Civilinė byla Nr. 2-2754/2013

Proceso Nr. 2-55-3-01803-2013-3

   Procesinio sprendimo kategorija

  127.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ direktorės L. S. ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-5229-275/2013 pagal ieškovės akcinės bedrovės „Dvarčionių keramika“ direktorės L. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Dvarčionių keramika“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“,  žemės ūkio kooperatyvas „Ūkininkų kaimas“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Atskiraisiais skundais keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta įmonei restruktūrizavimo byla ir paskirtas ne ieškovės, o trečiojo asmens pasiūlytas restruktūrizavimo administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovė AB „Dvarčionių keramika“ generalinė direktorė L. S. 2013-08-12 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį 2013-08-25 patikslino, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui AB „Dvarčionių keramika“. Ieškovė nurodė, kad 2013-08-05 įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė dėl įmonės restruktūrizavimo, restruktūrizavimo plano metmenų, restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūros ir restruktūrizavimo administravimo sąmatos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinimo bei įpareigojo ją kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Kartu pavedė jai siūlyti teismui nustatyti šešių mėnesių restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti laikotarpį. Taip pat ieškovė nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos AB „Dvarčionių keramika“ restruktūrizavimo procesui pradėti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. AB „Dvarčionių keramika“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio sąlygas.

Bendrovė yra ūkio subjektas, kurio pagrindinė vykdoma ūkinė komercinė veikla yra keramikinių plytelių gamyba, molio kasyba, keramikinių gaminių didmeninė ir mažmeninė prekyba. Bendrovė parduoda savo produkciją Lietuvoje per didmeninį ir mažmeninį 5 nuosavų parduotuvių bei 3 franšizės sutarčių pagrindu veikiančių parduotuvių tinklą, taip pat eksportuoja produkciją į užsienį, eksportą sudaro apie 50 proc. nuo visų pardavimų. Bendrovė yra didžiausia ir moderniausia keramikinių plytelių gamintoje Baltijos šalyse. 1974 m. pradėtos gaminti keramikinės plytelės, po 1997 m. rekonstrukcijos veikia pastatyta moderni keramikinių sienų ir grindų plytelių gamybos linija. 2003 m. paleista antroji gamybos linija. Bendra investicijų vertė yra 39,5 mln. Lt. 1999 m. bendrovėje įdiegta kokybės valdymo sistema pagal LST EN ISO 9001 ir akredituota bandymų laboratorija, atitinkanti LST EN 45001 reikalavimus, 2001 m. įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema LST EN 14001. Bendrovė vykdo veiklą, generuoja nuolatines veiklos pajamas, moka darbo užmokestį darbuotojams ir privalomuosius mokėjimus valstybei, tiekėjams, tačiau dėl statybos ir nekilnojamojo turto rinkų, kurios yra esminės bendrovei realizuojant pagamintą produkciją nuosmukio 2008-2010 m. ir itin lėto šių sektorių atsigavimo, gaunamų pajamų neužtenka padengti visus bendrovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovėje veikė dvi gamybos linijos, tačiau dėl užsitęsusios krizės mažiau efektyvi gamybos linija buvo sustabdyta ir atleista 120 darbuotojų, jiems išmokant išeitines kompensacijas. 2013 m. bendrovė, stokodama apyvartinių lėšų, buvo priversta stabdyti gamybą nuo 2013-01-07 iki     2013-04-06, tačiau atlyginimai darbuotojams buvo mokami. Šiuo laikotarpiu pardavimo pajamos krito apie 20 proc., gaminamų plytelių savikaina išaugo nuo 15 Lt iki 20 Lt, tai sumažino bendrąjį pelną, parduodamos produkcijos asortimentą. Bendrovė negalėjo iki galo vykdyti užsakymų, tai lėmė sumažėjusius pardavimus. Šie faktoriai rodo, kad bendrovė pati negali toliau tinkamai tęsti veiklos, nes šiuo metu generuojamų pajamų neužtenka atsiskaityti su visais kreditoriais bei užtikrinti bendrovės einamąją veiklą. Restruktūrizavus bendrovės skolas, atsirastų apyvartinių lėšų gamybai vystyti, naujiems produktams kurti, mažėtų produkcijos savikaina, bendrovė užtikrintų gaminių asortimentą, o tai padidintų bendrovės pardavimus. Bendrovės turto vertė 2013-08-05 sudaro 37,4 mln. Lt, iš jo – 26,4 mln. ilgalaikio turto. 2013-07-24 sudaryto preliminaraus balanso duomenimis įmonė turėjo įsipareigojimų kreditoriams 30 697 tūkst. Lt sumai, iš jų mokėtinų per vienerius metus 28 999 tūkst. Lt. Bendrovė pradėjo ir toliau vykdo tokias restruktūrizavimui būtinas priemones, kurios leistų atkurti ilgalaikį mokumą: toliau tęsia veiklą ir vykdo gamybą, per 2013 m. septynis mėnesius gauta 11.5 mln. pajamų; optimizuoja veiklą ir gamybinius procesus, siekiant minimizuoti kaštus, planuoja struktūrinius pertvarkymus (bus uždaromos trys parduotuvės, atsisakoma 10 darbuotojų, pertvarkoma bendrovės remonto padalinio veikla; toliau vykdomos sutartys ir užsakymais, tai leidžia efektyviai paskirstyti resursus; užsakymų ir pardavimų padidinimas esant apyvartinėms lėšoms;  palaikymas glaudžių ryšių su žaliavų ir paslaugų tiekėjais esamose rinkose bei intensyvi paieška naujų pirkėjų; debitorinių skolų išieškojimo suaktyvinimas. Bendrovė planuoja iki 2013 m. pabaigos pasiekti ne mažesnę negu 25,8 mln. Lt metinę apyvartą ir ją didinti iki 36 mln. Lt bei iki 2013 m. pabaigos atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais, taip pat planuoja su bendrovės kreditoriais atsiskaityti dalimis. Su hipotekos kreditoriumi „Swedbank“, AB bus atsiskaitoma taip pat dalimis. Bankui įkeisto turto didžioji dalis yra naudojama bendrovės veikloje, tačiau nenaudojamą turtą planuojama parduoti ir iš gautų lėšų atsiskaityti su banku, taip pat bankui bus vykdomi mokėjimai iš kitų bendrovės lėšų restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais. Su kitais kreditoriais bus atsiskaitoma restruktūrizavimo plane numatyta tvarka ir terminais.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB įstojęs į bylą prašė teismo atsisakyti atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad jis yra didžiausias atsakovo kreditorius, nes įsiskolinimas pagal 2005-09-07 sutartį Nr. 05-058538-IN/05-058549-KL yra 5 821 397,35 Eur. Atsakovas  jo skolą kreditoriui nurodo 3 mln. Lt mažesnę, nes neįtrauktos palūkanos. Banko nuomone, atsakovo restruktūrizavimo metmenyse numatytos priemonės yra nepakankamos, kad užtikrintų bendrovės mokumo atkūrimą. Bendrovė jau nuo 2011 m. balandžio mėnesio nevykdo jokių kredito grąžinimų ir kitų mokėjimų pagal kredito sutartį, tačiau jos veiklos rezultatai yra neigiami.

