Civilinė byla Nr. 2-1924-1080/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27986-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.6.39.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 20 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, 

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, 

dalyvaujant ieškovės atstovams D. G. ir advokatui Girdučiui Vainiui,

atsakovės atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

trečiojo asmens atstovei A. A.,

liudytojoms R. K. ir S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pro Arte LT“ ieškinį atsakovei M. B. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo Aviakompanija Aeroflot, atstovaujamas UAB „Amadeus Lietuva“, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašo išnagrinėti ginčą iš esmės, pripažįstant, kad atsakovės M. B., reikalavimas ieškovei UAB „Pro Arte LT“ dėl 585 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas; priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškovės biure 2019-05-10 apsilankė atsakovė kartu su Č. T.. Jie įsigijo skrydžio bilietus su oro vežėjus „Aeroflot“ maršrutu Vilnius - Puketas  -Vilnius nuo 2020-01-12 iki 2020-01-26. Lėktuvo įsigijimo sąlygos  žodžiu ir klientams buvo paaiškinta, kad bilietai yra negrąžinami, tačiau bilietai gali būti keičiami už keitimo mokestį. Vieno bilieto kaina – 585 Eur, įskaitant ieškovės aptarnavimo mokestį. Ieškovei už dviejų bilietų įsigijimą buvo atliktas 1170 Eur apmokėjimas kreditine kortele. Po to, kai atsakovė įsigijo skrydžius, ji telefonu kreipėsi į ieškovę dėl viešbučio pasiūlymo. Ieškovė elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė viešbučių pasiūlymus. Atsakovė 2019-05-13 pasirinko viešbutį su sumokėjo avansą pavedimu – 298 Eur. Nuo to laiko nei atsakovė, nei Č. T. biure nesilankė. Atsakovė 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieškovę ir pranešė, kad jos bendrakeleivis Č. T. mirė.  Ieškovė persiuntė oro vežėjui mirties liudijimą, prašydama lėktuvo bilieto pinigų grąžinimo. Oro vežėjas atmetė ieškovės prašymą, kadangi mirties liudijime buvo nurodyta klaidinga mirties data. Vėliau pateikus naują mirties liudijimą, ieškovei ne kartą teko skambinti oro vežėjui ir prašyti peržiūrėti prašymą dėl bilieto pinigų grąžinimo. Galiausiai pinigai už Č. T. bilietą buvo grąžinti atsakovei. Ieškovė grąžino atsakovei 298 Eur avansą, kurį atsakovė buvo sumokėjusi už viešbutį. Atsakovė reikalauja grąžinti 585 Eur už jos sumokėtą lėktuvo bilietą. Ieškovė paaiškino atsakovei, jog tai neįmanoma, nes oro vežėjas tokį atsakovės prašymą atmetė, remdamasis Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IATA) taisyklėmis. Pinigai už bilietą galėtų būti grąžinami tik sutuoktiniui, artimam šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju atsakovės šeimos ryšiai ieškovei buvo klaidingai apibrėžti. Atsakovė savo rašte pati įvardija velionį Č. T. pakeleiviu. Tokiu atveju oro vežėjas grąžina tik nedidelę dalį kainos, kurią sudaro kai kurie oro mokesčiai, iš viso 49,44 Eur. Ieškovė pasiūlė atsakovei grąžinti savo aptarnavimo mokestį , kuris sudaro 21,56 Eur. Bendra suma, kurią ieškovė pasiūlė grąžinti atsakovei, yra 71 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTATK) 2020 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimą grąžinti atsakovei pinigus už vartotojos vardu išduotus lėktuvo bilietus (585 Eur), vartotojai nepasinaudojus minėtais bilietais. Gavus atsakovės prašymą dėl sumokėtų pinigų už lėktuvo bilietus į Tailandą grąžinimo, VVTAT 2020-02-05 raštu informavo ieškovę apie pradėtą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą ir įpareigojo pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, susijusių su atsakovės įgytais bilietais. VVTAT gavo ieškovės atsakymą dėl ieškovės prašymo, kuriame ieškovė išsamiai išdėstė visas faktines aplinkybes. VVTAT pateikė atsakovei susipažinti ieškovės atsakymą ir prašė pateikti paaiškinimus. Atsakovė pateikė paaiškinimus, todėl VVTAT 2020-04-23 raštu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti atsakovei savo siūlymus dėl ginčo sprendimo taikiu būdu ir gauta atsakovės atsakymą siųsti Komisijai, tačiau ieškovė atsakymo neteikė.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovė teikdama prašymą VVTAT dėl sumokėtų pinigų už lėktuvo bilietus grąžinimo įrodinėjo, kad ieškovė jos neinformavo apie pinigų grąžinimo sąlygas neįvykus kelionei. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kelionė, į kurią atsakovė ketino vykti, įvyko, t.y. nebuvo nei atšaukta, nei pakeista jos data. Atsakovė atsisakė skrydžio dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendrakeleivio Č. T. mirties. Pažymi, kad prieš įsigydami bilietus atsakovė ir jos bendrakeleivis žodžiu buvo supažindinti su pinigų grąžinimo sąlygomis. Ieškovė aiškiai nurodė, kad patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami. Tačiau yra galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį. Tik atšaukus ar atidėjus skrydį oro vežėjas pagal Europos Parlamento ir Tarybos (EB) reglamento 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatas privalo keleiviui pasiūlyti tam tikras skrydžio alternatyvas arba grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus. Savanoriškas atsisakymas skristi po to, kai skrydžio užsakymas yra patvirtintas ir pinigai už bilietą sumokėti, yra negalimas. Šiuo atveju nei dėl ieškovės, nei dėl oro vežėjo kaltės atsakovė neišskrido į įsigytą kelionę. Pažymi, kad atsakovė teikdama VVTAT prašymą dėl pinigų už bilietą grąžinimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopiją. Tačiau atsakovė pateikė tik savo bilietą, nors iš ieškovės buvo įsigyti du bilietai vienu mokėjimu, t.y. ir atsakovės, ir su ja turėjusio skristi asmens. Tokiu atveju atsakovė turėjo pateikti ne du, o penkis lapus, t.y. dviejų bilietų skrydžių išklotines ir standartines bilieto keitimo ir grąžinimo taisykles. Būtent su šiomis taisyklėmis atsakovės ir su ja turėjęs vykti asmuo buvo išsamiai supažindinti žodžiu. Atsakovė siekdama pinigų susigrąžinimo, VVTAT pateikė nepilnus bilietus, todėl Komisija ir padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė su bilietų įsigijimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. Ieškovė ilgametę patirtį turinti bendrovė, todėl, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, visada bilietų pirkėją supažindina su bilietų įsigijimo, keitimo sąlygomis, prieš įsigyjant bilietus. Po bilietų įsigijimo, pirkėjai dar kartą su sąlygomis yra supažindinami, kadangi su kartu su bilietų skrydžių išklotinėmis būna ir standartinės bilieto keitimo ir grąžinimo taisyklės. Taigi atsakovė neabejotinai žinojo, kad bilietai yra negrąžinami.

