Civilinė byla Nr. e2-1434-153/2017;

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01420-2016-2;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6., 2.6.1.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atstovui advokatui R. B.,

atsakovui G. A., atsakovo atstovui advokatui I. D.,

trečiojo asmens A. Č. atstovui advokatui R. B.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovui G. A., trečiajam asmeniui A. Č.,

       n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai 149 442,56 Eur dydžio skolą.

Priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai 7446,03 Eur dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo atitinkamos paskolos dalies išmokėjimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos.

Priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ naudai bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai.

Atsakovas G. A. prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo A. Č. prašė ieškinio reikalavimus patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui.

Ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ieškovė UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2014 m. sausio 27 d. bendrovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. P2014-02 (priedas Nr. 2), kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo atsakovui suteikti 200 000 Lt (57 924,00 Eur) dydžio paskolą, nustatant 4 proc. palūkanas už naudojimąsi suteikta paskola. Iš Paskolos sutarties IV 3.2 punkto matyti, jog paskolos gavėjas įsipareigojo paskolą ir apskaičiuotas palūkanas grąžinti iki 2017 m. sausio 26 d. Bendrovės ir paties atsakovo Paskolos sutartis buvo sudaryta dėl 200 000 Lt (57 924,00 Eur) paskolos suteikimo, tačiau per 2014-03-27–2016-04-01 laikotarpį bendrovė faktiškai išmokėjo atsakovui 206 379,70 Eur dydžio paskolą, iš kurios atsakovas grąžino bendrovei 3 357,44 Eur sumą (priedas Nr. 3), tad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovo skola bendrovei sudaro 203 022,26 Eur. Paskolą sudarančių piniginių lėšų išmokėjimą ir dabartinį atsakovo skolos likutį patvirtina: pridedami apyvartos žiniaraščiai (priedas Nr. 4); mokėjimo pavedimai iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovui asmeniškai priklausančią banko sąskaitą, mokėjimo pavedimuose nurodant paskirtį „paskola“ (priedas Nr. 5); bendrovės 2016-10-24 buhalterinė pažyma (priedas Nr. 6). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad 149 442,56 Eur paskolos daliai grąžinimo terminas nėra nustatytas, 2016 m. spalio 24 d. pateikė atsakovui reikalavimą grąžinti suteiktą paskolą (priedas Nr. 7). Šiuo raštu ieškovė pareikalavo ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų ieškovei grąžinti 145 098,26 Eur skolos sumą, pervedant į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (paskolos grąžinimo terminas suėjo 2016 m. lapkričio 24 d.). 2016 m. lapkričio 22 d. atsakovas pateikė ieškovei raštą dėl reikalavimo grąžinti paskolą (priedas Nr. 8), kuriame nurodė, kad iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ minėtų lėšų neva nėra skolinęsis ar teikęs prašymus šias lėšas kokiu nors kitu pagrindu pervesti į jo banko sąskaitą. Atsakovas paaiškino, kad minėtos lėšos į atsakovo banko sąskaitą buvo pervestos neva kaip UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ akcininko A. Č. asmeninės skolos grąžinimas. Taip pat nurodė, kad jei laikoma, kad 149 442,56 Eur buvo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ suteikta paskola, reikėtų kreiptis į A. Č.. Atsakovo atsakymą ieškovė vertina kaip akivaizdžiai nesąžiningą vengimą grąžinti suteiktą paskolą.

Dublike ieškovė nurodė, kad ji patikimais įrodymais įrodė pinigų perdavimo faktą atsakovui ir atsakovo pareigą grąžinti ieškovei gautus pinigus. Visi ieškovės atlikti atsakovui mokėjimai mokėjimo pavedimuose pagal paskirtį nurodyti kaip ,,paskola“, atsakovas pavedimų paskirties neginčijo, taip pat neginčijo fakto, kad į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 149 442,56 Eur. Ieškovė neatliko mokėjimų už kitus asmenis, tarp jų ir už trečiąjį asmenį A. Č.. Atsakovas neįrodė byloje, kad trečiasis asmuo A. Č. turėjo asmeninių įsipareigojimų atsakovui. Atsakovas nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties šalis, todėl dalis lėšų neturėjo būti grąžinta atsakovui trečiojo asmens, o parduotas atsakovo pilnamečio sūnaus turtas negali būti laikomas atsakovo šeimos turtu, negali būti laikoma susitarimu dėl likusios 2 000 000 Lt sumos mokėjimo, kadangi pervesta suma ir pagal tariamai buvusį susitarimą mokėtinos sumos nesutampa, nes pervesta atsakovui suma 152 800 Eur (527 587,84 Lt), o trečiojo asmens įsipareigojimas sumokėti 579 240,04 (2000 000 Lt) žymiai viršija paskolos sumą. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo įvykdė tariamą susitarimą atsakovui arba kad atsakovas būtų kreipęsis į trečiąjį asmenį dėl dalies neįvykdyto įsipareigojimo sumokėti likusią nesumokėtą dalį 2 000 000 Lt, nors praėjo daugiau nei 7 metai.

Atsakovas G. A. procesiniuose dokumentuose nurodė (b. l. 52–56, 91–102), kad ieškinyje teisingai nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas yra sudarę 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutartį Nr. P2014-02, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui suteikti 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą, nustatant 4 proc. palūkanas už naudojimąsi paskola, tačiau šis faktas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla, nes sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas (2017 m. sausio 26 d.) nėra suėjęs.

Iš ieškovės banko sąskaitos nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. mokėjimo pavedimais, kaip mokėjimo paskirtį visais atvejais nurodant „paskola“, į atsakovo asmeninę banko sąskaitą iš viso buvo pervesta 145 500 Eur. Atsakovas su ieškove paskolos sutarčių dėl 2015 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pervestų lėšų nebuvo sudarę, nes trečiasis asmuo A. Č. aiškino atsakovui, kad lėšos realiai nėra skolinamos, o mokėjimais yra dengiamas trečiojo asmens A. Č. asmeninis įsiskolinimas atsakovui. Trečiasis asmuo A. Č. organizuodamas ieškovės bendros 145 500 Eur sumos pavedimų atlikimą atsakovui aiškino, kad tokiu būdu dengia savo asmeninę skolą atsakovui, susidariusią už A. Č. parduotą sodybą ir šiam nesumokėjus visos šalių sutartos kainos. Atsakovo šeima nuosavybės teise valdė sodybą (duomenys neskelbtini) , kuri buvo registruota kaip atsakovo sūnaus nuosavybė. 2008 m. atsakovas su trečiuoju asmeniu A. Č. sulygo dėl minėtos sodybos pardavimo A. Č. už 3 700 000 Lt kainą. Trečiojo asmens A. Č. prašymu atsakovas sutiko, kad pirkimo–pardavimo sutartyje būtų nurodyta mažesnė sodybos kaina (1 700 000 Lt), o likusius 2 000 000 Lt trečiasis asmuo A. Č. grąžins atsakovui jam perleisdamas nuosavybėn 20 arų sklypą tuo metu jo formuotame 30 sklypų kvartale (duomenys neskelbtini) arba sumokės pinigais per dvejus metus. Atsakovui ir A. Č. susitarus dėl sodybos pardavimo sąlygų ir atsiskaitymų tvarkos, tarp atsakovo sūnaus ir A. Č. 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis (priedas Nr. 1), kurioje, kaip ir buvo sutarta, buvo nurodyta sodybos kaina 1 700 000 Lt, dėl likusios kainos dalies (2 000 000 Lt) mokėjimo pinigais arba žemės sklypu rašytinė forma nebuvo įforminta. Trečiasis asmuo A. Č. savo įsipareigojimus sumokėti 2 000 000 Lt atsakovui vykdė organizuodamas lėšų pervedimus atsakovui iš ieškovės banko sąskaitos, nurodydamas ieškovės vadovo pareigas ėjusiems asmenims daryti pavedimus atsakovui. Atsakovas nėra teikęs ieškovės vadovui ar buhalterei prašymo dėl 145 500 Eur paskolos suteikimo, nes tam nebuvo poreikio. Įvertinus įprastinę ieškovės paskolų teikimo akcininkams praktiką akivaizdu, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui nebuvo paskolinta. Ieškovė nepateikė rašytinės paskolos sutarties, nepateikė įrodymų dėl ginčo sumos – 145 500 Eur perdavimo atsakovui, nėra įrodymų dėl šalių susitarimo sudaryti ginčo sumos paskolos sutartį. Vien tas faktas, kad ieškovė nurodė mokėjimo pavedimuose žodį ,,paskola“, nesukuria tarp šalių paskolinių santykių. Ieškovė savo paskolas akcininkams visada teikia tik tinkamai įforminusi paskolos sutartis. Tokios praktikos ieškovė laikosi skolindama lėšas ne tik atsakovui, bet ir kitiems akcininkams, pvz., trečiajam asmeniui arba UAB „Ketonas“ (priedas Nr. 4). Tokia įprastinė ieškovės praktika, kai paskolos sutartys yra forminamos raštu, paneigia dubliko ir ieškinio argumentus apie neva egzistuojantį ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl ieškiniu prašomos priteisti sumos (149 442,56 Eur) paskolinimo. Atsakovas su ieškove paskolos sutarčių dėl nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pervestų lėšų nebuvo sudarę, nes ieškovę kontroliuojantis akcininkas A. Č. aiškino atsakovui, kad lėšos realiai nėra skolinamos, o mokėjimais yra dengiamas A. Č. asmeninis įsiskolinimas atsakovui už trečiajam asmeniui parduotą sodybą ir šiam nesumokėjus visos šalių sutartos kainos. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra teikęs ieškovės vadovui ar buhalterei prašymo dėl 145 500 Eur paskolos suteikimo, nes tam nebuvo poreikio. Įvertinus įprastinę ieškovės paskolų teikimo akcininkams praktiką akivaizdu, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovui nebuvo paskolinta.

