Civilinė byla Nr. e2A-735-516/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00119-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.3.1.20
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-176-856/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui Ž. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ (toliau – ir bankas) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Ž. K.: 1) 87 280,70 Eur skolą (79 992,04 Eur negrąžinto kredito suma, 120,58 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos sutartinės palūkanos, 7 168,08 Eur delspinigiai); 2) negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (79 992,04 Eur), apskaičiuojamas imant palūkanų keitimo dieną paskelbtą 6 mėnesių trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą EURIBOR, išreikštą metinėmis palūkanomis, ir pridedant 2,5 procentų metinių palūkanų dydžio Swedbank, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų lapkričio 19 d. ir gegužės 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, skaičiuojant nuo skolos paskaičiavimo dienos iki kredito grąžinimo dienos; 3) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir Ž. K. 2018 m. lapkričio 19 d. pasirašė Overdrafto sutartį Nr. 18- 070610-OJ (toliau – ir sutartis), pagal kurią bankas Ž. K. suteikė 80 000 Eur kredito limitą sąskaitoje (overdraftą). Sutartis 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo pakeista pasirašant susitarimą Nr. 18-070610-OJ-1, kuriuo buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas iki 2021 m. balandžio 30 d. Pagal sutartį kredito gavėjas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais turėjo teisę vykdyti atsiskaitymus sąskaitoje nesant pakankamai lėšų, tačiau neviršijant nustatyto limito. Nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki kredito grąžinimo dienos skaičiuojamos palūkanos. Pagal sutartį buvo nustatytos kintamos metinės palūkanos, apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną paskelbtą 6 mėnesių trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą EURIBOR, išreikštą metinėmis palūkanomis ir pridedant 2,5 procentų metinių palūkanų dydžio Swedbank, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų lapkričio 19 d. ir gegužės 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį. Taip pat pagal sutarties bendrosios dalies 1.23 punktą kredito gavėjas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais turėjo mokėti įsipareigojimo mokestį, kuris buvo skaičiuojamas nuo nepaimtos kredito sumos. Ž. K. po sutarties pasirašymo pradėjo naudotis kredito limitu. Pagal sutarties bendrosios dalies 7.1 punktą kredito gavėjas privalėjo užtikrinti, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui sąskaitoje būtų visa reikiama lėšų suma mėnesiniam mokėjimui nurašyti. Suėjus numatytiems mokėjimo terminams, bankas nurašinėjo nuo skolininko sąskaitos grąžintinas kredito dalis ir priskaičiuotas palūkanas.
3. Suėjus kredito grąžinimo terminui, skolininko sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio piniginių lėšų, todėl bankas negalėjo jų nurašyti ir padengti suteikto kredito, priskaičiuotų palūkanų ir susidariusių delspinigių. Apie sutarties pažeidimą buvo informuotas skolininkas ir paragintas tinkamai vykdyti savo prievolę, taip pat 2021 m. birželio 2 d. raštu jis buvo perspėtas, kad neįvykdžius įsipareigojimo iki 2021 m. birželio 17 d., bankas kreipsis į teismą, tačiau atsakovas į pretenziją neatsakė ir pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovei 87 280,70 skolą, negautas mokėjimo funkciją atliekančias kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (79 992,04 Eur), apskaičiuojamas imant palūkanų keitimo dieną paskelbtą 6 mėnesių trukmės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normą EURIBOR, išreikštą metinėmis palūkanomis, ir pridedant 2,5 procentų metinių palūkanų dydžio Swedbank, AB skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų lapkričio 19 d. ir gegužės 19 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 87 280,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 534 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas pasirašydamas sutartyje patvirtino, jog ginčo sutartis sudaryta tik su jo verslu ar profesija susijusiais (ne vartojimo) tikslais, sutinkant jo sutuoktinei ir sutarties sudarymas neprieštarauja jo šeimos interesams, tai paneigė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad sutartis sudaryta asmeniniams poreikiams tenkinti, dėl ko ji turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi. Atsakovas kredito iki 2021 m. balandžio 30 d. negrąžino ir liko skolingas bankui 79 992,04 Eur pradelsto kredito ir 120,58 Eur palūkanų. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius sutartyje nustatytų pareigų, bankas įgijo teisę reikalauti ne tik grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas, bet ir sumokėti sutartyje šalių sulygtas netesybas.
