Baudžiamoji byla Nr. 1-17-805/2012

Teisminio  proceso Nr. 1-79-2-00009-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.27.5;

2.1.15.3;

2.1.15.3.3.1;

2.1.15.3.3.3;

2.3.6.4;

2.3.6.4.4

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 7 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorui M. P., kaltinamosios V. Š. gynėjui - advokatui V. K., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V., jo atstovei - advokatei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, ūkininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu,

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, Lietuvos kariuomenės pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu,

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, registruota darbo biržoje, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos  veikos,  numatytos  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis R. L. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu viešai kreipdamasis į A. V. - Prienų rajono savivaldybės merą ir kalbėdamas apie jo vykdomą veiklą Prienų rajono savivaldybėje, menkindamas jo dalykinę reputaciją išsakė žodžius „jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje“, juodindamas jo darbinę veiklą išsakė žodžius „ir dar, kad vykdomas genocidas... Galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iš jūsų raštais. Tai, kad jums neparankūs žmonės atleidinėjami iš darbo, kad jums neparankūs žmonės persekiojami“, taip pat kalbėdamas apie mero pasisakymus televizijos laidose išsakė įžeidžiamo pobūdžio žodžius „gal čia koks sveikatos sutrikimas... Bet gal jums, kaip sako, liga?“, tokiais pasisakymais tyčia įžeidė viešojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merą A. V..

Kaltinamasis A. T. buvo perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu viešai kalbėdamas apie buitinių atliekų tvarkymą Prienų rajone kreipdamasis į A. V. - Prienų rajono savivaldybės merą išsakė įžeidžiančio pobūdžio žodžius „taip, jūs fašistai... Kenkėjai. Žulikai apskaičiavo... Jūs tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę... Gausit nuo tos sienos, kaip sakant, špygą su pasirašymu... Jūs, nusikalstama organizacija, turite dingti, dingt iš akių. Eik savo karves šert ir nesimaišyk tarp žmonių...“, tuo tyčia įžeidė viešojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merą A. V..

K. V. Š. buvo perduota teismui kaltinant tuo, kad ji 2009 m. lapkričio 24 d. laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 15.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) Prienų rajono savivaldybės pastato, esančio Laisvės a. 12, Prienuose, didžiojoje salėje vykusio susitikimo su gyventojais metu viešai kalbėdama apie Prienų rajono savivaldybės veiklą kreipdamasi į A. V. - Prienų rajono savivaldybės merą išsakė savivaldybės veiklą menkinančius žodžius „pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės pagersim ir praeis diena, o algą gausim... Jūs gi perkat visus kaimiečius. Ir va, už tai gaunat balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat...“, taip pat išsakė įžeidžiamo pobūdžio žodžius „jūs va, susišikę... lakstot... Jus iš vis velniop, išnaikyt visus...“, tokiais pasisakymais tyčia įžeidė viešojo administravimo funkcijas vykdantį Prienų rajono savivaldybės merą A. V..

K. R. L. kaltu neprisipažino. Parodė, jog yra kaltinamas už tai, jog išsakė savo nuomonę. Lietuva yra demokratinė šalis, kurioje tiek prezidentė pasakiusi, tiek konstitucinė teisė numato kurti demokratinę visuomenę, t.y., reikšti savo nuomonę, išsakyti kritiką valdžios adresu, kontroliuoti valdžią, todėl sunkiai suvokia kaip ši ikiteisminio tyrimo medžiaga pateko iki teismo. Susirinkimo dienotvarkėje buvo keliami klausimai dėl tarybos priimamų sprendimų. Parodė, kad susirinkimas vyko dėl valdančiosios daugumos priimamų sprendimų, t.y. atliekų rinkliavos, energetikos, žemėtvarkos, biudžeto lėšų švaistymo ir pan. klausimais, kurie atsiliepė gyventojams, išrinkusiems tarybos narius. Diskusija, ką patvirtina ir vaizdo įrašas, daugumoje vyko tarp salėje susirinkusių žmonių ir mero, o jie tik epizodiškai pasisakydavo. Kadangi sprendimus priima arba administracijos direktorius, arba taryba, bet ne meras, todėl nurodyti teiginiai buvo skirti ne merui. Kyla klausimas kaip A. V. galėjo įsižeisti dėl to, ko jis nėra padaręs, kadangi ne jis priiminėja sprendimus visuomenei aktualiais klausimais. Nukentėjusysis yra pareiškęs civilinį ieškinį kaip privatus fizinis asmuo, tuo tarpu, kaltinimai pareikšti dėl viešojo administravimo funkcijas atliekančio žmogaus įžeidimo. Dėl pasisakymo fragmentų „čia ne cirko arena, o savivaldybė“ parodė, kad tai ne šio susirinkimo citatos. Šios frazės ir žodžiai nebuvo išsakyti šio susirinkimo metu., jos išimtos iš kitų straipsnių laikraščiuose. Dėl žodžių „jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje, kad vykdomas genocidas galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iš jūsų raštais, tai, kad jums neparankūs žmonės atleidinėjami iš darbo ...“ parodė, kad šie žodžiai galbūt ir buvo išsakyti susirinkimo metu, bet tai sakydamas, jis turėjo omenyje dalykus dėl valdžios priimamų sprendimų, kadangi tauta dėl prastos padėties turi išvažinėti iš Lietuvos, tai vėlgi atskiri žodžiai, išimti iš konteksto. Tai nebuvo žodžiai, išsakyti konkrečiai mero A. V. atžvilgiu, nes ne jo kompetencijoje yra priiminėti sprendimus, todėl nepagrįsta prisiimti sau tai, kad susirinkimo metu jis atliko viešojo administravimo funkcijas ir dėl to reikalauti priteisti moralinę (neturtinę) žalą. Parodė, jog tie žodžiai dėl priimamų sprendimų buvo adresuoti valdančiajai daugumai. Teigė, kad meras A. V. iš viso jų, kaip susirinkimo organizatorių, nebuvo kviestas į minėtąjį renginį. Jeigu susirinkimas būtų buvęs organizuotas iš savivaldybės pusės, tuomet būtų aišku, kad A. V. galėjo atlikti viešojo administravimo funkcijas susirinkimo metu, šiuo gi atveju A. V. atėjo į jų suorganizuotą susirinkimą kaip paprastas pilietis. Jis nebuvo įtrauktas į pasisakančiųjų sąrašą, kadangi nebuvo numatyta, kad jis dalyvaus susirinkime. Parodė, kad, jeigu A. V., užėjęs į susirinkimą, pasėdėjo, tai dar nereiškia, kad jis tuo metu atliko viešojo administravimo funkcijas. Dėl žodžių “sveikatos sutrikimas, gal jums liga“. Parodė, kad žodis „gal“ pateiktas klausiamąja forma, todėl jis negali būti panaudotas kaip kaltinimas kažkam. Žodžiai apie sveikatos būklę yra pasakyti klausiamąją forma, o vertinimas ir klausimas yra du skirtingi dalykai. Jis nevertino mero sveikatos būklės. Parodė, kad žodžiai, nurodyti kaltinime, yra išimti iš konteksto. Kaltinime dar yra nurodyti žodžiai dėl neparankių žmonių, tačiau nurodė, jog vėlgi ne A. V. priima sprendimus dėl konkrečių žmonių atleidimo iš darbo (pvz., vieno ar kito mokytojo), tokį sprendimą priima administracijos direktorius, todėl adresuota jam tai taip pat nebuvo. Parodė, jog žino ne vieną konkretų atvejį, pvz., kada buvo atleistas Jiezno gimnazijos direktorius ar Prienų gimnazijos mokytojas ir kuomet savivaldybei buvo padaryta didžiulė žala, priteisiant vienam atleistam žmogui iki 32 tūkstančių litų, kitam apie 20 tūkstančių litų kompensaciją, dėl ko mano, kad yra švaistomi savivaldybės biudžeto pinigai. Šiuos žodžius pasakė valdančiajai tarybai, kuri Prienuose susideda iš 25 žmonių. Parodė, kad jis pats asmeniškai taip pat keletą kartų kreipėsi į tuometinį merą A. V., kad duotų deklaracijas, tuo tarpu A. V. asmeniškai rašydavo savo teiginius laikraštyje „Krašto vitrina“, kur nurodydavo kad R. L. vengia mokėti mokesčius. Po tokių A. V. pasisakymų laikraštyje, apjuodinus jį prieš visus rajono gyventojus, sudarius atitinkamą nuomonę apie jį, dešimtis kartų (tiek žodžiu, tiek raštu) jis kreipėsi pas buvusį merą dėl deklaracijų, tačiau A. V., tuo metu mero eidamas funkcijas, nesugebėjo laiku, t.y. per metus laiko, jų pateikti. Būdamas principingas dėl įpareigojimo Prienų rajono savivaldybę pateikti deklaracijas kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą ir šiandien turi teismo sprendimą, kuriuo Prienų rajono savivaldybė įpareigota apskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir apmokėti 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl tokių aplinkybių, jis turi pilną teisę pasakyti, kad A. V. vis tik neatitiko savo užimamų pareigų pagal kompetenciją. Be to, parodė, kad A. V. susirinkimo metu bandė išprovokuoti R. L. jo asmeninėmis problemomis, sakydamas „tu Loda tik dėl savo turgelio“. V. S. susirinkime darytas garso įrašas tris mėnesius (nuo susirinkimo iki buvo pateiktas pareigūnams) neaišku kur ir kaip buvo saugomas, be to, kaip matyti, jo nebuvo pateikta byloje kartu su kaltinamuoju aktu, kas kelia rimtas abejones. Be to parodė, kad byloje yra prieštaravimai ir dėl policijos pareigūnų, kadangi kaltinamiesiems raštu buvo pranešta, kad policija atsisako užtikrinti tvarkos palaikymą šio susirinkimo metu, tačiau pareigūnai vis tik dalyvaudami jame jokių nusižengimų neužfiksavo.

Kaltinamasis A. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad renginyje, vykusiame 2009-11-24, dalyvavo įtakotas žmonių, kurie kreipėsi prašydami suorganizuoti susirinkimą, nes respublikoje būrėsi tokie judėjimai kaip Čilinsko „Kitokia Lietuva“, Pūko „Už kitokią Lietuvą“ ir kt. Jis, vykdydamas žmonių valią, rado tam noro ir laiko, paskelbė spaudoje, kad yra įgaliotas iniciatyvinės grupės tokią tai tokią dieną surengti atitinkamo pobūdžio priemonę, kurioje bus nagrinėjami atliekų tvarkymo, žemėtvarkos, kūrenimo ir kiti visuomenei rūpimi klausimai. Jo veiksmai dėl susirinkimo apsiribojo tuo, kad nunešė į redakciją skelbimą ir paleido du faksus, t.y. konkrečiai V. P. ir K. P.. Tai buvo visos pastangos, įskaitant ir paties pasisakymą susirinkimo metu. Tuo ir baigėsi visa jo veikla. Techninė specifika reikalavo to, kad reikėjo atlikti tam tikrą organizacinį darbą, įskaitant pasirūpinimą sale, kurioje turėjo vykti susirinkimas, o taip pat atsakingų, kompetentingų žmonių pakvietimą į renginį. Jis pagal finansų ministrės I. Š. rekomendaciją, kuri buvo išsakyta viešai, du kartus kreipėsi į Vyriausybės atstovą V. P., kad jis atvyktų į renginį, ką pastarasis prižadėjo padaryti. Deja, V. P. į renginį neatvyko, nors kaip teigė I. Š., jis galėjo paveikti Prienų - Birštono tarybų sprendimus dėl atliekų rinkliavos, kadangi tai jau buvo padariusi Klaipėdos apskrities Vyriausybės atstovė p. Vintilaitė.. Tą jie tikėjosi padaryti ir jų gyvenamojoje teritorijoje. Parodė, kad iki šio teismo nukentėjusysis buvo kaip ir giminė, nes abiejų žmonos yra tikros pusseserės, ne kartą yra bendravę ir netgi kartu vaišinęsi. Parodė, jog, ieškodamas savivaldybės administracijos direktoriaus dėl salės, buvo užėjęs į mero kabinetą. A. V. paklausė kam reikalinga salė. Jis pasakė, kad salė reikalinga renginiui, kurį daro. Tada meras paklausė, kas bus per renginys. Jis paaiškino, kad bus tradiciškas renginys kaip visada ir paklausė ar Alvydas, tuo metu vadino vardu, nes mes taip su juo iki tol bendraudavo, dalyvaus renginyje, į ką jis neatsakė, bet užsirašė užrašų knygutėje. Oficialaus kvietimo jis merui A. V. nedavė. Parodė, kad žemėtvarkos klausimais prieš tai jau buvo surengti du gana dideli renginiai, kuriuose dalyvavo Seimo antikorupcinės komisijos pirmininkas R. D., jį buvo pakeitęs K. K., kiti Seimo nariai. Tada viešumon buvo keliami klausimai, kurie rajone sublizgėjo ne pačia geriausia puse. Po renginio, kuriame dalyvavo antikorupcinės grupės nariai, A. V., kaip giminaitis, jam paskambino ir mandagiai paprašė, kad daugiau tokių renginių neberengtų, nes tai kompromituoja Prienų rajono savivaldybę. Parodė, kad šiukšlių problemos jam taip pat yra labai gerai pažįstamos, todėl žmonės, žinodami tai, pakvietė burtis ir spręsti šias problemas kartu. Parodė, kad prasidėjus minėtam renginiui nei iš šio, nei iš to tarybos narys Vaidogas pradėjo suvedinėti sąskaitas su kitu tarybos nariu Palioniu, dėl ko kilo triukšmas, neramumai. Sekanti provokatorė buvo Veiveriuose gyvenanti pilietė Janulevičienė. Dėl pasisakymo tikslo paaiškino, kad į susitikimą susirinko žmonės, kurie yra betarpiškai pajutę nusikalstamas manipuliacijas iš žemėtvarkininkų pusės, taip pat tie, kurie neša atliekų rinkliavos mokestį. Salė buvo pilnai susikomplektavusi iš tų žmonių, kurie buvo tuo suinteresuoti, kuriems rūpėjo sprendžiami kausimai ir, su kuriais nesiskaito savivaldybės administracija. Parodė, kad pagal tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus viešumas ir demokratija turi plėstis. Jo pokalbio tema buvo referuoti apie bendrą padėtį respublikoje, kuri jau prieš dvejus metus buvo baisi. Jis, objektyviai susipažinęs su politine padėtimi, nušvietė visuomenę savo galimybių ribose, painformavo, kad ateina sunkūs laikai, ekonominė krizė yra prieš akis, žmonės skurdindami papildomai užkraunant tokias naštas kaip rinkliavos įstatymas ir pan. Kalbėdamas tuo klausimu pasisakė, kad neteisybė turi liautis, nes žmonės yra statomi į pavojų. Visa tai jam rūpėjo, nes yra senas kovotojas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Dėl asmeninio A. V. įžeidimo parodė, kad nieko asmeniškai įžeidžiančio pasakyta nebuvo. Jis kalbėjo bendro pobūdžio metaforomis, nesudarančiomis konkrečių pasekmių. Galbūt, įžeidimas, kurio, beje, nėra kaltinamajame akte ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, galėjo būti frazė, kuri sekė po to kai į sceną išėjusios dvi pagyvenusios (gal 80 metų amžiaus) moterys ir nusiskundė, kad A. V. jas išvaro iš savo kabineto ir nesigilina į jų problemas. Tada jis pasakė „kokia yra socialdemokratų moralė? ir, kad komunistai aplamai neturėtų būti valdžioje, nes jie vežė žmones į Sibirą“. A. V. į tokį pareiškimą paklausė „ar aš vežiau“, tada jis pasakė, kad ne jis vežė žmones į Sibirą, po to į kitus klausimus jis taip pat atsakė „kad ne, ne jūs“, šio nėra užfiksuota kaltinamajame akte. Sureagavę į tai žmonės pradėjo audringai ploti. Po to sekė įvairūs pasisakymai, užprogramuoti anekdoto forma, galbūt emocionalaus pobūdžio išsireiškimai, kurie negali būti kriminalizuojami, nes tai buvo konstruktyvi kritika, išsakyta atvirai, absoliučiai žmonių daugumai pritariant, kas aiškiai matosi ir fragmentuotuose vaizdo įrašuose. Tokie išsireiškimai jokiu būdu negali būti konstatuoti kaip žmogaus įžeidimas, juolab, kad į A. V. nei vienu įžeidžiančiu žodžiu jis tiesiogiai nesikreipė. Etiketo vedamas, susirinkimo metu pasakė merui atsiprašymo frazę „atsiprašau už karštas diskusijas, galbūt, vieną, kitą neetišką pasakymą“. Parodė, jog jo pasakymai buvo metaforiniai, bendro turinio teiginiai, neturintys pasekmių. Nors A. V. mini, kad šis susirinkimas jam sutrukdė tapti meru, pažymėjo, kad statistika rodo priešingą faktą, kadangi A. V. surinko balsų daugiau už kitus pretendentus į mero postą, tačiau jo partijos nariai rašytine forma nustūmė A. V. nuo kandidatavimo į mero postą. Parodė, jog nereikia stebėtis, kad šiukšlininkai vadinami mafija. Tai patvirtino ir gerb. Seimo narė Vesaitė (2011-04-12), kuri laidoje „Panorama“ tiesiai šviesiai pasakė, kad egzistuoja sąvartynų mafija, todėl mano, kad jo kalboje nebuvo nieko nauja pasakyta, nes tokios mafijos yra ir Italijoje, ir Amerikoje, ir kt. Dėl kaltinime pareikštų žodžių „taip, Jūs fašistai, kenkėjai, žulikai, apskaičiavo, Jūs tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę ir t.t.“ mano, kad tai yra montažinis konstruktas, nežino, iš kurio kalbos etapo išimti šie žodžiai, priderinti, sumontuoti. Tai niekaip nesiriša į loginę grandinę. Ši žodžių seka nėra vientisas pasakymas. Tai yra žodžiai patys iš savęs, neturintys aiškaus adresato, neintegruoti į kokią tai frazę, kuri galėtų ką nors paliesti, yra bendro pobūdžio frazė, nepaliekanti neigiamų pasekmių. A. V. jis nėra to pasakęs. Netgi ir anksčiau paminėtą žodį „komunistas“, kurio kaltinamajame akte nėra nurodyta, nėra tiesiogiai pasakęs A. V.. Dėl išsireiškimo apie karves paaiškino, jog dokumentais yra įrodyta, jog A. V. karvių tikrai tuo metu nelaikė. Gerai žinodamas, kad A. V. jau keletą metų nelaiko karvių, jam tokių žodžių eiti melžti karvių nesakė, nes nebūtų prasmės tai sakyti, jam tie žodžiai nebuvo skirti, tą tik pastebėjo, kas yra asmeninė nuomonė. Susirinkime buvo išreikštas jo požiūris ne į šį žmogų, o į visą savivaldybių asociaciją, kuri yra priėmusi ydingą atliekų rinkliavos įstatymą, toliau skurdina ir taip nuskurdintus Lietuvos piliečius, yra netoli nusikaltimo ribos. Mano, kad kritika jiems yra tikrai praverčianti. Jis kalbėjo pradžioje ištisai, po to su pertraukomis, replikos forma. Iš esmės yra ydingai suformuluotas kaltinamasis aktas, pakeičiant žodžius, jie iš daugiskaitinių tampa vienaskaitiniais, kurie vėliau yra pateikiami kaip kaltinamojo akto vedantysis ir palaikomasis faktorius. Dėl kritikos valdančiųjų atžvilgiu, pripažino, jog yra karšto charakterio žmogus, to jau niekas nepakeis. Toks būdas pareina nuo protėvių, žmogaus charakteris formuojasi ne vieną dieną, todėl kokį charakterį perdavė, tokį ir turi. Dėl to, kad buvo susirinkimo metu kalbėta garsiai, tai yra elementari tiesa, nes salė buvo neradiofikuota, be to, ji ganėtinai didelė, todėl susirinkimo metu reikėjo kalbėti garsiai, nes žmonės galėjo absoliučiai nieko negirdėti tyliau kalbant. Parodė, kad žmonės ne vieną kartą pertraukė pasisakančiuosius, prašydami kalbėti garsiau. Tą ir darė, jo reikalas buvo kalbėti suprantamai ir aiškiai. Parodė, kad susirinkime į merą žiūrėjo kaip į eilinį Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kaip ir visi eiliniai Lietuvos Respublikos žmonės yra lygus prieš Konstituciją ir įstatymą, po to kaip į giminaitį. Tikėjosi, kad eilinės metaforos ir alegorijos bus suprantamos, tačiau pasirodo, kad humoras yra tolima sritis, kurios nesuprato ir priėmė kaip įžeidimą. Dėl išsilavinimo parodė, jog bet kuris išsilavinimams yra privilegija. Jis nežiūri iš aukšto, pažeminančiai į merą A. V., tai yra visiškai klaidinga prielaida, kadangi aukštasis išsilavinimas (diplomuoto mokslinio agronomo) daug ką pasako ir sugebėjimas tvarkytis tokiame ūkyje yra sveikintinas dalykas, tačiau yra ir kiti dalykai (kas yra svarbiau. ar privatus ūkis, ar savivaldybės gyvenimas ir tvarkymas). Mero A. V. net nebandė įžeisti, neturėjo jokių minčių jį įžeidinėti, o, jeigu išsprūdo vienas kitas neetiškas žodis, iš karto atsiprašė, merui A. V. neadresavo šių žodžių. A. V. paminėjo, kad jis tris mėnesius laukė atsiprašymo, nes atsiprašymo neatsiminė ar negirdėjo, tačiau kiti žmonės prisimena ir paminėjo, kad girdėjo atsiprašymą, skirtą A. V.. Dėl prasiveržusių emocijų, kaip kad teigė viena iš liudytojų Zablackienė, t.y. kad buvo pasirengęs suduoti A. V., yra grynas  šmeižtas. Teigė, kad reikėtų saugotis tokių nepagrįstų žodžių, nes pažiūrėjus į tai netgi prielaidų forma, vargu ar įmanoma peršokti per stalus ar apeiti ratą ir žmogui, esančiam keleto metrų atstumu nuo jo bei sėdinčiam už kito stalo, smogti. Tai yra nenormalu. Jeigu būtų taip pasielgęs ar ketinęs taip pasielgti, tai šiandien pasekmės būtų kitokios. Parodė, kad visuomeninį įdirbį turi nuo 1978 metų, kuomet kovojo prieš okupacinę valdžią, todėl nėra jokio skirtumo, ar tai yra okupacinė, ar nepriklausomos Lietuvos administracija, bet, jeigu ji daro žalą žmogui ir žmogus neturi galimybių ar trūksta drąsos už save pakovoti, mano, kad reikia už jį pastovėti. Parodė, kad, jeigu kas nors tokio ypatingo būtų įvykę susirinkime, tai policijos pareigūnas K. L., dalyvavęs jame priešingai policijos ir susirinkimų įstatymui kaip, kad buvo nurodyta Prienų policijos komisariato viršininko A. K. pateiktame oficialiame rašte, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti jų prašymą dėl viešosios tvarkos užtikrinimo susirinkime, būtų apie tai pažymėjęs savo ataskaitoje policijos komisariatui. Deja, gi šioje K. L. ataskaitoje nurodyta, kad jokių pažeidimų susirinkime padaryta nebuvo.