4.       Ieškovė pabrėžia, kad VVTAT dėl atsakovės prašymo kreipėsi į ieškovę informuodama apie pradėtą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą ir tuo metu buvo akcentuotas organizuotos kelionės sutarties sudarymo klausimas, kadangi tai buvo pagrindinis atsakovės argumentas. Ieškovė atsakovė, kad klientai įsigijo ekonominės klasės skrydžio bilietus, kaip atskirą paslaugą, t.y. dar neišsirinkę viešbučio, tokiu atveju nėra prievolės sudaryti sutartį. Komisija su šiuo argumentu sutiko. Ieškovė siūlė grąžinti 71 Eur. Tuo visa komunikacija su VVTAT specialistais ir baigėsi. Prasidėjus karantino laikotarpiui visi ieškovės darbuotojai buvo išleisti į prastovas. Ieškovė būdama prastovoje nepamatė VVTAT 2020-04-23 elektroninio laiško. Ieškovė tikėjosi, kad iš VVTAT korespondenciją gaus savo asmeniniu elektroniniu paštu arba telefonu, kadangi iki tol taip buvo bendraujama ir šie kontaktiniai duomenys VVTAT buvo žinomi. Visas Komisijos Nutarimas paremtas, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie bilieto grąžinimo sąlygas, tačiau tuo klausimu ieškove net nebuvo apklausta, dėl ko būdama prastovose ieškovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl bilietų grąžinimo. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas ir pagalbą atsakovei dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos.