Trečiasis asmuo A. Č. atsiliepime (b. l. 78–89) į ieškovės ieškinio pareiškimą prašė ieškinio pareiškimą patenkinti, pašalinti nepagrįstai trečiuoju asmeniu įtrauktą A. Č. iš bylos, priteisti trečiajam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo procesiniame dokumente nurodė, kad jis nedisponuoja ieškovės lėšomis, todėl ieškovės sąskaita mokėjimų neatliko, jis asmeninių prievolių atsakovui neturi. Turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad vienintelis teisėtas viso parduodamo turto savininkas yra A. A., todėl trečiajam asmeniui perleistas turtas nepriklauso atsakovui, tad atsakovas neturi teisės gauti už šį turtą užmokesčio. Notaro patvirtinta sutartis patvirtina, kad trečiajam asmeniui perleisto turto vertė buvo 1 700 000, šią sumą trečiasis asmuo sumokėjo turto pardavėjui iki notarinės sutarties sudarymo. Po sutarties sudarymo turto pardavėjas 8 metus nereiškė trečiajam asmeniui jokių materialinių pretenzijų dėl neatsiskaitymo už įgytą nekilnojamąjį turtą, nors atsakovas nurodo, kad likusi turto kainos dalis turėjo būti sumokėta per 2 metus nuo sutarties sudarymo. Trečiasis asmuo niekada nebuvo susitaręs su atsakovo sūnumi dėl kitokios nekilnojamojo turto kainos, nei nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Šios bylos duomenys patvirtina egzistuojantį materialųjį teisinį santykį tarp ieškovės ir atsakovo, o taip pat teisinį santykį tarp A. Č. ir atsakovo sūnaus A. A.. Tačiau duomenų, patvirtinančių egzistuojančius (egzistavusius) prievolinius teisinius santykius (faktinius arba teisinius) tarp paties atsakovo ir A. Č., o taip pat siejančius ieškovę, atsakovą ir A. Č., byloje nėra ir objektyviai negalėtų būti, nes tokie santykiai tiesiog neegzistavo.

Dėl 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutarties Nr. P2014-02

Apklaustas teismo posėdyje ieškovės UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atstovas patvirtino, kad visiškai palaiko nurodytus procesiniuose dokumentuose argumentus, ir paaiškino, kad paskoliniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutarties pagrindu. Atsakovas grąžino ieškovei visą sutartyje nurodytą 200 000 Lt (57 924 Eur) sumą, tačiau paskoliniai santykiai nenutrūko, nes atsakovas vėliau, iki 2016 m. balandžio 1 d. pasiskolino iš ieškovės dar 152 800 Eur. Ieškovės apskaičiavimu, atsakovas G. A. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. pasiskolino iš bendrovės 206 379,70 Eur. Atsakovas G. A. grąžino 3 357,44 Eur sumokėjęs 397,44 Eur draudimo mokesčius, 260 Eur ir dalį skolos – 2 700 Eur ieškovei. Tad atsakovas liko skolingas ieškovei 149 442,56 Eur, už šią skolos sumą ieškovė skaičiavo atsakovui mažesnes palūkanas – 2,95 procento, o ne 4,0 procentų, kaip tai nurodyta paskolos sutarties 3.4 punkte.