K. V. Š. kalta neprisipažino. Parodė, kad kaltinamąjį aktą gavo iš pareigūno Skaudžiaus 2011-01-24 11.30 val. Tyrėja R. I., kadangi ji sirgo, paskambinusi pasakė, kad 2011-01-24 apie 11 val. pareigūnas Skaudžius atveš kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas jai buvo įteiktas 2011-01-24 11.30 val. atėjus į Kauno apskrities VPK holą. Kaltinamąjį aktą įteikė pareigūnas V. S., kuris buvo atvykęs į teisiamąjį posėdį liudyti. Kaltinamasis aktas buvo įteiktas 2011-01-24, o surašytas 2011-01-31 data. P. S. jai davė pasirašyti patį paprasčiausią lapą, kad gavo kaltinamąjį aktą ir pranešimą. Ant savo egzemplioriaus iš karto užsirašė laiką kada gavo kaltinamąjį aktą, kur ir kas jį įteikė. Visa tai susirašė prie pareigūno V. S. akių. V. S. pasakė, kad yra tokia kaltinamojo akto įteikimo tvarka. Kaltinamajai yra nesuprantama, kaip gali būti, kad kaltinamasis aktas surašytas 2011-01-31, o jį gavo 2011-01-24, t.y. anksčiau, nei, kad buvo surašytas. Viso ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą, nes nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Parodė, kad tuo metu buvusiai savivaldybės tarybai buvo surašyta kaip ir peticija, visuomenės prašymai, pageidavimai, bet, kiek jai žinoma, meras A. V. nesiteikė atsakyti į tuos visuomenės pageidavimus ir prašymus. Parodė, kad susirinkime dalyvavo vietinė iniciatyvinė grupė, kaip judėjimas, kuri buvo surašiusi dienotvarkę su visais pasisakančiaisiais. Susirinkimą organizavo R. L. ir A. T.. Nežino ar meras buvo kviestas į susirinkimą, ar ne. Pati asmeniškai nesudarinėjo norinčiųjų pasisakyti asmenų sąrašo. Matė, kad susirinkimo pirmininkaujantis buvo trumpai užsirašęs, kas ir dėl ko kalbės, t.y. jis buvo pasižymėjęs tuos asmenis. Kaip suprato tai susirinkimo organizatoriai kvietėsi į susirinkimą ir specialistus, bet dalis jų neatvyko. Į susirinkimą turėjo atvažiuoti specialistas Popovas, tačiau jo nebuvo, kažkoks specialistas, kviestas dėl atliekų klausimo, taip pat neatvažiavo. R. L. ir A. T. buvo užsirašę kalbėti, pasisakyti susirinkime. Be mero A. V. trys ar keturi savivaldybės atstovai ir kiti pakviesti specialistai susirinkime sėdėjo savivaldybės atstovų pusėje. Minėtas susirinkimas prasidėjo 13 val. ir baigėsi 15:30 val. Susirinkimo vedantysis A. J. pristatė, kas dalyvauja susirinkime. Tada ji ir pamatė A. V. ir suprato, kad būtent šis pilietis yra meras, nes prieš tai jo iš viso nepažinojo. A. J., pradėdamas susirinkimo dienotvarkę, pasakė, kad pagal susirinkimo reglamentą reikia išsirinkti susirinkimo pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį. Susirinkimo pirmininkaujančiu buvo išrinktas A. J., nežino, kas išrinko ją susirinkimo sekretoriaujančiąja. Pirmininkaujantysis turėjo surašytus punktus, kas kokiu klausimu kalbės. Pasisakymams buvo nustatytas maždaug 5 minučių laikas. Daug buvo pasisakančiųjų susirinkime. Ji savanoriškai nebuvo užsirašiusi į kalbančiuosius. Replikos teise neviršijo kalbančiųjų teisės. Susirinkime galėjo kalbėti ir pasisakyti kas norėjo. Žmonės iš salės keldavo ranką ir kalbėjo. Pamena, kad su meru A. V. lyg kelios moterys iš Balbieriškio kalbėjosi. Parodė, kad kaltinimas yra visiškai perfrazuotas, iš viso žodžių konteksto yra išrankioti žodžiai, kurie yra sudėstyti taip kaip yra patogiau. Kalbėdama dėl I. G. padarytos stenogramos, kurios kopiją pasiėmė iš bylos, parodė, kad ji iš viso nebuvo užsirašiusi į pasisakančiųjų tarpą. Iš pradžių gana nemažai kalbėjo A. T., kuris apibūdino ir įstatymus, ir straipsnius, kalbėjo apie rinkliavas, kokios yra paslaugos, kaip galima kitaip daryti. Po to kalbėjo R. Z., pakviesta iš K. J. demokratinio judėjimo, trečiasis pasisakantysis buvo A. J., kalbėjęs taip pat apie rinkliavą. Tame tarpe kalbėjo, berods, ir meras A. V., nes buvo didelis bruzdesys iš salės kuomet meras atsakinėjo į klausimus. Vienu tarpu, kalbant A. T. ir R. L., meras pasakė „tu, Loda, su savo turgeliu čia atskiras klausimas esi“, be to, „jūs iš vis esate birštoniečiai ir jums nepriklauso būti susirinkime“. Todėl ji, pasinaudojusi replikos teise, atsistojusi konkrečiai kreipėsi į merą, norėdama jam paaiškinti, ar jis supranta, ką kalbą. Kreipdamasi į merą pabrėžė, kad pirmą kartą jį mato ir, kad jis nėra visai profesionalus, elgiasi nedemokratiškai, nes kalbėti turi teisę ir gali visi, kurie yra susirinkime. Tuo ir užsibaigė visa jos kalba su meru A. V.. Toliau ji pradėjo kalbėti apie kitus dalykus. Susirinkime trumpai pristačiusi Jungtinio demokratinio judėjimo narius, kuriame dalyvavo ir ji pati, nes yra turėjusi labai daug problemų, susijusių su žemės reikalais, daug dėl to domėjusis, dėl ko būtent atstovavo daugeliui žmonių Prienuose žemės klausimais, kalbėjo apie žemėtvarkininkus. Ji kalbėjo apie Prienų rajono žemėtvarkininkus, kurie, pagal statistinius duomenis yra labiausiai nugarsėję ir pridarę visokių blogybių dėl negrąžintų žemių Prienų rajone. Išsakė viešą nuomonę, kuri yra skelbiama ir žiniasklaidoje, ir televizijoje apie artėjančius rinkimus, kaip politikai, pateikę daug pažadų, jų nevykdo. Pasakojo apie tai, kad žemėtvarkininkai siunčia visus žmones į teismus, o teisme tie patys žemėtvarkininkai rašo atsiliepimus, po ko paprastas žmogelis lieka nieko nepešęs, tokiu būdu jį tiesiog toliau kvailina. Dėl to pasakė, kad teismai yra grynas anekdotas, nes teismais valdininkai tik mulkina žmones ir praktiškai prašytojai dėl žemių nieko negauna. Po to buvo kalbama apie Birštono regioninį parką, kaip valdininkai aplamai žiūri į tuos regioninius parkus. Kaip po pavyzdį paminėjo, kad seneliai ir mama gyvena Birštono regioniniame parke, kur valdininkai norėjo nukirsti senus ąžuolus ir, kad valdininkams visai nerūpi regioniniai parkai, jų švara ir tvarka. Jos kalba truko apie 5 minutes. Užbaigdama savo kalbą, pasakė, kad visi savivaldybės nariai ir visi žmonių išrinktieji neatstovauja niekam, o tik savo interesams, nes prieš tai jau buvo kalbėta apie šiukšlių tvarkymą, šildymą. Kalbėjo apibendrintai apie visus Prienų valdininkus, neišskirdama konkrečiai nei vieno, pasakė visuomenei žinomą tiesą. Paaiškindama išsakytus atskirus žodžius, nurodytus kaltinamajame akte, kurie jame yra nurodyti kaip savivaldybės veiklą menkinantys žodžiai „jūs gi perkat visus kaimiečius ir, va, už tai gaunant balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat“ nurodė, kad jie yra išimti iš konteksto kuomet ji buvo į pabaigą savo kalbos ir kalbėjo, kad valdininkai šneka apie moralę, bet neatstovauja niekam tik savo partiniams interesams. „Jei tu man duosi, tai aš tau duosiu ir, kad yra tokia nusistovėjusi taisyklė“, t.y. kad jie liaudžiai neatstovauja. Patirtis rodo, kad konkrečiai su žemėtvarkos skyriumi ji yra turėjusi daug reikalų. Kada ten beužeitum, visada yra kavutės pertrauka, o atėjęs atsisėdi už durų ir lauki lauki, kol belaukdamas jau pamatai, kad yra gerokai po pietų, o galiausiai pasakoma, kad šiandien yra nepriėmimo diena, todėl išeini namo nieko nepešęs. Tai tokia mintimi buvo pasakyti jos žodžiai. Kalbėdama apie tai ir sakydama konkrečius žodžius, juos taikė ne merui A. V.. Savo kalboje apibūdino visus žmonių išrinktuosius. Dėl pasakymo „jūs, va, susišikę lakstot“, tai buvo pasakyta apie valdininkus prieš rinkimus. Kitas sakinys buvo toks: „labai atsiprašau už liaudyje esančią tokią patarlę“, kurią ne kartą girdėjusi savo ausimis televizijos laidose pasisakant ir Seimo nariams ir teisininkams. Dėl dar vienos tezės „jūs iš vis velniop, išnaikint visus mus norite“, parodė, kad kalbėjo apie prašytojus, kurie eina ieškoti teisybės. Konkrečiai ji pati dešimt metų teisėsi dėl senelio žemės, kurią vis tik atgavo. Tą patį turėjo galvoje sakydama, kad jūs mus visus norite velniop išsiųsti. Kalbėjo apie mus, o ne apie merą A. V.. Turėjo taip sakydama omenyje save, nes kalbėjo apie problemą, susijusią su žemės klausimais, teismuose. Kaltinimas padarytas taip, jog žodžiai, sakyti visai kitame kontekste, kiti apibūdinimai kažkodėl atsidūrė nukreipti konkrečiai buvusiam merui A. V., nors su juo nevedė jokių debatų. Ji pirmą kartą susirinkime matė merą A. V. ir iš vis nežinojo, koks jis yra žmogus. Kalbėdama ji viską aiškino apie žemėtvarkininkus, todėl savo patirtį ir pasakė aiškiai žmonėms. Žemėtvarkininkai jos kalboje yra valdininkai. Žmonės dėl to jai skambina ir šiuo metu. Savo kalboje specialiai nenorėjo kažką įžeisti. Nemato jokio pagrindo jos kaltinti tuo kontekstu, kurį išrinko iš pasakytų žodžių. Ji kalbėjo apie savivaldybės valdininkų veiklą ir jų pažadų nevykdymą, asmeniškai savo kalboje neįžeidinėjo mero, tai buvo viešos nuomonės apraiška, o už tai, kad nepagarbiai kalbėjo nei vienas žmogus negali būti teisiamas. Ji kalbėjo apie vieną dalyką, o išėjo, kad kažkas kitas prisiskyrė sau pasakytus žodžius, nors nei pas jį ėjo dėl žemės reikalų, nei aplamai į jį kreipėsi. Dėl žodžių „ ...pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės pagersim ir praeis diena ir t.t.....“ parodė, kad šie žodžiai buvo pasakyti tada, kai kalbėjo apie išrinktuosius. Sakė, kad jie kavutės pageria. Valdininkams adresavo šį pasakymą, nes jie taip visi ir daro. Be to, pridūrė, kad ji pati tai buvo patyrusi, kuomet atvažiuodavo į žemėtvarką ir reikėdavo laukti, kol visi išgeria kavas. Niekam ne paslaptis, kad visose institucijoje yra geriama kava. Netgi  nuvykus pas tyrėją, su kuria buvo sutarusi konkrečią valandą, ji taip pat turėjo laukti, kol ši 15 minučių gėrė kavą. Ypatingai šis reiškinys yra paplitęs savivaldybėje, ten nuėjus visuose koridoriuose jaučiasi kavos tvaikas, dėl ko tokie dalykai buvo pasakyti apie visus valdininkus, o kažkodėl tokie žodžiai nepatiko vienam merui A. V.. Šie pasakyti žodžiai buvo skirti ne merui  A. V.. Dėl pasakymo „jūs gi perkat visus kaimiečius ir va už tai gaunat balsus“, pasakė „jums artėja savivaldybės rinkimai“, t.y. kalbėjo apie savivaldybės rinkimus ir tada pasakė tą negražų sakinį „jūs, va, susišikę lakstot ir ieškot balsų“. Visi žino, kad už bambalį balsai yra perkami, tai yra tiesa ir tą taip pat gali patvirtinti, kuomet buvo dabartiniai savivaldybių rinkimai, pvz. Šančiuose ir kt. Ji konstatavo viešąją visuomenės nuomonę, kuri yra net televizijoje skelbiama. Ji kalbėjo apie politikus ir rinkimus, t.y. kad tie, kurie nori būti išrinkti, jie perka balsus už bambalius. Užbaigė savo kalbą tuo, kad tik prieš rinkimus išrinktieji suaktyvėja, o viskas lieka taip, kaip yra buvę. Dėl asmeniško kreipimosi į merą A. V., išsakant žodžius, kurie yra parašyti kaltinime, parodė, kad nei vienu žodžiu, kurie yra parašyti kaltinime, nesikreipė į merą. Tik vienintelį kartą kreipiausi į merą A. V., sakant, kad jos manymu, jis yra neprofesionalus, nes veja žmones iš susirinkimo. Tai pasakė savo replikos pradžioje. Dėl tiesioginio tikslo įžeisti merą A. V. nepadoriais žodžiais, kurie yra parašyti kaltinime, vykstant į susirinkimą ar susirinkimo eigoje, iš vis negalvojo, kad susitiks ir matys merą A. V., jokio tokio tikslo jį įžeisti neturėjo. Niekas neinformavo susirinkimo metu, ar buvo fiksuojama susirinkimo eiga vaizdo ir garso priemonėmis. Parodė, kad susirinkimo tema buvo „Ar Prienų rajono tarybos bei savivaldybės administracijos veiksmai bei priimti sprendimai atstovauja visuomenės interesams ar tenkina biurokratinės oligarchijos siekius“. Kaip nekeista, vietinės spaudos laikraščio „N. G.“ atstovas gerai suprato, ko buvo susirinkta salėje, nes jis aiškiai tai įvardino savo laikraščio straipsnyje, parašydamas tituliniame puslapyje „Kam tarnauja valdžia?“. Taigi, akivaizdu, kad šiame susirinkime buvo kalbama ir apie žemėtvarką, ir apie kitas problemas, o būtent apie visos savivaldybės administracijos valdininkų veiksmus, nes šis trečiasis gyventojų susitikimas su savivaldybės atstovais iki to ir privedė žmones. Žmonės jau kelinti metai negauna to, ko prašo iš savivaldybės. Apie tai ir buvo visą laiką kalba susirinkime. Į susirinkimą niekas neatėjo su tikslu konkrečiai įžeidinėti merą A. V. ir ant jo kažkaip rėkti ar šaukti. Ji pati garsiai kalba, nes taip yra įpratusi. Be to, susirinkime iš salės žmonės sakė garsiau šnekėti, nes jie nieko negirdi. Susirinkimo tema glaudžiai susijusi su valdžios kritika.

              Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. parodė, kad susirinkimo, įvykusio 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje, metu buvo sukrėstas, įžeistas ir pažemintas. Kreipėsi į teismą ne iš karto, o viską gerai apgalvojęs. Manė, kad žmonės labai klydo, pasikarščiavo ir, kad dar turės galimybę ištaisyti savo padarytą klaidą, t.y. atsiprašyti. Deja, tokių veiksmų iš kaltinamųjų pusės nesulaukė. Parodė, kad visa tai atsitiko 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje. Kaltinamiesiems suteikė galimybę savivaldybės salėje susitikti su gyventojais ir išsakyti savo poziciją žmonėms. Kaltinamųjų iniciatyva buvo vedamas toks renginys. Jie kreipėsi pas vykdomosios valdžios savivaldybėje atstovą - administracijos direktorių, kad jiems suteiktų salę, kas ir buvo padaryta. Pats A. T. atėjęs pakvietė jį į tą renginį, kaip merą, pristatė, kad renginyje bus aptarinėjamos atliekų tvarkymo problemos, kitos savivaldybės gyventojams rūpimos problemos. Susitikime dalyvavo visi pagrindiniai savivaldybės vadovai - jis, kaip meras, mero pavaduotojas, tuo metu buvęs administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, taip pat dalyvavo Prienų šilumos tinklų įmonės vadovė ir daug kitų žmonių. Susitikimas vyko savivaldybės posėdžių salėje, prie atskirų stalų sėdėjo šio renginio organizatoriai ir aukščiau paminėti asmenys, kaip savivaldybės atstovai, o toliau sėdimose vietose buvo gyventojai. Tie, kas norėjo, atėjo į susitikimą. Organizatoriai vedė tą susitikimą, bet, susitikimo eiga pakrypo ta linkme, kad pradėjus šnekėti ne apie problemų esmę, buvo šnekama įžeidimais, kaltinimais, kurie nieko bendro neturėjo su organizatorių numatyta susirinkimo darbotvarke. Kelis kartus jam, kaip merui, buvo suteiktas žodis, kuris, dėl grubių įžeidimų, buvo nutrauktas. Nukentėjusysis aiškiai suprato kaltinamųjų išsakytus žodžius kaip įžeidimus, pasityčiojimą, norą pažeminti viešo administravimo funkcijas atliekantį pareigūną. Mano, kad konkrečiai merui buvo adresuoti šie žodžiai. Jis viską įsidėmėjo, kita vertus, labai padėjo ir tai, kad susitikimas su gyventojais buvo viešai įrašomas, kuomet jis galėjo perklausyti įrašą ir detaliai viską įsidėmėti. Kaltinamasis R. L. sakė, „kad gal čia koks sveikatos sutrikimas yra, gal liga.“ Kaltinamojo A. T. tokie pasakymai „jūs fašistai, kenkėjai, žulikai, apskaičiavo, jūs tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę, eiti šerti savo karves ir nesimaišyti tarp žmonių“. K. V. Š. buvo pasakyta „jūs tik pasėdėsit, parakinėsit dantis, jūs perkat visus kaimiečius“. Ji sakė „jūs va susišikę lakstote, visi velniop, jus visus reikia išnaikinti“. Tikslai visų detalių nurodyti negali, tas yra patvirtinta įrašuose. V. Š. asmeniškai į jį kreipėsi. Mano, kad į merą kreipiamasi ne vien tik vardu ir pavarde. Nusprendė, kad visi tie žodžiai yra adresuoti asmeniškai jam, nes ginčas, diskusija vyko su juo. Į kitus asmenis kreiptasi šiais žodžiais nebuvo, nes jie neatsakinėjo į klausimus ir nebuvo pertraukinėjami savo kalboje. Viskas buvo nukreipta jo adresu. Kaltinamieji kalbėjo atsistoję ir išsakė savo žodžius jo atžvilgiu. Dėl pavartotų žodžių daugiskaita ir bendratimi, paaiškino, kad visi šie žodžiai buvo pasakyti po jo pasisakymo, todėl suprato, kad tie žodžiai yra adresuoti jam, nes buvo sureaguota į jo pasisakymą. Atskiria kur yra kritika, pasakymai, pasiūlymai, o kur yra įžeidžiantys žodžiai. Visi žodžiai buvo išsakyti aiškiai nukentėjusiajam, nes, kaip minėjo, susitikime dalyvavo ir daugiau savivaldybės darbuotojų, pareigūnų, kuriems nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Be to paaiškino, kad jam susirinkime nebuvo leista argumentuotai atsakyti, atsikirsti ar paaiškinti. Kaltinamieji kalbėjo pakiliu tonu, jautėsi padėties šeimininkais. Skaudžiausia tai, kad žmonės nesuvokia, nesupranta tokių savo veiksmų ir galvoja, kad galima kitą žmogų žeminti, iš jo šaipytis, tyčiotis. Mano, kad to negalima leisti. Tai buvo ne pirmas susitikimas su R. L., A. T., nes jie dalyvavo ir kituose susitikimuose, bet tokio pobūdžio kalbų ankstesniuose susitikimuose nebuvo. Kad visi įžeidžiantys žodžiai buvo pasakyti jo atžvilgiu nusprendė išnagrinėjęs įrašą ir stenogramą, tikrai ne ekspromtu taip sugalvojo, o pasigilinęs į visa tai. Stenogramą rašė I. G., ji buvo politinio pasitikėjimo darbuotoja ir vykdė jo nurodymus. Mano, kad ji yra šios srities specialistė. Jos pareigybėje buvo numatyti konkretūs darbai ir kiti mero pavedimai. Nurodė, kad gyvenime jis yra visus darbus dirbęs. Jų neskirsto į blogus ir gerus, bet tuo metu, kai vyko susirinkimas, jis, kaip ūkininkas, neturėjo galvijų. Kaltinamieji neturėjo pagrindo sakyti, kad jis turi sveikatos problemų, nes ligoniu nesijaučia. Kurie yra susipažinę su vietos savivaldos įstatymais, žino, kad meras savivaldybės administracijos darbuotojų nei priima, nei atleidžia, meras priima tik politinio pasitikėjimo darbuotojus, kurių yra keletas. Jis nėra teistas už kriminalines nusikalstamas veikas, jam nebuvo pareikšti įtarimai, nėra baustas administracine tvarka. Susirinkimo metu buvo savo partijos skyriaus pavaduotojas. Dėl susirinkimo metu minėtos komunistų partijos ir nusikalstamos organizacijos parodė, jog gal buvo turėta galvoje, kad sovietiniais laikais jis buvo komunistų partijos narys, bet šios partijos nariu buvo dvejus metus ir nei vienam žmogui nepadarė žalos, jokių skriaudų, dėl ko kaltinamieji galėtų reikšti tokias pretenzijas. Turėjo įžeidinėjimai atgarsį visuomenėje, gyventojai, rinkėjai po susitikimo klausė ar tikrai taip buvo pasakyta, ar tai yra tiesa, rinkėjai sakė, kad jeigu nesikreips į teismą, tai jie visa tai supras kaip tiesą. Todėl neturėjo kito kelio kitaip pasielgti. Nukentėjusiojo išsilavinimas yra aukštasis universitetinis, specialybė - mokslinis agronomas. Dėl kompetencijos stokos, pareigų netinkamo atlikimo ir darbinės patirties, susijusios su viešojo administravimo funkcijomis, paaiškino, jog politikoje nėra naujokas. Savo darbinę veiklą nepriklausomybės metu pradėjo Pakuonio seniūnu 2000 metais, po to nuo 2003 metų trejus metus dirbo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, o nuo 2007 metų visą kadenciją dirbo Prienų rajono savivaldybės meru. Dirbdamas buvo reiklus darbuotojams. Jo noras buvo, kad darbuotojai kuo geriau aptarnautų žmones, kad problemas spręstų kuo operatyviau, visada atstovavo viešą interesą, niekada nekėlė savo asmeninių interesų, todėl visi tie kaltinimai bei įžeidimai jį prislėgė ir įžeidė. Be to, turi ir ūkį, kuriame šiuo metu dirba. Yra turėjęs begalę susitikimų su gyventojais, bet tokių kaltinimų, tokių įžeidimų niekuomet nėra patyręs. Paaiškino, kad A. T. viešo atsiprašymo dėl galimų įžeidimų susirinkimo metu, susirinkusių asmenų emocijų proveržių, neišgirdo. Be abejo, žmonės kritikos visada pasako dėl tam tikrų veiksmų, bet iš jų pusės nebuvo įžeidžiamo pobūdžio žodžių. Yra gavęs kritikos iš žmonių, taip pat žiniasklaidoje buvo kritikuotas, nes yra viešas žmogus. Šiuo atveju, suprato kaltinamųjų žodžius ne kaip kritiką o kaip šmeižtą, įžeidimą. Kai yra sakoma, kad esi nesveikas ar psichiškai nesveikas, tai tokius žodžius reikia pasverti, juolab, kad dauguma kaltinamųjų turi išsilavinimą ir suvokia tų žodžių prasmę. Nukentėjusiojo atžvilgiu išsakyti žodžiai nebuvo pasverti. Civilinį ieškinį prašo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti solidariai iš trijų kaltinamųjų, o jei teismas įvertins kaltinamųjų kaltę kitaip, teismo nuožiūra palieka šį klausimą spręsti. Tokie kaltinamųjų veiksmai jį ne tik pažemino, bet atsiliepė ir veikloje kaip politikui. Mano, kad, jei ne tokio pobūdžio įžeidimai, kaltinimai, būtų sulaukęs didesnio rinkėjų palaikymo ir pasitikėjimo, nes po to pasiteisinti politikoje yra labai sunku. Šią civilinio ieškinio sumą grindžia reputacijos suprastėjimu ir galimybių savo tolimesnei politinei karjerai sumažėjimu. Be to, paveikė ir psichologiškai, kuomet teko išgyventi visus tuos įžeidimus.

              Liudytojas L. S. parodė, kad kuomet vyko susirinkimas buvo užėjęs į salę, girdėjo emocijas, piktus žodžius. Kiek suprato, susitikimo tikslai buvo dvejopi. Pirmiausia, tai buvo bandyta įkurti kažkokį judėjimą, ko kai kurie susitikime buvę žmonės nesuprato, nes jiems rūpėjo opūs klausimai, o kiti susitikimą organizavę asmenys tuo bandė pasinaudoti. Matė salėje judėjimo atstovus, kurie atsinešė vėliavą. Žmonės atėjo į susitikimą su savo bėdomis, kas skaudėjo, tą jie ir išsakė susirinkimo metu. Susitikime iš savivaldybės pusės dalyvavo D. S., buvo ir daugiau savivaldybės darbuotojų susitikime. Buvęs meras A. V. buvo pavadintas vagimi, fašistu, ir pan. Žmonės, pagauti emocijų, tą kalbėjo. Dalyvavo daug žmonių susitikime, tačiau susitikimo metu pasisakinėjo ir R. L. ir A. T., ir moteris, kurios pavardės neprisimena, nes jos prieš tai nepažinojo. Įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai merui. Įžeidžiančius žodžius pasakė R. L. ir A. T.. Minėjo pavardę tariant įžeidžiančius žodžius, sakė, kad meras, o meras susitikime buvo tik vienas. Gal ne visi kaltinamieji minėjo A. V. pavardę, bet pasakymas meras buvo pastoviai minimas. Buvo ir daugiau žmonių, kurie reiškė emocijas, bet jie taip neužstrigo taip kaip minėti asmenys. Kaltinamieji piktai kalbėjo, be to, mano, kad tokius žodžius reikia pagrįsti, norint juos išsakyti. Jo manymu, kaltinamųjų pasakyti žodžiai buvo nepagrįsti, nes niekas neįrodė, kad meras yra fašistas, vagis ir pan. Meras A. V. bandė paaiškinti žmonėms tam tikrus dalykus, bet nelabai kas jo klausė. Jis bandė atsakyti, bet kadangi, jo manymu, susitikime buvo susidaryta išankstinė nuomonė mero atžvilgiu, tai meras buvo „nusodinamas“ kai jo ko nors klausdavo. A. V. pradėjus atsakinėti į klausimus, prasidėdavo replikos ir „gesinimas“. Kritiką galima pareikšti civilizuotai, subtiliai, o šiuo atveju buvo reiškiami tiesioginiai kaltinimai. Ir daugiau piktokų pasisakymų buvo išsakyta, tačiau netiesiogine prasme. Parodė, kad į tokius žodžius „pasėdėsim, kavutės pagersim, algą gausim“, niekas nebūtų dėmesio kreipęs. Tiksliai neprisimena, kokius žodžius pasakė moteris. Tai nebuvo asmeninis kreipimasis į merą iš V. Š. pusės. Labiau įstrigo vyrai, kalbėję šiurkščiai. Parodė, kad jį įžeidžiantys žodžiai tiesiogiai nelietė, o merą palietė tiesiogiai. Teisingus davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Neteigia, kad nuo pačios pradžios iki pabaigos buvo susirinkime.

              Liudytojas K. P. parodė, kad tuo metu dirbo savivaldybėje, jis buvo R. L. pakviestas kaip savivaldybės tarnautojas dalyvauti v žmonių susirinkime. Susirinkime dalyvavo grupė žmonių. Susirinkimo organizatoriai buvo atsinešę ir vėliavą, jie tapatinosi su judėjimu, kuris siejasi su Pūku „Už kitokią Lietuvą“. Koks buvo susirinkimo tikslas pasakyti negali. Salė susirinkimui buvo suteikta administracijos direktoriaus R. L. ar A. T. prašymu, o jį, kaip vicemerą, pakvietė dalyvauti susirinkime. Susirinkimo metu buvo sakomos įvairios karštos kalbos su įžeidžiančiais tekstais. Negali tiksliai pasakyti, kas ką sakė, bet yra garso įrašas, iš kurio galima suprasti, kas, ant ko ir ką šnekėjo. Buvo pasakyti žodžiai, kurie konkrečiai įžeidė tuo metu ėjusį savivaldybės mero pareigas A. V.. Įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti merui, nes buvo kalbama konkrečiai apie jo sveikatos būseną, kad jis yra netinkamas eiti šias pareigas ir, kad jam geriau eiti žemę arti. Buvo konkrečiai sakomi žodžiai ir kreipiamasi mere arba Vaicekauskai. Dėl praėjusio laiko tarpo sunku atrinkti žodžius, kuriuos atskirai sakė kiekvienas iš kaltinamųjų. Buvo pasakyti žodžiai A. V., kaip merui, kad vykdo genocidą, kažkas buvo siejama su fašizmu. Įžeidžiantys žodžiai buvo sakomi pakeltu balsu. Matėsi, kad žmonės susijaudinę, kalbėjo garsiai, bet veikė ir pyktis. Parodė, kad laiko atžvilgiu susirinkimas vyko gana ilgai, o A. V. kalbos konkrečiai lietė apie 10 min. Iš pradžių buvo lyg ir kaltinimai, tada Vaicekauskas paprašė, kad jam būtų suteikta teisė pasisakyti, o kada jis pasisakė, prasidėjo replikos. Iš kaltinamųjų pusės buvo gestikuliavimas, matėsi ir girdėjosi pakeltas balso tonas, berods, A. T. mosikavo rankomis. Kai kurie žmonės buvo pasipiktinę, kad susirinkimas pradėjo krypti nenumatyta linkme. Be to, daugelis žmonių nesuprato, ko jie ten iš viso sušaukti. Taigi, vieni buvo pasipiktinę, t.y. kad taip nereikia kalbėti, buvo ir palaikančių žmonių grupelė. Susirinkime buvo ir prieniečių žmonių, buvo atvykusių iš Veiverių, kitų seniūnijų. Mano, kad organizatoriai savo tikslo nepasiekė, todėl galbūt susinervinę žmonės ir pradėjo kalbėti pakeltu tonu. Liudytojas neįvardijo konkrečių žodžių, kas ką pasakė, nes jų neprisimena, nurodydamas, kad kaltinamieji kalbėjo iš karto vienas po kito gana pakeltu tonu. Parodė, kad jam žinoma, kad yra garso įrašas padarytas, kur gana aišku ir suprantama ką kiekvienas iš kaltinamųjų kalbėjo. Šiuos žodžius nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnui greitu laiku po susirinkimo. Reikia žiūrėti stenogramą ar klausyti garso įrašą ir skaičiuoti kiek gali būti merą įžeidžiančių frazių. Gana aktyviai reiškėsi R. L. ir A. T., nuo jų neatsiliko ir V. Š.. Jie trise auditorijoje vienas per kitą kalbėjo. V. Š. į tą pačią temą kalbėjo tarpuose tarp R. L. ir A. T.. A. T. gestikuliavo, trankė kumščiu į stalą, buvo neramus. Kad V. Š. kalba adresuota A. V. nusprendė iš konteksto. Jis susidarė nuomonę, kad V. Š. kalbėjo ir apie A. V., ir apie visos savivaldybės tarnautojus, sakydama replikas apie kavos gėrimą, dantų krapštymą ir pan. Pagal išsakytą suprato, kad A. V. netinkamas dirbti meru ir, kad eitų dirbti žemdirbiu. Buvo kažkas lyginama ar su Kazanostra, ar su italų mafija, kad  A. V. gali būti korumpuotas arba turėti ryšį su mafija. Nemano, kad susirinkime reikėjo policijos pagalbos. Žmonės įvairiai mąstė apie pasakytus žodžius. Nurodė, kad teisingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.91-93), juos tvirtina.

              Liudytojas D. S. parodė, kad susirinkimas vyko 2009 metais, mėnesio ir dienos neprisimena. Dalyvauti renginyje jį pakvietė meras, kuris pasakė, kad bus kalbama šildymo klausimais, todėl, jeigu būtų klausimų šia tema ir reikėtų specialisto komentaro, jo dalyvavimas būtų pageidautinas renginyje. Dalyvavo renginyje kaip skyriaus atstovas atsakyti į klausimus dėl šilumos. Į garbingiausią vietą renginyje atsisėsti buvo pakviesti meras A. V., administracijos direktorius R. M., prie apskritojo stalo sėdėjo K. P., L. S.. Kiek buvo salėje sėdimų vietų, jos buvo visos užsėstos, keletas žmonių stovėjo susirinkimo metu. Kaltinamieji prisistatė kaip atstovai nuo judėjimo, jie visi kalbėjo. Pirmas aktualus klausimas buvo apie šiukšles. Gyventojai valdininkams reiškė priekaištus dėl buitinių atliekų tvarkymo padėties. Buvo keliamos problemos, reiškiamas nepasitenkinimas dėl priimtų savivaldybės tarybos sprendimų, t.y. kad šiukšlės yra apmokestinamos ne nuo žmonių, o nuo patalpų ploto, kvadratūros. Meras taip pat kalbėjo. Ne visada jis spėdavo įsiterpti, bet jam buvo suteiktas žodis. Susirinkimo metu klausimai buvo daugiau deklaratyvūs, nereikalaujantys atsakymų, tačiau buvo ir tiesioginių klausimų merui. Liudytojui susidarė įspūdis, kad mero atsakymais žmonės liko nepatenkinti. Buvo ir daugiau pasisakančiųjų iš salės. Žmonės atsistodavo, išsakydavo savo problemą, pateikdavo klausimų. Prisimena tai, kad kaltinamieji kalbėjo emocingai, pakeltu balso tonu. Sunku pasakyti ar kaltinamieji kalbėjo įžeidžiančius žodžius. Kiekvienas žmogus įsižeistų nuo labai skirtingų žodžių. Vienam vienas žodis būtų kaip įžeidimas, o kitam - ne. Liudytojas nurodė, jog taip nederėtų bendrauti su žmonėmis kaip tai darė kaltinamieji. Kaltinamųjų žodžių kontekstas A. V. atžvilgiu buvo kažkas panašaus į komunistai, jis buvo kaltinamas kriminaliniais nusikaltimais (vagystėmis, balsų pirkimais ir kitomis nusikalstamomis veikomis), buvo suabejota ar sugeba dirbti mero darbą. Buvo kažkokia frazė, išsakyta dėl sveikatos, toks pasakymas buvo susietas su atminties sutrikimais, tačiau tiksliai jos pacituoti negali. Dėl konkrečių žodžių, nukreiptų į merą, parodė, kad kas yra susiję su asmeniškumu, tai buvo pasakyta apie ūkininkavimą, kad jis geriau sugebėtų ūkininkauti, o ne mero pareigose tvarkytis. Tikslių žodžių, frazių liudytojas neprisimena ir negali pasakyti. Žino, kad A. V. turi ūkį, tai gal dėl to ir buvo taip pasakyta, kad jis yra tinkamesnis ūkininkauti, o ne mero pareigose tvarkytis. Dar komunistu A. V. pavadino, taip pat, kad susidėjęs su šiukšlių mafija, kažkaip palyginta su Italija buvo. Nepamena kuris konkrečiai taip pasakė. Meras atsakinėjo į klausimus, todėl visos kalbos buvo nukreiptos tuo metu į jį. Kadangi kalba vyko diskusijų pagrindu, todėl mano, kad V. Š. išsakytos frazės, žodžiai buvo nukreipti mero atžvilgiu. Negirdėjo, kad būtų tiesiogiai kreiptasi pavarde į merą. Šiukšlių tema užėmė du trečdalius susirinkimo, šildymo klausimais pasisakė šilumos įmonės atstovė A. M.. Mano, kad maždaug per vidurį susirinkimo buvo išsakytos kaltinamųjų replikos. Meras A. V. buvo iki galo susirinkimo.

              Liudytoja A. M. parodė, kad į minėtą įrenginį ją pakvietė R. L., nes ji atstovauja šilumos įmonei. Pakvietė todėl, nes manė, kad susirinkimo metu kils klausimų iš gyventojų pusės apie šilumos tiekimą. Susirinkime buvo nagrinėjami ir kiti klausimai, buvo pasakyta negražių kaltinimų rajono vadovui. Visi priekaištai A. V. buvo išsakyti kaip asmeniui, kuris vykdė savo pareigas ir atstovavo rajoną. Buvo pasakyta, kad jis eitų savo karvių melžti. Liudytoja negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų pasakė konkrečius kaltinimus mero atžvilgiu, nes emocijų susirinkimo metu buvo labai daug. Išsakyti įžeidžiantys žodžiai buvo susiję su A. V. kompetencijos stoka, partija, vagimis. Parodė, kad kiekvienas žmogus įžeidimą supranta savaip, tačiau liudytoja, išgirdusi tokius žodžius, kokie buvo pasakyti būtų taip pat įsižeidusi. Mano, kad buvo peržengtos valstybės tarnautojo kritikos ribos, nes kritiką išsilavinę ir mandagiai besielgiantys asmenys neturėtų taip reikšti. Iš kaltinamųjų pusės liejosi daug emocijų. Kaltinamieji vienas pro kitą kažką sakė, tačiau ji įvardinti atskirai kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečių pasakytų žodžių negali. Parodė, kad kreipiantis „jūs“ galima įvairiai traktuoti - ir į vieną asmenį, ir į daugelį. Dėl pasakytos frazės „pasėdėsim, kavutės pagersim, dantis parakinėsim, praeis diena, algą gausim, jūs perkat kaimiečius“ mano, kadangi ši frazė buvo pasakyta daugiskaita, todėl ji buvo taikoma ne vien tik merui, bet ir visai savivaldybės administracijai. Mano, kad iš kaltinamųjų pusės buvo išankstinis nusistatymas, mosuojama rankomis, šaukiama. Triukšmas salėje susidarė svaidantis žodžiais, šnekėjimaisis tarpusavyje, tarpusavio nesiklausymu kas darosi aplinkoje. Susirinkime dalyvaujantys žmonės vienas kitą tramdė. Tuo metu kai gyventojai uždavinėjo klausimus liudytojai, salėje taip pat buvo triukšmas. Gyventojai neleido ir A. M. pasisakyti. Nebuvo salėje naudojamasi mikrofonų, garsiakalbių pagalba, bet normaliai elgiantis bei klausantis buvo įmanoma girdėti apie ką susirinkimo metu buvo kalbama. Ji netramdė žmonių, nes tai į jos pareigas neįeina.

