Civilinė byla Nr. 2A-298-431/2013

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02082-2011-4

                                            Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1.; 73.2.6.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Espara“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą, ieškinį atsakovui UAB „Espara“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

           ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1248,98 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje apdraudė automobilio SCANIA R 480, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010-02-10 Vokietijoje įvykusio autoįvykio kaltininku buvo pripažintas R. S., kuris vairuodamas atsakovui UAB „Espara“ priklausantį automobilį SCANIA R 480, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2011-04-21 ieškovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, už padarytą žalą atlygino 6214,90 Lt, dėl automobilio FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimų. Ieškovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.280 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsniu, kuris numato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2008-04-11) 60.3 punktas (ankstesnėje redakcijoje 54.3 punktas) numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas per 3 darbo dienas nepateikė draudikui eismo įvykio deklaracijos ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykių aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Skolininkas neįvykdė pareigos pranešti draudikui raštu per tris dienas apie įvykį. Dėl atsakovo nenoro ir vengimo bendradarbiauti, draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia jokių argumentų, kurie galėtų pateisinti negalėjimą pranešti draudimo įmonei per tris daro dienas, taip pat neteikia jokių paaiškinimų, kodėl neatsiliepė į draudimo įmonės prašymus pateikti turimą informaciją apie įvykį, draudimo įmonė neturi pagrindo vadovaujantis nutarimo 63 str. mažinti reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydį, nes byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovo pareigų nevykdymo, taip pat atsakovas neteikia ir kitų galimai reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, o tuo pačiu ir pagrindo mažinti reikalaujamą grąžinti draudimo išmokos sumą. Kadangi apdraustos transporto priemonės valdytojas (atsakovas) nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas, draudikas (ieškovas) reikalauja sumokėti 20 procentų nuo išmokėtos sumos, t.y. 1242,98 Lt.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad įstatymas numato draudiko teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos tuo atveju, kai draudėjo pareigų nevykdymas sukelia papildomas pasekmes draudikui. Taigi, draudiko teisė susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos nėra absoliuti, įstatymų leidėjas ją sieja su draudėjo neįvykdytos pareigos per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, sukeltomis pasekmėmis - kuo didesnius realius neigiamus padarinius sukelia minėtos pareigos nevykdymas, tuo didesnę išmokos dalį gali susigrąžinti draudikas (nuo 0 iki 20 procentų). 2010-02-10 įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas įvykdė visas Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. numatytas pareigas: pasirūpino, kad įvykęs eismo įvykis būtų užfiksuotas, apie įvykį pranešė policijai; eismo įvykio dalyviams pateikė informaciją būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei (ieškovui) nustatyti, apie įvykusį įvykį informavo ieškovą. Atsakovas jokių kitų dokumentų ar informacijos, susijusios su šiais eismo įvykiais, neturėjo ir negalėjo pateikti ieškovui. Ieškovas neįrodinėja, kokių neigiamų pasekmių įvykio tyrimui, žalos dydžio nustatymui ar draudimo išmokos išmokėjimui sukėlė atsakovo nepranešimas laiku ieškovui apie įvykusį eismo įvykį, ieškovas nenurodo, kad dėl atsakovo nepranešimo laiku ieškovui apie įvykusį eismo įvykį, patyrė žalą ar turėjo papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą apskritai nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam asmeniui buvo padaryta būtent 6214,90 Lt dydžio žala, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui O. H. ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas neturėjo jokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu, atsakovo nepranešimas laiku apie įvykusį draudiminį įvykį neturėjo jokios įtakos jo tyrimui, žalos dydžio nustatymui, draudimo išmokos išmokėjimui, ieškovo pareikštas reikalavimas grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos, t.y. 1242,98 Lt, yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Espara“ 1242,98 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1242,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2011-12-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 663,60 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje.

            Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 d. teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui (ieškovui) atsiradimu. Tik nustatant reikalaujamos grąžinti sumos dydį atsižvelgiama į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 d.). Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė TPVCAPD įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. pareigą per nustatytą terminą pranešti draudikui apie eismo įvykį, ir jo patraukimas atsakomybėn nepriklauso nuo žalingų pasekmių atsiradimo ieškovui.  