Atsakovas G. A. teismo posėdyje su ieškovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei įsiskolinimo neturi, kadangi 200 000 Lt sumos paskolą, kurią atsakovas iš ieškovės gavo 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutarties pagrindu, yra ieškovei grąžinęs. 149 442,56 Eur ginčo suma, kurią gavo atsakovas, yra pervesta iš ieškovės sąskaitos, tačiau ji nekaip nesusijusi su paskolos sutartimi – tai lėšos, nesusijusios su šia sutartimi.

Apklaustas teismo posėdyje trečiasis asmuo A. Č. patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir paaiškino, kad su atsakovu turi bendrą verslą, ieškovė akcininkams, tarp jų ir atsakovui, skolino lėšas jų poreikiams tenkinti. Atsakovas vieną 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą gavo 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutarties pagrindu, vėliau taip pat gavo pinigus paskambinęs buhalterei. Paskolos santykiai tarp ieškovės ir akcininkų buvo pagrįsti abipusiu pasitikėjimu. Esant poreikiui akcininkas savo vardu prašydavo pervesti jam reikalinga lėšų sumą, trečiasis asmuo lėšų pervedimu atsakovui nesirūpino. Atsakovas negrąžino lėšų pagal 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutartį, jam buvo išsiųstas priminimas, tačiau atsakovas ieškovei pranešė, kad skolos grąžinimo terminas nepasibaigė, o dėl kitų iš ieškovės pasiskolintų lėšų nėra atsakingas, nes tai yra trečiojo asmens skola atsakovui.

Liudytojas L. N. teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2004 metų iki 2015 metų pradžios buvo ieškovės vadovas, jam žinoma, kad paskolos suteikimo klausimai buvo sprendžiami pačių ieškovės akcininkų nuožiūra. Liudytojas savarankiškų sprendimų dėl paskolos sutarčių sudarymo su bankais ir su ieškovės akcininkais nepriimdavo. Jam žinoma, kad su akcininkais buvo pasirašytos paskolos sutartys, pinigus pagal paskolos sutartis ar akcininkų prašymu pervesdavo ieškovės buhalterė.

Liudytojas I. J. paaiškino, kad jis ieškovės bendrovei vadovavo nuo 2015 m. vasario iki 2017 m. sausio 3 d. Liudytojui žinoma, kad atsakovas pasirašęs paskolos sutartį gavo iš ieškovės  200 000 Lt paskolą, vėliau atsakovas gavo dar 152 800 Eur paskolą, tačiau paskolos sutarties dėl šios sumos atsakovas su ieškove nepasirašė. Atsakovas vis žadėjo atvykti pasirašyti sutartį, tačiau į ieškovės būstinę pasirašyti paskolos dokumentų neatvyko. Dėl paskolos paėmimo iš banko ir paskolos suteikimo konkrečiam asmeniui nuspręsdavo ieškovės akcininkai, liudytojas tokios teisės neturėjo, jo pareiga buvo vykdyti akcininkų sprendimus. Liudytojas 2016 m. spalį raštu pareikalavo, kad atsakovas grąžintų paskolą, tačiau atsakovas išgalvotais motyvais grąžinti paskolą ieškovei atsisakė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo G. A. buvo pasirašyta 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutartis Nr. P2014-02 dėl 200 000 Lt sumos (ieškinio priedas Nr. 2), kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2017 m. sausio 26 d. (CK 6.870 str.). Byloje nėra ginčo, kad atsakovui paskolos sutartyje nurodyta lėšų suma buvo perduota ir kad atsakovas paskolos sumą su palūkanomis iki sutartyje nustatytos datos ieškovei grąžino. Tai patvirtina 2017 m. sausio 30 d. ieškovės ir atsakovo surašytas tarpusavio atsiskaitymo aktas dėl paskolos Nr. P2014-02 (atsakovo tripliko priedas Nr. 2) ir šalių atstovų paaiškinimai. Teismo vertinimu, ginčo šalių prievoliniai santykiai pagal paskolos sutartį Nr. P2014-02 pasibaigė prievolės tinkamu įvykdymu iki paskolos sutartyje nurodyto termino (CK 6.123 str.).