              Liudytoja I. G., tuo metu buvusi mero atstove spaudai parodė, kad 2009 metais lapkričio mėn. Prienų savivaldybės posėdžių salėje vyko gyventojų susitikimas su savivaldybės vadovais. Salė buvo pilna gyventojų. Sėdimos salės vietos visos buvo užimtos. Jame dalyvavo organizatoriai, jungtinis demokratinis judėjimas, kuriame buvo R. L., A. T., V. Š.. Taip pat susitikime dalyvavo savivaldybės darbuotojai - meras, mero pavaduotojas, patarėjai, administracijos darbuotojai. Parodė, kad iš administracijos darbuotojų susitikime dalyvavo D. S., o iš politinio pasitikėjimo darbuotojų - K. P., L. S., R. Z., A. V., R. M.. Susitikime minėti žmonės buvo kaip savivaldybės atstovai atliekų ir šilumos klausimais. Jie sėdėjo prie stalo, kaltinamieji taip pat sėdėjo prie to paties stalo skirtingose pusėse. Išsirinko susirinkimo sekretoriumi V. Š., po to tvirtino reglamentą. R. L. buvo pirmininkaujantis. A. T. sėdėjo kartu su R. L. ir V. Š., tačiau kokios jo pareigos buvo susirinkime, pasakyti negali. Kaltinamieji kalbėjo atliekų rinkliavos ir kitomis temomis, leido gyventojams pasisakyti. Pagrinde kalbėjo kaltinamieji ir gyventojai, o savivaldybės atstovams buvo sunku įsiterpti į jų kalbas. Meras turėjo galimybę pasisakyti, bet, lyginant kiek kalbėjo kaltinamieji, tai nedaug. Po to renginio jai nebuvo ką parašyti spaudai. Konkrečiai pasakyti kas ką pasakė, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Buvo sakoma komunistai, fašistai, buvo menkinamas savivaldybės vadovo asmuo, kad jis neturi administracinių sugebėjimų. Nusistatymas buvo jaučiamas visų administracijos darbuotojų atžvilgiu, bet, kadangi susitikime dalyvavo meras, kaip savivaldybės vadovas, mano, kad buvo kreipiamasi į jį. Jeigu sako „jūs“, galvoji, kad kreipiamasi į vadovą. Nepamena ar kas nors kreipiantis įvardino pavardę ir pareigas. Kai yra sakoma, kad neturima administracinių sugebėjimų, kultūros, kad yra komunistai, vagys, tai akivaizdžiai žemina žmogaus reputaciją. Šiame susitikime buvo nemalonu sėdėti, nes nevyko normali diskusija. Jei pradžioje kaltinamieji kalbėjo normaliai, tai vėliau tonas įsiaudrina. Pakeltu balso tonu buvo išsakyti kažkokie kaltinimai. Susirinkimo metu buvo pasakyta, kad perkami rinkėjų balsai už alaus bambalį, buvo sakoma, kad geria tik kavutę, krapšto dantis ir pan. Šiuo atveju, atrodo, kad nebuvo įvardintos pareigos, pavardė, buvo sakoma „jūs“. Susirinkime buvo suabejota mero sveikatos būkle, atrodo, kad tai pasakė R. L.. V. Š. savo kalbos pačioje pradžioje tiesiog pasakė, kad ji buvo geresnės nuomonės apie merą. Visoje V. Š. kalboje ar buvo konkrečiai kreiptasi į merą neprisimena, buvo sakoma „jūs“. Be to, V. Š. buvo pasakyta, kad iš viso reikia jus visus čia išnaikinti. Konkrečiai kieno buvo vadinama komunistais, fašistais, vagimis ji neprisimena. Parodė, kad laikraščio „Krašto vitrina“ atstovas V. S. darė garso įrašą, jis nefilmavo. Įrašą ji pasiėmė iš jo. V. S. diktofonas turėjo „flešą“, ji paprasčiausiu būdu persirašė į savo kompiuterį. Garso įrašo perrašymas vyko jos kabinete. Po įvykusio renginio meras nurodė parašyti stenogramą, kurią rašydama užtruko apie savaitę laiko. Parodė, jog neturi licencijos atlikti tą darbą. Klausydama įrašą ten kur nėjo suprasti kas yra sakoma ji nieko nerašė, o dėjo daugtaškį laužtiniuose skliaustuose. Daugtaškius dėjo ten, kur nebuvo galima išklausyti, suprasti esmės ir atkartoti pasakytų konkrečių žodžių. Stenogramą pateikė merui. Parodė, kad, jeigu yra viešas renginys, žiniasklaidos atstovai turi teisę daryti garso įrašą. Mano, kad kritiką galima išreikšti, bet ji turi būti protingai išreikšta, t.y. nežeminant žmogaus.

              L. V. S., laikraščio „Krašto vitrina“ vadovas, parodė, kad 2009 metų lapkričio mėn. kaip žurnalistas, dalyvavo Prienų rajono savivaldybės salėje vykusiame renginyje, į kurį buvo plačiai kviečiama, nes jame turėjo būti sprendžiami visuomenei aktualūs klausimai - buitinių atliekų išvežimas, šiluma ir pan. Vyko jungtinio demokratinio judėjimo susirinkimas ir šio judėjimo organizatoriai vedė renginį. Susirinkimo klausimai buvo pakankamai aktualūs, bet kai kuriuose dalykuose buvo išsakytos tiesiog netolerantiškos replikos mero A. V. atžvilgiu. Tiksliai tų replikų pasakyti negali. Susirinkimas buvo triukšmingas, emocijų buvo daug. Jis asmeniškai įsižeistų, jeigu jį tai liestų. Išsakyti savo reikalavimus galima ir tiesiogiai neįžeidžiant žmogaus. Kritikuoti galima, bet tai nereiškia, kad reikia elgtis netolerantiškai. Parodė, kad kaltinamųjų buvo labai emocionaliai sureaguota į kai kuriuos buvusio savivaldybės vadovo bandymus išsakyti savo nuomonę. V. Š. pavadino Prienus maža skyle, taip pat pasakė, kad savivaldybės darbuotojai tik geria kavą ir nieko nedaro. Ji taip pasakė sureagavusi į mero pasisakymą, kad Birštono savivaldybės žmonės veda šį susirinkimą, kurie neturėtų to daryti. Buvo išsakyta, kad meras nekompetentingas, kad jis blogai dirba. A. T. daužė kumščiu į stalą, bet kokiame žodžių kontekste, pasakyti negali. Iš R. L. pusės buvo sakomi žodžiai, susiję su nekompetentingumu. Susitikimo metu jis, kaip žurnalistas, darė garso įrašą. Parodė, jog garso įrašą daro visuose rimtuose renginiuose, nes rašant straipsnius visko atsiminti, kas vyko renginio metu, neįmanoma. Liudytojas negali tiksliai pasakyti kas būtent įžeidė A. V., t.y. kokie konkretūs žodžiai, kokios frazės, bet iš bendro konteksto buvo galima tai suprasti. Turėtų perklausyti įrašą, kad į tai tiksliai galėtų atsakyti. Visi trys R. L., A. T., V. Š., kurie prisistatė Jungtinio demokratinio judėjimo atstovais, pakankamai emocingai vedė renginį, šalia jų sėdėjo ir A. J.. Šurmulys salėje buvo visą laiką. Buvo plojimai ir šūksniai susirinkimo metu. Prisimena, kad kuomet vyko pokalbis ir meras įsiterpė sakydamas, kad čia pirmininkauja kitos savivaldybės žmonės, tai tada pratrūkimas buvo pakankamai ryškus. Plojimai sustiprėdavo tada, kai būdavo išsakytos „riebesnės“ replikos ta prasme, kad taip ir reikia vadovams. Meras, bandydamas kalbėti, buvo kelis kartus pertrauktas. Liudytojas išėjo nepasibaigus susirinkimui, nes nusibodo klausytis ne klausimo esmės. Tiesiog turgus tenai vyko, todėl jam pasidarė nebeįdomu. Parodė, kad jo diktofone yra 12 val. atmintinė. Savivaldybės tarybos sekretorė atėjo ir paprašė jo daryto garso įrašo, kurį davė persirašyti. Buvo persikėlęs garso įrašą į savo kompiuterį. Parodė, kad skaitmenine forma buvo daromas garso įrašas, kurį buvo galima nukopijuoti per „flešą“. I. G., pasidariusi garso įrašo kopiją, grąžino jam garso įrašą. Papildomai teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad į tarybos sekretorės kompiuterį garso įrašas buvo perkeltas iš jo diktofono I. G. darbo kabinete. Įrašo, kurį buvo perkėlęs iš diktofono į kompiuterį, neturi ir pateikti negali, nes praeitų metų rudenį redakcijoje buvo serverio trukdžiai, visa informacija, kuri buvo kompiuteryje, neatstatyta. Paaiškino, jog diktofone įrašų tiek ilgai nelaiko, nes trūksta jame atminties, be to, su juo tenka dirbti kiekvieną dieną. I. G. paprašė garso įrašo, kadangi jos diktofonas neveikė susirinkimo metu. Garso įrašą darė nuo to momento kuomet atėjo į salę. Tuo metu žmonių salėje jau buvo daug susirinkę, buvo šurmulys aplinkui, po to pradėjo kalbėti susirinkimo sekretoriaujantis. Paaiškino, jog jis dalyvavo tik susirinkimo pirmoje dalyje, kai pradėjo kalbėti apie kitus dalykus jis išėjo iš susirinkimo. Neturi garso įrašo su susirinkimo pabaiga. Garso įrašas galėjo būti apie 1 val. trukmės, bet tiksliai šito pasakyti negali. Dėl nepertraukiamo garso įrašo taip pat tiksliai pasakyti negali. Dažniausiai įjungia diktofoną ir jis veikia ištisai, nebent būna specialiai sustabdytas arba išsikrauna diktofono baterija. Be to, garso įrašas dar galėjo būti sustabdytas ir tokiu atveju, jeigu niekas nekalba, kad taupyti vietą jame. Kaip buvo konkrečiu atveju nurodyti negali. I. G. turbūt darė stenogramą iš to, ką jis jai davė.

              L. R. Z. parodė, kad susirinkimo, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, metu ji ėjo mero patarėjos pareigas. Kadangi renginys buvo viešas, tai tiek politikai, tiek savivaldybės darbuotojai, turėjo teisę ateiti ir dalyvauti tame renginyje ir jį stebėti. Buvo skelbimas laikraštyje, kuriame buvo rašoma, kad susirinkime bus kalbama visuomenei aktualiais klausimais. Parodė, kad prie savivaldybės atstovų stalo sėdėjo meras A. V., mero pavaduotojas K. P., administracijos direktoriaus pavaduotojas J. K., tiksliai neprisimena ar buvo administracijos direktorius. Ji stovėjo salės gale susirinkimo metu, šalia jos buvo L. S.. Jau praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sunku atgaminti visus išsakytus pasisakymus ir frazes, tačiau išlikęs įspūdis yra nemalonus, dėl to, kad susirinkimo organizatorių pasisakymai, kaip jai atrodė, buvo tarsi įžeidinėjimas tuometinio mero ir savivaldybės atstovų atžvilgiu. Tuo metu meras buvo A. V.. Mano, kad reikia surasti atitinkamus žodžius išreikšti savo reikalavimams ir nuostatoms, o ne įžeidinėti viešą žmogų - merą. Pokalbis turėtų vykti kaip su valstybės tarnautoju, o asmeniškai bandant įžeisti žmogų. Susirinkime išsakytų frazių atkartoti negali. Neatsisako parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjai (t.1, b.l.86-88). Buvo išreiškimai, kad A. V. trūksta proto ar kažkas panašaus. Išsireiškimai buvo nukreipti grynai į asmens savybes, t.y., kad išsilavinimas netinkamas, kad žmogus nesugeba savo pareigų atlikti, nežino ką iš vis daro. Suprato, kad visi šie žodžiai buvo išsakyti nukentėjusiojo atžvilgiu. Salės dešinėje pusėje sėdėjo savivaldybės atstovai ir meras, o salės kairėje pusėje sėdėjo susirinkimo organizatoriai, kurie kalbėdami kreipdavosi į merą, be to, jie dar ir gestais rodė į merą. Į kitus dalyvius buvo kreipiamasi taip pat atitinkamai. Parodė, kad pasisakant buvo pakeltas balso tonas, t.y. buvo garsūs pasisakymai, vienu momentu liudytojai atrodė, kad A. T. peršoks stalą ir smogs nukentėjusiajam, nes jis mojavo kumščiais. A. T. momentinis elgesys sudarė įspūdį, kad jis grėsmingai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl susirinkimo metu išsakytų žodžių vertinimo kaip kritikos parodė, kad kritika yra būtina, tačiau ją išreikšti ir išsakyti reikia priimtinomis formomis, t.y., mandagiai, neliečiant konkretaus žmogaus. Jei jau kalbama apie nekompetenciją, tai tada reikia žinoti, ko konkrečiai meras nepadarė. Reiškiant kritiką negalima nei šaukti, nei rėkti, nei kaltinti fašizmu ar susidorojimu. Tikslių frazių pasakyti negali, nes nuo to laiko yra praėję du metai. R. L. rankų gestikuliacija nebuvo įžeidžianti. Kada vyko dialogas iš rankų gestikuliacijos buvo galima suprasti į ką kreipiamasi ir, kad reaguojama emocionaliai. Tikslių frazių atgaminti negali, reikėtų perklausyti garso įrašą. Parodė, kad kalbos tonas, gestikuliacija, emocijoms nenuslūgstant laiku, paprastai baigiasi konfliktu. Tuo metu šaukti pagalbos nebuvo reikalo, nes A. T. ir merą dar skyrė du stalai bei pakankamas atstumas. Parodė, jog susirinkime buvo ir monologų, ir dialogų. Parodė, kad riebių frazių iš moters lūpų tikrai nebuvo pasakyta. Nepamena jos išsakyto teksto. Parodė, kad prie savivaldybės atstovų stalo sėdėjo meras A. V., mero pavaduotojas K. P., administracijos direktoriaus pavaduotojas J. K., tiksliai neprisimena ar buvo administracijos direktorius. Ji stovėjo salės gale susirinkimo metu, šalia jos buvo L. S..

              L. R. M. parodė, tuo metu ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Praėjo ne mažas laiko tarpas nuo to susirinkimo, kurio metu buvo išsakytos įvairios frazės, jis yra apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir viską tada susakęs. Jis išdavė leidimą dėl salės. Negali šiuo metu visko nuodugniai pasakyti. Jis pats, kaip savivaldybės atstovas, dalyvavo tame susirinkime. Žmonių buvo nemažai. Prienų rajono savivaldybės darbuotojai buvo užėję į salę, susirinkę žmonės buvo iš Prienų miesto ir rajono. Tenai vyko nemaloni nei tai diskusija, nei tai kas. Tai buvo daugiau monologas iš susirinkimo organizatorių pusės. Diskusijų daug vyksta savivaldybėje, bet jos būna kažkaip kitaip paremtos. Vykstant diskusijoms būna pateikiami konkretūs pasiūlymai, pageidavimai, kuomet būna priimami bendri sprendimai, kurie duoda naudą bendruomenei, šiuo gi atveju vyko tik puolimas pakeltu tonu, kaltinimas, todėl nieko nesigavo. Supranta, kad valdininko atsakomybė yra didesnė nei paprasto eilinio visuomenės nario, tačiau išsakant savo nuomonę reikia prisilaikyti žmogiškųjų normų. Pradžioje lyg ir normaliai vyko pokalbis, o vėliau buvo remtasi įvairiais Europos parlamento pristatymais, daug visko buvo priskaityta, tiesiog buvo kaltinami darbuotojai, konkrečiai nukentėjusysis A. V., kad jis nieko nesupranta ir pan. Kadangi nukentėjusysis yra žemės ūkio specialistas ir turi savo ūkį, tai jam buvo liepta eiti šerti ar melžti karvių. A. J., R. L., taip pat dar viena moteris ir vyras buvo kaip susirinkimo organizatoriai. Liudytojo nuomone, susirinkimo metu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai visos savivaldybės atžvilgiu, o paskui tiesiogiai mero atžvilgiu, nes buvo kreipiamasi į jį, rodoma pirštu. Susirinkimo metu lyg A. T. buvo paminėtas fašizmas. Prisimena frazę dėl ėjimo A. V. melžti karvių. Susirinkimo metu kalbėjo visi organizatoriai, jie pertraukinėjo vienas kitą. Prisimena kaip moteris labai emocionaliai kalbėjo apie Birštono savivaldybėje nupjautą ąžuolą. Negali tiksliai įvardinti ką pasakė R. L. susirinkimo metu, buvo minimas žodis meras ar A. V., todėl mano, kad įžeidžiantys žodžiai buvo nukreipti būtent jam. Praėjus kokiam tai laiko tarpui meras pasakė, kad nepaliks šito jo įžeidimo ir kels bylą. Pagal visą savivaldybės struktūrą aukščiausias politinis organas yra savivaldybės taryba, kuriai vadovauja meras. Paaiškino, kad meras administracinių sprendimų nepriima, yra savivaldybės taryba, kurią sudaro 25 žmonės. Savivaldybės taryba priima bendrą sutarimą, kurį išneša į savivaldybės administraciją ir, kurį vykdo administracijos direktorius. Iš to išeina, kad priimti tarybos sprendimai eina į administraciją. Buvo įžeistas jų prestižas, nes visi dirba toje pačioje savivaldybėje ir toje pačioje sistemoje. A. V. turi ūkį, ką yra jis deklaravęs ir kas yra vieša. Susirinkimo metu buvo rėksmingas, audringas monologas. Tada meras A. V. paprašė žodžio pasisakyti, jam buvo merui pasakytas žodis „užtilk“. Negali pasakyti kas konkrečiai taip pasakė. V. Š. šnekėjo bendrąja prasme. Prisimena, kad kalbėjo apie Žvėrinčiaus ąžuolą ir, kad netikusi yra valdžia. Gal aštrių žodžių V. Š. kalboje ir nebuvo. Gali būti, kad tie aštrūs žodžiai atsispindėjo bendrame fone, juolab, kad Žvėrinčiaus ąžuolas yra ne Prienų savivaldybės teritorijoje.

              Liudytojas E. V. parodė, kad yra mokytojas, dirba Prienų kultūros centro direktoriaus pavaduotoju. Parodė, kad jis pats yra politikas. Paaiškino, kad žmonės susirinko į Prienų rajono savivaldybės didžiąją salę pasikalbėti su savivaldybės administracija jiems rūpimais klausimais - šiukšlių, šilumos tiekimo, žemės ir pan. Jis dalyvavo susirinkime kaip bendruomenės narys. R. L. pakvietė jį į susirinkimą. Salė buvo pilna žmonių. Susirinkimo metu kalbėjo visi: susirinkimo organizatoriai, savivaldybės darbuotojai, salėje vyko diskusija. Asmeninių įžeidimų jis negirdėjo. Tikslių žodžių, išsakytų susirinkimo metu, pasakyti negali, nes viskas vyko seniai. Klausimai iš salės buvo užduodami savivaldybės darbuotojams, nes to žmonės ir susirinko. Mano, kad kaltinamųjų susirinkimo metu buvo kreiptasi bendrai į savivaldos atstovus. Nemano, kad susirinkime buvo pasakyta kažkas ne taip nei, kad turėtų būti. Diskusijos buvo karštos, bet kažko itin nepriimtino, įžeidžiančio pobūdžio išsireiškimų negirdėjo, to neprisimena. Parodė, jog dėl šurmulio, jis sėdėjo 4-5 eilėje, galėjo ne viską girdėti, kadangi vyko diskusijos ir tarp salėje sėdinčių žmonių, ir tarp susirinkimo dalyvių. Parodė, kad, tapęs politiku, jis taip pat girdi įvairių išsireiškimų, kaltinimų, kurie kartais irgi atrodo nevisiškai pagrįsti. Jis pats kaip politikas stengtųsi išspręsti problemas, kad neprivesti žmones iki tokių mitingų, be to, pažymėjo, kad savivaldybės administracija privalo dirbti gyventojams. Galutinį žodį susirinkime tarė vicemeras K. P., kuris pažadėjo atkreipti dėmesį į žmonių išsakytas problemas ir jas išspręsti.