5.       Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmeti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodo, kad patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, skiriasi ir prieštarauja pačios ieškovės pozicijai, kuri buvo pateikta VVTAT tarnyboje. Į bylą pateikti įrodymai, kurie galimai buvo sukurti teikiant šį ieškinį teismui ir kurie nebuvo teikiami ginčą nagrinėjant VVTAT tarnyboje. Ieškinio faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ieškovė UAB ,,Pro Arte LT“ savo 2020-02-18 atsakyme VVTAT tarnybai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog lėktuvo bilietų sąlygos su M. B. ir Č. T. buvo aptartos žodžiu. Šiuos teiginius atsakovė VVTAT tarnybai nuosekliai neigė. Atsakovės teigimu, kad ieškovė elgiasi labai nesąžiningai ir galimai teismui pateikė naują atspausdintą nepasirašytą ir be įteikimo patvirtinimo surašytą skrydžio sąlygų lapą, apie kurį VVTAT tarnyboje nebuvo net kalbos. Atsakovė VVTAT nepateikė, jokio lapo su bilietų įsigijimo sąlygomis, kadangi tokio lapo iš ieškovės niekada nebuvo gavusi. Atsakovė pateikė tik tai ką turėjo, būtent skrydžio bilietų kopijas. Jeigu atsakovei būtų buvę įteiktos tokios bilietų įsigijimo sąlygos dėl bilieto grąžinimo ar bilieto keitimo, ji suprastų, kad jai nėra galimybės susigrąžinti 585,00 Eur sumos. Priešingai, kadangi atsakovei nebuvo tinkamai paaiškinta, kad atšaukus skrydį, jai pinigai nebus grąžinami, atsakovė ir kreipėsi į UAB ,,Pro Arte LT“, o vėliau į VVTAT tarnybą, tam kad 585,00 Eur suma atsakovei būtų grąžinta. Neįtikėtina ir tai, jog UAB ,,Pro Arte LT“ nurodo, kad atsakovė neva klaidino VVTAT tarnybą, kadangi nepateikė visų reikiamų dokumentų, tai yra vadinamojo 5 lapo su bilietų įsigijimo sąlygomis. Atsakovei visiškai nesuprantama, kas pačiai ieškovei trukdė pateikti tiek lėktuvų bilietus tiek 5-ąjį lapą su bilieto įsigijimo sąlygomis su pačios ruoštu 2020-02-18 atsakymu VVTAT tarnybai. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė tokią pareigą nepagrįstai perkelia atsakovei, nors ne atsakovė įrodinėja, kad jai bilieto įsigijimo sąlygos buvo paaiškintos raštu. Atsakovė pažymi, kad visiškai nesuprantamas ir ieškovės pozicijos pakeitimas, teismui pateikus patikslintą ieškinį. Ginčą nagrinėjant VVTAT tarnyboje, pati ieškovė nurodė, kad lėktuvo bilietų sąlygos buvo aptartos žodžiu ir klientams buvo paaiškinta, kad bilietai yra negrąžinami, tačiau keičiami už keitimo mokestį. Nėra suprantama, kodėl ieškovė nepatvirtino VVTAT tarnybai, kad tokios sąlygos yra paaiškintos ir raštu. Atsakovės nuomone, UAB ,,Pro Arte LT“ tokio dokumento VVTAT tarnybai neteikė ir netvirtino, kad atsakovei sąlygos buvo paaiškintos raštu, paprasčiausiai todėl, kad pati ieškovė nežinojo, jog ji tai privalo padaryti. Akivaizdu, kad skydžių sąlygas aiškinant raštu, būtina atskleisti visas esmines sąlygas, tame tarpe ir apie tai kad pinigai už skrydį nebus grąžinti, o tai stipriai sumažintų galimybes ieškovei pardavinėti bilietus klientams. Aiškinant sąlygas žodžiu, gi nebūtina atskleisti visko, kadangi niekur nefiksuojama kiek tarpininkas apskritai klientui atskleidė informacijos apie skrydį. Dokumentų įrodančių, jog bilietų sąlygos buvo aptartos raštu, ieškovė nepateikė. Taigi toliau seka, jog UAB ,,Pro Arte LT“ gauna VVTAT tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 10E-1905, perskaito, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kad UAB ,,Pro Arte LT“ išaiškino klientams lėktuvo bilietų sąlygas ir staiga Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-33827-1080/2020 toks dokumentas atsiranda. Negana to, ieškovė dar nurodo, kad neva tokio dokumento VVTAT tarnybai nepateikė pati atsakovė. Atsakovei tokie UAB ,,Pro Arte LT“ veiksmai ne tik teisiškai, bet ir logiškai nesuprantami. Atsakovės nuomone, toks dokumentas „Bilietų įsigijimo sąlygos“ tiesiog buvo sukurtas, surašytas, atspausdintas ir prisegtas prie skydžių bilietų, perskaičius skundžiamą VVTAT tarnybos nutarimą. VVTAT tarnybai nagrinėjant ginčą nebuvo net kalbos apie kažkokias atspausdintas bilietų įsigijimo sąlygas, tokios kalbos nebuvo, kadangi pati ieškovė tvirtino, kad bilietų įsigijimo sąlygos M. B. ir Č. T. buvo paaiškintos tik žodžiu. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovė jau tvirtina, kad tokios sąlygos buvo įtvirtintos raštu ir įteiktos klientams. Atsakovės nuomone, tai ieškovės akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis. Galų gale, ieškovė pateikdama teismui skrydžio bilietus ir atspausdintas bilietų įsigijimo sąlygas, nepateikia nei įrodymų, jog jos buvo įteiktos, nei kad buvo siųstos elektroniniu ar registruotu paštu. Visiškai nepateikta įrodymų, kad tokį dokumentą M. B. iš ieškovės gavo. Todėl tokie ieškovės UAB ,,Pro Arte LT“ argumentai ir pridėti įrodymai turi būti atmesti, kaip visiškai neįrodyti. Atsakovė visiškai sutinka su VVTAT tarnybos nutarime nurodytu teisiniu reglamentavimu kad Taisyklių 9 punktas nustato, jog bilieto rezervavimo metu oro vežėjas, kelionių organizatorius ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Keleiviui prieš įsigyjant bilietą turi būti raštu ar elektroninėje laikmenoje pateikiamos pagrindinės vežimo sąlygos.