Dėl trečiojo asmens A. Č. įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį

Ieškovės UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atstovas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl tariamų trečiojo asmens A. Č. įsipareigojimų atsakovui nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingi, todėl nesudaro pagrindo atmesti ieškovės turtinius reikalavimus atsakovui.

Atsakovas  G. A. apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad tarp atsakovo sūnaus ir trečiojo asmens A. Č. buvo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimo–pardavimo objektas – sodyba – buvo ne sūnaus, o atsakovo šeimos turtas, atsakovo sūnus gavo nekilnojamąjį turtą dovanų sutarties pagrindu. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta turto kaina buvo sumokėta atsakovo sūnui, tačiau tikrovėje atsakovas tarėsi su trečiuoju asmeniu dėl kito atlygio už parduotą sodybą. Trečiasis asmuo žadėjo su atsakovu atsiskaityti už parduotą sodybą, tačiau to nepadarė iki 2015 metų sausio. Kai į atsakovo sąskaitą buvo pervesti ieškovės pinigai, trečiasis asmuo atsakovui paaiškino, kad tokiu būdu atsakovui kompensuoja už sodybą nesumokėtos 2 000 000 Lt kainos skirtumą. Atsakovas pripažįsta, kad pagal nuo 2015 metų ieškovės vardu surašytus mokestinius dokumentus atsakovas turėtų grąžinti ieškovei lėšas.

Trečiasis asmuo A. Č. apklaustas teismo posėdyje nesutiko su atsakovo paaiškinimu ir nurodė, kad už 2018 metais iš atsakovo sūnaus nupirktą sodybą visiškai atsiskaitė, tai nurodyta sutarties dokumentuose. Trečiasis asmuo  nepervedė iš ieškovės sąskaitos lėšų atsakovui savo skolai padengti ir neaiškino atsakovui, kad iš ieškovės sąskaitos bus sumokėtos lėšos atsakovui norint padengti trečiojo asmens skolą atsakovui, nes trečiasis asmuo dėl 2008 m. sudaryto sandorio įsipareigojimų atsakovui neturi.

Liudytojas D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas pardavė sūnaus sodybą, sodybos kaina keitėsi nuo 5 mln. iki 3 mln. Liudytojas žino, kad atsakovas tarėsi su trečiuoju asmeniu dėl kažkokios kompensacijos pinigais ar sklypais, domėjosi atsakovo bendravimu su trečiuoju asmeniu, nes jie abu buvo liudytojo skolininkai.

Byloje pateikta notaro patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovas sudarant minėtą sutartį nedalyvavo. Iš sutarties teksto matyti (2.1 p.), kad pirkėjas iš pardavėjo gavo šios sutarties 1.1 p. nurodytą 1700 000 Lt kainą (atsakovo atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1). Teismas vadovaujasi šiuo rašytiniu įrodymu byloje ir konstatuoja, kad nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo minėtos pirkimo–pardavimo sutarties šalimis, todėl ieškovė neturėjo pagrindo pagal atsakovo į bylą pateiktą 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutartį sumokėti 152 800 Eur atsakovui. Taigi atsakovo argumentas dėl trečiojo asmens įsiskolinimo padengimo ieškovės lėšomis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).

Dėl ginčo santykių kvalifikacijos dėl ieškinio sumos priteisimo

Ieškovės UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atstovas prašė vadovautis byloje ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir paaiškino, kad paskoliniai santykiai su atsakovu G. A. pagal 2014 m. sausio 27 d. paskolos sutartį Nr. P2014-02 dėl 200 000 Lt sumos nepasibaigė, nes ieškovė paskolino atsakovui 152 800 Eur daugiau, nei buvo sutarta paskolos sutartyje. Ieškovės atstovas pripažino, kad palūkanas už naudojimąsi 152 800 Eur suma ieškovė apskaičiavo pagal paskolos davėjos gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, o ne 4,0 procentų, kaip nurodyta 2014 m. sausio 27 d. sutartyje Nr. P2014-02 (sutarties 3.4 punkte).