              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos pranešti ieškovui apie eismo įvykį net ir po to, kai ieškovas kreipėsi į jį su prašymu per 3 darbo dienas užpildyti pridėtą pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas. Išmokant draudiminę išmoką ieškovas turėjo remtis informacija, pateikta nukentėjusiojo asmens, t.y. jis negalėjo padaryti objektyvios išvados dėl draudiminio įvykio. Nors atsakovo neveikimo ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. transporto priemonės apgadinimas nėra atsakovo padaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ pažeidimo rezultatas, tačiau apdraustojo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškovo pareikštų regresinių reikalavimų dydis tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo yra priteistina 1242,98 Lt suma.

              Remiantis 2000-05-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo Direktyva), kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad visos draudimo įmonės, <...> kiekvienoje valstybėje narėje <...> paskirtų atstovą žalų sureguliavimo reikalams. Atstovas žalų sureguliavimo reikalams atsako už reikalavimų tvarkymą ir sureguliavimą. Jis kaupia visą žalų atlyginimui reikalingą informaciją ir imasi būtinų priemonių, kad būtų susitarta dėl žalų atlyginimo. Byloje nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko Vokietijos teritorijoje, ir ieškovas tuo metu galiojusios draudimo sutarties pagrindu atlygino padarytą žalą bei išmokėjo Inter Europe AG, įgaliotai sureguliuoti BTA Lietuva žalą, 1799,96 Eur dydžio draudimo išmoką. Taigi, pagal minėtos Direktyvos nuostatas Inter Europe AG ir yra tas atstovas, įpareigotas užtikrinti greitą žalos atlyginimą pagal žaliosios kortelės sistemą. Būtent per jį draudimo išmoka pasieks nukentėjusįjį asmenį. Todėl pripažintina, kad ieškovas, pervesdamas draudimo išmoką Inter Europe AG, tinkamai įvykdė savo prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Espara“ prašė panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

           Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

          1) Tiek Privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., tiek Taisyklių 63 p. draudiko teisę susigrąžinti nuo 0 iki 20 procentų draudimo išmokos sieja su dėl Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nevykdymo atsiradusios žalos dydžiu. Kuo didesnę žalą patyrė draudikas dėl draudėjo Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nevykdymo, tuo didesnę draudimo išmokos dalį draudėjas turi teisę susigrąžinti iš draudiko, ir atvirkščiai – kuo mažesnę žalą patiria draudikas dėl draudėjo Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nevykdymo, tuo mažesnę draudimo išmokos dalį jis turi teisę susigrąžinti iš draudėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, jog atgręžtinis draudiko reikalavimo į draudėją ar apdraustąjį Privalomojo draudimo įstatymo 22 str. pagrindu klasifikavimas regresiniu nesudaro pagrindo kurios nors šalies nepagrįstam praturtėjimui ar naudos gavimui iš neteisėtų veiksmų. Taigi, ir draudiko, dėl draudėjo Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nevykdymo nepatyrusio jokios žalos, reikalavimas grąžinti 20 procentų draudimo išmokos turi būti vertintinas kaip draudiko siekis nepagrįstai praturtėti draudėjo sąskaita. Įvykus 2010-02-10 draudiminiam įvykiui, atsakovas pasirūpino, kad eismo įvykis būtų užfiksuotas, apie įvykį pranešė policijai, eismo įvykio dalyviams pateikė informaciją, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei (ieškovui) nustatyti. Taigi, atsakovas įvykdė beveik visas Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytas pareigas. Jokių kitų dokumentų ar informacijos, susijusios su šiuo eismo įvykiu, atsakovas neturėjo ir negalėjo pateikti. Ukmergės rajono apylinkės teismas nustatė, jog atsakovo neveikimo ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, tai yra transporto priemonės apgadinimas nėra atsakovo padaryto Privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. ir Taisyklių 60, 60.3 p. pažeidimo rezultatas. Ukmergės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog išmokant draudiminę išmoką, ieškovas turėjo remtis informacija, pateikta nuketėjusio asmens, tai yra jis negalėjo padaryti objektyvios išvados dėl draudiminio įvykio, tačiau neįvertino aplinkybės, jog atsakovas jokios papildomos informacijos neturėjo ir negalėjo ieškovui pateikti, taip pat nenustatinėjo, kokio dydžio žalą patyrė ieškovas dėl atsakovo Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. numatytos pareigos nevykdymo ir ar apskritai ieškovas patyrė kokią nors žalą. Pagal teismų praktiką dėl draudėjo pareigų nevykdymo atsiradęs žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į tai, kokią draudimo išmoką draudikas būtų mokėjęs, jeigu apdraustasis būtų įvykdęs pareigą. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai nekelia abejonių, jog draudimo išmokos dydis (6214,90 Lt) yra nustatytas objektyviai ir ieškovas, atsakovui tinkamai įvykdžius Privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nustatytą pareigą, nuketėjusiam asmeniui būtų turėjęs išmokėti tokio paties dydžio draudimo išmoką. Todėl ieškovo reikalavimas grąžinti 20 procentų draudimo išmokos yra nepagrįstas.