7.       Išvada byloje teikianti institucija Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad Tarnyba palaiko 2020-09-04 nutarime Nr. 10E-1905 „Dėl M. B. prašymo“ išdėstytą poziciją.

8.       Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės darbuotoja, dirba pardavėja, vadybininke. Paaiškino, kad ofisas nedidelis, ji sėdi pačiame priekyje, stebėjo klientus, kurie atėjo. Klientai užėjo ir paprašė susitikti su Skirmante ir užėjo kalbėti su ja, ilgai sėdėjo ir nusprendė pirkti bilietus, Skirmantė viską išaiškino, pateikė sąlygas, bilietų taisykles. Parodė, kad visada prie bilietų prideda bilietų įsigijimo sąlygas, pakartoja po kelis kartus, nes tai svarbus dalykas. Klientui pasiūlo kelionę, kai sutinka, tada prieš parduodant pasako, jog ekonominės klasės bilietai yra negrąžinami. Paaiškina bilietų keitimo taisykles ir kai viską išaiškina, klientui sutinkant, tuomet bilietas spausdina ir užtvirtina sandorį. Paliudijo, kad atspausdina bilietų išklotinę ir taisykles. Pasitaiko klientų, kuriems reikia paaiškinti apie tai, kad ekonominės klasės bilietai yra negrąžinami. Nurodė, kad pokalbyje nedalyvavo, ofisas nedidelis, pertvara stiklinė ir girdėjo kaip Skirmantė kalbėjo bei matė, kai spausdino bilietų išklotines.

9.       Liudytoja S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės darbuotoja, dirba pardavimo vadove. Parodė, kad atsakovė kartu su draugu į ją, prašydami padėti įsigyti bilietus į Tailandą, buvo pasirinktas pigiausias variantas. Viskas buvo aptarta, skrydžio jungtis, visos aplinkybės, ilgai bendravo, po to bilietai buvo atspausdinti, apmokėta kortele. Nurodė, kad viskas detaliai žodžiu aptarta ir taisyklės pridėtos prie skrydžio bilieto ir suprato, kad čia didžiausia diskusija. Pagrindinis aptarimas vyko žodžiu, bendrauta apie 1 valandą ir tik apie skrydį, diskutuojama apie taisykles. Taisyklės buvo surašytos lietuvių kalba, į jas sudėti pagrindiniai punktai. Atsakovė galėjo pasikeisti bilietus, datą, kryptį, jai buvo siūlyti kiti variantai. Bilietas yra negrąžinamas, nes tai yra pigiausias ekonominės klasės bilietas. Atsakovė suprato, jog perka pigiausią variantą ir kad bilietas negrąžinamas, nėra galimybių, kad atsakovė būtų nesupratusi. Nurodė, kad susidarė įspūdis, jog atsakovė tikrai buvo keliavusi, tai suprato iš jos socialinės erdvės, iš klausimų pobūdžio apie keliavimą kruiziniu laivu. Paaiškino, kad sąlygas įdėjo į voką.