Atsakovas G. A. paaiškino, kad ieškovei 200 000 Lt paskolos sumą grąžino, todėl nepripažįsta ieškovės argumentų dėl pagal 2014 m. sausio 27 d. sutartį galiojančių paskolinių santykių dėl 152 800 Eur pervedimo atsakovui, nes pagal šią sutartį pinigų iš ieškovės nesiskolino, ginčo lėšas iš ieškovės pasiskolino trečiasis asmuo A. Č., patikinęs atsakovą, kad lėšos, pervestos iš ieškovės sąskaitos, yra trečiojo asmens turtinio įsipareigojimo padengimas atsakovui. Atsakovas pripažino, kad visą ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytą lėšų sumą tikrai gavo ir pastebėjo, jog piniginiai pervedimai įforminti kaip paskola, žadėjo pasiaiškinti arba grąžinti lėšas ieškovei, tačiau to nepadarė. Atsakovas pripažino, kad matė lėšų judėjimą iš ieškovės sąskaitos, nes jo žmona turėjo priėjimą prie ieškovės banko sąskaitos. Atsakovas pripažino, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, paskolos gavėjas yra jis, o ne kitas asmuo.

Trečiasis asmuo A. Č. paaiškino, kad jokių turtinių įsipareigojimų atsakovui G. A. neturėjo, todėl nebuvo suinteresuotas rūpintis lėšų jam pervedimu. Ieškovės akcininkai bendru sprendimu nutarė paimti paskolą iš SEB banko akcininkų poreikiams ir investicijoms. Trečiasis asmuo ir atsakovas sutarė, kad dalį banko paskolos paims atsakovas ir trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo paskolą su ieškove įformino rašytinėmis sutartimis, o atsakovas tiesiog skambindavo buhalterei ir pasakydavo, kokią lėšų sumą paskolinti atsakovui pervedant į jo sąskaitą. Atsakovas turėjo galimybę prisijungti prie ieškovės banko sąskaitų, matė lėšų judėjimą, domėjosi lėšų judėjimu tiek ieškovės, tiek savo banko sąskaitoje ir apie tai dažnai kalbėjo su trečiuoju asmeniu. Tarp akcininkų, ieškovės vadovo ir buhalterės buvo visiškas pasitikėjimas, todėl buhalterė vykdė akcininkų nurodymus dėl lėšų pervedimo jų prašymu. Šiuo atveju buhalterė pervedė lėšas atsakovui be paskolos sutarties, atsakovo prašymu, tai yra paties atsakovo skola, apie tai atsakovas buvo informuotas raštu ir ragintas skolą ieškovei grąžinti. Atsakovas, atsisakęs grąžinti lėšas išgalvotais motyvais, liko ieškovei skolingas149 422,56 Eur.

Apklaustas liudytojas I. J. paaiškino, kad atsakovo G. A. žmona D. A. turėjo galimybę prisijungti prie ieškovės banko sąskaitos. Liudytojas pripažino, kad ieškovė suteikdavo akcininkams paskolas, paskolos suteikimą akcininkams ieškovė įformindavo raštu paskolos sutartimi. Atsakovas paskolos sutarties nepasirašė, o tiesiog skambindavo ieškovės buhalterei ir nurodydavo, kokią pinigų sumą jam pervesti. Atsakovui buvo žinoma, kad jam pervedami ieškovės pinigai. Atsakovas ir jo šeimos nariai ieškovės būstinėje beveik nepasirodydavo, nors buvo ieškovės bendrovėje įdarbinti. Atsakovas nesakė liudytojui, kad atsakovas ieškovei neskolingas. Atsakovui raštu buvo pasiūlyta grąžinti skolą ieškovei, tačiau atsakovas skolos grąžinti nesutiko.

Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nesutiko grąžinti ieškovei pervestus į ieškovo sąskaitą ginčo pinigus, nurodęs, kad ieškovės prašomus grąžinti 149 422,56 Eur privalo grąžinti trečiasis asmuo, o ne atsakovas (ieškinio priedas Nr. 7, 8, trečiojo asmens atsiliepimo priedas Nr. 2, 3).

Bylos duomenimis, ieškovės bendrovėje pinigų paskolos sutartys tarp ieškovės ir akcininkų buvo įforminamos raštu paskolos sutartimis (ieškinio priedas Nr. 2, atsakovo tripliko priedas Nr. 4) ir žodžiu. Trečiojo asmens ir liudytojų I. J. ir L. N. paaiškinimu, klausimus dėl ieškovės bendrovės lėšų panaudojimo spręsdavo akcininkai, duodami nurodymus dėl lėšų pervedimo žodžiu bendrovės vadovui, buhalterei arba surašydavo paskolos sutartį su ieškove, ir to visiškai pakako finansinei operacijai atlikti, pervesti pinigus į suinteresuoto asmens, šiuo atveju atsakovo, sąskaitą.

Įvertinus ginčo šalių ir trečiojo asmens paaiškinimą apie ieškovės bendrovėje nusistovėjusią disponavimo bendrovės lėšomis tvarką tikėtina, kad tiek atsakovas, tiek bet kuris bendrovės akcininkas jam patogiu būdu – raštu arba žodžiu – galėjo susitarti dėl pinigų pervedimo į akcininko nurodytą banko sąskaitą. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė šalių santykiams aiškinti yra atsakovo galėjimas ginčo lėšomis disponuoti savo nuožiūra, taip pat ir paskolos pinigus grąžinti ieškovei. Atsakovui buvo žinoma, kad į jo sąskaitą iš ieškovės banko sąskaitos nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. yra pervedamos didelės lėšų sumos, ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose lėšų pervedimas suformuluotas kaip atsakovo skola ieškovei. Teismas sprendžia, kad atsakovas aiškiai suprato, kad jo vardu pervedami ne trečiojo asmens, o ieškovės pinigai. Todėl atsakovas,  kaip apdairus ir turintis patirtį versle asmuo, elgdamasis teisingai ir protingai, privalėjo pasirūpinti tinkamu ginčo lėšų įforminimu, jeigu manė, kad nenori gauti paskolos iš ieškovės, kad pinigai pervedami atsakovui kaip trečiojo asmens skolos padengimas atsakovui, tačiau to nepadarė (CK 1.5 str.). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo netikėti ieškovės atstovu, kad ieškovės įforminti dokumentai dėl pinigų pervedimo atsakovui atitiko atsakovo tikrąją valią gauti paskolą iš ieškovės, o ne kitą tikslą, kaip tai aiškina atsakovas (CPK 178, 185 str.).

Atsakovo atstovas yra tos nuomonės, kad tarp šalių ginčo situacijoje nesusiklostė paskolos santykiai.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskoliniai santykiai dėl ginčo sumos pervedimo į atsakovo sąskaitą (CK 6 870 str.). Tai patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir mokestiniai dokumentai) apie 152 800 Eur sumos (ieškinio priedas Nr. 4) išmokėjimą atsakovui. Minėti mokestiniai dokumentai byloje nenuginčyti, todėl teismas vadovaujasi šiais rašytiniais įrodymais sprendime, laikydamas esant įrodytą ginčo sumos iš ieškovės sąskaitos išmokėjimą atsakovui (CPK 12, 178, 197, 185 str.).

Nenuginčyti rašytiniai įrodymai, surinkti byloje, patvirtina, kad ieškovė suteikė atsakovui paskolą. Atsakovas priėmė ieškovės pinigus, kurių paskirtis paskola, taip atsakovas patvirtino savo įsipareigojimą grąžinti paskolą ieškovei. Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančiu, kadangi nėra įsakmaus įtvirtinimo dėl paskolos sutarties negaliojimo rašytinės formos nesilaikymo, sandoris yra galiojantis ir visa apimtimi vykdytinas. Mokėjimų pavedimų turinys aiškiai identifikuoja esminius paskolos teisinių santykių elementus. Atsakovo atstovo argumentas, jog ieškovės ieškinio reikalavimai atmestini CK 6.875 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neteisingas, nes nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pervedė pinigus (152 800 Eur) atsakovui, atsakovas pinigus gavo, taigi šiuo pagrindu ieškinio atmesti negalima.

