Civilinė
byla Nr. 2-1538/2010
Procesinio sprendimo kategorijos 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų
kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Gasiūnienės
teismo
posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB DnB NORD bankas atskirąjį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria
teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų
pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, civilinėje byloje Nr.
B2-2226-343/2010.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
AB DnB NORD bankas 2010
m. balandžio 22 d. padavė skundą. Skunde nurodė, kad nesutinka su 2010 m.
balandžio 8 d. pakartotino kreditorių susirinkimo nutarimais dalyje dėl
administratoriaus ataskaitos tvirtinimo, administravimo išlaidų sąmatos,
lizingo bendrovei priklausančių automobilių pardavimo, todėl prašo juos
pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais. Pirma, nurodė, kad priimti
sprendimai neatitinka bankroto proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kreditorių
interesų apsaugos principų. Antra, pagal CK 2.82 str. 4 d. bankrutuojančios
įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti teismo tvarka pripažinti
negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms,
juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo
principams. Trečia, Lietuvos apeliacinis teismas suformulavo taisyklę, pagal
kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią vertinti
bet kurių kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Ketvirta,
kreditorių susirinkimų nutarimus galima skųsti ir tuo atveju, kai tokių
sprendimų turinys prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo,
sąžiningumo, ekonomiškumo principams ir pan. Penkta, buvo patvirtinta
administratoriaus ataskaita, nors joje yra daugybė neaiškumų, neatitikimų įstatymo
reikalavimams, kurių administratorius nepašalino nei susirinkimo metu, nei po
jo. Administratorius ataskaitoje nurodo, kad 2 155 Lt buvo sumokėti R. N.,
kuris į įmonę buvo priimtas juristu. Jo pareiga buvo įvertinti įmonės sudarytus
sandorius. Tačiau sandoriai buvo sudaromi tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas
ir sandorius sudarinėjo su įmonėmis, susijusiomis su juo. Tokie
administratorius veiksmai akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, pažeidžia
kreditorių teises, todėl darė išvadą, kad nepagrįstai tokiems administratoriaus
veiksmams buvo pritarta. Be to, peržiūrėti sandorius yra administratoriaus
pareiga, o jeigu jis šiam darbui atlikti samdo kitus asmenis, tai ir turėtų
jiems sumokėti iš savo atlyginimo. Nepagrįstai buvo samdomas advokatas ir jam sumokėta
2 950 Lt, nes juristas privalėjo atstovauti įmonę. Administratoriaus nuoroda į
tai, kad juristas neturi patirties parodo administratoriaus veiksmų
nepagrįstumą, nes į darbą buvo galima priimti teisininką, turintį patirties.
Visos transporto išlaidos yra susiję tik su R. N. Manė, kad 60 000 Lt išlaidos
juristui, kurio tinkamumas atlikti tokį darbą yra abejotinas, yra neprotingai
didelės. Kita vertus, tos išlaidos yra nepagrįstos, nes nenurodyta kada ir kur
buvo vykstama įmonės automobiliais, koks buvo tikslas ir koks rezultatas. Be to,
pats administratorius nurodė, kad lizingo sutartys nutrauktos, todėl visiškai
nesuprantami administratoriaus veiksmai mokant už automobilių remontą,
draudimą. Todėl ši išlaidų grupė yra nepagrįsta ir jos kreditorių susirinkimas
neturėjo tvirtinti. Nesutiko su pastato nuoma. Pastatas yra išnuomotas R. K. už
500 Lt per mėnesį, o ji pastatą nuomoja subnuomininkams. Įmonės transportas
pravažiuoja kelis šimtus kilometrų apžiūrėdamas įmonės turtą, o
administratorius net negali nurodyti, kas yra subnuomininkai ir kokias nuomos
kainas jie moka. Todėl šiai ataskaitos daliai kreditorių susirinkimas negalėjo
pritarti. Ataskaitos, kurioje nurodomos išlaidos, nesusijusios su
bankrutuojančios įmonės tikslais, patvirtinimas pažeidžia kreditorių teises ir
interesus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas. Taip
pat kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Buvo
patvirtinta ta pati sąmata kaip ir prieš metus, nevertinant darbo apimčių, kaip
ir kodėl ji buvo naudojama per praėjusius metus. Manė, kad administratorius
nepagrįstai administravimo lėšas naudojo darbo sąnaudoms dengti, transporto
išlaidoms, lizingui, draudimui, teisinių paslaugų apmokėjimui. Duomenų apie
faktinį išlaidų poreikį 2010 metams pateikta nebuvo. Todėl sprendimas
patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą turi būti panaikintas. Kreditorių
susirinkime taip pat buvo priimtas sprendimas surasti potencialų lizinguojamų
automobilių pirkėją. Toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo
normoms, kadangi lizingo sutartys yra nutrauktos, todėl apie jų perrašymą
negali būti kalbos. Antra, bet kokie sprendimai perleisti teises pagal sutartį
yra galimi tik gavus antrosios šalies sutikimą. Trečia, toks sprendimas yra
finansiškai žalingas įmonei, nes šiam turtui išlaikyti buvo išleista 60 000 Lt,
o jį perleisti ketinama už 5 000 Lt ir 3 000 Lt. Tokiu sprendimu vilkinamas
automobilių grąžinimas jų savininkui, didina įmonės išlaidas jų išlaikymui ir
atitinkamai mažina įmonės turtą.