10.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

11.       Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio paaiškino, kad atsakovės biliete nurodyta ekonominė klasė, pačiame bilieto gale buvo nurodyta check my trip‘ą, todėl detali informacija atsakovei buvo pateikta nuorodoje. Paaiškino, kad bilieto kainos sudėtinės dalys - 200 Eur kaina, kuro mokestis 314 Eur ir likę oro uosto mokesčiai 49,44 Eur ir šio bilieto atveju grąžinami tik oro uosto mokesčiai, kai keleivis neskrenda. Nurodė, kad keleivis renka check my trip į paieškos lauką google ir tada jis pagal savo pavardę ir užsakymo numerį gali pasitikrinti sąlygas. Kiekviena avia kompanija turi savo taisykles, patys pigiausi bilietai niekada negrąžinami arba grąžinami su labai retomis išimtimis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas.

12.       Nustatyta, kad atsakovė ir Č. T. 2019-05-10 įsigijo lėktuvo bilietus į Tailandą. Kelionės laikotarpis nuo 2020-01-12 iki 2020-01-26. Atsakovė už įsigytus bilietus ieškovei sumokėjo 1170 Eur, įskaitant ieškovės aptarnavimo mokestį (b.l. 10-12, 15-18). Vėliau atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl viešbučio pasiūlymo. Atsakovė 2019-05-13 pasirinko viešbutį ir sumokėjo avansą – 298 Eur (b.l. 10-11,14). Č. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama grąžinti už bilietus sumokėtus pinigus. Ieškovė atsakovei 2019-12-09 grąžino už mirusio bendrakeleivio lėktuvo bilietus sumokėtus 585 Eur ir atsakovės sumokėtą 298 Eur avansą už apgyvendinimą viešbutyje, o 585 Eur  už atsakovės lėktuvo bilietą grąžinti atsisakė (b.l. 56, 59). Ieškovė sutiko atsakovei grąžinti už atsakovės nepanaudotus lėktuvo bilietus oro uosto mokesčius 49,44 Eur ir 21,56 Eur aptarnavimo mokestį, iš viso 71 Eur. Atsakovė 2020-01-21 kreipėsi į VVTAT su prašymu grąžinti sumokėtus pinigus už lėktuvo bilietus į Tailandą – 585 Eur. VVTAT Komisija 2020-09-04 nutarimu Nr. 10E-1905 „Dėl M. B. prašymo“ (toliau – Nutarimas) tenkino atsakovės reikalavimą grąžinti pinigus už vartotojos vardu išduotus lėktuvo bilietus (585 Eur), vartotojai nepasinaudojus minėtais bilietais; įpareigojo ieškovę vykdyti VVTAT nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. VVTAT Nutarime konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, kuri kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. VVTAT padarė išvada, kad ieškovė neįvykdė teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų – prieš bilietų apmokėjimą raštu ar kitoje patvarioje laikmenoje nepateikė vartotojai informacijos apie jos pageidaujamų įsigyti lėktuvo bilietų pagrindines bilietų tarifo sąlygas (bilietai grąžinami ar ne, keičiami, ar ne, būtinąsias grąžinimo ar keitimo sąlygas), ir tokiu būdu pažeidė vartotojos teisę susipažinti su šiomis sąlygomis. Ieškovė nesutikdama su VVTAT nutarime padarytomis išvadomis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo ginčą išnagrinėti iš esmės – pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti 585 Eur patirtą žalą yra nepagrįstas.

13.       Ieškovė iš esmės savo ieškinį grindžia tuo, kad prieš įsigydami bilietus atsakovė ir jos Č. T. žodžiu buvo supažindinti su pinigų grąžinimo sąlygomis ir aiškiai nurodė, kad patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami, bet yra galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį. Pažymi, kad nei dėl ieškovės, nei dėl oro vežėjo kaltės atsakovė neišskrido į įsigytą kelionę, todėl pareigos grąžinti nurodytą sumą ieškovė neturi.