           2) Teismas negali remtis 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/26/EB, nes direktyva nėra laikoma tiesioginio taikymo teisės aktu, be to, yra laikoma nebegaliojančia. Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė regresinį reikalavimą. Pagal teismų praktiką regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę. Tai – asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai; 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, kurie įrodytų draudimo išmokos sumokėjimą nukentėjusiajam asmeniui, todėl negalima laikyti, jog ieškovas turi atgžęstinio reikalavimo teisę į atsakovą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas tyčia nebendradarbiavo su draudimo įmone, ignoravo įstatyminę prievolę pranešti apie įvykį per 3 dienas bei prievolę draudikui prašant teikti informaciją, kad būtų galima objektyviai nustatyti nukentėjusiojo patirtą žalą ir ištirti įvykio dalyvių atsakomybės klausimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. paaiškina, kad reikalavimas dėl 20 procentų draudimo išmokos grąžinimo reiškiamas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį atsakingas asmuo negali dėl svarbių priežasčių. Atsakovas neteikia jokių argumentų, kurie galėtų pateisinti negalėjimą pranešti draudimo įmonei per 3 darbo dienas, taip pat neteikia jokių paaiškinimų, kodėl neatsiliepė į draudimo įmonės prašymus pateikti turimą informaciją apie įvykį. Todėl draudimo įmonė neturėjo pagrindo vadovautis nutarimo 63 str. mažinti reikalaujamos grąžinti draudimo išmokos dydį, nes byloje nėra lengvinančių aplinkybių dėl atsakovo pareigų nevykdymo, taip pat atsakovas neteikia ir kitų galimai reikšmingų aplinkybių dėl pareigų nevykdymo, o tuo pačiu ir pagrindo mažinti reikalaujamą grąžinti draudimo išmokos sumą. Įstatymo 22 str. 2 d. nurodo, jog grąžintinos sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareigos buvo pažeistos pačiu grubiausiu būdu, nes atsakovas tyčia neteikė jokios informacijos ir jokia forma nebendradarbiavo su draudimo įmone. Teismo nurodyta direktyva yra perkelta į 2009-09-16 direktyvą 2009/103/EB ir galioja visa apimtimi. Šios direktyvos normos yra perkeltos į Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Nagrinėjamu atveju aktualus yra įstatymo 14 str. 4 d., kurioje apibrėžta, kad draudikas, turintis teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, privalo kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje paskirti atstovus pretenzijoms nagrinėti, kurie yra atsakingi už išmokos mokėjimą nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Draudimo išmokos sumokėjimas atstovui, yra laikomas tinkamu prievolės įvykdymu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010-02-10 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas puspriekabių vilkiko, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. S. (b.l. 84-87). Transporto priemonės savininkas yra atsakovas UAB „Espara“ (b.l. 85). Ieškovas apdraudė automobilio SCANIA R 480, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. 12 2399080), draudimo laikotarpis 2009-09-25-2010-09-24 (b.l. 5). Šio eismo įvykio metu buvo sugadintas H. O. lengvasis automobilis FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 69-79, 89-92). Ieškovas 2010-09-02 raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog 2010-08-19 gavo pranešimą-pretenziją dėl eismo įvykio Vokietijoje, įvykusio 2010-02-10, ir prašydamas per 3 darbo dienas užpildyti pridėtą pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas (b.l. 7).Ieškovas tuo metu galiojusios draudimo sutarties pagrindu atlygino padarytą žalą bei išmokėjo Inter Europe AG, įgaliotai sureguliuoti BTA Lietuva žalą, 1799,96 eurų dydžio draudimo išmoką (b.l. 5, 67, 83). Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti 1242,98 Lt (20 proc. draudiminės išmokos) dėl nepranešimo ieškovui apie įvykusį eismo įvykį (b.l. 8, 21, 24).  