Trečiasis asmuo ŽŪK „Ūkininkų kaimas“ prašė atsisakyti atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą, o tuo atveju, jei teismas iškeltų bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Bankroto centras“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi AB „Dvarčionių keramika“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB ‚Bankroto centras“.

Teismas nustatė, kad bendrovė turi finansinių sunkumų dėl apyvartinių lėšų stokos, tačiau bendrovės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams 2013-08-05 duomenimis sudaro 40 proc. bendro bendrovės balansinio turto, t. y. bendrovė turi turto 37,4 mln. Lt, o pradelstų įsiskolinimų – 14, 8 mln. Lt. Teismas vertino bendrovę ir mokumo aspektu, atsižvelgdamas į trečiojo asmens „Swedbank“, AB nurodytas aplinkybes dėl įsiskolinimo dydžio ir padarė išvadą, kad dėl tesimuose nagrinėjamos kitos civilinės bylos ginčijama kreditoriaus reikalavimo suma neturėtų būti įskaitoma. Taip pat teismas atsižvelgė ir į bendrovės papildomai pateiktus turto įvertinimo dokumentus (vertinimo metodą ir turto objektus), todėl banko nurodytus argumentus dėl bendrovės turto netinkamos vertės nustatymo, atmetė.

Teismas taip pat vertino ir pripažino, kad atsakovo AB „Dvarčionių keramika“ restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus, ir nors įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau pateiktas preliminarus bendrovės veiklos planas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė gali būti restruktūrizuojama ir kreditorių reikalavimai tenkinami. Teismas nesutiko su trečiojo asmens „Swedbank“, AB pozicija, kad atsakovo restruktūrizavimo metmenys yra nerealūs, nes įstatymas ir nereikalauja, kad metmenyse būtų nurodytos jau visos ir konkrečios priemonės (pvz. akcininkų investicijos finansinės padėties pagerinimui), o numatytas gautinų pajamų planas nėra nerealus. Vien šio kreditoriaus, kaip didžiausio atsakovo kreditoriaus, pozicija nekelti atsakovui restruktūrizavimo bylos kaip neperspektyvios, nes nebus pritarta restruktūrizavimo planui ateityje, nėra pagrįsta, nes ginčijama kreditoriaus skolos dalis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo metu jis turi žymiai daugiau negu 2/3 dalis pradelstų skolų.

Taip pat teismas, atsižvelgęs į Įmonių bankroto valdymo departamento duomenis, nustatė kad UAB „Bankroto centras“, palyginus su UAB Įmonių bankroto valdymo ir teisinių paslaugų biuru, turi mažesnį darbo krūvį bei įvertinęs trečiojo asmens „Swedbank“, AB informaciją apie tai, kad ieškovės siūlomas administratorius buvo nušalintas kitoje byloje, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovas AB „Dvarčionių keramika“, atstovaujamas generalinės direktorės L. S., atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties dalį dėl UAB „Bankroto centras“ paskyrimo restruktūrizavimo administratoriumi panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo yra nepagrįsta, nes teismas pažeidė ĮRĮ 21 str. 1 d., paskirtasis administratorius neatitinka ĮRĮ 6 str. 1 d., 22 str. 3 d. 2 p. numatytų reikalavimų. Teismas nepagrįstai paskyrė ne subjekto, inicijuojančio restruktūrizavimo bylą, pasiūlytą restruktūrizavimo administratorių, o trečiojo asmens pasiūlytą restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrą, neturinčią reikiamos ir tokios didelės patirties, kaip ieškovės pasiūlytas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsisakyti AB „Dvarčionių keramika“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turto vertę bei nepagrįstai atmetė „Swedbank“, AB pateiktus įrodymus. Mano, kad atsakovas 2013-08-05 balanse pateikė netikslius ir faktinės padėties neatitinkančius duomenis, nes bent jau bankui įkeisto bendrovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra daug mažesnė. Nors įmonė nurodė, kad jai priklausančių pastatų ir statinių vertė yra 25 660 000 Lt, tačiau banko duomenimis, t. y. atlikto nepriklausomo turto vertintojų išvadų pagrindu, nekilnojamojo turto objektų vertė siekia tik 11 689 925,62 Lt, o likvidacinė – 8 148 000 Lt. Taip pat bankas nesutinka ir dėl teismo išvados, susijusios su atsakovo mokumu, jo nuomone, atsakovas yra nemokus, nes teisingai įvertinus turto, įrašyto į įmonės balansą, vertę ir ją sumažinus iki 29 mln. bei atsižvelgus į pradelstus įsipareigojimus (14,8 mln. Lt), darytina išvada, jog bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės finansiniai sunkumai yra ne laikini, o besitęsiantys jau daug metų ir bendrovė nevykdo bei nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o jos finansinės problemos negali būti išspręstos restruktūrizavimo procese. Bendrovės parengti restruktūrizavimo metmenys yra akivaizdžiai neteisingi, nerealūs ir deklaratyvūs, bendrovės finansinė padėtis yra labai bloga, bendrovė nebendradarbiauja su kitais kreditoriais ir tik visomis įmanomomis priemonėmis vilkina atsiskaitymą su kreditoriais. Bendrovei, vykdančiai gamybos veiklą ir turinčiai seną gamybos liniją, yra būtinos palaikomosios investicijos, kurios turi būti ne mažesnės negu tokio turto nusidėvėjimas, tačiau bendrovės verslo plane tokių investicijų nenumatoma arba jos yra nežymios, metmenyse nėra numatyta jokių šaltinių, iš kurių bendrovė galėtų gauti apyvartinio kapitalo veiklai, nėra net skaičiavimo, kokio dydžio apyvartinio kapitalo bendrovei reikia. Vien gamybai atnaujinti reikia apie 1,2 mln., tačiau akivaizdu, kad joks trečiasis asmuo bendrovei neskolins dėl jos nesąžiningo elgesio su kreditoriais, prastos vadybos, nesant duomenų, kad bendrovės akcininkai prisidės prie bendrovės sudėtingos finansinės situacijos sprendimo. Taip pat nesutinka su teismo išvada dėl įmonės išsaugojimo galimybės užtikrinimo per restruktūrizavimo procesą kaip didesnės vertybės negu bankroto procesas, nes ji nepagrįsta faktiniais šios bylos duomenimis. Atsakovas nevykdo gamybos, bendrovė egzistuoja finansuojama iš esmės be kreditoriaus sutikimo išpardavinėjant įkeistas prekių atsargas, bendrovės verslo prognozės keletą metų iš eilės yra neteisingos, netgi bendrovės restruktūrizavimas iš esmės būtų finansuojamas bendrovės turto išpardavimu – tai vienintelis numatomas pajamų šaltinis.