14.       Nustatyta, kad ieškovė oro transporto paslaugų sferoje veikia kaip vežėjų ir jų klientų tarpininkas. Ieškovė teikia mokamas paslaugos – inter alia, atsiskaitymo už klientų perkamas paslaugas organizavimas, bilietų išdavimas ir keitimas, informacijos apie skrydžius teikimas. Nustatyta, kad atsakovė tarpininkaujant ieškovei, įsigijo du bilietus (atsakovės ir Č. T. vardu) skrydžiui į Tailandą. Vėliau atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl pinigų grąžinimo ir ieškovei grąžinus tik už mirusį bendrakeleivį sumokėtus pinigus už lėktuvo bilietą ir už apgyvendinimą viešbutyje, ginčas kilo dėl atsisakymo atsakovei grąžinti 585 Eur už jos lėktuvo bilietą.

15.       Kaip teisingai nurodė VVTAT savo Nutarime, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią bilietų pardavėja – ieškovė įsipareigojo pagal vartotojos – atsakovės užsakymą suteikti jai tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t.y. tinkamai rezervuoti, įforminti ir parduoti bilietus jos pageidaujamu maršrutu, suteikti išsamią, visapusišką ir teisingą informaciją, be to, tarpininkauti sprendžiant klausimus su oro vežėju, o vartotoja (atsakovė) už šias tarpininkavimo paslaugas įsipareigojo sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Kadangi vartotoja yra fizinis asmuo, kuris sudarė sutartį savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o ieškovė paslaugų teikėja yra verslininkas, juridinis asmuo, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis).

16.       Sutarties vykdymo principus reglamentuojančiose CK nuostatose įtvirtinta, kad šalys privalo  vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Pagal 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; jeigu teikiamos paslaugos yra viešos arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

17.       Keleivių, jų bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais sąlygos bei tvarka, oro vežėjų ir bilietų pardavėjų pareigos, teisės bei atsakomybė reglamentuojami 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 1 punkte (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis šių Taisyklių 2 punktu, jų nuostatos privalomos, inter alia, visiems bilietų pardavėjams. Bilietų pardavėjas apibrėžiamas kaip oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar kelionių organizatorius ir kuris tarpininkauja, kad būtų sudaryta keleivio vežimo sutartis dėl atskiro ar į organizuotą turistinę kelionę įeinančio skrydžio (Taisyklių 3 punktas). Pagrindinės vežimo sąlygos, be kitų, apima pagrindines bilieto tarifo sąlygas (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinos grąžinimo ir keitimo sąlygos; Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, jog keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis; keleiviui turi būti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje pranešamos pagrindinės vežimo sąlygos, kurios turi būti įteikiamos keleiviui prieš įsigyjant bilietą; jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis; prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams. Pagal Taisyklių 13.1, 13.3 punktus keleivis turi teisę gauti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, nustatytą oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis); bilietų pardavimo vietoje gauti rašytinį pranešimą, kuriame nurodytos pagrindinės vežimo sąlygos.

18.       Taigi pagal šias Civilinio kodekso ir Taisyklių nuostatas ieškovė, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, turėjo pareigą atsakovę – bilietų pirkėją, ieškovei tarpininkaujant sudariusią vežimo sutartį atsakovės ir trečiojo asmens (mirusiojo keleivio) naudai su oro vežėju, raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, kurios apima ir bilietų grąžinimo/negrąžinimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo raštu ar kitoje patvarioje laikmenoje supažindinta apie oro vežimo sąlygomis. Remiantis įstatyminiu reglamentavimu atsakovės informavimas žodžiu apie negalimą pinigų grąžinimą už nupirktą bilietą nelaikytinas tinkamu informavimu apie pagrindines vežimo sąlygas kaip tai numato Taisyklių 9 punktas.