2010 m. birželio 14 d.
nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė AB DnB NORD bankas skundą. Tokį
sprendimą teismas grindė tuo, kad nėra jokių procedūrinių pažeidimų priimant
skundžiamus nutarimus, minėti nutarimai priimti esant kreditorių daugumai ir
šiuos nutarimus naikinti pareiškėjos samprotavimų pagrindu nėra teisinio
pagrindo.
2010 m. birželio 29 d. AB DnB
NORD bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m.
birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2226-343/2010. Atskiruoju skundu
apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
AB DnB NORD banko skundą patenkinti ir pripažinti BUAB „Gertauta“ 2010 m.
balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus 2, 3 ir 5
darbotvarkės klausimais negaliojančiais. Šį prašymą grindžia tokiais
argumentais:
1. AB DnB NORD bankui nebuvo
pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, o tai yra pagrindas skundžiamai teismo
nutarčiai panaikinti.
2. Pirmosios instancijos
teismas formaliai vertino pareiškėjos skunde nurodytus argumentus.
3. Teismas skundžiamoje
nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų
argumentams, kad administratorius bankrutuojančios įmonės teisininku priėmė
dirbti R. N., buvusį bankrutuojančios įmonės vadovą. Pareiškėja minėtus
įrodymus pateikė į BUAB „Gertauta“ bankroto bylą, nes nežinojo, jog jos skundas
bus atskirtas nuo minėtos bankroto bylos.
4. AB DnB NORD bankas argumentą
dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti skunde nurodė ne todėl, kad ginčija
bankrutuojančios įmonės teisę samdyti advokatą (ką nurodė teismas), o kaip
akivaizdų įrodymą, kad įmonėje priimtas dirbti buvęs įmonės vadovas ir, kaip
nurodyta atskirajame skunde, ankstesniais verslo ryšiais susijęs su buvusia
įmonės veikla R. N. nevykdė jokių juristo funkcijų.
5. Pirmosios instancijos
teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja skunde klaidingai nurodė,
jog bankrutuojančios įmonės išlaidos R. N. kaip įmonės juristui sudarė 60 000
Lt. Teismas vertindamas pareiškėjos skundo teiginius nepakankamai įsigilino į
šiuos teiginius ir dėl to padarė minėtą nepagrįstą išvadą.
6. Pirmosios instancijos
teismas nurodė, kad AB DnB NORD bankas nepateikė įrodymų apie BUAB „Gertauta“
priklausančio pastato rinkos kainą. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes
skunde nėra keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo ar nuomos sutarties sąlygų
pakeitimo ir pareiškėjas neturi galimybės pateikti reikalaujamų duomenų. Taigi
teismas, remdamasis nepagrįstomis išvadomis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
skundžiamą nutartį.
7. Pirmosios instancijos
teismas nevertino pareiškėjo argumento, kad administravimo išlaidų sąmata turi
būti grindžiama perspektyviniais duomenimis, o ne anksčiau buvusios sąmatos
skaičiais.
8. Pirmosios instancijos
teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5
darbotvarkės klausimo atmetė nurodydamas argumentus, kurie yra akivaizdžiai
nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms.
2010 m. rugpjūčio 4 d. gautas
BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos
centras“ atsiliepimas į AB DnB NORD bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos
teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2226-343/2010.
Atsiliepimu prašo skundžiama nutartį palikti nepakeistą ir bylą pagal apelianto
atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties
dalyje dėl 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo
Nr. 5 pripažinimo negaliojančiu sustabdyti ir apelianto reikalavimo pripažinti
negaliojančiu 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo
nutarimą Nr. 5 nagrinėjimą išskirti į atskirą bylą. Atsiliepime
administratorius nurodo, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka
faktinių aplinkybių, o teismas visas bylos aplinkybes įvertino tinkamai. Tai
reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Taip pat administratorius nurodė, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama
civilinė byla Nr. 2-2886-605/2010, kurioje priimtas sprendimas turės
prejudicinę reikšmę Lietuvos apeliaciniame teisme sprendžiamam ginčui dėl 2010
m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5, o tai
yra pagrindas atskirti klausimą dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo
nutarimo Nr. 5 į atskirą bylą ir ją stabdyti.
Atskirasis skundas tenkintinas
iš dalies.
Atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos
taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338
str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio
(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1
d.).
2008 m. balandžio 8 d. įvyko
pakartotinis BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime
buvo svarstomi šeši darbotvarkės klausimai, kuriais buvo priimti nutarimai.
Pareiškėjas skundė nutarimų, priimtų dėl 2, 3 ir 5 darbotvarkės klausimų,
teisėtumą ir pagrįstumą bei prašė pirmosios instancijos teismo pripažinti šiuos
nutarimus negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.
Taigi apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d.
nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl nutarimų, priimtų dėl 2,
3 ir 5 darbotvarkės klausimų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl kreditorių susirinkimo
nutarimo Nr. 2
Apeliantas kreditorių
susirinkimo nutarimo nepagrįstumą įrodinėja R. N. netinkamumu dirbti BUAB
„Gertauta“ teisininku, administratoriaus neįvykdytu 2009 m. kovo 27 d. pirmojo
kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriuo administratorius buvo įpareigotas pateikti
informaciją apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini),
subnuomos sutartį.
Iš bylos medžiagos, matyti, kad
R. N. yra buvęs BUAB „Gertauta“ NT projektų vadovas, kad nuo 2008 m. rugpjūčio
11 d. buvo paskirtas laikinai eiti BUAB „Gertauta“ direktoriaus pareigas ir kad
BUAB „Gertauta“ laidavo už R. N. atstovaujamų subjektų įsipareigojimus
tretiesiems asmenims. Šių aplinkybių administratorius neneigia. Kaip pagrįstai
nurodo administratorius, tai nėra teisinės aplinkybės, kurioms esant ĮBĮ ar kitos
teisės normos imperatyviai draustų R. N. dirbti BUAB „Gertauta“ teisininku.
Taip pat apeliantas nenurodo, o byloje nėra nustatyta konkrečių pažeidimų,
kuriuos padarė R. N. Kiti BUAB „Gertauta“ kreditoriai pritarė administratoriaus
pasirinkimui BUAB „Gertauta“ teisininku pasirinkti R. N. ir teisininko darbą
vertina gerai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad
laidavimo sutartys, kuriomis apeliantas grindžia R. N. netinkamumą dirbti BUAB
„Gertauta“ teisininku, nes yra galimas interesų konfliktas, teismo nutartimis
yra pripažintos teisėtomis (Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. B2-404-343/2009, Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje 2-383/2009, Lietuvos Aukščiausiojo
teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2009). Šios
faktinės aplinkybės lemia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. N. yra
netinkamas eiti BUAB „Gertauta“ teisininko pareigas.
