbuotojus, ji  yra būtina siekiant teikti darbuotojų nuomos paslaugas Vokietijos teritorijoje.

21.       Antra, sutiktina su atsakovais, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovės UAB Kega LT sąlygos klientams „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ nebuvo palankesnės, t. y. ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB Kega LT pasiūlė klientams iš esmės analogiškas paslaugas žemesnėmis kainomis ir dėl to jie nutraukė bendradarbiavimą su ieškove pasirinkdami atsakovę yra nepagrįsti. Atsakovė UAB Kega LT sutartyje su klientu „Theodor Lang GmbH“ susitarė, kad kaina už suteiktas paslaugas sudaro 185 Eur už asmenį (Sutarties 5 punkto 1 papunktis) (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 2 lapas), kai tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovės sutartyje numatyta kaina - 165 Eur, taigi bendrovės UAB Kega LT kaina didesnė net 20 Eur. Atsakovės ir kliento „Theodor Lang GmbH“ sutartyje PVM sąskaitų apmokėjimas numatytas per 7 darbo dienas po sąskaitos pateikimo (Sutarties 5 punkto 3 papunktis), kai tuo tarpu ieškovės sutartyje numatytas 14 darbo dienų sąskaitos apmokėjimo terminas. Atsakovės ir kliento „Theodor Lang GmbH“ sutartyje bauda už įsipareigojimų dėl darbuotojų tiesioginio darbo sutarties sudarymo nevykdymą - 25 000 Eur (Sutarties 15 punkto 2 papunktis) (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 5 lapas), kai tuo tarpu ieškovės sutartyje numatyta bauda tik 2 500 Eur, t. y. 10 kartų mažesnė. Atsakovės ir kliento „WKL GmbH“ sutartyje numatyta kaina už suteiktas paslaugas sudaro 15 Eur už asmenį per darbo valandą (Sutarties 5 punkto 1 papunktis) (atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2019 m. gruodžio 27 d. priedų 15 lapas), kai tuo tarpu ieškovės sutartyje numatyta kaina 13 Eur už asmenį. Taigi, šios aplinkybės paneigia ieškovės ieškinyje nurodytus teiginius, kad atsakovė UAB Kega LT pasiūlė klientams iš esmės analogiškas paslaugas žemesnėmis kainomis ir dėl to jie nutraukė bendradarbiavimą su ieškove.

22.       Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų yra nepagrįstos, paneigtos į bylą teikiamais rašytiniais įrodymais. Atsakovai nei kiekvienas atskirai, nei visi kartu, neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko, tiek ieškinyje nurodytų darbuotojų, tiek klientų pasitraukimas niekaip nesusijęs su atsakovais, nuo jų valios nepriklausantis, dėl to pritartina atsakovų pozicijai, kad nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. 

Dėl priežastinio ryšio

23.       Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju siekiant nustatyti civilinės atsakomybės kaltiems asmenims taikymo pagrindą, jų atlikti neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – priežastiniu ryšiu turi būti susiję su komercinės paslapties savininkui kilusiais nuostoliais. Paprastai tokios kategorijos bylose nėra tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą su iš tos veiklos gauta nauda arba žalą patyrusio asmens negautomis pajamomis. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos. Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto tokios informacijos panaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-378/2018).

24.       Ieškovė nurodo, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovei padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė nurodo, kad žala jai kilo būtent dėl atsakovės A. S. ir kitų bendraatsakovių neteisėtų veiksmų, kurie sąlygojo žalos ieškovei atsiradimą, t. y. bendraatsakoviai pasinaudojo atsakovės neteisėtai atskleista ieškovės konfidencialia informacija bei priemonėmis tam, kad pervilioti ieškovės turimus klientus bei ieškovės darbuotojus į bendrovę UAB Kega LT, taip bendrais savo veiksmais padarydami ieškovei žalą, kuri pasireiškė ieškovės klientų ir darbuotojų praradimu bei negautomis pajamomis.

