Baudžiamoji byla Nr. 2K-192/2013 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1; 2.4.7; 2.1.7.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutarties.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu M. L. nuteistas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 2321 straipsnio 5 dalį, taikant 45 straipsnio 2 dalį ir 6 dalies 1 punktą, trejų metų laisvės atėmimu, konfiskuojant 2000 Lt turtą. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir S. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendis pakeistas: M. L. veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 2321 straipsnio 5 dalies į 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas aštuonerių metų laisvės atėmimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 10 d. nuosprendis pakeistas – M. L. nusikalstama veika perkvalifikuota iš 2000 m. BK 260 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
2011 m. kovo 1 d., Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), išnagrinėjęs bylą Lalas prieš Lietuvą (Lalas v. Lithuania, no. 13109/04, judgment of 1 March 2011), savo sprendime konstatavo, kad, tiriant M. L. veiką bei nagrinėjant bylą Lietuvos Respublikos teismų instancijose, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 14 d. nutarties dalis, kuria pakeista Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis dėl M. L. veikos perkvalifikavimo ir bausmės jam skyrimo, ir Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas M. L. apeliacinis skundas bei pakeista Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis, ir šios bylos dalys perduotos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartimi M. L. veiksmai perkvalifikuoti iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 2321 straipsnio 5 dalies, pritaikius 45 straipsnio 2 dalį ir 6 dalies 1 punktą, į 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies 1 punktą, palikta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
M. L. nuteistas už tai, kad kartu su S. M. veikdami grupe neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pasikėsino parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų. S. M. 2002 m. birželio 20 d., apie 20.45 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotyje, neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijo psichotropinių medžiagų: 0,514 g amfetamino ir 0,185 g MDMA, o M. L. 2002 m. birželio 21 d., apie 8.40 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto tyrimo metu asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo 0,507 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir tą pačią dieną neteisėtai su savimi laikė ir gabeno šias psichotropines medžiagas, kurių bendras kiekis – 1,014 g amfetamino ir 0,185 g MDMA, automobiliu „Audi Coupe“ (duomenys neskelbtini) iki degalinės (duomenys neskelbtini), ir apie 13.00 val. šias psichotropines medžiagas kaip pavyzdžius už 70 Lt pardavė užsakovui liudytojui „V.“, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti. Po to M. L. ir S. M., tęsdami savo ketinimus įgyti ir parduoti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, veikdami grupe, 2002 m. birželio 25 d., apie 19.00 val., prie namo Kaune, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 2500 Lt įgijo didelį kiekį – 57,53 g – psichotropinės medžiagos amfetamino, kurį tą pačią dieną neteisėtai automobiliu nugabeno iki kelio Klaipėda–Vilnius 255 km, esančio Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), ir apie 20.00 val. šias psichotropines medžiagas pasikėsino parduoti už 10 000 Lt užsakovui liudytojui „V.“, kurio asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti; pardavimo metu M. L. ir S. M. buvo sulaikyti policijos darbuotojų.
Kasaciniu skundu nuteistojo M. L. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį dėl M. L. ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorius pabrėžia, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas, apkaltinamasis nuosprendis grįstas panaudojus neteisėtai gautus operatyvinės veiklos duomenis. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis (toliau – NVIEM) buvo teisėtas, t. y. kad buvo prisijungta prie jau daromos nusikalstamos veikos, todėl teismas įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaujantis įstatymu.
Anot kasatoriaus, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2002 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sankcionavo NVIEM, kurio pagrindu policijos operatyviniai darbuotojai išprovokavo M. L. bei S. M. atlikti nusikalstamus veiksmus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad sankcionuojant NVIEM nebuvo prisijungta prie jau daromo nusikaltimo.
Sankcionuojant NVIEM, generaliniam prokurorui buvo pateikti prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys: 2002 m. gegužės 8 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gauti duomenys apie Klaipėdos mieste gyvenantį vyriškį vardu (duomenys neskelbtini), kuris prekiauja psichotropinėmis medžiagomis ir gabena jas lengvuoju automobiliu į Angliją, 2002 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) detalizuojama, kad (duomenys neskelbtini) yra anksčiau teistas S. M. Šio tarnybinio pranešimo pagrįstumas, anot advokato, kelia abejonių, nes, bylos duomenimis, yra tiksliai nustatyta, kad iki 2003 m. vasario 19 d. S. M. nebuvo teistas. Išraše iš 2002 m. gegužės 29 d. NVIEM Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. M. pravardė yra (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė visiškai nesuprantama, nes ankstesniuose pranešimuose buvo nurodyta kita S. M. pravardė – (duomenys neskelbtini). Taigi 2002 m. gegužės 29 d. generalinio prokuroro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sankcionuotas NVIEM M. L. bendrininkui šioje byloje S. M. buvo neteisėtas, todėl neteisėtų veiksmų pagrindu surinkti įrodymai negali būti laikomi teisėtais.
Anot kasatoriaus, konstatavus, kad M. L. dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo paskatintas atlikti nusikalstamas veikas, griežtos bausmės, numatančios realų laisvės atėmimą, paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai ir 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam bausmės skyrimo teisingumo principui. Svarstant bausmės skyrimo klausimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į EŽTT konstatuotus policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei padarytus M. L. teisės į gynybą pažeidimus.