Atsiliepimu į AB „Dvarčionių keramika“ atskirąjį skundą „Swedbank“ AB, nurodė, kad  su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai atsakovui iškėlė restruktūrizavimo bylą, bet restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo klausimą išsprendė tinkamai, teisingai įvertindamas ir banko nurodytas aplinkybes, jog trečiojo asmens pasiūlytas administratorius turės daugiau laiko įmonės restruktūrizavimo planui rengti, o ieškovės siūlyta administratoriaus kandidatūra suabejota dėl duomenų apie jo nušalinimą nuo AB „Vievio paukštynas“ bankroto bylos dėl interesų konflikto nevengimo bei nešališkumo principo pažeidimo.

Ieškovė L. S. atsiliepimu į „Swedbank“ AB atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Mano, kad banko atskirajame skunde nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, remiamasi vien subjektyvia savo paties nuomone, tačiau nenurodo jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti nutartį. Atsakovas yra veikianti įmonė, nenutraukusi veiklos, šiuo metu vykdanti tiek produkcijos gamybą, tiek prekybą ir iš veiklos uždirbanti pajamas. Bankas atskirajame skunde remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs rašytiniuose paaiškinimuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ir į kuriuos jau yra tinkamai atsakyta atsakovui pateikiant UAB „Auditoriai ir konsultantai“ parengtą atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų vertinimą ir kuriame aiškiai konstatuota, kad atsakovo gamybos pertvarkymas yra visiškai realus, o planuojami pasiekti rodikliai – įgyvendinami. Taip pat pabrėžta, kad restruktūrizavimo plano metmenys sudaryti laikantis atsargumo principo. Banko turto interesai yra užtikrinti įkeistu turtu, nors kredito suma yra sumažėjusi tris kartus, tačiau įkeisto turto apimtis ir vertė išliko ta pati. Bendrovės nuomone, artimiausius metus pradėjus vykdyti restruktūrizavimo plane numatytas priemones bei bankui įsitikinus kitų kreditorių palaikymu, tai leistų bendrovei įtikinti banką dėl būtinumo pritarti bendrovės restruktūrizavimui bei veiklos tęstinumui.

Trečiasis asmuo ŽŪK „Ūkininkų kaimas“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei galimybę išsaugoti veikiančią įmonę rinkoje, taip pat tinkamai įgyvendino diskrecijos teisę parinkti ir skirti restruktūrizuojamos įmonės administratorių. Mano, kad ieškovas yra suinteresuotas savo pasiūlytos kandidatūros paskyrimu, dėl ko kiltų abejonių tretiesiems asmenims administratoriaus nešališkumo, o dabar teismo paskirtai kandidatūrai iš esmės neprieštaravo ir didžiausias šios įmonės kreditorius „Swedbank“, AB.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirieji skundai netenkintini.

CPK 1 straipsnyje yra numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (ĮRĮ) reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010).

ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).  

Byloje nagrinėjamu atveju keliami klausimai, ar pagrįstai teismas pripažino, jog yra pagrindas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, ir ar pagrįstai ir teisėtai parinktas ir paskirtas restruktūrizavimo administratorius.