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 str. 1 d. 5 p. nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Įstatymo 22 str.  2 d. nustatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 60. 3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Šių taisyklių 63 punkte nustatyta, jog grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, jog atsakovas neįvykdė pareigos laiku pranešti draudikui apie eismo įvykį, taip pat ir vėliau nevykdė ieškovo 2010-09-02 pranešime ieškovo suformuluoto prašymo  per 3 darbo dienas užpildyti pridėtą pranešimo apie eismo įvykį užsienyje formą, pateikti formoje reikalaujamų dokumentų kopijas bei įvykyje dalyvavusios transporto priemonės nuotraukas. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė taisyklėse nustatytas pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. L., bylos Nr. 3K-3-433/2007). Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė jokių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti draudiką nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise. Nepranešimo apie eismo įvykį ir draudiminio įvykio nesieja ir negali sieti tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys po eismo įvykio suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Reikalavimas pranešti apie įvykį yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (atsakingas draudikas), ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį, todėl tik turėdamas visą ir laiku pateiktą informaciją draudikas gali visapusiškai išnagrinėti aplinkybes ir atitinkamai priimti sprendimą dėl išmokos dydžio, o atitinkamais atvejais ir dėl sumokėtų išmokų susigrąžinimo iš atsakingų už žalos padarymą asmenų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, draudikas apie 2010-02-10 autoįvykį Vokietijoje buvo informuotas 2010-08-19 Inter Europe AG pranešimu ir atitinkamai pridėta medžiaga, kai žala buvo sureguliuota pagal nukentėjusiojo pateiktus įrodymus, nuotraukas. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad atsakovui pranešus apie autoįvykį policijai, neginčijant autoįvykyje dalyvavusio vairuotojo kaltės, atsakovas neturėjo jokios papildomos informacijos, susijusios su eismo įvykiu, apie kurią būtų galėjęs pranešti draudikui, negalima, nes atsakovas neatliko eismo įvykio tyrimo ir galimai negalėjo savalaikiai įvertinti svarbių aplinkybių, kurias atitinkamai laiku apie įvykį sužinojęs būtų galėjęs įvertinti žalą administruojantis draudikas, kaip pvz.: ar nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas būtent šio įvykio metu, ar buvo apgadintos būtent tos automobilio dalys, dėl kurių paskaičiuota žala, ar automobilis iki apgadinimų buvo tokios būklės, kuri buvo vertinama nustatant žalą, ar tinkamai užfiksuotos autoįvykio aplinkybės ir pan., Kita vertus, net jeigu atsakovo nepranešimas apie autoįvykį neturėtų jokios įtakos draudimo išmokos sumokėjimui (taisyklių 60.5. punktas), jis gali turėti esminės reikšmės galutiniam žalos sureguliavimui: laiku pranešus apie draudiminį įvykį draudikas turi galimybę patikrinti, ar neegzistavo Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59 punkte numatytos aplinkybės, kurioms esant atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-18 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje nurodė, jog TPVCAPD teisinių santykių šaltinis yra ir Europos Sąjungos teisė. Į TPVCAPDĮ yra perkeltos penkios direktyvos: direktyva Nr. 72/166/EEB (toliau – Pirmoji direktyva), direktyva Nr. 84/5/EEB (toliau – Antroji direktyva), direktyva Nr. 90/232/EEB (toliau – Trečioji direktyva), direktyva Nr. 2000/26/EB (toliau – Ketvirtoji direktyva), direktyva Nr. 2005/14/EB (toliau – Penktoji direktyva). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, kuria sukodifikavo ankstesniąsias penkias direktyvas. Pirmoji, Antroji, Trečioji, Ketvirtoji ir Penktoji direktyvos panaikintos, o nuorodos į jas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą. Teismai, spręsdami ginčus, nuo šiol turėtų remtis (tiesiogiai ar netiesiogiai) būtent šia naująja direktyva.

              Taigi, atsakovo nurodoma nebegaliojanti  Direktyva Nr. 2000/26/EB yra faktiškai perkelta į Direktyvą 2009/103/EB bei į Lietuvos Respublikos TPVCAPDĮ, todėl pirmos instancijos teisingai konstatavo, kad Inter Europe AG yra tinkamas atstovas, įpareigotas užtikrinti greitą žalos atlyginimą pagal žaliosios kortelės sistemą, ir todėl pripažino, kad ieškovas, pervesdamas draudimo išmoką Inter Europe AG, tinkamai įvykdė savo prievolę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

n u t a r i a:

            Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                              Dalia Kačinskienė

                                                                                                                              Dainius Rinkevičius