Atsiliepimu į nuteistojo M. L. gynėjo advokato O. Martinkaus kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepime nurodoma, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nors ir išnagrinėjo apeliacinius skundus, tačiau neatsižvelgė į EŽTT sprendimo nuostatas, nesiėmė visų galimybių pašalinti procesinius pažeidimus. Iš apeliacinės instancijos teismo atlikus įrodymų tyrimą padarytų išvadų liko neaišku, ar M. L. anksčiau buvo padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, nesiaiškinta, ar pareigūnai turėjo duomenų apie M. L. dalyvavimą neteisėtai platinant psichotropines medžiagas ir apie tai, ar jis žinojo apie S. M. neteisėtą veiklą iki operatyvinių veiksmų pradėjimo. Bylai reikšmingi įrodymai pakartotinai nebuvo nei atskleisti teismo posėdžio metu, nei ištirti, remiantis rungtyniškumo principu.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigotas ištaisyti EŽTT sprendime Lalas prieš Lietuvą nurodytus procesinius pažeidimus, kuriuos Lietuvos institucijos baudžiamojoje byloje padarė M. L. atžvilgiu.
EŽTT sprendimu Lalas prieš Lietuvą buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo skundas dėl sukurstymo nebuvo tinkamai išnagrinėtas nacionaliniuose teismuose, nes: bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta įrodymų, jog M. L. ar S. M. anksčiau būtų padarę nusikalstamų veikų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis, nenustatyti duomenys apie M. L. dalyvavimą neteisėtai platinant psichotropines medžiagas, nenustatyta, ar M. L. žinojo apie S. M. neteisėtą veiklą iki to momento, kai policijos pareigūnai pradėjo operatyvinius veiksmus, NVIEM nebuvo visiškai atskleistas M. L., ypač kiek tai susiję su kaltinamųjų elgesiu praeityje (dokumentai, susiję su modelio panaudojimu, buvo slapti, nebuvo atskleista pareigūno V. tapatybė).
Iš EŽTT sprendimo byloje Lalas prieš Lietuvą, kaip ir iš kitų sprendimų, kuriuose EŽTT sprendė teisėtų veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra aišku, kad slaptų tyrimo metodų taikymo aplinkybių išsamus ištyrimas teismo posėdyje yra būtinas visais atvejais, kai byloje turi būti sprendžiama, ar traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo nebuvo sukurstytas daryti nusikalstamą veiką. Be tokio įrodymų tyrimo, atliekamo laikantis esminių baudžiamojo proceso principų, teismas negali padaryti patikimos išvados dėl pareigūnų atliktų tyrimo veiksmų peraugimo ar neperaugimo į provokuojančius veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidimų, dėl kurių byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, neištaisė. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje nors ir nurodyta, kad nagrinėjant bylą buvo atliktas įrodymų tyrimas – apklaustas liudytojas D. L., S. M., liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, išklausyti garso įrašai, tačiau jokia ištirtų įrodymų analizė šioje nutartyje neatlikta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus įrodymų tyrimą, tyrimo rezultatai turi būti aptariami apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte. Priešingu atveju neįvykdomas konstitucinis reikalavimas, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus, kad jis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis ydinga ir tuo aspektu, kad joje daryta prieštaringa išvada dėl M. L. „neatleidimo“ nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu konstatuojant, jog nepavyko nustatyti, ar M. L. iki NVIEM pritaikymo buvo susijęs su narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimu, jog nepavyko išsiaiškinti kitų svarbių aplinkybių. Iš EŽTT jurisprudencijos yra aišku, kad procesas atitinkančiu Konvencijos reikalavimus gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai jo metu paneigiama provokavimo daryti nusikalstamą veiką versija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje 2A-P-6/2008, kuri buvo priimta atnaujinus baudžiamąja bylą po EŽTT sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), nurodė EŽTT praktikoje suformuluotas taisykles, kuriomis būtina vadovautis sprendžiant, ar taikant nusikalstamos veikos imitacijos modelį bei panašius specialius tyrimo veiksmus nebuvo padarytas Konvencijos pažeidimas išprovokuojant patrauktą baudžiamojon atsakomybėn asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Nutartyje Nr. 2A-P-6/2008 yra išaiškinta, kad nagrinėjant bylą teisme valstybės institucijoms tenka našta paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai būtų visiškai neįtikinami); kad tai gali būti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu ištyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieš specialių veiksmų prieš jį sankcionavimą; kad tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai neatlikęs tokio tikrinimo ir nutartyje išsamiai neaptaręs tikrinimo rezultatų, negalėjo daryti išvados, kad M. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT suabejojo NVIEM taikymo teisėtumu tiek dėl S. M., tiek dėl M. L. Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2A-P-2/2009 dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo S. M. apeliacinės instancijos teismui buvo nurodyta išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su provokavimo versijos patikrinimu: a) pašalinti prieštaravimus tarp J. P., S. M. ir D. L. parodymų, išsiaiškinti S. M. ir asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), bendravimo aplinkybes; b) atskleisti techninių priemonių panaudojimo protokolų prieduose esantį NVIEM dalyvio liudytojo „V.“ bei S. M. pokalbių turinį, prasmę, įvertinti pokalbių dalyvių aktyvumą ir elgesį derybų metu. Apeliantams atsiėmus apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą baudžiamosios bylos dalyje dėl S. M. nuteisimo. Tokioje situacijoje provokacijos prieš S. M. klausimas liko neišspręstas, tačiau šis klausimas yra svarbus sprendžiant ir M. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, neįvykdydamas plenarinės sesijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties nurodymų, darydamas netinkamai motyvuotais, prieštaringas, ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas padarė BPK 20, 320, 332 straipsnių pažeidimus, dėl kurių Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis naikintina bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Valerijus Čiučiulka
Antanas Klimavičius
Gintaras Goda