Iš bylos duomenų matyti, kad iš esmės dėl atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo  nesutinka atsakovo pagrindinis kreditorius „Swedbank“, AB, kurio finansinis reikalavimas šioje byloje nėra iki galo aiškus ir tikslus, nors atsakovo 2013-07-24 sudarytame kreditorių sąraše, kuris yra sudėtinė restruktūrizavimo plano metmenų dalis (t. 2, b. l. 178), nurodytas kaip kreditorius, turintis 18 004 538 Lt reikalavimo teisę. Ši aplinkybė vertintina atsižvelgus ir į tai, kad iki šio momento byloje nėra duomenų dėl kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatų, kurie galėtų turėti įtakos kreditoriaus teisei pareikšti esminę nuomonę dėl įmonės restruktūrizavimo perspektyvos, todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos nuomone dėl šio kreditoriaus skolos dydžio proporcingumo realizuoti 2/3 balsavimo teisės nebuvimo. Tačiau nėra pagrindo nevertinti šio kreditoriaus argumentų dėl atsakovo finansinių sunkumų ir pateikto restruktūrizavimo plano metmenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus, argumentus ir padarė pakankamai aiškiais motyvais pagrįstą išvadą, kad įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą yra pagrindas ir su tokia išvada sutiktina, todėl pakartoti tų pačių motyvų nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad ginčo, jog atsakovas turi tokio dydžio finansinių sunkumų, kurie leidžia daryti išvadą, kad atsakovas iš tikrųjų balansuoja ties bankroto riba, nėra, tačiau kartu ir vertintina, ar atsakovas pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse, šiuo atveju verslo plano dalyje, nurodė realias mokumo atkūrimo priemones, kurias įvertinus pagal ĮRĮ 2 str. 3 d. nuostatas, galima būtų padaryti preliminarią išvadą, kad įmonės restruktūrizavimas yra galimas ir tikslingesnis negu bankroto procedūra. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonė yra veikianti, turinti nemažą skaičių darbuotojų, susiduria su finansiniais sunkumais ir siekia galimybės išsaugoti įmonės veiklą gaunant kreditorių pagalbą. Vadinasi, šios įmonės savininkas, t. y. akcininkai   2013-08-05 neeiliniame akcininkų susirinkime nutarę dėl įmonės restruktūrizavimo, prisiėmė visišką atsakomybę dėl tinkamos įmonės turtinės ir finansinės padėties įvertinimo ir veiklos tęstinumo galimybių per restruktūrizavimo procesą, nes priešingu atveju būtų taikoma atsakomybė už nesavalaikį bankroto procedūros inicijavimą. Todėl ir šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo pateiktame verslo plane nurodytos priemonės nėra nerealios, juo labiau, kad jos gali būti detalizuotos tik restruktūrizavimo plane. Teismas pažymi, kad apelianto banko nurodytos aplinkybės dėl metmenų nerealumo ir deklaratyvumo iš tikrųjų grįstos jų pačių paaiškinimais, o atsakovas pateikė UAB „Auditoriai ir konsultantai“ 2013-10-14 restruktūrizavimo plano metmenų vertinimą (t.3, b. l. 142–148), iš kurio matosi, kad atsakovo restruktūrizavimo perspektyva galima, todėl tikėtina, kad suteikus galimybę pradėti restruktūrizavimo procesą paaiškės reali situacija dėl tikrosios įmonės turtinės ir finansinės padėties bei tolesnės įmonės veiklos, juo labiau, kad procese nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki plano parengimo dalyvautų ir restruktūrizavimo administratorius bei teismas, todėl bet kuriuo atveju kreditorių interesai būtų daugiau ginami ir saugomi. Esant tokioms aplinkybėms nutarties dalies dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo naikinti pagrindo nėra.

Dėl restruktūrizavimo administratoriaus.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas skundžia nutarties dalį, kuria paskirtas restruktūrizavimo administratoriumi ne ieškovo, inicijuojančio restruktūrizavimo procedūrą, o trečiojo asmens pasiūlytas asmuo, tačiau su atsakovo atskirojo skundo argumentais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių restruktūrizavimo administratoriaus skyrimą. Priešingai, su tokio restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimu iš esmės sutiko šioje byloje dalyvaujantys atsakovo kreditoriai ir esant ginčui dėl restruktūrizavimo proceso pagrįstumo, teismo nuomone, net protinga ir pateisinama, jog restruktūrizavimo administratoriumi būtų asmuo, kurio nešališkumu neabejotų kreditoriai (CK 1. 5 str. 4 d.), todėl nutarties dalies dėl restruktūrizavimo administratoriaus pakyrimo naikinti nėra pagrindo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl konstatuotina, kad restruktūrizavimo byla atsakovui iškelta ir restruktūrizavimo administratorius UAB „Bankroto centras“ paskirtas pagrįstai, atskirieji skundai netenkintini, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m.  spalio 23 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                      Danguolė Martinavičienė