19.       Ieškovė teigia, kad atsakovė apie bilietų įsigijimo sąlygas buvo informuota žodžiu ir jai pateikiant kartu su bilietų išklotinėmis ir atskirą lapą „Bilietų įsigijimo sąlygas“, kuriame nurodyta, kad patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą negrąžinami. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad Bilietų įsigijimo sąlygos raštu jai apskritai nebuvo pateiktos. Aplinkybei apie Bilietų įsigijimo sąlygų atsakovei pateikimą pagrįsti ieškovė remiasi liudytojų parodymais, kurios teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovei žodžiu buvo paaiškinta, jog patvirtinus užsakymą, pinigai, sumokėti už bilietą, negrąžinami bei kartu su bilietų išklotinėmis buvo pateiktos ir Bilietų įsigijo sąlygos. Tačiau pastarųjų liudytojų paaiškinimai vertintini kritiškai, kadangi liudytoja R. K., kaip pati nurodė, pokalbyje su klientais nedalyvavo ir negalėjo matyti, ar kartu su bilietų išklotinėmis atsakovei buvo pateiktos Bilietų įsigijimo sąlygos. Nors pastaroji liudytoja teigė, kad ofise girdėjosi tarp ieškovės ir atsakovės bei kito keleivio vykęs pokalbis, tačiau pastarajai aplinkybei patvirtinti byloje nėra jokių kitų duomenų. Tuo tarpu liudytojos S. V. parodymus laiko nepatikimais tuo aspektu, jog liudytoja yra ieškovės darbuotoja, jos paaiškinimai negali būti vertinami esant pakankamai objektyviais dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių bei ji gali būti suinteresuota palankių ieškovei parodymų davimu. Liudytojų posėdžio metu nurodyta įmonės politika, praktika ir kita nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovei raštu pateiktos bilietų grąžinimo sąlygos. Be to, net ir darant prielaidą, kad atsakovei galėjo būti žodžiu aiškinama bilietų įsigijimo sąlygos, nors tokios aplinkybės teismas nenustatė, vis vien nepaneigia aplinkybės, kad atsakovei raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje buvo pateiktos lėktuvo bilietų tarifų sąlygos, kaip tai numato Taisyklių 9 punktas.

20.       Nors ieškovės atstovas teigė, kad įgyti bilietai ir jų įsigijimo sąlygos buvo įdėtos į tam skirtą dėklą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė įrodymų, todėl vien tik ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovė atsakovei pateikė bilietų išklotinės ir prie jų pridėjo Bilietų įsigijimo sąlygų lapą, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie nurodytų sąlygų pateikimą atsakovei. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovė, apie pastarųjų sąlygų lapo atsakovei pateikimą ieškovė nurodė tik gavusi Nutarimą, o teikdama duomenis VVTAT jo neteikė.

21.       Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė teigė, jog atsakovė susipažinti su sąlygomis galėjo nurodyta bilietų išklotinėje nuoroda, tačiau bilietų išklotinėse esanti angliška nuoroda, kad kelionę galima pasitikrinti internete, taip pat nepatvirtina, jog faktiškai atsakovė buvo supažindinta su lėktuvo bilietų tarifų sąlygomis. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu, nurodyta nuoroda nėra aktyvi, kas taip pat leidžia abejoti apie sąlygų pateikimą atsakovei. Be to kaip teisingai nurodyta Nutarime, net ir nesant įrodymų, patvirtinančių, kad vartotojai, prieš lėktuvo bilietų apmokėjimą, žodžiu buvo suteikta informacija apie tai, ar bilietai grąžinami ar ne; keičiami ar ne bei būtinąsias grąžinimo ir keitimo sąlygas, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, pagrindinės vežimo sąlygos keleiviui, kuris bilietą įsigyja kitu būdu, ne elektroninio ryšio priemonės (kaip nagrinėjamu atveju), prieš įsigyjant bilietą privalo būti suteiktos raštu ar prieinamoje elektroninėje laikmenoje.

22.       Taigi oro vežėjų ir jų klientų tarpininkas (verslininkas) – bilietų pardavėjas – privalo užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę, suteikti klientams išsamią ir teisingą informaciją, susijusią su pagrindinėmis vežimo sąlygomis, o šios pareigos neįvykdžius (ar netinkamai ją įvykdžius), prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė nevykdė CK ir Taisyklėse jai nustatytų pareigų raštu ar kitoje patvarioje laikmenoje supažindinti atsakovę su bilietų grąžinimo sąlygomis, todėl būtent jai šiuo atveju kyla atsakomybė.

