Civilinė byla Nr. 2S-250-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02039-2021-

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.4; 3.3.2.5.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-29811-490/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams antstoliui N. A., antstolei V. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 13 d. buvo gautas A. B. ieškinys, kuriuo prašoma:

(i)                      pripažinti neteisėtais antstolių V. P. ir N. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 sausio 7 d. raštus ir patvarkymus bei juos panaikinti;

(ii)                      pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo A. B. banko Swedbank, AB, sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnis; 

(iii)                      priteisti iš Lietuvos Respublikos padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą.

3.       Teismas sprendė, kad ieškovas nors ir pavadino pateiktą procesinį dokumentą „ieškiniu“, tačiau iš pateikto dokumento turinio ir reikalavimų akivaizdu, jog A. B. skundžia antstolių V. P. ir N. A. veiksmus. Todėl, pasak teismo, tai, kad jis kreipėsi į teismą, nepasinaudojęs privaloma išankstine skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, sudaro pagrindą atsisakyti priimti pateiktą procesinį dokumentą.

4.       Teismas nematė pagrindo priimti A. B. ieškinį ir dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais atstovo Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus bei priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, padarytą žalą. Teismas šiame kontekste pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 29 straipsniu, tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Todėl ieškovo ieškinys dėl reikalavimų, reiškiamų Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios adresas Gedimino pr. 30-1, Vilniuje, yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui

III.                      Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu A. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.         Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką šiai bylai aktualiu teismingumo klausimu, t. y., kad ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla yra teisminga;

6.2.         Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškinys yra reiškiamas dėl antstolių veiksmų. Ieškovas akcentuoja, kad tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas yra dėl žalos, padarytos neteisėtais antstolių ir teisėjų veiksmais, atlyginimo;

6.3.         Pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, yra šališka.

6.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

8.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1421-480/2021, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1224-1120/2021. Ir, nors apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nereiškia prašymo dėl šių dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šiais dokumentais grindžiami atskirojo skundo argumentai, sprendžia, jog apeliantas pageidauja jų priėmimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsakovo teikiami rašytiniai duomenys yra iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ prieinama informacija, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti pats. Todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima apelianto naujai pateiktų įrodymų.

Dėl teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, šališkumo

10.       Apeliantas tvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmė šališka teisėja J. D., kadangi ji yra nagrinėjusi kitą civilinę bylą (Nr. e2-482-490/2018), kurioje viena iš šalių buvo A. B., ir kurios neteisėtais veiksmais, be kita ko, yra grindžiamas ieškinys nagrinėjamoje byloje.

11.       Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 12 straipsniai). Tačiau sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92). Įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos suinteresuotas asmuo vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. EŽTT 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 54- 611/2018).

12.       Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008), asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Tuo tarpu apeliantas A. B. jokių konkrečių tam prieštaraujančių įrodymų nagrinėjamu atveju nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovė Lietuvos Respublika bylose prieš A. B. neteisėtai riboja jo teisę gintis nuo jam pareikštų reikalavimų ir tai, neva, patvirtina „23 05 2018 sprendimas, 24 10 2019 nutartis, 30 01 2020 nutartis civ. byloje Nr. e2-482-490/2018“, nesudarė teisėjai J. D. pagrindo spręsti, jog egzistuoja nusišalinimo pagrindai, numatyti CPK 65–66 straipsniuose. Tuo tarpu paaiškėjus tokiems pagrindams, nušalinimo klausimas galės būti sprendžiamas CPK 68 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl ginčo esmės

13.       Nustatyta, kad A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, pareikšdamas tris reikalavimus, t. y. panaikinti antstolių raštus ir patvarkymus, pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus bei priteisti žalos atlyginimą. Apylinkės teismas pirmąjį ieškovo reikalavimą laikė skundu dėl antstolių veiksmų, o, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra pasinaudojęs privaloma išankstine skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, šį reikalavimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Tuo tarpu kitus du reikalavimus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingus Kauno apylinkės teismui. Apeliantas tvirtina, kad jis pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais antstolių ir teisėjų veiksmais, atlyginimo, kuris gali ir turi būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

14.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pirmasis ieškovo reikalavimas, neabejotina, yra dėl antstolių veiksmų, ir šiam reikalavimui yra taikoma, ieškovui ne kartą jau išaiškinta (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2S-674-259/2021, Nr. 2S-1617-343/2020 ir kt.), išankstinė skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarka, numatyta CPK 510 straipsnyje. Kadangi ieškovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis tokia tvarka yra pasinaudojęs, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai A. B. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos).

15.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kitus du ieškovo reikalavimus, kaip neteismingus Kauno apylinkės teismui. Nėra ginčo, kad CPK 29 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios teritorinio teismingumo taisyklės, pagal kurias, tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę. Tačiau CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Viena iš tokių bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės išimčių – ieškiniai dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, kurie gali būti pareiškiami pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

16.       Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio, ieškiniu yra prašoma priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 25,12 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad žala jam buvo padaryta tiek antstolių, tiek teismų veiksmais, t. y. antstoliai neteisėtai nurašė pinigines lėšas iš ieškovo sąskaitos, o teismai atsisakė priimti ieškovo skundus bei pripažinti neteisėtais antstolių veiksmus. Todėl, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas savo reikalavimus, be kita ko, grindžia ir neteisėtais teismų veiksmais civilinėse bylose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui gyvenant Jonavoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui (Jonavos rūmams). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškinys dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo šiuo atveju gali būti pareikštas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata, t. y. tiek pagal ieškovo gyvenamąją vietą, tiek pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę. Dėl to, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. pagal atsakovės ar ją atstovaujančių institucijų buveinę, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi, skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina.

17.       Šiame kontekste pažymėtina, kad analogiškos nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1224-1120/2021, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartyje išaiškindamas, kad A. B. dėl tų pačių (identiškų) reikalavimų, kurie yra pareikšti ir nagrinėjamu atveju, turi teisę reikšti ieškinį tiek pagal jo gyvenamąją vietą, tiek pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį kaip neteismingą, kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, nesprendė. Todėl panaikinus skundžiamą nutartį dalyje dėl antrojo ir trečiojo ieškinio reikalavimų priėmimo, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti iš dalies ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą dalyje ieškinio antrojo ir trečiojo reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas