Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1077-302-2010].doc
Bylos nr.: 2A-1077-302/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

VILNIAUS MIESTO 1

Civilinė byla  Nr. 2A-1077-302/2010

    Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 14.1  

 

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 NUTARTIS

 2010 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,  

dalyvaujant atsakovo atstovei Reginai Vaičiulytei,  

 

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai dėl neprimokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas I.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (toliau tekste – VšĮ VRCP) 5 977,28 Lt neprimokėto darbo užmokesčio, dalį išeitinės išmokos ir dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio iki 2009-09-17, 0,06 proc. dydžio delspinigių, kas sudaro 241,75 Lt, už neišmokėtą atlyginimo dalį nuo dienos, kai atsirado teisė reikalauti delspinigių mokėjimo, iki darbo sutarties nutraukimo dienos, 0,06 proc. delspinigių nuo likusios neišmokėtos sumos, t.y. 5 977,28 Lt, delspinigius skaičiuojant nuo 2009-09-17 iki dienos, kai atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitys, kurių dydis yra 3,58 Lt už kiekvieną dieną.

Nurodė, kad nuo 2004 m. balandžio 1 d. ieškovas dirbo Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju. Darbo sutarties 3 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus. Ieškovui buvo mokamas 2 700 Lt mėnesinis tarifinis atlyginimas iki 2008-12-31. Nurodė, kad nuo 2009 m. sausio mėn. ir iki tų pačių metų rugsėjo 17 dienos darbo sutarties nutraukimo, vietoje priklausiusio 2 700 Lt darbo užmokesčio jam neteisėtai buvo mokamas mažesnis, t.y. 2 280 Lt. Ieškovas darbo sutarties pasirašymo dieną nebuvo supažindintas, kad dalį atlyginimo sudaro priedas, kuris nėra pastovus. Atsakovas Greitosios medicinos pagalbos (toliau tekste – GMP) skyriaus darbuotojus 2008-12-12 susirinkime informavo apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą ir kad nuo 2009 m. sausio bus mokami mažesni atlyginimai. Kadangi darbo užmokestis mokamas pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus, pagal kuriuos nustatytas atlyginimas turėjo būti mokamas iki jie nebus pakeisti, o nuostatai buvo pakeisti tik 2009-05-27 įsakymu, todėl atsakovas savavališkai pakeitė esminę darbo sutarties sąlygą dėl darbo užmokesčio mokėjimo, apie tai įstatymo nustatyta tvarka (Darbo kodekso 203 str.) ir laiku neinformavęs ieškovo, negavęs ieškovo rašytinio sutikimo su darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Ieškovui nebuvo užtikrinta galimybė iš anksto sužinoti apie būsimus darbo sutarties pakeitimus, apie sumažėsiantį atlyginimą. Įspėjimą, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. sumažinus darbo užmokestį ieškovas bus atleistas, jis gavo tik 2009-07-13. Darbo sutartis nutraukta 2009 m. rugsėjo 17 d. darbdavio iniciatyva darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (DK 129 str.2 d.). Nutraukiant darbo sutartį jam liko neišmokėta atlyginimo dalis – 3608,18 Lt. Be to, ieškovui buvo neišmokėta 1 680 Lt išeitinės išmokos dalis, 689,10 Lt nepriemoka kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 241,75 Lt delspinigių.

Atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007 m. gegužės mėnesį, rengiant darbo apmokėjimo nuostatus, buvo rasta galimybė poliklinikos greitosios pagalbos gydytojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėti atitinkamo dydžio priedus. Apie priedų mokėjimą ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2008 m. lapkričio 27 d. nusprendus panaikinti savo ankstesnį 2005 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. T3-67, nuo 2009 m. sausio mėnesio laikinų priedų mokėjimas buvo nutrauktas. Su šiuo tarybos sprendimu greitosios medicinos pagalbos šeimos gydytojai, tame tarpe ir ieškovas, buvo supažindinti 2008 m. gruodžio 12 d. susirinkime. Kadangi ieškovas nuo 2009 m. sausio mėnesio 15 d. nedarbo metu šeimos gydytojo funkcijų nevykdė, todėl ir mokėti priedą teisinio pagrindo nėra. Ieškovui mokėtas priedas kaip numatyta darbo apmokėjimo nuostatuose buvo laikinas iki ieškovas atliks šeimos gydytojo funkcijas ne darbo metu, todėl priėmus sprendimą, jog ieškovas neteiks gydytojo paslaugų nedarbo metu, priedas nebuvo mokamas.

 

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas, kuris dirbo VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju, buvo supažindintas su Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kurio pagrindu ieškovas dirbo ne darbo metu, t.y. teikė pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, ir už šį darbą jam buvo mokamas laikinas priedas ir su sprendimu, kuriuo tokių paslaugų teikimas gyventojams buvo nutrauktas bei ieškovui nutrauktas priedo mokėjimas, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas esmines darbo sąlygas - dėl darbo užmokesčio mokėjimo - pakeitė neinformavęs ieškovo, todėl jam nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys – atsakovas darbo sutartį nutraukė, išmokas apskaičiavo pagal gautą darbo užmokestį be priedų, su ieškovu atsiskaitė.

  

Ieškovas I.B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas sprendime neteisingai taikė Darbo kodekso nuostatas, aiškindamas darbo sutarties sąlygą dėl užmokesčio mokėjimo darbuotojui, dėl ko neteisingai išsprendė bylą perskaičiuodamas trūkstamą neišmokėtą darbo užmokestį atleidimo dieną.

Teismas padarė nepagrįstą ir prieštaraujančią darbo sutarties sąlygoms išvadą, kad 2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas ar 2008-11-27 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas buvo pagrindas mokėti pakeistą darbo užmokestį, nes ieškovas darbo užmokestį gavo pagal Darbo apmokėjimo nuostatus ir jų priedą Nr. 1. Be šių nuostatų pakeitimo negalėjo būti mažinamas darbo užmokestis.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo procedūros atitikimo įstatymo reikalavimams, įspėjimo apie atleidimą iš darbo procedūros laikymąsi, neįvertino ieškovo atsisakymo pasirašyti apie esminių arba būtinųjų sąlygų pakeitimą, todėl tai įtakojo nevisapusišką reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimą.

Atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto darbo sutartyje numatyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti darbo užmokestį pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus <...>, o Darbo apmokėjimo nuostatuose numatyta, kad „darbuotojų darbo apmokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, <...>, poliklinikos steigėjo įsakymai, potvarkiai <...>, visa tai savo apeliaciniame skunde nurodo ir ieškovas, taigi jam buvo žinoma, kad jo darbo apmokėjimo dydžiui įtakos gali turėti atsakovo steigėjo – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – priimti teisės aktai.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybai 2008-11-27 priėmus sprendimą laikyti netekusiu galios 2005-03-10 sprendimą, kurį vykdant ieškovui buvo mokamas atitinkamo dydžio priedas prie darbo užmokesčio, atsakovui nekilo prievolė keisti Darbo apmokėjimo nuostatų, nes juose yra nuoroda į steigėjo sprendimus. Be to, pagal Darbo apmokėjimo nuostatų 1 priedo 10 p. akivaizdu, kad darbuotojams, papildomai vykdantiems atitinkamas atsakovo steigėjo patikėtas funkcijas, priedas yra laikinas ir jis mokamas tik tol, kol vykdys tas funkcijas.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. 

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Darbo kodekso nuostatas reguliuojančias darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (DK 120 straipsnio 3 d.). Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.

Darbo kodekso 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų, nurodytų Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Kasacinis teismas aiškindamas šių Darbo kodekso normų taikymą, nurodė, kad pagal Darbo kodekso 10 straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į Darbo kodekso 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą. Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, byla Nr. 3K-3-300/2007). Pagal šias nuostatas darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Tai ne kartą pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. Kėdainių rajono Gudžiūnų P. R. pagrindinė mokykla ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, byla Nr. 3K-3-317/2005).

 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika su ieškovu I. B. nuo 2004-03-28 sudarė darbo sutartį Nr. 706, pagal kurią ieškovas nuo 2004 m. balandžio 1 d. priimtas dirbti Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju (b.l. 5-6). Darbo sutarties 3 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus, bet ne mažiau kaip minimalų mėnesinį tarnybinį atlyginimą. Pagal į bylą pateiktus VšĮ VRCP vyr. gydytojos 2007-05-29 įsakymu Nr. 01-05-83 patvirtintus VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus ir jų priedo Nr. 1 10 p. (b.l. 55-65) ieškovui buvo mokamas 2150 Lt atlyginimas ir 350 Lt priedas už Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005-03-10 sprendimu (b.l. 54) leista vykdyti šeimos medicinos gydytojo funkcijas ne darbo metu. Minėto priedo mokėjimas buvo nustatytas laikinai – iki GMP gydytojai, taip pat ir ieškovas, vykdys gydytojo funkcijas ne darbo metu. Ieškovas su aukščiau paminėtais Nuostatais ir juose nustatytu darbo užmokesčiu bei jo priedo dydžiu buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 63). VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiasis gydytojas 2008-05-29 įsakymu patvirtino naujus Darbo apmokėjimu nuostatus (b.l. 15-32), pagal kurių priedo Nr. 1 10 p. ieškovui pagrindinis darbo užmokestis buvo padidintas iki 2280 Lt, o už atliekamas gydytojo funkcijas ne darbo metu - iki 420 Lt, o sąlyga, jog minėtas priedas bus mokamas iki GMP gydytojai atliks gydytojo funkcijas ne darbo metu, liko nepakitusi.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T3-360 nusprendė nuo 2009-01-01 pripažinti netekusiu galios 2005-03-10 sprendimą (b.l. 54), kuriuo GMP gydytojams buvo leista vykdyti šeimos medicinos gydytojo funkcijas ne darbo metu. Vykdydamas šį tarybos sprendimą atsakovo vyriausiasis gydytojas 2008-12-05 įsakymu Nr. V-147 (b.l. 65) GMP skyriaus šeimos gydytojams, taip pat ir ieškovui, nutraukė priedų mokėjimą nuo 2009-01-15. Su šiuo įsakymu dėl priedų mokėjimo nutraukimo ieškovas buvo supažindintas 2008-12-12 vykusio gamybinio susitarimo metu, tačiau apie supažindinimą atsisakė pasirašyti (b.l.-66-68) ir šios aplinkybės neginčija. Ieškovui nuo 2009-01-15 minėtas priedas už papildomą darbą nebuvo mokamas (b.l. 7), taip pat ieškovas neatlikinėjo ir papildomo darbo, nes jis buvo perduotas kitoms medicinos įstaigoms.

Vertindama nurodytus įrodymus visumoje kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog Vilniaus rajono savivaldybės sprendimai bei jų pagrindu priimti atsakovo įsakymai prieštarauja šalių darbo sutarties sąlygoms ir Darbo kodekso 95 straipsnio 3 d. nuostatoms. Darbo sutartyje šalys buvo susitarusios, kad ieškovo darbo užmokestis bus nustatytas VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatais. Į bylą nėra pateikta ieškovo priėmimo į darbą metu galiojusių Darbo apmokėjimo nuostatų, tačiau nei viena iš šalių neteigia, kad juose ieškovui buvo nustatytas didesnis darbo užmokestis negu pagal 2007-05-29 įsakymu patvirtintus nustatus, todėl kolegija vadovaujasi būtent 2007-05-29 įsakymu patvirtintais Nuostatais, kuriuose ieškovui nustatytas ne tik darbo užmokestis, bet taip pat nustatytas laikinas priedas. Šis priedas paskirtas už papildomą darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat jo mokėjimo terminas apibrėžtas su sąlyga, t.y. iki tokį darbą atliks ieškovas. Ieškovas buvo supažindintas, kad jam leidžiama dirbti papildomą darbą, už kurį jis gaus priedą prie atlyginimo. Papildomą darbą perdavus atlikti kitoms medicinos įstaigoms, t.y. ieškovui nustojus jį dirbti, buvo panaikintas ir už šį darbą mokamas priedas, su kuo ieškovas buvo supažindintas. Esant darbo sutarties sąlygai, kad ieškovo darbo užmokestis – tiek pagrindinė, tiek papildoma jo dalis bus reguliuojama Darbo apmokėjimo nuostatais, kolegija sprendžia, kad atsakovas panaikindamas ieškovui paskirtą laikiną priedą, nepažeidė Darbo kodekso 120 straipsnio 3 d., nes esant tokioms aptartoms darbo sąlygoms, ieškovo raštiško sutikimo atsakovui panaikinti laikiną priedą nereikėjo, nes toks priedas buvo skirtas su sąlyga, o sąlygai išnykus, darbdavys turėjo pagrindą panaikinti ir priedą. 

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo supažindintas su tarpiniais - 2008-05-29 įsakymu patvirtintais Darbo apmokėjimo nuostatais, nėra pagrindas pripažinti darbo užmokesčio sumažinimą – nuimant priedo mokėjimą – neteisėtu, nes, kaip minėta aukščiau, pastaraisiais Nuostatais buvo padidintas tiek pagrindinis, tiek laikinas priedas, o sąlyga, jog laikiną priedą ieškovas gaus, kol dirbs darbą švenčių ir poilsio dienomis, liko ta pati kaip ir Nuostatuose, patvirtintuose 2007-05-29 įsakymu, kuri ieškovui buvo žinoma.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog ieškovas po sprendimo apie laikino priedo nuėmimą nesutiko su jo sumažinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip jau minėta, dėl priedo laikinumo buvo sulygta šalių iš anksto.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

 

 

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                              Romualda Janovičienė

 

 

Kolegijos teisėjai                                                                    Rasa Gudžiūnienė 

 

 

Henrichas Jaglinskis