23.       Ieškovės atstovai ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad visiems žinoma aplinkybė, kad ekonominės klasės bilietai nėra grąžinami. Tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka. CPK 182 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis. Teisės doktrinoje nurodoma, kad visiems žinomais pripažįstami faktai, kuriuos žino: 1) visi žmonės iš savo gyvenimo patirties, t. y. kuriuos žino bet kuris protingas, vidutinio išprusimo žmogus, pavyzdžiui, istoriniai įvykiai, mokslo atradimai, geografinės žinios, metų laikai, dienų skaičius metuose ir t. t.; 2) tam tikri asmenys tam tikroje teritorijoje ir tam tikru laiku, pavyzdžiui, avarija, stichinė nelaimė ir panašiai. Taigi pripažįstamos visiems žinomos aplinkybės, kurios: objektyviai žinomos šalims nagrinėjant bylą ir priimant joje sprendimą; žinomos bylą nagrinėjančiam teismui (Laužikas, E., Mikelėnas, V., Nekrošius, V. Civilinio proceso teisė, I tomas. Vilnius: Justitia, 2003, p. 443–444).

24.       Visuotinai žinomomis aplinkybėmis gali būti pripažįstamos bylos nagrinėjimo metu objektyviai žinomos bylos šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui aplinkybės. Dėl tokių aplinkybių egzistavimo ginčas objektyviai negalimas, tačiau gali būti ginčas dėl jų įvertinimo, kvalifikavimo. Nurodoma, ieškovo aplinkybė, kad ekonominės klasės bilietai nėra grąžinami neatitinka visuotinai žinomai aplinkybei keliamų pirmiau aptartų reikalavimų, nes kai kurios oro kompanijos viešai internete skelbia apie kai kurias sąlygas, kai perkant ekonominės klasės, low fare (pigiausią) bilietą, bilietą su papildomu mokesčiu ir yra galimas bilieto grąžinimas (Wizzair, Norwegian ir kt), todėl paties bilieto kaip ekonominės klasės rūšis negali būti vertinamas kaip visuotinai žinoma šio bilieto negrąžinimo aplinkybė.

25.       Ieškovės atstovas taip pat teigė, kad VVTAT neatskyrė paslaugų, nes dėl bilieto pirkimo sutartis nėra pasirašoma. Tačiau priešingai, iš Nutarimo konstatuojamosios dalies matyti, kad VVTAT teisingai kvalifikavo šalių santykius bei vertindama ginčo šalių veiksmus ir atsakovės reikalavimo pagrįstumą pagrįstai ir teisingai vadovavosi bendrosiomis prievolinius teisinius santykius, Atlygintinių paslaugų teikimo, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Civiliniame kodekse nurodytomis vartojimo santykius ir vartotojo teises reglamentuojančiomis teisės nuostatomis, Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 Dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrosios taisyklėse nurodytomis nuostatomis, bei nurodyta teismų praktika. Pati ieškovė ieškinyje ir teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, kad VVTAT teisinio santykio kvalifikavimo. Priešingai VVTAT aiškiai nurodė, kad keleivio vežimo sutartis yra sudaroma su oro vežėju, o ne su bilietų pardavėju. Minėta, kad su bilietų pardavėju yra sudaroma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, t. y. bilietų pardavėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (kaip jau buvo minėta bilietų pardavėjas įsipareigoja tinkamai rezervuoti, įforminti ir parduoti bilietus klientų pageidaujamais maršrutais bei suteikti išsamią, visapusišką ir teisingą informaciją, susijusią su bilietu), o klientas už šias tarpininkavimo paslaugas įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą. Vien tai, kad nėra ieškovės nurodomos  rašytinės sutarties, nepaneigia jos pareigos Bilietų pirkimo sąlygas klientui pateikti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

26.       Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kai sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindino atsakovę su pagrindinėmis bilieto tarifo sąlygomis (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinos grąžinimo ir keitimo sąlygos), t.y. nesant įrodymų, atleidžiančių ieškovę nuo atsakomybės atsakovės atžvilgiu, ieškovė laikytina atsakinga už atsakovės patirtos turtinės žalos atlyginimą, ką pagrįstai konstatavo ir VVTAT savo Nutarime.

27.       Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

28.       Esant aukščiau išdėstytam, kiti ieškovės ieškinio pagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

29.       Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Įvertinus procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Arte LT“, kodas 303181982, atsakovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Dovilė Sadauskaitė