6. Šalys sutartyje numatė delspinigių dydį – 0,08 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant juos nuo pradelstos apmokėti sumos. Ieškovės pateikta skolos 2021 m. balandžio 30 dienai skaičiavimo lentelė patvirtino, kad delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarė 7 168,08 Eur. Minėtą delspinigių sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo mažinti delspinigius, nes sutartį sudarė ne vartotojas, o verslininkas, todėl jam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, atsakovas neargumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju delspinigiai yra aiškiai per dideli. Kadangi šalys dėl netesybų susitarė kredito sutartyje, tai reiškia, kad kreditoriui nebereikia įrodinėti savo patirtų nuostolio dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami kaip minimalūs nuostoliai.
7. Teismas, įvertinęs negrąžintos paskolos sumą (grąžino tik 7,96 Eur), tai, kad prašomų priteisti delspinigių suma sudaro 7 168,08 Eur, t. y. 9 procentus nuo negrąžinto kredito, vertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad šioje situacijoje sutartimi sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės, todėl jų nemažino.
8. Kadangi sutartimi šalys susitarė, kad sutartis galioja iki tol, kol kredito gavėjas įvykdys visas savo prievoles pagal sutartį, ji nebuvo nutraukta, palūkanos skaičiuojamos iki kredito grąžinimo dienos, teismas tenkino ir banko prašymą dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.
9. Teismas taip pat priteisė ir ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 87 280,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pripažinti ieškovę kalta dėl prievolės pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. Overdrafto sutartį neįvykdymo ir atleisti atsakovą nuo prievolės vykdymo bei sumažinti sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,02 proc. dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas priėmė skundžiamą sprendimą neišklausęs atsakovo argumentų, nevertindamas jo parodymų bei be motyvų, neatsižvelgęs į jo pateiktų procesinių dokumentų argumentus, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismo posėdžiuose atsakovas negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių ir jas nurodė teismui, tačiau teismas, pažeisdamas civilinio proceso principus, skundžiamą sprendimą priėmė jam nedalyvaujant ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) tikslus. Teismas netenkino atsakovo prašymo atidėti posėdį, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir per kelias valandas spėjo priimti bei surašyti su motyvais skundžiamą sprendimą, tai rodo, kad teismas iš esmės jau buvo paruošęs teismo sprendimą iš anksto. Šios aplinkybės įrodo, jog teismas nesiekė objektyviai išnagrinėti bylą bei apginti atsakovo teises, o tiesiog norėjo kuo greičiau išnagrinėti bylą.
10.2. Atsakovas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos informavo ieškovę, kad jam, kaip ūkininkui, bus išmokamos išmokos ir iš šių gautinų sumų ieškovė gali pasidengti savo reikalavimą pagal overdrafto sutartį, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė, šiuos pinigus pasiėmė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Scandagra“, ieškovė tik 2021 m. birželio 17 d. parašė pretenziją t. y. praėjus daugiau kaip 1,5 mėnesio nuo sutarties įvykdymo termino. Tuo metu pinigines lėšas, kuriomis atsakovas planavo dengti kreditą pagal sutartį buvo pasisavinusi kita kreditorė, t. y. UAB „Scandagra“, nors reikalavimas pagal prievolę ir nebuvo suėjęs. Šiuo atveju atsakovas negalėjo tinkamai įvykdyti prievolės vien todėl, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir leido kitiems kreditoriams pažeisti kreditorių eiliškumą. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašė teismo atleisti jį nuo šios skolos mokėjimo, kadangi ieškovei nebuvo sumokėta tik dėl jos kaltės.
10.3. Jokių įrodymų apie ieškovės realiai patirtus nuostolius nėra, todėl pripažintina, kad minimalius nuostolius ieškovei atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Teismas šių argumentų nevertino.
11. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas, teikdamas 2022 m. vasario 7 d. prašymą dėl bylos atidėjimo, nenurodė svarbių neatvykimo į teismą priežasčių, šių priežasčių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Pirmasis 2021 m. lapkričio 8 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu dėl galimybės susirasti advokatą. Atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o, sprendžiant iš atsakovo procesinių dokumentų, visus juos ruošė teisinį išsilavinimą turintis asmuo arba advokatas.
11.2. Apeliantas skunde nenurodo, kokių jo nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo, kokių įrodymų nevertino.