              Liudytoja E. L., kaltinamosios V. Š. sesuo, parodė, į susirinkimą susirinko žmonės iš gatvės, tikėdamiesi išspręsti savo bėdas ir problemas. Apie susirinkimą susižinojo vienas per kitą. Ji pati ėjo į susirikimą dėl šiukšlių problemos ir dėl senelio žemės problemų. Iš pradžių susirinkimas lyg ir nieko buvo, bet po to kai meras A. V. pasakė viešai, kad R. L. su savo turgeliais ir problemomis išeitų iš susirinkimo, kad kažkuris iš organizatorių yra ne vietinis gyventojas ir, kad susirinkime jam yra ne vieta, tada jau gavosi ne susirinkimo vedimas, o kažkas tokio. Be to, meras A. V. dar pasiūlė kažkam išeiti, nes yra ne šio rajono gyventojai, taip pat girdėjo, kad buvo jo pasakyta, jog kai kurie žmonės yra ne prieniečiai. Liudytojos nuomone, ginčą užvedė pats meras A. V., nes jis padarė klaidą šioje vietoje, kadangi yra valdininkas ir neturėjo ginčų ir rodyti, kam ir kur reikia išeiti. Į ginčą su meru įsiterpė ir daugiau iš salės žmonių. Iš kaltinamųjų nei vienas į ginčą su meru nesivėlė. Moterys iš salės pradėjo kelti rūpimus klausimus, gavosi kaip ir ginčas, buvo iš salės replikų, kad valdininkai nemoka dirbti. Visi tai ji žino ir turi dėl to nuoskaudų. Liudytoja taip pat yra stipriai nukentėjusi nuo valdininkų. Parodė, kad nei vienas susirinkimo vedantysis nepasakė, kad jūs, mere, esate už tai atsakingas, jūs esate blogas. Tokio dalyko, kad susirinkimo vedantieji būtų puolę merą A. V. įžeidinėti ar kolioti, nebuvo. Liudytoja negirdėjo, kad merą A. V. būtų įžeidęs kas nors pavarde ar vardu. Ji negirdėjo, kad A. V. būtų pasakytas nors vienas blogas žodis, o, kad valdininkams buvo kažkas blogai išsakyta, tai yra tiesa. Garsiakalbių salėje nebuvo, bet viską girdėjo sėdėdama ketvirtoje eilėje. Dėl genocido ji suprato, kad sovietmečiu visa tai vyko. Dėl tokio pasakymo buvo baisus sujudimas salėje, žmonės plojo į pasakytą jūs komunistai iš vis neturite teisės būti valdžioje, nes jūs žmones vežėte į Sibirą. Niekas iš salėje sėdinčių žmonių neturėjo omenyje, kad genocidu buvo kaltinamas meras A. V.. Parodė, jog aukšto rango žmonės pasako ir dar aršesnių žodžių, už kuriuos jiems nieko nebūna. Kreipiantis į A. V. buvo sakoma gerbiamas mere, gerbiamas A. V., tuo tarpu A. V., kreipdamasis į R. L., sakydavo tu, be jokių gerbiamas ar pan. Keista, kad meras, neatsakęs į žmonių pateiktus klausimus, pareiškė ieškinį teismui ir dar reikalauja pinigų. Parodė, kad visas jų namas norėjo ateiti liudyti šioje byloje. Susirinkimo pabaigoje girdėjo viešą A. T. atsiprašymą A. V..

              Liudytoja L. D., laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistė, parodė, kad susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, dauguma dalyvių buvo pagyvenusio amžiaus žmonės. Susirinkimo organizatoriai atnešė į laikraščio „Gyvenimas“ redakciją skelbimą dėl vyksiančio susirinkimo. Tas renginys buvo pavadintas lyg susitikimu su Prienų rajono savivaldybės vadovais, kad aptarti aktualius klausimus, t.y. atliekų tvarkymo, šilumos. Susirinkimas labiau panašėjo į mitingą. Susirinkime buvo „Visa Lietuva“ vėliava, renkami parašai. Liudytoja turėjo nesertifikuotą diktofoną, darė susirinkimo įrašą, bet jo neišsaugojo. Susirinkimo organizatoriai buvo R. L., A. T. ir dar viena moteris, kurios pavardės neprisimena. Susirinkime labai emocionaliai kalbėjo susirinkimo organizatoriai, ypatingai A. T. reiškė savo emocijas, jis kumščiu trankė į stalą. R. L. kalbėjo ramiau, o moteris visai ramiai kalbėjo. Moteris kalbėdama neužstrigo, neprisimena ar ji asmeniškai kreipėsi į merą, jos kalbos taip pat neprisimena. Neprisimena, kokiais žodžiai viskas buvo sakoma, kaip buvo kreipiamasi į merą A. V., tačiau emocija yra išlikusi tokia, jog tuo metu buvęs meras A. V. buvo įžeidinėjamas. Savivaldybės atstovams nebuvo leidžiama pasisakyti. Tik pradėjus kalbėti savivaldybės atstovui, jis iš karto buvo nutildomas ir buvo pasakoma, kad susirinkimo organizatoriai patys viską žino bei supranta. Arti dviejų valandų truko susitikimas. Konkrečių žodžių negali prisiminti, bet buvo sakoma maždaug taip, kad jūs esate vadovai, nieko nedarote ir nesugebate daryti. Buvo kalbėta labai emocionaliai, ji neprisimena, kad būtų keikiamasi. R. L. ir A. T. pažįsta kaip aktyvius renginių dalyvius, o moterį matė pirmąjį kartą. Susirinkime buvo filmuojama, nežino kas filmavo. Kai kuriais momentais meras A. V. norėdavo nutraukti pasisakančiųjų kalbas ir paaiškinti situaciją, jog yra kreipiamasi ne tuo adresu, bet jis buvo tiesiog nutildytas. Meras A. V. keletą kartų bandė nutraukti bereikšmes kalbas, bet jam nepavyko. Nutildymas pasireiškė tuo, kad niekas mero A. V. pastabos neklausė, o pasisakantieji ir toliau sakė savo kalbas. Susirinkimo dalyviai sėdėjo salėje, o susirinkimo organizatoriai ir savivaldybės atstovai buvo salės prezidiume. Meras A. V. sėdėjo priešais renginio organizatorius. Renginio organizatoriai ir savivaldybės atstovai buvo išskirti iš auditorijos. Susirinkime pasisakė ir daugiau žmonių, t.y. ne tik susirinkimo organizatoriai, visi kalbėjo emocingai, emocijos daugiau ar mažiau liejosi per kraštus. Ji iki pabaigos neišbuvo susirinkime. Jos garso įrašo tuo metu niekas neprašė.

              Liudytojas J. K. parodė, kad tuo metu buvo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Parodė, jog buvo apklaustas pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu, neturi ką papildyti, apart to, ką jau buvau pasakęs apklausoje tyrėjai. Stengiasi faktus, kurie neliečia asmeninio gyvenimo, užmiršti ir nekaupti savyje. Liudytojas J. K. pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo (t.1, b.l.112-113), patvirtino, nurodė, kad jie yra teisingi, jis, po dviejų su viršum metų, negali teismui įvardinti konkrečių žodžių, kuriuos kalbėjo kaltinamieji. Ar galėjo meras A. V. įsižeisti, gali atsakyti tik jis pats. Vieni gali įsižeisti, kiti kartėlį nuryti, tai yra subjektyvu. Liudytojas sėdėjo prie mero A. V. kaip savivaldybės administracijos atstovas. Jis asmeniškai neįsižeidė. Parodė, kad susitikimo metu buvo iš salės daug kalbančiųjų, tačiau visa situacija nebuvo valdoma nei moderatorių, nei kitų asmenų.

              Liudytojas A. K. parodė, jog yra Kauno skyriaus Jungtinio demokratinio judėjimo narys. Jungtinio demokratinio judėjimo centras yra Vilniuje, o toliau eina skyriai, kaip, pavyzdžiui, Prienų skyrius. Kadangi miestai Prienai ir Kaunas yra artimesni, todėl daugiau bendraudavo ir važinėdavo vieni pas kitus. Kilus ažiotažui dėl bandymo kurti kriminalinį verslą su šiukšlėmis, vietinis Prienų skyrius surengė rinkėjų susitikimą su išrinktaisiais, t.y. savivaldybės tarybos nariais. Trys jų nariai, kurie sėdėjo salėje tarp žmonių, atvažiavo palaikyti Prienų skyrių ir pasisemti patirties. Renginys buvo gerai organizuotas, salėje buvo susirinkę daug gyventojų. Stalai salėje buvo sudėti kvadratu, už jų sėdėjo tarybos nariai ir renginio organizatoriai, o toliau eilėse sėdėjo eiliniai žmonės, atėję į renginį. Parodė, kad renginyje buvo policininkas su blizgančia liemene, šarvuote, todėl mano, kad jis nebūtų leidęs žmonėms įsitriukšmauti, jeigu kažkas per daug pradėtų reikštis. Prisimena, kad renginyje buvo judėjimo vėliava ir Lietuvos vėliava, kurios stovėjo salės kampe, prie policininko. Susirinkime buvo keliami aktualūs žmonėms klausimai. Savivaldybės atstovai yra išrinkti ginti žmonių interesus. Mano, kad rinkėjai teisėtai pareikalavo savo rinkėjų rinkiminių pažadų, t.y. ginti jų interesus. Parodė, kad kaltinamajame akte yra išrinkti žodžiai iš konteksto, o išrinkus žodžius iš konteksto situaciją galima interpretuoti visiškai kitaip. Mano, kad tai yra bandymas susidoroti su pilietiškumu, valstybė skatina, kad žmonės pilietiškai gintų savo interesus, o gaunasi priešingai. Viena pusė šneka, kad Jūs būkite pilietiški ir reikalaukite savo teisių, o kažkas tuos, kurie reikalauja savo teisių, bando užgniaužti. Tai yra akivaizdžiai politiniai dalykai. Liudytojui atrodo, kad susirinkimo metu nebuvo jokio įžeidimo. Asmeniškai jis įžeidimu laiko sulyginimą su žargoniškais žodžiais, t.y. tokiais kaip gaidžiai, ožiai ir t.t., tai jau yra įžeidimas, o durnius, kvailys, bailys yra bendriniai norminiai žodžiai. Jeigu žmogus nėra drąsus tai kaip kitaip jį galima pavadinti nei, kad bailiu. Nebuvo susirinkime naudojami palyginimai, kurie šnekamojoje kalboje yra suprantami kaip negeri dalykai. Tokių dalykų susirinkime nebuvo. Renginio organizatorių gretose buvo trys žmonės, t.y. moteris Virginija (su ja yra bendravęs, kadangi ji dalyvauja susirinkimuose Kaune) ir du vyriškiai, kuriuos matė pirmą kartą. Parodė, kad susirinkimo metu įžeidžiančių žodžių pasakyta nebuvo. Negirdėjo, kad kažkas blogo būtų buvę pasakyta renginio metu. Faktinės aplinkybės jam yra žinomos iš to ką pats patyrė susirinkime nei iš perskaityto kaltinamojo akto. Mano, kad tautos genocidas yra tai, kad išrinktieji visiškai nesiskaito su tauta. Dėl konstruktyvios kritikos, išsakytos išrinktiesiems, nemato nieko blogo, tiesiogiai žmogų įvardinti naciu ar fašistu, negalima. Dėl frazės „ ... jūs, va, susišikę, kaip nors surinkt, už bambalį balsą gauti ir perkant visus kaimiečius ...“., apibendrinta tvarka taip buvo pasakyta, nes visiems yra žinoma, kad balsai yra perkami už bambalį. To niekas nepaneigs. Tai yra normalu. R. L. frazė ir kitos frazės tikrai nebuvo skirtos asmeniškai merui A. V.. Pamena, kad buvo susirinkimo metu buvo platinama kažkokia antisemitinio pobūdžio brošiūrėlė, berods nacistai, kurie buvo su pilotėmis ar juodais rūbais apsirengę, salėje išsiskyrė. Jis matė tokius du tarpusavyje bendravusius žmones. Parodė, kad salėje viena moteris, iššaukiančiai replikavo į pasisakančiuosius R. L. ir A. J., kurią išvedė policininkas. Pritaria, kad jos elgesys buvo provokacinio pobūdžio išsišokimas. V. Š., pasisakydama susitikime su gyventojais, asmeniškai savo kalba neįžeidinėjo mero A. V.. V. Š. sėdėjo priešais savivaldybės atstovus. V. Š. perskaitė savo pasirašytą tekstą, tarpais įterpdama savo žodžius. Ji tiesiog sakė, kad išrinktieji (savivaldybės atstovai) negerai daro, t.y. neatstovauja rinkėjų interesų, o remia priešingas struktūras. Tai buvo bendro pobūdžio išstojimas savivaldybės tarybai, jos atstovams, bet ne asmeniškai merui A. V.. V. Š. kalboje nebuvo įžeidžiančių frazių, nepriimtinų pasisakymų. Jis asmeniškai aštriau už ją pasisako. Ši moteris, kiek jam tekę su ja bendrauti, gali kažką piktai pasakyti, bet tai nebus įžeidžiama, tai dar toli iki to.

              Liudytoja A. R. parodė, kad bus susirinkimas sužinojo iš skelbimo laikraštyje. Pagal skelbimą su vyru atvyko į susirinkimą pasiklausyti, nes turėjo būti kalbama pagrindiniais klausimais, t.y. dėl žemių, dėl šiukšlių ir kitais įvairiais klausimais. Žmonių salėje buvo apie šimtas. Sėdėjo salėje gal ketvirtoje eilėje, susirinkime buvo įvairūs klausimai sprendžiami. Kaltinamieji buvo kaip ir susirinkimo vadovai, jie kėlė Prienams svarbius klausimus. Kad tos dvi grupės, t.y. savivaldybės atstovų ir susirinkimo organizatorių būtų tarpusavyje koliojęsi ji negirdėjo, kad vieni kitus vadintų kažkokiais negražiais žodžiais tokio dalyko tikrai nebuvo. Nieko blogo ji susirinkime nematė. Viskas pagrinde vyko šiukšlių išvežimo klausimais, kuomet 2008 metais buvo priimtas įsakymas mokėti už šiukšles pagal kvadratūrą. Be abejo, kad žmonės su tuo nesutiko ir dėl to parašė daug raštų ir į Alytų, ir į Prienus merui, t.y., kad nenori mokėti už šiukšles pagal tokią tvarką. Ji ėjo į susirinkimą globaliu atliekų rinkliavos klausimu. Nagrinėjant šį klausimą salėje vyko ūžimas. Parodė, jog ir kitų klausimų susirinkime buvo svarstyta, t.y. dėl žemių. Iš kaltinamųjų pusės nebuvo padaryta kokių tai neteisėtų, netinkamų veiksmų mero A. V. atžvilgiu, kaltinamieji nekoliojo mero A. V., kad būtų sakę tu esi toks ir anoks, tikrai to nebuvo. Išėjo iš susirinkimo prieš jam baigiantis, nes matė, kad tame susirinkime nieko rimto nėra. Parodė, kad meras A. V. buvo priėjęs prie jos su A. R. ir pasakė „ko tu susidėjai su durniais?“. Tai yra mero A. V. pasakymas. 

              Liudytojas K. L., Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK, pareigūnas parodė, kad 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės salėje vyko savivaldybės atstovų ir gyventojų susitikimas. Policijoje buvo gautas R. L. raštas, kad policija užtikrintų susirinkime viešą tvarką, tačiau pagal susirinkimų įstatymą policija neprivalo užtikrinti viešosios tvarkos tokiuose susirinkimuose, tam yra saugos tarnybos. Patys susirinkimo organizatoriai turėjo pasirūpinti viešosios tvarkos užtikrinimu susirinkime. Parodė, kad jis vyko į susirinkimą dėl galimų pažeidimų. Kartu su policijos viršininku A. K. nusprendė, kad reikėtų dalyvauti šiame susirinkime, siekiant išvengti susistumdymų, muštynių ir pan. Jis nedalyvavo susirinkime kaip valdžios atstovas, palaikantis viešąją tvarką, dalyvavo jame tik dėl galimų pažeidimų. Faktiškai jis ten buvo kartu su Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK darbuotoju E. L.. Parodė, kad susirinkimą vedė R. L. ir A. T.. Iš pradžių kalbėjo R. L. ir mero A. V. atžvilgiu pasakė, kad jis yra nekompetentingas, bemokslis ir negali būti meru, tik ūkininkauti gali savo ūkyje. A. T. kažką užsiminė apie fašizmą, jis merą A. V. kažkaip su fašizmu prilygino. Po to kalbėjo moteris, kurios pavardės neprisimena ir, kuri sakė, kad meras A. V. yra beraštis, negali užimti tokių pareigų ir dirbti tokį darbą, jis nesirūpina žmonių interesais, savivaldybėje atleidžia ką nori, steigia etatus. Parodė, kad A. T. veiksmuose nepastebėjo impulsyvių bei grasinančių veiksmų mero A. V. atžvilgiu. Prisimena, kad R. L. sakė, jog lai meras A. V. eina į savo ūkį ir ten ūkininkauja, kaip jis gali būti meru. Susirinkimo organizatoriai buvo nusiteikę karingai, jie susirinkime kalbėjo pakeltu balso tonu. Susirinkime vykusi diskusija nebuvo normali bei tolerantiška. Pasisakymuose pagrinde buvo kalbama apie šiukšles, kad žmonės yra skurdinami ir t.t. Kuomet savivaldybės atstovai atsakinėdavo į klausimus, juos pastoviai pertraukinėdavo, įterpdavo replikas, neduodavo jiems normaliai pasisakyti. Susirinkimas vyko daugiau nei valandą laiko. Mano, kad mero atžvilgiu išsakyti žodžiai tokioje auditorijoje yra žmogaus pažeminimas, nes vis tik merą išrenka savivaldybės taryba. Jeigu merą išsirinko savivaldybės taryba, tai vadinasi jis gali eiti tokias pareigas, o jei kas nors sumąstė, kad meras negali eiti tokių pareigų, tai toks dalykas jau yra mero pažeminimas. Jis suprato, kad minėti žodžiai buvo adresuoti tiesiogiai merui A. V.. Šis susirinkimas išsiskyrė iš kitų susirinkimų pagal vedančiųjų elgesį, bendravimo kalbą, nes susirinkime esančių piliečių pyktis buvo nukreiptas į merą A. V., kad jis yra negeras, kad meras ir visa savivaldybė bei jos direktoriai negali eiti savo pareigų. Susirinkimo organizatorių tokios kalbos buvo nukreiptos prieš merą A. V., prieš kitus susirinkime dalyvavusius asmenis iš savivaldybės. Moteris, sėdinti kaltinamųjų suole, pasakė, kad meras yra beraštis, neturi kompetencijos ir negali užimti savo pareigų. Susirinkime be asmenų, sėdinčių kaltinamųjų suole, kalbėjo ir kiti piliečiai, buvo replikų iš salės. Šį susirinkimą galima sulyginti su mitingais, kuriuos rodo per televiziją. Tai buvo labiau panašu į turgų, o ne į susirinkimą. Kaltinamųjų pasisakymai buvo nukreipti konkrečiai merui A. V., nes jie užduodavo klausimus, sakydami mere. Parodė, kad jis tuo metu ėjo savo pareigas, buvo uniformuotas. Susirinkime nedalyvavo kaip policijos pareigūnas, palaikantis viešąją tvarką, jame dalyvavo tik dėl galimų pažeidimų, t.y. kad nekiltų muštynės ir pan. Jie nesiėmė jokių priemonių dėl įžeidinėjimų mero atžvilgiu. Įžeidimas yra kiekvieno žmogaus atskiras supratimas. Jam galbūt atrodys, kad tai yra įžeidimas, o kitas asmuo apie tą patį sakys, kad jo neįžeidė. Jo nuomone, susirinkime buvo pavartoti žodžiai, žeminantys žmogų, tačiau apie tai turi spręsti pats nukentėjusysis. Kritiką supranta kitaip, paprastas pilietis negali pasakyti, kad meras yra netinkamas, jis yra toks ir anoks, nes tai jau yra tarybos nuomonė. Jis niekam nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, susirinkimo metu pavartoti žodžiai neužtraukė administracinės atsakomybės.