25.       Teismas šiuo aspektu pažymi, kad ieškovės nurodyti nuostoliai priežastiniu ryšiu nesusiję su atsakovų veiksmais. Kaip minėta anksčiau, ieškinyje nurodyti buvę ieškovės darbuotojai su bendrove UAB BP Group Logistics nutraukė darbo santykius ne agituojami atsakovės A. S., bet dėl pačios ieškovės veiksmų - atlyginimų darbuotojams nemokėjimo ir kt. Ieškovės klientai: „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ bendradarbiavimą su ja nutraukė ne dėl atsakovų veiksmų, bet dėl pačios ieškovės – dėl įvairių problemų ir dėl leidimo teikti darbuotojų nuomos paslaugas Vokietijoje neturėjimo (klientas „WKL GmbH“). Pritartina atsakovams, kad šiuo atveju nuostoliai, jeigu tokių ieškovė ir patyrė, nėra nulemti atsakovų veiksmų, t. y. ieškovė nuostolius būtų patyrusi nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų, t. y. veikimo rinkoje, nes ne atsakovai, bendrovės UAB Kega LT vykdoma veikla, kaip teigiama ieškinyje, nulėmė ieškovės klientų praradimą, o pačios ieškovės veiksmai ir nuo jos priklausančios aplinkybės. Kaip minėta, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad klientas „Theodor Lang GmbH“ dar iki pradedant dirbti su atsakove UAB Kega LT jau buvo nutraukęs bendradarbiavimo santykius su ieškove dėl klientui nepriimtino ir netinkamo ieškovės elgesio. Tuo tarpu su klientu „WKL GmbH“, atsakovė dirba nuo 2019 m. sausio 4 d., t. y. tuo metu su šiuo klientu dirbo ir ieškovė ir atsakovė. Klientas „WKL GmbH“ bendradarbiavimą su ieškove UAB BP Group Logistics nutraukė dėl to, kad pastaroji neturėjo Vokietijos valstybinės institucijos - Federalinės darbo agentūros išduoto veiklos leidimo, be kurio paslaugų teikimas toje valstybėje tiesiog negalimas.

26.       Spręstina, kad net ir rinkoje neegzistuojant bendrovei UAB Kega LT, nepriklausomai nuo atsakovų A. S. ir A. S., klientai „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ vis tiek būtų nutraukę bendradarbiavimą su ieškove dėl jau nurodytų priežasčių ir pasirinkę kitą, jos lūkesčius bei teisės aktų keliamus reikalavimus atitinkančią šių paslaugų teikimui bendrovę.

27.       Šių aplinkybių kontekste, nesant nustatyto faktinio priežastinio ryšio nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodoma žala ieškovei atsirado dėl atsakovų veiksmų. Ieškovė neįrodė ir šios sąlygos atsakomybei kilti.

Dėl kaltės

28.       Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

29.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nei kiekvieno atsakovo atskirai, nei visų kartu veiksmuose kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nepasireiškė. Vertinant atsakovės UAB Kega LT veiksmus, ji yra savarankiškas laisvoje rinkoje veikiantis ūkio subjektas. Tai, kad į ją dėl paslaugų teikimo kreipėsi buvę ieškovės klientai „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ ir ji sutiko teikti paslaugas, yra normali rinkoje veikiančių ūkio subjektų dalykinė praktika. Pabrėžtina, kad atsakovę klientas „Theodor Lang GmbH“ kreipėsi jau po to, kai jie buvo nutraukę bendradarbiavimą su ieškove, ieškodami, kas galėtų jiems teikti reikiamas paslaugas, o „WKL GmbH“ bendradarbiavimą su ieškove nutraukė, nes ši neturėdama galiojančio leidimo, negalėjo teikti paslaugų klientui. Pritartina atsakovams, kad atsisakyti verslo santykių su potencialiais, besikreipiančiais klientais, kas reiškia ir gaunamą pelną bendrovei, vien dėl to, kad į bendrovę kreipiasi klientai, kuriems kažkada paslaugas teikė atsakovės A. S. buvusi darbovietė UAB BP Group Logistics, prieštarautų bendrovės interesams - pelno siekimui – kaip kiekvienos iš bendrovių tikslui. Be to, kaip minėta, į atsakovę klientas „Theodor Lang GmbH“ kreipėsi jau po to, kai jis buvo nutraukęs bendradarbiavimą su ieškove, o „WKL GmbH“ bendradarbiavimą su ieškove nutraukė, nes ši neturėdama galiojančio leidimo, negalėjo teikti paslaugų klientui, todėl jokio neatitikimo teisės reikalaujamam elgesio standartui, kaltės aspektu, atsakovų veiksmuose nepasireiškė.