11.3. Apeliantas nepagrįstai kaltina banką dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų kitam kreditoriui, kuris inicijavo skolos išieškojimo procedūras. UAB „Scandagra“ vykdomąjį raštą gavo 2019 m. spalio 15 d., o apeliantas susitarimą, kuriuo buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas, pasirašė 2019 m. rugsėjo 27 d., taigi, galima preziumuoti, kad apeliantas jau 2019 d. rugsėjo 27 d. turėjo finansinių sunkumų, apie kuriuos banko neinformavo. Be to, apeliantas buvo sutikęs, kad bankas prisijungtų prie UAB „Scandagra“ vykdomo išieškojimo ir kartu su UAB „Scandagra“ iš apelianto gaunamų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir agentūra) išmokų dengtų skolą, o dabar vilkina procesą.
11.4. Dėl netesybų šalys susitarė kredito sutartyje, todėl kreditoriui nebereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Apeliantas nenurodo, kokiais kriterijais jis remiasi ir dėl kokių objektyvių ar šios bylos konkrečių aplinkybių turi būti sumažinti delspinigiai. Apelianto prievolė yra praktiškai neįvykdyta, kredito grąžinimas nėra apsaugotas užtikrinimo priemonėmis, todėl 0,08 proc. dydžio delspinigiai atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, nes teismo posėdžiuose apeliantas negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių ir jas nurodė teismui, tačiau teismas, pažeisdamas civilinio proceso principus, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, spėjo per kelias valandas priimti ir surašyti skundžiamą sprendimą. Pasak apelianto, šios aplinkybės rodo, kad teismas iš esmės jau buvo paruošęs teismo sprendimą iš anksto, nesiekė objektyviai išnagrinėti bylos. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi 2021 m. lapkričio 8 d. paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. (t. y. teismo posėdžio dieną) pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jam nepavyko susirasti atstovo byloje. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. parengiamojo posėdžio metu tenkino atsakovo prašymą, bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė teismo posėdį 2022 m. vasario 8 d. 2022 m. vasario 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo prašymas atidėti 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdį, nes atsakovas 2022 m. vasario 4 d. – 2022 m. vasario 14 d. bus išvykęs į komandiruotę. 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo teismas atmetė, nes atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą ir turėjo pakankamai laiko susirasti atstovą. 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2022 m. vasario 21 d. 2022 m. vasario 18 d. atsakovas vėl pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes sirgo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 21 d. paskelbė procesinį sprendimą byloje.
15. Aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia atsakovas, patvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama laikantis civilinio proceso įstatymo normų, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, teismo posėdžių datas ir laiką, pirmosios instancijos teismas tenkino pirmąjį jo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir sudarė galimybę atsakovui pasirūpinti atstovavimu byloje, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. parengiamojo posėdžio iki teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, praėjo trys mėnesiai, todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko sudaryti su advokatu atstovavimo sutartį ir pasirūpinti savo tinkamu atstovavimu teisme. 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir neatidėjo bylos nagrinėjimo, nes teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumo kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su kooperacijos (bendradarbiavimo) teisminio proceso metu principu (CPK 8 straipsnis), byloje dalyvaujančių asmenų pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis teisėmis (teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą). Pažymėtina, kad apeliantas iš anksto žinojo apie paskirtus parengiamąjį ir teismo posėdžius, jų datas, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jam teisme būtų atstovaujama (nors parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas būtent tam, kad atsakovas pasirūpintų atstovavimu), todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad teismas, išnagrinėjęs bylą apeliantui nedalyvaujant, kaip nors būtų pažeidęs proceso teisės normas ar jo procesines teises.
16. Pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo ne 2022 m. vasario 21 d., kaip nepagrįstai teigia apeliantas, o 2022 m. vasario 8 d. teismo posėdyje, kurio metu atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą 2022 m. vasario 21 d., todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl teismo sprendimo surašymo per kelias valandas ir išankstinio teismo sprendimo priėmimo (išankstinės nuomonės dėl ginčo turėjimo).
17. Apeliantas taip pat teigia, kad jis turėtų būti atleidžiamas nuo prievolės vykdymo, kadangi negalėjo tinkamai įvykdyti prievolės dėl pačios ieškovės kaltės: ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti skolą, kai pinigai buvo sąskaitoje ir leido kitiems kreditoriams pažeisti kreditorių eiliškumą. Atsakovas teigia informavęs ieškovę iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, kad jam, kaip ūkininkui, bus išmokamos išmokos ir iš šių gautinų sumų ieškovė gali pasidengti savo reikalavimą pagal overdrafto sutartį, tačiau ieškovė jokių veiksmų nesiėmė, šiuos pinigus pasiėmė UAB „Scandagra“.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės, taip pat, kai kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės įvykdymą (to paties straipsnio 1 dalis).