              Liudytojas A. R. parodė, kad į susirinkimą atvažiavo su žmona A. R., perskaitę parašytą skelbimą laikraštyje „Gyvenimas“. Abu atsisėdo salės 4-5 eilėje. Matė, kad meras A. V. su savo komanda sėdėjo dešinėje salės pusėje, o kaltinamieji - kairėje salės pusėje. Kaltinamieji reikalavo to paties kaip ir visi, t.y. kad būtų teisingumas. Ką jie ten visi kalbėjo dėl garbaus amžiaus gerai neprisimena, be to, neprigirdi ir neprimato. Negirdėjo ką kalbėjo A. V., žmonės savo ruožtu ruošėsi jam savo klausimus užduoti. Ką kalbėjo žmonės, esantys iš kairės pusės salės - kaltinamieji, jis taip pat negirdėjo, tačiau, kad būtų buvęs koks ginčas ar koks nors koliojimasis, muštynės, tai tokių dalykų tikrai nebuvo. Prisimena, kad prie kaltinamųjų ir savivaldybės atstovų priėjo viena moteris iš Jiezno ar iš Stakliškių, po to dar Vaidogas ir jie visi ginčijosi, tiktai nežino dėl ko, koks tai triukšmas buvo toje vietoje. Atrodo, kad V. Š. ir R. L. jiems sakė, jog jie nerėktų. Tada ir baigė ginčytis. Nematė, kad A. T. trenkė kumščiu į stalą. Vieni žmonės kalbėjo, kad ne į tą susirinkimą papuolė, nes manė, kad tai bus tremtinių susirinkimas. Moteris, sėdinti kaltinamųjų suole, dalyvavo susirinkime, ji kalbėjo susirinkime, nes gina savo interesus, kadangi jos motiną ir ją pačią apgavę dėl žemių. Jam  atrodo, kad moteris kalbėjo apie savo reikalus, apie tai, kas ją domino. Negirdėjo, kad meras būtų įžeistas kaltinamųjų ir, kad meras būtų įžeidęs kaltinamuosius. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.119-120). Žodžius „su kuo susidėjote?“ meras A. V. yra liudytojui pasakęs. A. R. nežino, ką meras turėjo omenyje, taip sakydamas. Parodė, jog ankstesniuose susirinkimuose meras A. V. nedalyvavo, o į paskutinį susirinkimą jis atėjo ir, matomai, jis jau iš anksto buvo nusprendęs ką reikia nubausti. Jo manymu, meras A. V. pasielgė ne taip kaip turėjo pasielgti. Už ką pinigus čia sėdintys piliečiai turėti mokėti A. V.? Susirinkime liaudiškai tariant niekas nespjaudė, dabar gi yra demokratija. Jei kas ir pasakė kokį griežtesnį žodį merui A. V., tai nereiškia, kad dabar reikia dėl to duoti į teismą ir reikalauti 15000 Lt ar tai 20 000 Lt žalos atlyginimo.

              Liudytojas A. J. parodė, kad jis buvo vienas iš iniciatyvinės grupės narių, sukvietusių susirinkimą. Susirinkime buvo svarstomi klausimai dėl atliekų surinkimo, šilumos kainų ir žemės klausimų. Jam, kaip gyvenančiam privačiame name, aktualiausias klausimas buvo atliekų surinkimas. Anksčiau buvo net buvo kreiptasi į rajono tarybą dėl sprendimo atliekų rinkliavos klausimais pakeitimo, nes jis yra akivaizdžiai neteisingas. Dėl tokio atliekų rinkliavos sprendimo priėmimo piktinosi ir jis asmeniškai, ir kiti žmonės, ko pasekoje, jie, įpareigoti žmonių, parašė kreipimusis į rajono tarybą, kuriuose siūlė vienaip ar kitaip spręsti tą problemą ir keisti priimtą sprendimą. Parodė, kad kreipimąsi, peticiją dėl susirinkime svarstytinų klausimų buvome paskelbę rajono spaudoje, taip pat jį buvo išdėlioję kiekvienam savivaldybės tarybos nariui į jų dėžutes, o savivaldybės merui ir vicemerui šį dokumentą buvo įteikę asmeniškai. Iš mero atsakymo negavo. Atsakymą gavo tik iš konkurencinės tarybos, kad, gavę atitinkamus dokumentus, jie ištirs šį dalyką. Parodė, kad susirinkimas vyko lapkričio mėn. pabaigoje, Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje. R. L., A. T. sudarė iniciatyvinę grupę. Nepamena, ar V. Š. buvo iniciatyvinės grupės narė, bet ji dalyvavo susirinkime. Susirinkime buvo apie šimtas žmonių. Paskelbė darbotvarkę, bandė balsuoti. Susirinkusieji buvo supažindinti su tuo, apie ką bus kalbama susirinkime, kokios problemos bus sprendžiamos susirinkimo metu. K. L., Prienų įgaliotinis, stovėjo salės tarpduryje. Jis nesiėmė jokių drausminimo priemonių susirinkimo metu. Parodė, kad jie dar prieš renginį buvo kreipęsi į Prienų rajono policijos komisariatą, kad atsiųstų policininkus viešajai tvarkai užtikrinti, tačiau kaip jis suprato policininkai atėjo į renginį ne viešosios tvarkos palaikyti, o tik taip sau pasižiūrėti. Policija ignoravo kreipimąsi dėl viešosios tvarkos užtikrinimo susirinkimo metu. Nesupranta, kodėl meras A. V. sau prisiėmė visus kaltinimus. Visi kreipimaisi (taip pat ir rašytiniai) buvo skirti savivaldybės tarybai, o ne konkrečiai merui. Susirinkime viskas vyko labai normaliai. Žmonės veržėsi pasisakyti, jie kalbėjo emocingai, nes dėl to jie ir susirinko, kad kalbėti jiems rūpimais klausimais. Nebuvo jokių chuliganiškų apraiškų ar įžeidimų susirinkimo metu. Liudytojas net nesuprato, kodėl buvo atsiprašyta susirinkimo pabaigoje jame dalyvavusių savivaldybės atstovų. Susirinkime kiekvienas iš pasisakančiųjų pasisakinėjo atskirais klausimais. Buvo kreipiamasi į rajono valdžią, o ne į konkretų asmenį. Negirdėjo nieko įžeidžiančio V. Š. kalboje. Merui A. V. reikėjo pasėdėti salėje tarp žmonių, tai dar ne tokių įžeidžiančių žodžių jis būtų prisiklausęs savo atžvilgiu. Nepamena, kad iš iniciatyvinės grupės kas nors būtų sakęs kokius tai įžeidžiančius žodžius merui A. V.. Mano, kad rajono valdžia yra verta kritikos ir ji tos kritikos sulaukė. Vicemeras K. P. pripažino, kad padarė klaidą. Jis pasakė, kad atvažiavus pas juos tam tikriems atstovams ir gražiai pakalbėjus, jie padarė klaidą, pritardami naujajai šiukšlių surinkimo tvarkai, o po to niekas jokių pokyčių nedarė.

              L. R. J. parodė, kad susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės salėje, antrame aukšte. Iš spaudos sužinojo apie susirinkimą. Kadangi ji pati dalyvauja politinėje veikloje, todėl buvo įdomu nueiti į susirinkimą ir pasižiūrėti, kuo žmonės gyvena ir kuo domisi. Vienoje salės pusėje buvo Prienų rajono savivaldybės atstovai, kurie sėdėjo salės priekyje, o kitoje salės pusėje, taip pat priekyje, priešais savivaldybės atstovus, sėdėjo susirinkimo iniciatyvinė grupė, t.y. kaltinamieji, vedę visą susirinkimą. Ji dalyvavo minėtame susirinkime nuo jo pradžios iki pabaigos. Jai buvo nuostabu sužinojus, kad susirinkime kažkas kažką įžeidinėjo. Galbūt, iš susirinkimo vedančiųjų jautėsi kiek pakeltas balso tonas vienu ar kitu susirinkimo metu, bet ji tikrai negirdėjo jokių įžeidimų, apart to, kad sėdintys garbaus amžiaus žmonės kaip tik rūstavo, kad šiame susirinkime dar labai gražiai viskas vyksta ir, kad šias problemas reikėtų spręsti visai kitomis emocijomis. Kita vertus, normalu, kad yra išsakomi priekaištai savo rinkėjams, valstybės tarnautojams. Tauta, rinkėjai, turi teisę išsakyti savo nuomonę. Parodė, kad K. P., L. S., J. K. su meru A. V. atstovavo Prienų rajono savivaldybę, o iniciatyvinė grupė - kaltinamieji tik vedė diskusiją. Daugiausiai susirinkime pasisakė atvykę į susirinkimą žmonės iš salės. Kiekvienas išsakė savo nuoskaudas, jiems aktualias problemas. Visi žmonės kalbėjo apie savo nuoskaudas, kurios pagrinde buvo dėl šiukšlių rinkliavos. Kiekvienas žmogus konkrečiais pavyzdžiais apie visa tai kalbėjo ir įrodinėjo savo tiesą. Žiūrint į visą susirinkimo eigą ir bendrą vaizdą, liudytoja nepastebėjo ir neišgirdo jokių piktų žodžių nei iš vedančių susirinkimą, ne iš pasisakančiųjų žmonių pusės. Gal kartais ir jautėsi šiek tiek pakeltas balso tonas, bet mano, kad tai yra natūralu tokiame susirinkime. Galbūt A. T. kažkiek pakeltu balso tonu kalbėjo, bet jokių įžeidžiančių žodžių jam ir kitiems kalbant ji negirdėjo. Iš kaltinamųjų pusės susirinkimo metu pasakytų įžeidžiančių žodžių ji negirdėjo. V. Š. kalba buvo skirta, adresuota ne asmeniškai merui A. V., o rajono valdžios atžvilgiu. Liudytoja negirdėjo, kad kažkas konkrečiai įvardintų merą ar kreiptųsi į jį pasakymu „mere“, tai neužsifiksavo, juo labiau, kad jis ir negali prisiimti tokios atsakomybės, nes tai yra visiškai ne mero funkcija. Tenai vyko dialogas, diskusija tarp savivaldybę atstovaujančiųjų ir iniciatyvinės grupės ir pakviestų rajono gyventojų, kurie išsakė savo nuomonę. Parodė, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose, kitokio pobūdžio susibūrimuose yra įprastas dalykas, nes ji yra politinė veikėja. Neišsiskyrė šis renginys nuo kitų renginių, kuriuose tekę dalyvauti. Negirdėjo susirinkimo metu jokio koliojimosi ir, kad kas nors būtų sakęs kokius tai necenzūrinius žodžius ar kuo nors būtų kaltinęs merą. Jeigu žmogus, pagautas emocijos, išsako savo nuomonę, tai yra natūralu. Be abejo, nepritartų necenzūrinių žodžių vartojimui, kas yra nekultūringa kiekvienam žmogui. Emocijos yra natūralus dalykas. Gal ir buvo susirinkime nuskambėjęs žodis „komunistai“, kuris, davė pradžią tiems šalia jos sėdintiems žmonėms pasakyti, kad yra per švelniai kalbama susirinkime. Susirinkime žmonės šurmuliavo. Šalia sėdintys žmonės taip pat tarpusavyje kalbėjosi. Nekontroliuojamos situacijos susirinkime nebuvo, nepastebėjo tokio dalyko, kas būtų persikirtę su administracine teise. Liudytoja nurodė, kad šiuo metu ji priklauso Krikščionių partijai, jai tenka dėstyti politinius mokslus. Visi suvokia demokratinius principus, todėl nereikalinga aiškinti valstybės tarnautojų pareigas, visuomenės poziciją, jų santykį su visuomene, suvokimą, kas yra jų darbdaviai. Parodė, jog kiekvienas žmogus, būdamas darbdaviu, turi teisę išsakyti savo nuostatą pavaldiniui kas yra bloga ar gerai. Dėl to pasitaiko, kad valstybės tarnautojai kartais pasijaučia kažkaip kitaip, tai jau yra kiekvieno supratimo reikalas. Ji nesusidarė nuomonės, kad kokie tai susirinkimo metu išsakyti žodžiai prieštarautų etikai ir moralei.

              Liudytojas E. L. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos kriminalistinio aptarnavimo skyriuje specialistu. Į susirinkimą vyko viršininko nurodymu, kadangi savivaldybėje turėjo vykti viešas posėdis. Buvo pasiųstas filmuoti tą renginį, jei atsirastų kokie tai nesklandumai, kad vėliau nekiltų kokių tai prieštaravimų, jog jis to nesakė ar ko tai nepadarė. Renginyje dalyvavo kaip pareigūnas, pasiųstas Prienų rajono PK viršininko A. K. nurodymu. Susirinkimas vyko Prienų rajono savivaldybės salėje. Buvo žinoma, kad vyks viešas renginys dėl šiukšlių išvežimo. Šią informaciją pasakė viršininkas, kuris davė žodinį nurodymą, kad jis kartu su pareigūnu K. L. sudalyvautų tame renginyje. Parodė, kad jis turėjo filmuojant vaizdo įrašą fiksuoti galimus pažeidimus. Parodė, kad, jei būdavo koks garsesnis kalbėjimas, tai jis įjungdavo kamerą, pafilmuodavo ir vėl išjungdavo kamerą. Jei salėje būdavo ramu, tuomet nefilmuodavo. Vienoje salės pusėje sėdėjo mero A. V. komanda, o kas sėdėjo kitoje salės pusėje, nepažįsta konkrečiai kas, bet pavadintų priešinga komanda savivaldybės atstovams. Galima sakyti, kad diskusija vyko už apskrito stalo. Nemažai žmonių buvo susirinkusių salėje. Jis buvo salės gale, prie išėjimo. Savivaldybės salė yra žymiai didesnė, nei ši teismo posėdžių salė, apie 20-30 kartų didesnė savivaldybės salė. Pasisakantieji kalbėjo be mikrofonų. Negali pasakyti ką konkrečiai filmavo susirinkime, nes jis pats to vaizdo įrašo nežiūrėjo, o kai jam pasakė, kad yra reikalingas darytas vaizdo įrašas tyrimui, tą įrašą atidavė tyrėjai R. I.. Nežino kas, gal komisariato viršininkas ar pareigūnas K. L. pasakė tyrėjai R. I., kad jis filmavo renginį. Parodė, kad jis atnešė tyrėjai vaizdo įrašą, įrašytą į kompaktinį diską. Jo manymu susirinkimas vyko gan tvarkingai, nors kartais buvo ir triukšmo. Iš mero pusės tas susirinkimas buvo tylesnis, o iš konkurentų pusės - garsesnis. Susirinkime buvo pasakyti tokie žodžiai kaip fašistai, dar buvo ir kitokių žodžių, tačiau kitų konkrečių žodžių, išsakytų susirinkimo metu, neprisimena. Tam, kad prisiminti kitus žodžius, pačiam reikėtų peržiūrėti vaizdo įrašą. Dėl susirinkimo metu pavartotų netinkamų žodžių A. V. atžvilgiu, to dalyko nefiksavo. Tai nebuvo toks renginys, kuris būtų užsifiksavęs ir likęs atmintyje. Filmavimo įrašas buvo su pertraukomis, jis nebuvo ištisinis. Jis pats nuspręsdavo, kada yra reikalinga įjungti filmavimo priemonę, o kada nereikalinga. Parodė, kad įrašas iki šiol yra saugomas tarnyboje, kompiuterio kietajame diske, o tyrėjai R. I. yra duota įrašo kopija. Susirinkimo metu nebuvo uniformuotas. Parodė, kad renginį filmavo ir kitos televizijos. Renginys buvo viešas, todėl filmavo atvirai kamerą laikydamas rankoje. Negali pasakyti kiek laiko praėjus nuo renginio jo daryti įrašai buvo perduoti tyrėjai, nes to neprisimena.

              L. V. S. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Prienų rajono P. J. nedalyvavo susirinkime, vykusiame Prienų rajono savivaldybės salėje, neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje byloje. Dėl kaltinamojo akto įteikimo V. Š. parodė, kad dažnai vyksta į Kauno apskrities VPK, todėl atlieka kokius tai darbo kolegų prašymus, susijusius su dokumentų perdavimu. Kartais reikia kažką skubiai nuvežti, t.y. teismo šaukimą kažkam įteikti ar pan. Kaltinamosios neprisimena, bet negali neigti, kad nevežė jai kažkokio tai paketo. Jam duodami perduoti kitiems žmonėms dokumentai būna įdėti įvairiuose įpakavimuose, t.y. ir vokuose, ir įmautėse, žiūrint, kokios svarbos tas dokumentas būna ir kam jį reikia pristatyti, todėl nežino, ką vežė kaltinamajai, be to, tai buvo ne jo dokumentai, todėl jo tai nedomino. Nepamena ar kaltinamoji V. Š. pasirašėte į kokį tai lapą, įteikiant dokumentą, ar ne. Parodė, kad 31 dieną tokio dokumento kaltinamajai tikrai nevežė ir neįteikė, o kitų datų neprisimena, galėjo buvo eilinė darbo diena, todėl to tiksliai nurodyti negali. Yra susiklosčiusi normali darbo praktika nuvežti ir perduoti, esant reikalui kokius tai dokumentus žmogui ar įstaigai, kad būtų greičiau ir nereikėtų jų siųsti, jei važiuoja būtent ten, kur dokumentas turi būti pristatytas arba tai yra įmanoma padaryti pakeliui. Paaiškino, kad rengėjas tuos dokumentus registruoja ir būna už juos atsakingas. Jo paprašė nuvežti dokumentą, jis tą ir padarė, o kokį konkretų dokumentą, nežino.

              L. Z. A. S. parodė, kad turėjusi daug negerų asmeninių santykių su nukentėjusiuoju. A. T. telefono numerį surado laikraštyje. Ne vieną kartą A. T. telefono numeris buvo paskelbtas laikraštyje, nes jis buria žmones dėl šiukšlių išvežimo mokesčio. Ji du metus nuo 2008 metų pabaigos buvo terorizuojama savivaldybės, nuolat kreipdavosi į Prienų rajono savivaldybės tarybą ir konkrečiai į merą A. V.. Pradžioje reikšdavo tik žodinius prašymus, o paskui ir raštiškus dėl naujo šiukšlių mokesčio. Parodė, kad A. V. yra kaimynas, jis gyvena per tris kilometrus nuo mano parduotuvėlės, todėl prašė padėti, tačiau A. V. arogancija yra neišpasakyta, jis nesiskaito su žmonėmis. Ji nedalyvavo tame susirinkime, tačiau mano, kad meras A. V. neturėtų įsižeisti, jeigu žmonės pasako tiesą. Nukentėjusysis engia ir eksploatuoja žmones, nes jo asmeniniame ūkyje daugelį metų dirba neįforminti, be jokių socialinių garantijų, žmonės.

              L. R. I. parodė, kad ji yra Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė liudytojus, pateikė pranešimus apie įtarimus padarius nusikalstamas veikas įtariamiesiems, t.y. atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo stadijoje. Apklausdama liudytojus užrašė jų parodymus, jų parodymai buvo fiksuoti ir ranka, ir kompiuteriniu būdu. Liudijimus užrašydavo iš asmens pasakojimo. Po to liudijęs asmuo susipažindavo su jos užrašytu tekstu, parašydavo, ar turi kokių pastabų, ar protokolas yra surašytas teisingai bei pasirašydavo po apklausos protokolu. Ji taip pat pasirašydavo po liudytojo apklausos protokolu kaip liudijimą užrašęs asmuo. Nenurodydavo, ką reikia žmogui kalbėti, liudijimus fiksavo iš liudytojų pasakojimo, t.y. tai, kas jiems buvo žinoma apie nusikalstamos veikos aplinkybes. Ji apklausti liudytojus gali tiek tarnybinėse patalpose, tiek privačiose patalpose. Parodė, kad nusikalstamos veikos kvalifikacija nei pirmo, nei antro pranešimo apie įtarimą metu nesikeitė. Reiškiant pirmąją pranešimą apie įtarimą buvo remiamasi surinkta bylos medžiaga, po to vėl buvo apklausti naujai paaiškėję liudytojai, buvo paskirta užduotis atlikti lingvistinį tyrimą, todėl  įtarimas buvo sutikslintas, gavus specialisto išvadą, ir buvo pateiktas Jums patikslintas pranešimas apie įtarimą su tokiu turiniu, kokį turi kaltinamieji šiuo metu. Negali prisiminti ar nukentėjusysis buvo kviestas, ar nekviestas į vykusį susirinkimą. Kad meras atlieka viešojo administravimo funkcijas yra nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ar meras A. V. to renginio metu atliko viešojo administravimo funkcijas ji negali prisiminti. Jei byloje, pranešant apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, buvo nurodyta, kad tuo metu A. V. atliko viešojo administravimo funkcijas, vadinasi, pakako duomenų, surinktų ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kad jis tokias funkcijas to renginio metu atliko. Specialistui be rašytinio teksto buvo paduotas garso įrašas, kurį specialistas, ko gero, perklausė. V. S. garso įrašas buvo pateiktas kartu su mero A. V. pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Garso įrašo originalas buvo diktofone pas V. S., kas yra nustatyta ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Su mero A. V. pareiškimu jai buvo pateikta garso įrašo kopija kompaktiniame diske. Visa tai nustatė ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Pas V. S. nebuvo prašyta diktofono su garso įrašo originalu. K. L. paaiškino, kodėl jis darė įrašą ir, kodėl jo įrašas atsidūrė ikiteisminio tyrimo byloje, o apie kitus asmenis, dariusius įrašą, ji informacijos neturėjo, todėl jie ir nebuvo prijungti prie bylos. Apie tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, buvo gautas mero A. V. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykio aplinkybės buvo tiriamos. Galbūt kažkuris dokumentas kaltinamiesiems ir nebuvo atšviestas, nes buvo daug abipusių dokumentų, byla buvo didelės apimties, todėl, galbūt, kai ką pražiūrėjo, bet jokios tyčios čia nebuvo. Ne jos kompetencijoje spręsti ar tyrimas atliktas nekvalifikuotai. Dėl liudytojų I. G. ir V. S. pakartotinių apklausų 2011-09-17 ir 2011-08-17 paaiškino, kad visi liudytojai ikiteisminio tyrimo metu yra kviečiami tam, kad išsiaiškinti ką jie žino apie įvykiui reikšmingas aplinkybes. Šie liudytojai buvo kviesti papildomai tam, kad reikėjo patikslinti ar papildyti tas aplinkybes, apie kurias jie davė parodymus anksčiau. Paaiškino, kad garso įrašą gavo kartu su mero pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie tai kaip garso įrašas atsirado pas I. G. buvo nustatyta apklausų metu. Ji neklausė kaip tas garso įrašas iki tol buvo saugomas pas I. G.. Dėl frazės „eik karvių melžti“, tapusios fraze „išeik karvių melžti“ (stenogramoje ir garso įraše) parodė, kad specialistui buvo pateikta garso įrašo kopija, taip pat garso įrašas, išdėstytas rašytine forma, o pateikiant galutinius įtarimus, buvo vadovaujamasi tiesiog specialisto išvadomis. Tą, ką specialistas savo išvadoje teigė, kokie, anot specialisto, žodžiai ar jų junginiai įžeidė tuometinį merą A. V., tai tie žodžiai ir buvo įtraukti į pranešimą apie įtarimą. Specialistui buvo išsiųstas vienintelis įrašas, t.y. garso įrašas, kuris yra nurodytas kaltinamajame akte. Dėl operatyvinio sekimo bylos užvedimo A. T. atžvilgiu atsakyti negali. Parodė, kad kalbėdama telefonu V. Š. pasakėte, jog negali atvykti į policijos komisariatą pasiimti kaltinamojo akto, todėl ji, pasinaudodama proga, kad vienas kolega vyko į Kauną, įteikė jam perduoti kaltinamąjį aktą, kurį gavo pasirašytinai. Pasirašytą dokumentą, kad gavo V. Š. kaltinamąjį aktą, ko gero gavo ir jis buvo kaip ir priklauso pristatytas prokuratūrai. Yra tam tikra kaltinamojo akto įteikimo forma, kurioje asmuo pasirašo, jog gavo kaltinamąjį aktą, ir, kuri lieka prokuratūroje, byloje šis dokumentas neturi figūruoti. Dėl K. L., kaip policijos atstovo ar rajono gyventojo dalyvavimo susirinkime, parodė, kad byloje yra jos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad K. L. dalyvavo susirinkime kaip policijos pareigūnas, užtikrindamas viešąją tvarką. Kiek liudytojai yra žinoma, prieš gaunant mero A. V. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, pareigūno K. L. jokios pateiktos informacijos apie padarytus teisės pažeidimus nebuvo. Dėl kaltinamojo akto įteikimo būdo V. Š.. Dėl garso įrašo, t.y. jo techninio tyrimo dėl įrašo vientisumo, parodė, kad nebuvo paskirta užduotis atlikti būtent tokį konkretų garso įrašo tyrimą. R. L. atvyko pasiimti kaltinamojo akto į policijos komisariatą, o dėl A. T. tiksliai neprisimena, bet kaltinamasis aktas jam taip pat buvo įteiktas pasirašytinai kaip ir kitiems įtariamiesiems, o dabar kaltinamiesiems. Įstatymas numato galimybę tam tikriems proceso dalyviams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jai nesant ligos metu tai visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota tyrėjai Daivai, ji turėjo teisę leisti susipažinti su bylos medžiaga proceso dalyviams.

              Prienų rajono savivaldybės meras 2010-02-24 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad 2009-11-24 vykusio susirikimo metu buvo įžeidinėjimas įvairiais neetiškais žodžiais ir epitetais, kuriais buvo siekiama jį pažeminti ir pakenkti jo, kaip mero, moraliniam prestižui (t.1, b.l.11-12).

              Laikraštyje „N. G.“ visuomeninio judėjimo „Už kitokią Lietuvą“ iniciatyvinės grupės“ vardu gyventojų žiniai buvo paskelbta apie lapkričio 24 d. 13 val. Prienų rajono savivaldybės salėje vyksiantį gyventojų susitikimą su Prienų rajono savivaldybės vadovais ir tarnautojais, kitų respublikinių institucijų vadovais ir atsakingais darbuotojais gyventojams rūpimais klausimais, buitinių atliekų tvarkymo ir apmokėjimo, šildymo ir kitais (t.1, b.l.14, antroji pusė).

              Prienų miesto 2009-11-24 visuomenės susirinkimo tema „Ar savivaldybės tarybos ir valdininkų veiksmai bei priimami sprendimai atstovauja visuomenės interesus ar tenkina biurokratinės oligarchijos interesus“. Dienotvarkė: atliekų tvarkymas, šilumos kiekiai ir kainos, rajono biudžeto lėšų paskirstymas sekantiems metams, sportas, švietimo klausimai, piliečių klausimai - atsakymai. Pasisakantieji: R. L., UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, A. T., atstovas iš Vilniaus, A. J., E. V., R. J.. Prie kiekvieno punkto leisti pasisakyti kviestiniams, įmonių specialistams, savivaldybės atstovams (b.l.36).

              R. L. 200911-16 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės suteikti Prienų rajono savivaldybės didžiąją salę 2009-11-24 13 val. vyksiančiam susirinkimui (t.1, b.l.29).

              Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. M. 2009-11-18 raštu pranešė R. L., kad 2009-11-24 13 val. vyksiančiam susitikimui yra skiriama Prienų rajono savivaldybės didžioji salė (t.1, b.l.30).

              A. T. ir R. L. 2009-11-16 kreipėsi į Prienų rajono PK viršininką, prašydami kompetencijos ribose užtikrinti viešąją tvarką nuo galimų provokacinių išpuolių bei kitų chuliganiško pobūdžio išsišokimų 2009-11-24 13 val. Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje vyksiančiame susitikime su gyventojais ekonominiais ir kitais visuomenei opiais klausimais (t.3, b.l.31).

              Kauno apskrities VPK  Prienų rajono PK viršininkas A. K. 2009-11-18, atsakydamas į 2009-11-16 pastarųjų prašymą, raštu nurodė, kad tokiuose susirinkimuose tvarką palaiko ir sutarčių pagrindais apsaugos policija, asmens bei turto saugos tarnybos. Policija šiuose susirinkimuose tvarkos nepalaiko (t.3, b.l.32).

              Kauno apskrities VPK viršininkas Prevencijos skyriaus viršininkas T. S. R. L. 2009-12-24 raštu pranešė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, dėl vykusio susirinkimo telefoninių pranešimų ir pareiškimų dėl padarytų teisės pažeidimų bei provokacijų negauta (t.3, b.l.33).

              2010-12-08 Prienų rajono savivaldybės mero A. V. rašte nurodyta, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., savivaldybės meras atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su juridiniais ar fiziniais asmenimis, dėl ko susitikime su gyventojais dalyvavo kaip savivaldybės vadovas (t.1, b.l.78-79).

              Prienų rajono savivaldybės meras 2010-03-05 raštu ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad 2009-11-24 13 val. iniciatyvinės grupės „Kita Lietuva“ organizuotame gyventojų susitikime Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje be jo dalyvavo: K. P., Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas, R. M., Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius, J. K., Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, I. G., Prienų rajono savivaldybės tarybos sekretorė, L. S., Prienų rajono savivaldybės mero padėjėjas, R. Z., Prienų rajono savivaldybės mero patarėja, D. S., Prienų rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, A. M.. AB ‚Prienų šilumos tinklai“ direktorė, V. S., laikraščio „Krašto vitrina“ atstovas, R. S., laikraščio „N. G.“ atstovė, L. D., laikraščio „Gyvenimas“ atstovė (t.1, b.l.80).

              Prienų rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras G. M. 2011-04-21 raštu, adresuotu A. T., į iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros persiųstą skundą dėl ikiteisminio tyrimo minėtoje byloje, nurodė, kad pareigūnai R. L. ir E. L. susitikime su gyventojais buvo paskirti budėti teisėtai pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 str., 18 str. 12 p. ir jie pilnai užtikrino tvarkos palaikymą (t.3, b.l.35).

              I. G., Prienų rajono savivaldybės tarybos sekretorė, mero A. V. nurodymu aprašė susitikimo su gyventojais eigą (t.1, b.l.31-53).

              Tyrėjos R. I. 2010-03-08 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad E. L. ir K. L., įgyvendindami policijos uždavinius, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeisimų prevenciją, dalyvavo minėtame susirinkime, E. L. darė susirinkimo vaizdo įrašą, kuris yra pridėtas prie baudžiamosios bylos (t.1, b.l.60).

E. L. pažymoje raštu nurodė, kad buvo nufilmuota dalis renginio, kuris vyko Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje (t.1, b.l.60-61).

              2011-08-31 Prienų rajono apylinkės teismas nutartimi A. T. skundą dėl 2011-06-02 Kauno apygardos prokuratūros priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundą atmetė (t.2, b.l.171).

              2010-03-08 daiktų apžiūros protokolu Kauno apskrities VPK KTV specialistas E. L. pateikė du kompaktinius diskus. Apžiūros metu nustatyta, kad kompaktiniuose diskuose yra atskiri, nurodant kiekvieno iš jų laiką - 1 min. 25 sek., 4 min. 12 sek., 5. min. 34 sek., 2 min. 15 sek., kitame - 8 min. 22 sek., vaizdo įrašai, užfiksuotas jų turinys, matosi bendras vaizdas - salė, kurioje vyko susirinkimas, joje eilėse sėdintys žmonės, priešais juos keturkampio forma stovintys stalai, kairėje pusėje sėdintys trys vyrai ir viena moteris, priešais už kito stalo sėdintys septyni asmenys, kalbantys asmenys, kalbos turinys. Kompaktiniai diskai su įrašais supakuoti į voką, siunčiami kartu su byla, įsiūti 1 tome, 67 lape (t.1, b.l. 62-66).

              2010-11-19 specialisto išvadoje Nr. 11-3002 (10) nurodyta kad 2009-11-24 susitikimo su gyventojais, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įraše ir šio garso įrašo stenogramoje:

A. T. pasisakymų fragmentai: Taip, jūs fašistai... Kenkėjai. Žulikai apskaičiavo... Jūs tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę...Gausit nuo sienos, kaip sakant, špygą su pasirašymu... Jūs, nusikalstama organizacija, turite dingti iš akių. Eik savo karves šerti ir nesimaišyk tarp žmonių, yra įžeidžiamo pobūdžio. Jūs ekspertai nususę. Jūs džiaukitės, kad jūs, komunistai, iš viso valdžioje dar sėdite... Engiat žmones, ...engiat, yra tam tikrą žmonių grupę menkinantys pasisakymai.

V. Š. pasisakymo fragmentai: Pasėdėsim, parakinėsim dantis, kavutės išgersim ir praeis diena, o algą gausim...Jūs gi perkat visus kaimiečius. Ir va, už tai gaunat balsus, o paskui sėdit, sėdit ir žiovaujat..., yra menkinantys savivaldybės veiklą. Jūs va, susišikę...lakstot...Jus iš vis velniop, išnaikyt visus..., yra įžeidžiamo pobūdžio.

R. L. pasisakymų fragmentai: Jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje, yra dalykinės reputacijos menkinimas, jeigu neatitinka tikrovės. Jūs nepasirodykit klouno vaidmeny... Čia ne cirko arena savivaldybė. Reikia užsiimti savivaldos, o ne saviveiklos..., yra subjektyvus nusivylimo savivaldybės darbine veikla, nepritarimo jai išsakymas. Gal čia koks sveikatos sutrikimas... Bet gal jums, kaip sako, liga?, yra įžeidžiamo pobūdžio. Ir dar, kad vykdomas genocidas...Galiu patvirtinti nepaneigiamais faktais ir gaunamais iš jūsų raštais. Tai, kad jums neparankūs žmones atleidinėjami iš darbo, kad jums neparankūs žmonės persekiojami yra adresato darbinės veiklos juodinimas, jeigu neatitinka tikrovės. 2009-11-24 susitikimo su gyventojais garso įraše užfiksuotų A. T., R. L. ir V. Š. kitų pasakytų žodžių ar frazių, įžeidžiančių Prienų rajono savivaldybės merą A. V., nėra (t.1, b.l.72-76).

Pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Minėta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Vadinasi, apibūdinant kaltės, darant šį nusikaltimą, turinį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p. Valstybės tarnautojo įžeidimo atveju turi būti nustatyta, kad kaltininkas suprato, jog savo elgesiu (nepadoriais žodžiais, gestais) įžeidžia asmenį, teisėtai atliekantį savo pareigas. Kartu turi būti nustatyta, kad minėtais atvejais kaltininkas, suprasdamas savo veikos ir faktinę, ir socialinę prasmę, savo valios pastangomis siekia taip elgtis. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse, vienok, nenustačius kad jie buvo skirti konkrečiai valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, vertinami kaip bendro pobūdžio pasisakymai. BK 290 str. nurodyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis - kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas supranta, kad įžeidžia einantį savo pareigas valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį ir to nori. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Svarbu nusikaltimo motyvas, rodantis ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Tuo atveju, kai kaltininkas įžeidžia valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį dėl kitų motyvų, nesusijusių su pareigiomis, kaltininko veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal šį straipsnį, nes tokiu atsakomybė kiltų pagal BK 155 str.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, t.y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, sutinkamai su aukščiau nurodytu, teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje, neperžengdamas jo ribų. BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tam, kad duomenys galėtų būti pripažįstami įrodymais, BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse reikalaujama, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai, ir tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Siekiant pašalinti abejones dėl kaltinamosios V. Š. nurodytų aplinkybių dėl kaltinamojo akto surašymo bei jo įteikimo datos, t.y., anksčiau nei, kad buvo surašytas pats kaltinamasis aktas, teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai R. I. ir V. S., kurie dėl to prieštaravimų nepašalino. Prokuroras duomenų, patvirtinančių faktinį kaltinamojo akto įteikimą pasirašytinai kaltinamajai V. Š., teismui nepateikė, nurodydamas, jog duomenų apie tai neturi ir teismui pateikti negali, nes, sutinkami su (duomenys neskelbtini) str. nuostatomis, iki 2011-12-31 imperatyvo teikti į bylą minėtus duomenis nebuvo.

Kaltinamajame akte šalia kitų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, buvo nurodytas ir kompaktinis diskas su garso įrašu, kurį prie pareiškimo pateikė Prienų rajono savivaldybės meras A. V.. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota jo trukmė 1 val. 38 min., aprašyti girdimi vyriški bei moteriški balsai, bendras triukšmas, tikėtina daug žmonių patalpoje, kalbėjusiųjų pasisakymai, paminėta esant nesuprantamo, nereikšmingo ikiteisminiam tyrimui teksto. Nurodyta, kad kompaktinis diskas su 2009-11-24 posėdžio, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įrašu supakuotas į voką, siunčiamas kartu su byla, įsiūtas 1 tome, 59 lape (t.1, b.l.54-59). Teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu atkirpus voką (b.l.59), ant kurio užrašyta 2009-11-24 posėdžio, vykusio Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje garso įrašas, minėtame voke kompaktinio disko su garso įrašu nebuvo. Tuo metu prokuroras priežasčių, dėl kurių kompaktinis diskas su garso įrašu (vietoje jo įdėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu), remiantis, kuriuo buvo pateikta užduotis specialistui ir atlikta išvada, nebuvo pateiktas kartu su baudžiamąja byla, teismui nenurodė. Peržiūrėjus byloje pateiktus tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais bei ištyrus įrodymus, nesant kaltinamajame akte nurodyto ir teismui kartu su baudžiamąją byla perduoto garso įrašo, teismas, prokurorui prašant (duomenys neskelbtini) str. pagrindu, nurodžius, kad dėl apsirikimo klaidos jis nebuvo perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla 2011-01-31, prieš baigiamąsias kalbas prijungė į bylą pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu. Teismas, spręsdamas įrodymų patikimumo ir leistinumo klausimą, pažymi tai, kad kartu su kaltinamuoju aktu baudžiamoje byloje nesant pateikto aukščiau nurodyto pirminio faktinio duomens, kuriuo grindžiamas kaltinimas, remiantis kuriuo buvo padarytas susirinkimo aprašymas (vadinama stenograma) bei atlikta lingvistinė ekspertizė, kaltinamiesiems nurodžius, kad analogiškais klausimais pieš tai buvo vykę toje pačioje vietoje trys susirinkimai, pagrindo laikyti jį neginčijamu įrodymu neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad garso įrašo kopija neatspindi faktinės situacijos susirinkimo metu, jis visapusiškai neatskleidžia emocijų raiškos, gestikuliavimo ir kitų svarbių aplinkybių. Liudytojo V. S. parodymais užfiksuota, kad jis iki pat susirinkimo pabaigos nebuvo, todėl darytina išvada, kad aplinkybės, buvusios garso įraše, užfiksuotos nevisapusiškai. Bylos duomenimis akivaizdu, kad garso techninė ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu neatlikta, teismui garso įrašo originalas nebuvo pateiktas, nes, kaip matyti bylos duomenimis, jis neišsaugotas. Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. patvirtino, kad garso įrašo originalo išsaugojęs neturi ir pateikti negali.