30.       Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo teigti, kad atsakovai tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu nesilaikė apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standarto, Spręstina, kad ieškovė neįrodė ir šios sąlygos.

Dėl žalos dydžio

31.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodytos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, turi būti įrodytas ir laikytinas priteistina žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

32.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

33.       Pasisakydama dėl žalos, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė nurodo, kad dėl bendraatsakovių veiksmų ji neteko 697,86 Eur per dieną iš klientų „Theodor Lang GmbH“ ir „WKL GmbH“ reguliariai gaunamų pajamų. Ieškovė teigia, kad su klientu „WKL GmbH“ bendradarbiavo nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d.. Per šį laikotarpį ieškovė iš kliento gavo 79 170 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai po 143,68 Eur per dieną. Kadangi klientas „WKL GmbH“ su ieškove nebendradarbiauja jau 99 dienas, tai iš šio kliento negautų pajamų suma ieškinio padavimo dieną iš viso sudaro 14 224,74 Eur. Ieškovė tikina, kad su klientu „Theodor Lang GmbH“ ji bendradarbiavo nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. Per šį laikotarpį ieškovė iš kliento gavo 110 835 Eur pajamų, t. y. vidutiniškai po 554,18 Eur per dieną. Kadangi klientas „Theodor Lang GmbH“ su ieškove nebendradarbiauja jau 344 dienas, tai iš šio kliento negautų pajamų suma ieškinio padavimo dieną iš viso sudaro 190 636,20 Eur.

34.       Teismo vertinimu, ieškovės skaičiuojamos negautos pajamos negali būti priteistos, nes, kaip anksčiau nustatyta, atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos kilimą. Byloje nenustatytos ir kitos būtinosios sąlygos, lėmusios žalos kilimą – priežastinis ryšys bei atsakovų kaltė.

35.       Kitas aspektas tas, jog teismas sprendžia, kad ieškovė tokių savo ieškinyje pateiktų skaičiavimų metodo ir jo teisingumo nepagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), todėl ieškiniu prašomą žalos atlyginimo sumą, kaip ieškovės negautas pajamas, priteisti nėra teisinio pagrindo. Minėta, ūkio subjekto negautomis pajamomis, kaip patirtais nuostoliais, neturi būti suprantamos visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Nuostoliais teismų praktika pripažįsta nukentėjusiojo asmens negautą grynąjį pelną – gautų bendrųjų pajamų dalį, liekančią atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kad prašoma priteisti 204 860,94 Eur suma yra grynasis pelnas. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo planuotų gauti pajamų ieškovė atskaitė jai tenkančias mokėti sąnaudas. Nenurodė ikimokestinio pelno, t. y. to, kas gaunama atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas.

36.       Svarbu ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog klientas „Theodor Lang GmbH“ dar iki pradedant dirbti su atsakove UAB Kega LT jau buvo nutraukęs bendradarbiavimo santykius su ieškove dėl klientui nepriimtino ir netinkamo ieškovės elgesio. Klientas „WKL GmbH“, kaip teigia ieškovė, su ja bendradarbiavimą nutraukė nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Taigi, vertinant šias aplinkybes, negautų pajamų kontekste, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, t. y. kad pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų, ieškovės nurodyti 204 860,94 Eur ar kiti nuostoliai negali būti laikomi negautomis pajamomis, atsiradusiomis dėl atsakovų veiksmų.

37.       Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovių nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė nė viens iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, jog atsakovų veiksmais buvo pažeistos jos subjektinės teisės. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

39.       Atsižvelgiant į teismo procesinį sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovų turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovė teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.

41.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 2 000 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atidėtas žyminis mokestis iš ieškovės negali būti priteistas (CPK 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl minėtų priežasčių atidėto žyminio mokesčio (ne)priteisimo klausimas nebespręstinas.

42.       Atsakovai įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to jų atlyginimo klausimas nesvarstomas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės BP Group Logistics ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei Kega LT, A. S., E. S. dėl žalos ir negautų pajamų atlyginimo atmesti. 

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų uždarosios akcinės bendrovės Kega LT, A. S., E. S. turtui palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja           Aušra Maškevičienė