Abi šalys neneigia aplinkybės,
kad 2009 m. kovo 27 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu BUAB „Gertauta“
bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti informaciją apie
nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuomos sutartį.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2009 m. balandžio 22
d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtasis kreditorių susirinkimo nutarimas
buvo pripažintas negaliojančiu. Tai reiškia, kad administratoriui nebeliko
pareigos pateikti informacijos apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini),
subnuomos sutartį. Net jei administratoriui būtų išlikusi minėtoji pareiga,
subnuomininko asmuo, nuomininkės ir subnuomininko teisiniai santykiai neturėtų
teisinės reikšmės, nes tarp BUAB „Gertauta“ ir R. K. yra sudaryta ir
nenutraukta teisėta nuomos sutartis. Šios aplinkybės lemia, kad nėr pagrindo
daryti išvadą, kad BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius nevykdė 2009 m.
kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu jam priskirtos pareigos.
Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
pagrįstai atmetė apelianto skundo dalį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr.
2.
Dėl kreditorių susirinkimo
nutarimo Nr. 3
Bankroto administratorius
pateikė kreditoriams tvirtinti BUAB „Gertauta“ administravimo išlaidų sąmatos
projektą, kuri yra analogiška 2008 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo
nutartimi ir 2009 m. balandžio 14 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo
nutarimu patvirtintajai administravimo išlaidų sąmatai. Kreditorių susirinkimas
nutarimu Nr. 3 administravimo išlaidų sąmatą patvirtino.
Iš bylos medžiagos matyti, kad
bankroto administratorius pateikė analogišką administravimo išlaidų sąmatą,
nes, tvirtinant šią sąmatą, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios iš
esmės keistų BUAB „Gertauta“ bankroto proceso eigą. Tokiai sąmatai kreditoriai
pritarė ir, kaip teisingai nurodė administratorius, išreiškė nuoseklią, tęstinę
kreditorių daugumos valią. Ši aplinkybė lemia, kad pateiktą analogišką
ankstesnėms administravimo išlaidų sąmatoms sąmatą galima vertinti kaip grįstą
perspektyviniais duomenimis. Taigi apelianto argumentas, kad kreditorių
susirinkimo nutarimu Nr. 3 buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nėra
grįsta perspektyviais duomenimis, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kas
išdėstyta, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo
skundžiamos nutarties dalį, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl
kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3.
Dėl kreditorių susirinkimo
nutarimo Nr. 5
CK 6.567 str. 1 d. nuostatos numato,
kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas)
įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo
gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti
verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje
numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis
nenumato ko kita.
ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. nuostatos
numato, kad yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki
bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų
privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo
tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.
Nagrinėjamoje
byloje tarp UAB „DnB NORD lizingo“ ir BUAB „Gertauta“ buvo sudarytos dvi
lizingo sutartys (Nr. 2007/06-LTN283 ir 2007/02-LTN44). Iš CK 6.567 str. 1 d.
nuostatų matyti, kad lizingas yra finansinė nuoma t. y. finansinė prievolė.
Kaip minėta, po bankroto bylos iškėlimo yra draudžiama vykdyti visas finansines
prievoles ir yra nutraukiamas netesybų, palūkanų ir kt. sumų skaičiavimas. Tai
lemia, kad 2008 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus
bankroto bylą BUAB „Gertauta“, BUAB „Gertauta“ neturėjo pareigos mokėti pagal
sudarytas lizingo sutartis tarp UAB „DnB NORD lizingas“, o UAB „DnB NORD
lizingas“ turėjo nutraukti ĮBĮ numatytų sumų pagal lizingo sutartis
skaičiavimą. Sustojus lizingo sutarčių vykdymui, BUAB „Gertauta“ turėjo
perduoti lizingo sutarčių dalykus perduoti teisėtam jų savininkui pagal įstatymą
t. y. UAB „DnB NORD lizingas“, o dėl likusių nesumokėtų skolų UAB „DnB NORD
lizingas“ turėjo kreiptis su kreditoriniu reikalavimu į BUAB „Gertauta“
bankroto administratorių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors BUAB
„Gertauta“ turėjo pareigą perduoti lizingo dalykus lizingo davėjui, tačiau to
nepadarė ir lizingo dalykų likimą sprendė kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 5.
Tai lemia, kad kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 turėtų būti pripažintinas
negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto skundo
dalį dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5.
Kiti
atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės
reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,
Teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio
14 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m.
birželio 14 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas AB DnB NORD bankas skundas
dėl kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 5 pripažinimo negaliojančiu.
Kitą Kauno apygardos teismo 2010 m.
birželio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai:
Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas
Vytas Milius