Stenografija - tachigrafija (gr. ??????, stenos 'siauras' + ???????, graphein 'rašyti') - greitraštis, greitasis rašymo būdas, trumpinant žodžius ir garsus, naudojant specialius simbolius, ženklus vietoje žodžių. Tikslas - greitai užrašyti, užfiksuoti norimą situaciją. Taip užrašytas tekstas vadinamas stenograma. Duomenų apie liudytojos I. G. gebėjimą stenografuoti byloje nepateikta. Liudytojos I. G. padarytoje stenogramoje, tiksliau tariant susirinkimo aprašyme, nenurodyta surašymo data, vienok, kiek laiko praėjus visa tai pagal V. S. pateiktą garso medžiagą, ją išklausiusi aprašė liudytoja, ji tiksliai neprisiminė ir nurodyti negalėjo. Bylos duomenimis matyti, kad susitikimo su gyventojais, vykusio 2009-11-24 Prienų rajono savivaldybės didžiojoje salėje, garso įraše ir šio įrašo aprašyme, pagal kuriuos buvo atlikta specialisto išvada Nr. 11-3002 (10) kaltinamųjų pasakyti žodžiai yra nevientisi, o sudėlioti iš atskirų susirinkimo fragmentų, kalbant atskiromis temomis, jų seka pagal faktinę situaciją iš tikrųjų nėra tokia, kokia kaltinamajame akte.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji R. L., A. T., V. Š. žodžius, dėl kurių jiems pareikštas kaltinimas viešojo administravimo funkcijas vykdančio Prienų rajono savivaldybės mero A. V. įžeidimu, išsakė daugiskaitos forma, reikšdami nepasitenkinimą valdininkas, o ne kreipdamiesi asmeniškai į Prienų rajono savivaldybės merą. Objektyvių duomenų, kad prieš ištariant tokio pobūdžio žodžius būtų kreipiamasi į nukentėjusįjį vardu, pavarde ar pareigomis, užfiksuota nėra. Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai, kurie palaikė nukentėjusiojo poziciją, o būtent: L. S., K. P., D. S., A. M., I. G., R. Z., R. M., L. D., J. K. neįvardijo konkrečių kiekvieno iš kaltinamųjų atskirai pasakytų įžeidžiančio pobūdžio žodžių, dėl kurių būtų buvęs įžeistas meras A. V., nes neprisimena, nurodydami, kad tai galėtų patvirtinti garso įrašas. Dauguma jų susirinkimą laikė tiesiog nepavykusiu dėl tarpusavio nesusikalbėjimo, emocionalių bei triukšmingų kalbų, šiurkščių pasisakymų, replikavimo ne tik iš kaltinamųjų, bet ir iš dalyvaujančių susirinkime asmenų pusės, triukšmingos salėje buvusių asmenų auditorijos, nebuvimo normalios diskusijos, tai pat nurodžius, kad susirinkimas daugiau panašėjo į turgų ar mitingą, o įžeidimas yra subjektyvus vertinimas, nes kiekvienas asmuo tai supranta savaip. Jeigu dėl to vienas asmuo įsižeistų, kitam tai būtų normalus reiškinys, teigė, kad kreipinį jūs galima įvairiai traktuoti ir, kad kai kurie teiginiai, pvz., kad netikusi valdžia, buvo pasakyti visai savivaldybės administracijai. D. S. teigė, kad klausimai valdininkams buvo daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nereikalaujantys konkretaus atsakymo. I. G. pagal susirinkime tvyrojusią atmosferą susidarė įspūdį, kad iš žmonių pusės buvo nusistatymas visų savivaldybės atstovų atžvilgiu, analogiškai patvirtino R. M.. Minėti liudytojai, dirbę bei dirbantys savivaldybėje, turėjusieji duoti palankius parodymus mero atžvilgiu, konkrečių kiekvieno iš kaltinamųjų išsakytų įžeidžiamo pobūdžio žodžių, motyvuodami vieni praėjusiu laiko tarpu, kiti, kad tokių dalykų neima domėn, treti - jog kiekvienas įžeidimą supranta savaip, kas vieną asmenį gali įžeisti, kitam gali atrodyti normaliu reiškiniu, nurodyti negalėjo. Kaltinamųjų poziciją palaikiusieji liudytojai E. L., A. R., A. R. nurodydami, kad faktinės aplinkybės žinomos iš to ką asmeniškai patyrė susirinkime, patvirtino iš kaltinamųjų pusės meras įžeistas nebuvo, jo atžvilgiu nieko netinkamo pasakyta nebuvo. Tvirtino, jog meras nebuvo niekuo apkaltintas, o,  kad valdininkai nemoka dirbti visa tai žino, dėl to žmonės ir turi nuoskaudų. Minėtų liudytojų parodymais žmonės, dalyvavę susirinkime, palaikydami pasisakančiuosius, plojo, jie negirdėjo, kad būtų blogi žodžiai pasakyti mero atžvilgiu, o, kad valdantieji buvo kritikuojami, tai tiesa, jie nematė nei A. T. (trankymų kumštimi į stalą), nei kitų kaltinamųjų drastiško elgesio, buvo kalbama garsiai dėl salėje buvusių asmenų kiekio, kad visi girdėtų problemų esmę, susirinkimo pabaigoje girdėjo A. T. atsiprašymą. Priešingai, liudytojai teigė, jog į nukentėjusįjį buvo kreipiamasi gerb. mere, tuo tarpu meras A. V. R. L. sakydavo tiesiog tu. Liudytojų manymu, aukštesnio rango pareigūnai baisiau vienas ant kito pasisako ir už tai jiems nieko nebūna. Liudytojos Z. A. S. parodymai įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes pastaroji liudytoja susirinkime nedalyvavo, dėl ko jai bylos aplinkybės nėra žinomos, ji tik išsakė savo negatyvią nuomonę apie nukentėjusįjį. Liudytojai E. V., A. J., R. J., asmeniškai dalyvavę susirinkime bei turintys patirties politinėje veikloje, savo parodymais teigė, jog salėje vyko normali diskusija, įžeidimų negirdėjo, kreipimaisi buvo skirti savivaldybės tarybai, buvo kreipiamasi į rajono valdžią, o ne į konkretų asmenį. Jų parodymais kalbėjo ne tik kaltinamieji, bet rūpimais klausimais ir žmonės iš salės. Mano, kad yra normalus reiškinys, kad valdžios atstovai yra kritikuojami, nes jie turi tarnauti juos išrinkusiam žmogui, jie asmeniškai reaguotų į išsakytą kritiką ir stengtųsi padėti išspręsti žmonių problemas. Liudytojas A. K. teigė, jog ši byla yra bandymas susidoroti su demokratija, mano, kad rinkėjai teisėtai pareikalavo rinkiminių pažadų. Parodė, kad kaltinamajame akte žodžiai išrinkti iš konteksto, dėl konstruktyvios kritikos valdantiesiems nemato nieko bloga, o įžeidžiančių merą žodžių tikrai nebuvo. Meras iš kaltinamųjų pusės įžeistas nebuvo, nes kaltinamieji išreiškė nepasitenkinimą ne konkrečiu asmeniu, o valdininkais, kurie turi tarnauti ir dirbti juos išrinkusiems žmonėms. Susirinkime jis matė keletą asmenų, išsiskiriančių apranga bei platinančių antisemitinio pobūdžio literatūrą. Byloje nepateikta duomenų, jog nukentėjęs asmuo kaltinamųjų būtų oficialiai pakviestas dalyvauti minėtame renginyje. Taigi, aukščiau aptartais liudytojų parodymais, kurių vieni palaikė nukentėjusiojo poziciją, kiti nurodė priešingai, neįvardindami kiekvienam iš kaltinamųjų priskirtinų žodžių, o kalbėdami apibendrintai ir, kurie yra savarankiški įrodymų šaltiniai, teigti, jog kaltinamųjų pasakyti žodžiai buvo tyčia adresuoti būtent Prienų rajono savivaldybės merui A. V., o ne apskritai susirinkime dalyvavusiems valdininkams, kurių prie apskrito stalo sėdėjo visa eilė, ką patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir savivaldybės pateikti rašytinai įrodymai bei filmuota vaizdo medžiaga, kurioje akivaizdžiai užfiksuota situacija susirinkimo metu, pagrindo nėra. Pagal policijos pareigūno, apklausto liudytoju, E. L. parodymus jis nepastebėjo A. T. grasinimų bei impulsyvių veiksmų niekieno atžvilgiu, pareigūnas K. L. taip pat nematė reikalo imtis jokių priemonių elementariai tvarkai užtikrinti, nes abiejų policijos pareigūnų parodymais to daryti nebuvo reikalo. Peržiūrėta teisminio bylos nagrinėjimo metu byloje pateikta filmuota medžiaga, kuri geriausiai atspindi faktinę situaciją, tokių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Liudytojo E. L. padarytame vaizdo įraše užfiksuota susirinkimo eiga, kalbantys tiek kaltinamieji, tiek kiti iš salės pasisakantys asmenys, triukšminga auditorija, neduoda pagrindo išvadai, kad nevientisame kontekste kaltinamųjų išsakyti žodžiai, buvo adresuoti konkrečiai merui A. V. su tikslu jį įžeisti, o ne kaip nepasitenkinimas valdininkų iš esmės atliekamomis funkcijomis.

Bylos duomenimis matyti, kad R. L. pirmieji pasakyti žodžiai į nukentėjusiojo repliką buvo „jūsų žinios skurdžios viešojo administravimo srityje“ buvo adresuoti merui, tačiau toks pasakymas, teismo manymu, nelaikytinas tokio pobūdžio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kitos frazės, sekusios link susirikimo pabaigos, o būtent „gal čia koks sveikatos sutrikimas...“, be nuorodos į konkretų asmenį buvo pateiktos kalbant bendrąją forma, abstrakčiu klausimu. Kaltinamojo A. T., ko neneigė jis pats, išsakyti žodžiai „komunistai, iš viso dar sėdite valdžioje, suprantat...“  nevertintini, nes to nėra užfiksuota kaltinamajame akte. Po šių žodžių ta pačia mintimi toliau sekė žodžiai „jūs, nusikalstama organizacija, turite dingti iš akių. Eik savo karves šerti ir nesimaišykit tarp žmonių. Taip jūs fašistai, kaip visi kitokie“. Kiti kaltinamajame akte kaltinant A. T. nurodyti žodžiai „kenkėjai. Žulikai apskaičiavo. Jūs tik mokat vogti, mulkinti žmones ir daryti betvarkę...Gausit nuo sienos, kaip sakant, špygą su pasirašymu buvo pasakyti ne tame pačiame kontekste, o praėjus pakankam laiko tarpui, po eilės pasisakiusiųjų iš salės gyventojų, išreiškusių nepasitenkinimą bei nuoskaudas netobulos atliekų rinkliavos tvarkos bei mokėjimo klausimais, nukentėjusiajam A. V. suabejojus dėl svetimų savivaldybių žmonių atstovavimo, o taip pat nurodžius, kad R. L., jo iš seniai turimomis žiniomis, atstovauja tik savo turgelį, išreiškus nepasitenkinimą valdininkų sukurtomis metodikomis, rinkliavos įkainiais klausiamąja forma, po žodžio kenkėjai kas apskaičiavo, atsakius, kad žulikai ir pan. Kaltinamoji V. Š., sureagavusi į mero A. V. frazę, kad svetimų savivaldybių žmonės neturį teisės kalbėti, tiesiogiai pasakė, ko taip pat nėra įvardinta kaltinamajame akte, kad meras yra neprofesionalus. Kiti kaltinamajame akte nurodyti V. Š. pasisakymai sekė po kalbos apie žemėtvarkininkų prastą darbinių funkcijų atlikimą, jie nebuvo adresuoti tiesiogiai merui A. V., be to, po vieno kaltinamosios manymu, nepadoraus išsireiškimo ji iš karto ištarė atsiprašymo žodį.

Iš policijos komisariato rašto, adresuoto R. L., matyti, kad pagal R. L., A. T. raštišką kreipimąsi dėl tvarkos užtikrinimo, buvo atsisakyta palaikyti viešąją tvarką susirinkimo metu, raštu atsakius, jog susirinkimo dalyviai patys turi pasirūpinti tvarkos užtikrinimu susirinkime. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai K. L. (būdams uniformuotas renginio metu) ir E. L. (be uniformos ir skiriamųjų ženklų) pašalinti prieštaravimų pagal raštiškus policijos komisariato vadovų oficialius rašytinius duomenis, atsakymus, liudytojas K. L., pasitaręs su tiesioginiu viršininku A. K., ne kaip valdžios atstovas – pareigūnas, palaikantis viešąją tvarką, bet vis tik nusprendė sudalyvauti susirinkime, siekiant išvengti galimų provokacijų, muštynių bei pažeidimų. Jie nepastebėjo A. T. veiksmuose impulsyvių bei grasinančių veiksmų mero atžvilgiu. K. L. nurodė, kad kaltinamieji kalbėjo pakeltu balso tonu, savivaldybės atstovams atsakinėjant į klausimus, šiuos pertraukdavo, mano, kad kaltinamųjų kalbos buvo nukreiptos į merą (dėl kompetencijos stokos, netinkamumo pareigoms, ūkininkavimo, prilyginimo su fašizmu), o taip pat ir į kitus asmenis iš savivaldybės pusės. Šie liudytojai pažymėjo, kad susirinkime kalbėjo ir kiti asmenys, buvo replikų iš salės. Susirinkimas panašėjo į mitingą, rodomą per televiziją. Administracinio teisės pažeidimo protokolo niekam nesurašė, nes jų manymu, susirinkimo metu išsakyti žodžiai neužtraukia administracinės atsakomybės. Liudytojas E. L. parodė, kad Prienų rajono policijos viršininko A. K. atsiųstas susirinkimą filmavo ne ištisai, o filmavimo kamerą įjungdavo savo nuožiūra, t.y. tik tuomet kai jam atrodydavo garsiau kalbama ar salėje triukšmaujama. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 17-ojo straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis susirinkimo nutraukimą policijos pareigūnų iniciatyva, kuriose pasakyta, kad susirinkimą nutraukia policijos pareigūnai, stebintys, ar laikomasi įstatymų susirinkime, jeigu viešai perspėti susirinkimo organizatoriai ar dalyviai: 1) tyčia šiurkščiai pažeidžia šio įstatymo nustatytą susirinkimų organizavimo tvarką (suderintą susirinkimo formą, vietą ar laiką); 2) pasinaudodami susirinkimo galimybėmis, kėsinasi įvykdyti ar įvykdo nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ar kitas tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, asmens garbei ir orumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai ir viešajai tvarkai; 3) individualiai ar grupiniais veiksmais trikdo ar kelia realią grėsmę sutrukdyti transporto eismą, valstybinių įstaigų, organizacijų ar savivaldybių normalią veiklą, sudaryti avarines gamybos situacijas karinėse įmonėse ar kitokiose įmonėse ir gamyklose, gaminančiose sprogstamąją, nuodingą ar kitokią pavojingą produkciją, kas beje, susirinkime dalyvavusių policijos pareigūnų K. L. ir E. L. padaryta nebuvo, nes jų parodymais pagal faktinę situaciją nebuvo reikalo to daryti, E. L. susirinkimo metu pavartotų netinkamų žodžių A. V. atžvilgiu nefiksavo, liudytojo nuomone, renginys nebuvo toks, kad kažkuo išimtinai išsiskirtų iš kitų. Teisėtvarkos pažeidimų, neleistino priešingai visuomenės interesams elgesio Prienų rajono PK užfiksuota nebuvo. Taigi, aplinkybių, kad dėl grėsmingos nukentėjusiojo atžvilgiu A. T. elgsenos nepatvirtino nei pareigūnai, dalyvavę susirinkimo metu, nei filmuota vaizdo medžiaga. Liudytojai, apklausti teisiamajame posėdyje, man, kad tokiais kaltinamųjų pasisakymais meras buvo įžeistas konkrečiai kiekvieno iš kaltinamųjų pasakytų frazių, kuriomis meras A. V. galėjo būti įžeistas, neįvardijo, jie tiesiog pažymėjo, kad susirinkimas vyko emocionaliai bei triukšmingai, jame kalbėjo ne tik kaltinamieji, bet ir kiti salėje sėdintys asmenys, ne tik merui, bet ir kitiems susirinkimo dalyviams buvo sunku dėl salėje tvyrojusios atmosferos atsakyti į jiems pateikiamus gyventojų, pasipiktinusių valdžia ir jos vykdoma politika, klausimus. Beje, dauguma iš liudytojų pažymėjo, kad kiekvienas asmuo įžeidimą supranta savaip. Iš bylos duomenų viseto matyti, kad kaltinamieji išsakydami žodžius kalbėjo daugiskaita, nei vienas iš kaltinamųjų prieš išsakydamas galimai įžeidžiančio pobūdžio žodžius nesikreipė tiesiogiai mere ar A. V., iš ko būtų galima neginčijamai spręsti, kad tokie jų pasisakymai buvo adresuoti būtent nukentėjusiajam. Priešingai, ką patvirtina ne tik teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, bet ir filmuota vaizdo medžiaga spręsti, kad kaltinamieji tyčiniais veiksmais turėjo tikslą įžeisti ir įžeidė būtent nukentėjusįjį, nėra. Beje, visų įrodymų kontekste vertintina ir ta aplinkybė, kad kaltinamųjų išsakyti žodžiai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, iš atskirų frazių sujungti į vientisą tekstą, dėl ko pagal faktinę situaciją negalima teigti, kad būtent tokie kaltinamųjų pasakymai buvo išsakyti tiesiogiai turint tikslą įžeisti nukentėjusįjį. Liudytoja E. L., stebėjusi susirinkimą iki pabaigos, patvirtino A. T. nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis A. T. susirinkimo pabaigoje už visus atsiprašė mero A. V. dėl galimai įvykusio ne takto susirinkimo metu. Kaltinamoji V. Š. po savo pasakytų žodžių „susišikę lakstot“, ką patvirtina ne tik susirinkimo aprašymas, bet ir vaizdo įrašas, taip pat iš karto atsiprašė susirinkimo dalyvių už netaktišką išsireiškimą. Teismas, įrodymų tyrimo metu, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 290 str., sudėties nėra. Vertintina situacija iš esmės - pati susirinkimo aplinka, kuri buvo triukšminga, iš salės pasisakiusiųjų žmonių kalbos, kėlusios nepasitenkinimą rajono valdžia, taip pat buvo emocionalios, susirinkimo dalyvių reakcija į kaltinamųjų išsakytas susirinkimo metu kalbas pasireiškė palaikymu bei plojimais. Mero A. V. pasisakymai kaltinamųjų atžvilgiu, kad pastarieji, kaip kitos savivaldybės gyventojai, neturėtų dalyvauti susirinkime rajone svarstomais atliekų klausimais bei kelti rajonui rūpimas problemas buitinių atliekų rinkliavos ir šiukšlių išvežimo klausimais, o taip pat nurodžius, kad ne kurie jų kaip R. L. jau nusibodę su savo keliamais klausimais taip pat turėjo įtakos tolimesnei susirinkimo eigai, iššaukė pasipiktinančią reakciją valdininkais. Nors specialistė ir pasisakė, kad dalis nurodytų žodžių ir turi įžeidžiamą pobūdį, tačiau teismui ji neturi privalomos įrodomosios reikšmės, ją teismas vertina visų kitų įrodymų kontekste. Teismas laiko neįrodyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą įžeisti nukentėjusįjį ir, kad įžeidimai buvo tyčia adresuoti ir taikomi būtent merui A. V.. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors Prienų rajono PK vadovų pasiųsti pareigūnai ir dalyvavo minėtame susirinkime, klausė bei filmavo kas jame vyksta, negatyvių veiksmų nenutraukė, administracinių teisės pažeidimų, kaip parodė apklausti teisiamajame posėdyje policijos pareigūnai, užfiksuota nebuvo, taip pat duoda pagrindo išvadai, kad viešoji tvarka ir rimtis pažeistos nebuvo. Pačių kaltinamųjų prieš susirinkimą raštiškas kreipimasis į PK dėl tvarkos užtikrinimo susirinkimo metu taip pat paneigia aplinkybę turėjus išankstinę tyčią įžeisti nukentėjusįjį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei prokuroras, nei liudytoju apklaustas pareigūnas V. S. nepaaiškino aplinkybių kaip kaltinamasis aktas, surašytas 2011-01-31, buvo įteiktas kaltinamajai V. Š. 2011-01-24, nesant jam surašytam. Vaizdo įrašo duomenys taip pat nepatvirtino liudytojų parodymų dėl kaltinamojo A. T. konkliudentinių veiksmų, kuriais buvo daužoma kumščiu į stalą, siekiama suduoti ir pan. Įraše aiškiai matyti, kad kaltinamieji kalbėjo garsiai ir emocionaliai, o kaltinamųjų išsakyti teiginiai atitinka negatyvios ir destruktyvios kritikos turiniui.

Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, vieną vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Žinia yra siejama su atitinkamo fakto ir duomenų apie šį faktą buvimu. Faktas - tikras nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas, o duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija. Pažymėtina tai, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešo asmens atžvilgiu, politikai ir valdžios atstovai priskirtini didesnės rizikos asmenų grupei dėl visuotinai reiškiamos kritikos. Nenustatyta, kad kaltinamieji būtų tyčia siekę įžeisti ar pažeminti nukentėjusįjį A. V., pakirsti pasitikėjimą juo bei apkaltinti jį padarius nusikalstamas veikas.

Sutinkamai su BPK 20 str. 5 d., teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs kiekvieną jų atskirai bei jų visetą, daro išvadą, kad kaltinimai R. L., A. T., V. Š. yra nepagrįsti, jie paremti daugiau prielaidomis nei neginčijamais duomenimis. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Ištyręs ir išanalizavęs visus įrodymus, kuriais grindžiama tiek kaltinamųjų kaltė, tiek ir jų nekaltumas ir, kurie yra savarankiški įrodymų šaltiniai, teismas sprendžia, kad veika pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą aptartoje situacijoje, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant šią veiką protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitais kriterijais, turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nenustačius veikoje objektyviųjų bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, kaltinamieji R. L., A. T., V. Š. išteisintini nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 290 str. numatyto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 305 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamuosius išteisinus dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, paliktinas nenagrinėtu ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p.).

              Prie bylos pridėti daiktai - trys kompaktiniai diskai, pateikti kartu su kaltinamuoju aktu, kuriuose yra vaizdo įrašai, ir vienas kompaktinis diskas, pateiktas prokuroro teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriame yra garso įrašas, paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. V. civilinį ieškinį dėl 150000 Lt neturtinės žalos priteisimo solidariai iš kaltinamųjų palikti nenagrinėtu.

Prie bylos pridėtus keturis kompaktinius diskus, kuriuose yra vaizdo įrašai ir garso įrašas, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                             L. R.