19. Taigi tam, kad būtų pagrindas atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo, turi būti konstatuota, kad pats kreditorius yra neįvykdęs savo pareigų pagal sutartį arba kreditoriaus nebendradarbiavimas su skolininku lėmė skolininko prievolės neįvykdymą. Bet kuriuo atveju dėl skolininko prievolės neįvykdymo turi būti nustatyta kreditoriaus kaltė.
20. Kreditorius šiuo atveju savo prievolę pagal sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui kredito limitą, atsakovui prašant, pratęsė kredito grąžinimo terminą, t. y. bendradarbiavo su skolininku. Sutartyje kreditorius nebuvo įsipareigojęs kontroliuoti apelianto atsiskaitymų su kitais jo kreditoriais, sekti atsiskaitymų eiliškumo ir pan.
21. Priešingai, pagal sutarties specialiosios dalies 3.3 punktą būtent apeliantas įsipareigojo užtikrinti, kad visa išmokų, gautų pagal Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, suma būtų pervedama į specialiąją sąskaitą. Iš minėtų lėšų turėjo būti dengiamas overdrafto kreditas. Antstoliui areštavus visas iš agentūros gautinas pinigines lėšas ir įpareigojus agentūrą šias lėšas pervesti į atsakovo asmeninę, o ne į minėtą specialią banko sąskaitą, buvo dengiamas UAB „Scandagra“ kreditorinis reikalavimas. Taigi, šiuo atveju pats apeliantas neužtikrino, kad būtų vykdomas banko reikalavimas pagal overdrafto sutartį, o agentūra pervestų išmokas ar bet kurią jų dalį į specialiąją sąskaitą (sutarties specialiosios dalies 6.2 punktas) ir taip pažeidė sutartį. Ieškovė nėra atsakinga už tai, kad apeliantas nevykdė savo įsipareigojimų kitai kreditorei, kuri inicijavo priverstinį skolos išieškojimą ir kreipėsi į antstolį, nukreipusį išieškojimą į apeliantui mokamas Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokas. Be to, aplinkybė, ar UAB „Scandagra“ reikalavimo pagal prievolę terminas nebuvo suėjęs, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir įtakos apelianto atsakomybei dėl netinkamai vykdytos ginčo sutarties neturi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įrodė egzistuojant pagrindą atleisti jį nuo prievolės pagal sutartį vykdymo.
22. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo, kad nėra jokių įrodymų apie ieškovės realiai patirtus nuostolius, todėl pripažintina, kad minimalius nuostolius ieškovei atlygina 0,02 proc. dydžio delspinigiai.
23. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,08 proc.) yra nepagrįstai didelis. Pažymėtina, kad sutartis buvo sudaryta tik su atsakovo verslu ar profesija susijusiais (ne vartojimo) tikslais, t. y. sutartį sudarė ne vartotojas, o verslininkas, be to, delspinigiai numatyti už kiekvieną praleistą dieną (sutarties bendrosios dalies 5.1 punktas), todėl konkretus delspinigių dydis priklausė būtent nuo praleisto termino. Įvertinus tai, kad apeliantas su ieškove neatsiskaito nuo 2021 m. balandžio, t. y. be teisinio pagrindo nuo 2021 m. balandžio naudojasi ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl to ieškovė akivaizdžiai patiria nuostolių, nes jai priklausančių pinigų negali panaudoti savo ūkinėje komercinėje veikloje, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog šalių sutartimi sulygtų delspinigių dydis po 0,08 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną yra aiškiai per didelis. Apeliantui sutarties sąlygos buvo žinomos ir aiškios, nenorėdamas mokėti delspinigių, savo prievoles pagal sutartį jis turėjo įvykdyti tinkamai ir laiku, o to nepadaręs turi prisiimti savo paties elgesio neigiamas teisines pasekmes.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo mažinti apelianto atžvilgiu priskaičiuotų delspinigių, yra pagrįstos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas.
28. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi atidėjo apeliantui 1 534 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestas, atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą valstybei priteistinas iš apelianto (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 534 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė