Civilinė byla Nr. 2A-1077-302/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 14.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio
10 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,
kolegijos
teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant
Inesai Ulevičiūtei,
dalyvaujant
atsakovo atstovei Reginai Vaičiulytei,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d.
sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį
atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai dėl
neprimokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas
atostogas priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas
I.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas
priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (toliau tekste
– VšĮ VRCP) 5 977,28 Lt neprimokėto darbo užmokesčio, dalį išeitinės išmokos ir
dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio
iki 2009-09-17, 0,06 proc. dydžio delspinigių, kas sudaro 241,75 Lt, už
neišmokėtą atlyginimo dalį nuo dienos, kai atsirado teisė reikalauti
delspinigių mokėjimo, iki darbo sutarties nutraukimo dienos, 0,06 proc.
delspinigių nuo likusios neišmokėtos sumos, t.y. 5 977,28 Lt, delspinigius
skaičiuojant nuo 2009-09-17 iki dienos, kai atsakovas su ieškovu visiškai
atsiskaitys, kurių dydis yra 3,58 Lt už kiekvieną dieną.
Nurodė,
kad nuo 2004 m. balandžio 1 d. ieškovas dirbo Vilniaus rajono centrinėje
poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju. Darbo sutarties 3 p. buvo
įtvirtinta nuostata, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo
užmokestį pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus. Ieškovui buvo mokamas 2
700 Lt mėnesinis tarifinis atlyginimas iki 2008-12-31. Nurodė, kad nuo 2009 m.
sausio mėn. ir iki tų pačių metų rugsėjo 17 dienos darbo sutarties nutraukimo,
vietoje priklausiusio 2 700 Lt darbo užmokesčio jam neteisėtai buvo mokamas
mažesnis, t.y. 2 280 Lt. Ieškovas darbo sutarties pasirašymo dieną nebuvo supažindintas,
kad dalį atlyginimo sudaro priedas, kuris nėra pastovus. Atsakovas Greitosios
medicinos pagalbos (toliau tekste – GMP) skyriaus darbuotojus 2008-12-12
susirinkime informavo apie darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą ir kad nuo 2009 m.
sausio bus mokami mažesni atlyginimai. Kadangi darbo užmokestis mokamas pagal
VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus, pagal kuriuos nustatytas atlyginimas
turėjo būti mokamas iki jie nebus pakeisti, o nuostatai buvo pakeisti tik
2009-05-27 įsakymu, todėl atsakovas savavališkai pakeitė esminę darbo sutarties
sąlygą dėl darbo užmokesčio mokėjimo, apie tai įstatymo nustatyta tvarka (Darbo
kodekso 203 str.) ir laiku neinformavęs ieškovo, negavęs ieškovo rašytinio
sutikimo su darbo sutarties sąlygų pakeitimu. Ieškovui nebuvo užtikrinta
galimybė iš anksto sužinoti apie būsimus darbo sutarties pakeitimus, apie
sumažėsiantį atlyginimą. Įspėjimą, kad nesutikus dirbti pakeistomis darbo
sąlygomis, t.y. sumažinus darbo užmokestį ieškovas bus atleistas, jis gavo tik
2009-07-13. Darbo sutartis nutraukta 2009 m. rugsėjo 17 d. darbdavio iniciatyva
darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (DK 129 str.2 d.). Nutraukiant
darbo sutartį jam liko neišmokėta atlyginimo dalis – 3608,18 Lt. Be to,
ieškovui buvo neišmokėta 1 680 Lt išeitinės išmokos dalis, 689,10 Lt nepriemoka
kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 241,75 Lt delspinigių.
Atsakovas
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika su ieškiniu nesutiko, prašė jį
atmesti. Nurodė, kad 2007 m. gegužės mėnesį, rengiant darbo apmokėjimo
nuostatus, buvo rasta galimybė poliklinikos greitosios pagalbos gydytojams už
darbą poilsio ir švenčių dienomis mokėti atitinkamo dydžio priedus. Apie priedų
mokėjimą ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Vilniaus rajono
savivaldybės tarybai 2008 m. lapkričio 27 d. nusprendus panaikinti savo
ankstesnį 2005 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. T3-67, nuo 2009 m. sausio mėnesio
laikinų priedų mokėjimas buvo nutrauktas. Su šiuo tarybos sprendimu greitosios
medicinos pagalbos šeimos gydytojai, tame tarpe ir ieškovas, buvo supažindinti
2008 m. gruodžio 12 d. susirinkime. Kadangi ieškovas nuo 2009 m. sausio mėnesio
15 d. nedarbo metu šeimos gydytojo funkcijų nevykdė, todėl ir mokėti priedą
teisinio pagrindo nėra. Ieškovui mokėtas priedas kaip numatyta darbo apmokėjimo
nuostatuose buvo laikinas iki ieškovas atliks šeimos gydytojo funkcijas ne
darbo metu, todėl priėmus sprendimą, jog ieškovas neteiks gydytojo paslaugų
nedarbo metu, priedas nebuvo mokamas.
Vilniaus
miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas, kuris dirbo VšĮ Vilniaus rajono
centrinėje poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju, buvo supažindintas su
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kurio pagrindu ieškovas dirbo
ne darbo metu, t.y. teikė pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas
gyventojams nedarbo metu, poilsio ir švenčių dienomis, ir už šį darbą jam buvo
mokamas laikinas priedas ir su sprendimu, kuriuo tokių paslaugų teikimas
gyventojams buvo nutrauktas bei ieškovui nutrauktas priedo mokėjimas, todėl
nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas esmines darbo sąlygas - dėl darbo
užmokesčio mokėjimo - pakeitė neinformavęs ieškovo, todėl jam nesutikus dirbti
pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys – atsakovas darbo sutartį nutraukė,
išmokas apskaičiavo pagal gautą darbo užmokestį be priedų, su ieškovu
atsiskaitė.
Ieškovas
I.B. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti
naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad
teismas sprendime neteisingai taikė Darbo kodekso nuostatas, aiškindamas darbo
sutarties sąlygą dėl užmokesčio mokėjimo darbuotojui, dėl ko neteisingai
išsprendė bylą perskaičiuodamas trūkstamą neišmokėtą darbo užmokestį atleidimo
dieną.
Teismas
padarė nepagrįstą ir prieštaraujančią darbo sutarties sąlygoms išvadą, kad
2005-03-10 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas ar 2008-11-27
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas buvo pagrindas mokėti pakeistą
darbo užmokestį, nes ieškovas darbo užmokestį gavo pagal Darbo apmokėjimo
nuostatus ir jų priedą Nr. 1. Be šių nuostatų pakeitimo negalėjo būti mažinamas
darbo užmokestis.
Apeliantas
nurodo, kad teismas nesiaiškino darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo procedūros
atitikimo įstatymo reikalavimams, įspėjimo apie atleidimą iš darbo procedūros
laikymąsi, neįvertino ieškovo atsisakymo pasirašyti apie esminių arba būtinųjų
sąlygų pakeitimą, todėl tai įtakojo nevisapusišką reikšmingų bylos aplinkybių
išnagrinėjimą.
Atsakovas
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo
skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto darbo
sutartyje numatyta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti darbo užmokestį pagal VšĮ
VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus <...>, o Darbo apmokėjimo nuostatuose
numatyta, kad „darbuotojų darbo apmokėjimą reguliuoja Lietuvos Respublikos
įstatymai, <...>, poliklinikos steigėjo įsakymai, potvarkiai <...>,
visa tai savo apeliaciniame skunde nurodo ir ieškovas, taigi jam buvo žinoma,
kad jo darbo apmokėjimo dydžiui įtakos gali turėti atsakovo steigėjo – Vilniaus
miesto savivaldybės tarybos – priimti teisės aktai.
Vilniaus
rajono savivaldybės tarybai 2008-11-27 priėmus sprendimą laikyti netekusiu
galios 2005-03-10 sprendimą, kurį vykdant ieškovui buvo mokamas atitinkamo
dydžio priedas prie darbo užmokesčio, atsakovui nekilo prievolė keisti Darbo
apmokėjimo nuostatų, nes juose yra nuoroda į steigėjo sprendimus. Be to, pagal
Darbo apmokėjimo nuostatų 1 priedo 10 p. akivaizdu, kad darbuotojams,
papildomai vykdantiems atitinkamas atsakovo steigėjo patikėtas funkcijas,
priedas yra laikinas ir jis mokamas tik tol, kol vykdys tas funkcijas.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas
(LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja
neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja
viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo
argumentų.
Apeliaciniame
skunde keliamas klausimas dėl ginčui spręsti taikytinų materialinės teisės
normų, nurodant, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Darbo kodekso
nuostatas reguliuojančias darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimą (DK 120 straipsnio
3 d.). Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka.
Darbo
kodekso 120 straipsnyje reglamentuojamos darbo sutarties sąlygų pakeitimas, o
šio straipsnio 3 dalis – specialioji norma dėl darbo apmokėjimo sąlygų,
nurodytų Darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalyje, pakeitimo. Kasacinis teismas
aiškindamas šių Darbo kodekso normų taikymą, nurodė, kad pagal Darbo kodekso 10
straipsnio 1 dalį, sistemiškai aiškinant Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgiant į Darbo kodekso 95 ir 120 straipsnių, reglamentuojančių darbo
sutarties sąlygas ir jų keitimą, sąsajas, Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje
nurodyta ne apie bet kokių, o apie darbo sutartyje sutartų darbo apmokėjimo
sąlygų pakeitimą. Taigi darbdaviui keičiant darbo apmokėjimo sąlygas taip, kad
nustatytosios darbo sutartyje lieka nepažeistos, Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai netaikytini (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio
27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB „Klaipėdos jūrų krovinių
kompanija“, byla Nr. 3K-3-300/2007). Pagal šias nuostatas
darbo sutartyje sulygtas darbo apmokėjimo sąlygas darbdavys gali keisti tik
gavęs raštišką darbuotojo sutikimą. Tokio sutikimo nereikia, kai įstatymais,
Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros
ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Tai ne kartą
pabrėžė ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje A.
Ž. v. Kėdainių rajono Gudžiūnų P. R. pagrindinė mokykla ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2005; 2005 m. gegužės 30 d.
nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga
„Sandrauga“ v. AB „Kaišiadorių paukštynas“, byla Nr. 3K-3-317/2005).
Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika su
ieškovu I. B. nuo 2004-03-28 sudarė darbo sutartį Nr. 706,
pagal kurią ieškovas nuo 2004 m. balandžio 1 d. priimtas dirbti Vilniaus rajono
centrinėje poliklinikoje bendrosios praktikos gydytoju (b.l. 5-6). Darbo
sutarties 3 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad darbdavys įsipareigoja mokėti
darbuotojui darbo užmokestį pagal VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatus, bet ne
mažiau kaip minimalų mėnesinį tarnybinį atlyginimą. Pagal į bylą pateiktus VšĮ
VRCP vyr. gydytojos 2007-05-29 įsakymu Nr. 01-05-83 patvirtintus VšĮ VRCP Darbo
apmokėjimo nuostatus ir jų priedo Nr. 1 10 p. (b.l. 55-65) ieškovui buvo
mokamas 2150 Lt atlyginimas ir 350 Lt priedas už Vilniaus rajono savivaldybės
tarybos 2005-03-10 sprendimu (b.l. 54) leista vykdyti šeimos medicinos gydytojo
funkcijas ne darbo metu. Minėto priedo mokėjimas buvo nustatytas laikinai – iki
GMP gydytojai, taip pat ir ieškovas, vykdys gydytojo funkcijas ne darbo metu.
Ieškovas su aukščiau paminėtais Nuostatais ir juose nustatytu darbo užmokesčiu
bei jo priedo dydžiu buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 63). VšĮ Vilniaus
rajono centrinės poliklinikos vyriausiasis gydytojas 2008-05-29 įsakymu
patvirtino naujus Darbo apmokėjimu nuostatus (b.l. 15-32), pagal kurių priedo
Nr. 1 10 p. ieškovui pagrindinis darbo užmokestis buvo padidintas iki 2280 Lt,
o už atliekamas gydytojo funkcijas ne darbo metu - iki 420 Lt, o sąlyga, jog
minėtas priedas bus mokamas iki GMP gydytojai atliks gydytojo funkcijas ne
darbo metu, liko nepakitusi.
Vilniaus
rajono savivaldybės taryba 2008-11-27 sprendimu Nr. T3-360 nusprendė nuo
2009-01-01 pripažinti netekusiu galios 2005-03-10 sprendimą (b.l. 54), kuriuo
GMP gydytojams buvo leista vykdyti šeimos medicinos gydytojo funkcijas ne darbo
metu. Vykdydamas šį tarybos sprendimą atsakovo vyriausiasis gydytojas
2008-12-05 įsakymu Nr. V-147 (b.l. 65) GMP skyriaus šeimos gydytojams, taip pat
ir ieškovui, nutraukė priedų mokėjimą nuo 2009-01-15. Su šiuo įsakymu dėl
priedų mokėjimo nutraukimo ieškovas buvo supažindintas 2008-12-12 vykusio
gamybinio susitarimo metu, tačiau apie supažindinimą atsisakė pasirašyti
(b.l.-66-68) ir šios aplinkybės neginčija. Ieškovui nuo 2009-01-15 minėtas
priedas už papildomą darbą nebuvo mokamas (b.l. 7), taip pat ieškovas
neatlikinėjo ir papildomo darbo, nes jis buvo perduotas kitoms medicinos
įstaigoms.
Vertindama
nurodytus įrodymus visumoje kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apelianto
argumentas, jog Vilniaus rajono savivaldybės sprendimai bei jų pagrindu priimti
atsakovo įsakymai prieštarauja šalių darbo sutarties sąlygoms ir Darbo kodekso
95 straipsnio 3 d. nuostatoms. Darbo sutartyje šalys buvo susitarusios, kad
ieškovo darbo užmokestis bus nustatytas VšĮ VRCP Darbo apmokėjimo nuostatais. Į
bylą nėra pateikta ieškovo priėmimo į darbą metu galiojusių Darbo apmokėjimo
nuostatų, tačiau nei viena iš šalių neteigia, kad juose ieškovui buvo nustatytas
didesnis darbo užmokestis negu pagal 2007-05-29 įsakymu patvirtintus nustatus,
todėl kolegija vadovaujasi būtent 2007-05-29 įsakymu patvirtintais Nuostatais,
kuriuose ieškovui nustatytas ne tik darbo užmokestis, bet taip pat nustatytas
laikinas priedas. Šis priedas paskirtas už papildomą darbą poilsio ir švenčių
dienomis, taip pat jo mokėjimo terminas apibrėžtas su sąlyga, t.y. iki tokį
darbą atliks ieškovas. Ieškovas buvo supažindintas, kad jam leidžiama dirbti
papildomą darbą, už kurį jis gaus priedą prie atlyginimo. Papildomą darbą
perdavus atlikti kitoms medicinos įstaigoms, t.y. ieškovui nustojus jį dirbti,
buvo panaikintas ir už šį darbą mokamas priedas, su kuo ieškovas buvo
supažindintas. Esant darbo sutarties sąlygai, kad ieškovo darbo užmokestis –
tiek pagrindinė, tiek papildoma jo dalis bus reguliuojama Darbo apmokėjimo nuostatais,
kolegija sprendžia, kad atsakovas panaikindamas ieškovui paskirtą laikiną
priedą, nepažeidė Darbo kodekso 120 straipsnio 3 d., nes esant tokioms
aptartoms darbo sąlygoms, ieškovo raštiško sutikimo atsakovui panaikinti
laikiną priedą nereikėjo, nes toks priedas buvo skirtas su sąlyga, o sąlygai
išnykus, darbdavys turėjo pagrindą panaikinti ir priedą.
Apelianto
nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo supažindintas su tarpiniais - 2008-05-29
įsakymu patvirtintais Darbo apmokėjimo nuostatais, nėra pagrindas pripažinti
darbo užmokesčio sumažinimą – nuimant priedo mokėjimą – neteisėtu, nes, kaip
minėta aukščiau, pastaraisiais Nuostatais buvo padidintas tiek pagrindinis,
tiek laikinas priedas, o sąlyga, jog laikiną priedą ieškovas gaus, kol dirbs
darbą švenčių ir poilsio dienomis, liko ta pati kaip ir Nuostatuose,
patvirtintuose 2007-05-29 įsakymu, kuri ieškovui buvo žinoma.
Nagrinėjamu
atveju aplinkybė, jog ieškovas po sprendimo apie laikino priedo nuėmimą
nesutiko su jo sumažinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes,
kaip jau minėta, dėl priedo laikinumo buvo sulygta šalių iš anksto.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas
reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra
pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos
teisėjai
Rasa Gudžiūnienė
Henrichas
Jaglinskis