Civilinė byla Nr. 2-625/2011

    Procesinio sprendimo kategorijos 126.1, 126.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-7551-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos energetika“ akcininko V. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos energetika“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

UAB „Žemaitijos energetika“ akcininkas V. Š. prašė bendrovei iškelti bankroto bylą, nes duomenys apie atsakovo turtinę padėtį patvirtina, jog bendrovė yra nemoki, veikia nuostolingai. Atsakovas nesutiko su ieškovo pozicija.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Šią nutartį grindė pagrindų iškelti bankroto bylą  nebuvimu.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tuo paneigiant ieškovo teisę pagrįsti savo reikalavimus. Ši aplinkybė nulėmė neteisėtos, nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą.

2.  Pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skirti 20 000 Lt baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo teisingai, surinkęs visus galimus įrodymus, kurie leistų teismui teisingai ir objektyviai nuspręsti, ar UAB „Žemaitijos energetika“ keltina bankroto byla ar ne. Vilniaus apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjamoje byloje.

2. Remiantis naujausiais UAB „Žemaitijos energetika“ finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovo turtinė padėtis yra gera, pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą.

3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka buvo pažeistos jo teisės ir jis buvo nušalintas nuo proceso. ĮBĮ 10 str. 13 d. numato teismui teisę nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo priimti rašytinio proceso tvarka. Jei apeliantas turi įrodymų, kurie pagrįstų jo keliamus reikalavimus, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė jų pateikti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis CPK 314 str. nuostatomis, jis galėjo juos pateikti su atskiruoju skundu, tačiau to nepadarė. Tai patvirtina, kad apeliantas įrodymų, kuriais grindžia savo atskirąjį skundą ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi.

4. Aplinkybės, kad apeliantas pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, įtraukdamas jį į brangiai kainuojantį teisminį procesą, ir kad pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą, rodo, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties apeliantui turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda.

2011 m. vasario 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad atsakovas nepateikė teismui naujausių juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nėra galimybės įvertinti realią atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo įmonės mokumą/nemokumą. Ieškovo nuomone, tai pagrindžia ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

 

Dėl bankroto bylos iškėlimo

 

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1)  įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

Ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Žemaitijos energetika“ grindžiamas atsakovo nemokumu. Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei keliama esant jos nemokumą apsprendžiančioms sąlygoms – negalėjimu laiku atsiskaityti su kreditoriais ir kada pradelstų skolų sumos viršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Iš UAB „Žemaitijos energetika“ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 154 509 Lt (b. l. 66). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 28 d. įmonė turėjo 1 763 861 Lt trumpalaikio turto. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. 2010 m. rugsėjo 28 d. atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 947,82 Lt ( b. l. 67). Be to, UAB „Žemaitijos energetika“ turi 706 567,82 Lt debitorinių skolų (b. l. 32). Iš kreditorių sąrašų 2010 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 68) ir 2010 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 67) matyti, kad atsakovas skolas kreditoriams sumažino 208 132, 61 Lt dydžio suma. Iš teismui pateiktų rangos sutarčių Nr. 20100916/1 ir 20100916/2, kurių bendra suma 1 155 106,19 Lt,  (b. l. 81-124) ir kitų (31 rangos sutartys, b. l. 30, 31) sutarčių matyti, kad įmonė sėkmingai vykdo veiklą. Nesant duomenų apie trumpalaikį atsakovo turtą, net ilgalaikį įmonės turtą vertinant kaip visą įmonės turimą turtą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, atsakovo įmonė nevykdo veiklos ar ji yra nuostolinga. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo atsakovo įmonei kelti bankroto bylą ir jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atsakovas pateikė prašymą dėl atstovavimo ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisiniu rezultatu yra palankus atsakovui. Dėl šios priežasties, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.15 punktais, atsakovui priteistina 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.

 

Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

 

Iš bylos medžiagos matyti, kad savo reikalavimus ieškovas grindė teismui pateikdamas 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Žemaitijos energetika“ balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš šiuose dokumentuose esančių duomenų ieškovas galėjo susidaryti nuomonę, jog atsakovo įmonės turtinė padėtis yra sunki. Dėl šios priežasties negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas, siekdamas pakenkti atsakovui, tyčia pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei bei atskirąjį skundą ir kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovui skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

    

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. Š. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos energetika“ (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų.

 

 

Teisėjai                                                                                                Algirdas Gailiūnas

 

Vytas Milius

 

Vigintas Višinskis