Ieškovė 2016 m. spalio 24 d. ir 2017 m. sausio 26 d. (ieškinio priedas Nr. 7, trečiojo asmens atsiliepimo priedas Nr. 3) raštu nurodė atsakovui grąžinti ginčo paskolą, tačiau atsakovas 2016 m. liepos 27 d. atliko 260 Eur mokėjimą ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalinis paskolos grąžinimas“, ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjęs ieškovei 2 700 Eur, taip pat mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalinis paskolos grąžinimas“. Ieškovė dėl minėtų atsakovo mokėjimų sumažino paskolos sumą iki 149 442,56 Eur, kuriuos atsakovas privalo sumokėti ieškovei.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Dėl minėtų priežasčių ieškovė, be pačios paskolos grąžinimo, taip pat įgijo teisę į palūkanas (CK 6.872 straipsnis), kadangi šalys nenumatė prievolės neįvykdymo padarinių (CK 6.261 straipsnis). Įstatyme pasakyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 str. 1 d.).

Teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentu, kad ginčo situacijoje šalys nesusitarė dėl palūkanų dydžio už atsakovo naudojimąsi ieškovės pinigais, todėl už naudojimąsi paskolos suma nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. atsakovas privalo sumokėti palūkanas (2,95 procentų) ieškovei, jos sudaro: už 5800 Eur – 6,56 Eur (14 dienų), už 105 800 Eur – 290,73 Eur (34 dienos), už 108 800 Eur – 184,66 Eur (21 d.), už 111 800 Eur – 180,72 Eur (20 dienų), už 115 800 Eur – 187,18 Eur (20 dienų), už 125 800 Eur – 447,36 Eur (44 dienos), už 135 800 Eur – 878,04 Eur (80 dienų), už 141 800 Eur – 458,42 Eur (40 dienų), už 142 800 Eur – 242,37 Eur (už 21 dieną), už 144 300 Eur – 793,06 Eur (68 dienos), už 149 800 Eur – 354,25 Eur (21 dieną), už 151800 Eur – 503,02 Eur (41 dieną), už 152 800 Eur – 1346,10 Eur (109 dienos), už 152 406,56 Eur – 73,90 Eur (6 dienos), už 152 142,56 Eur – 110,67 Eur (9 dienos), už 149 422 Eur – 1388,99 Eur (115 dienų), iš viso 7446,03 Eur.

Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Ieškovė byloje turėjo išlaidų dėl 2045 Eur (1023 eurai ir 1022 eurai) žyminio mokesčio sumokėjimo (ieškinio priedas Nr. 9, 2016-12-05 Nr. E1-45817), tad ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei civilinėje byloje pagal 2016 m. lapkričio 28 d. atstovavimo sutartį (ieškinio priedas Nr. 10) atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatas R. B.. Ieškovė turėjo išlaidų dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo, advokatas ieškovės vardu surašė ieškinio pareiškimą, dubliką, už šias teisines paslaugas ieškovė advokatui sumokėjo 907,50 Eur (2017-05-18 Nr. E1-20120). Teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, byloje surinkta daug rašytinių įrodymų, tad atsižvelgiant į ieškovės atstovo atliktus byloje procesinius veiksmus, taip pat į tai, kad teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais ir ieškinio reikalavimus ieškovės nurodytais motyvais patenkino, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu 1R-85 (red. 2015-0319) patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių nustatytų dydžių, ieškovės atstovo prašymas dėl teisinių išlaidų priteisimo tenkintinas. Patenkinus ieškovės ieškinį, teismas, remdamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, nusprendžia priteisti visas (907,50 Eur) ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2., 8.3. punktai (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Į teismo posėdį atsakovo G. A. prašymu buvo atvykęs liudytojas I. J., kuris pateikė teismui prašymą (2017-05-12 Nr. E1-19252) dėl sugaišto teismo posėdyje laiko ir kelionės išlaidų apmokėjimo. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovas įpareigotas į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 200 Eur, atsakovas šį teismo įpareigojimą 2017 m. gegužės 17 d. įvykdė. Liudytojas I. J. kelionės išlaidoms įrodyti teismui pateikė pažymą apie vidutinį valandinį tarifinį darbo atlygį, kuris, pažymos duomenimis, sudaro 7,98 Eur. Taip pat pateikė duomenis apie liudytojo nuo Skuodo iki Kauno nuvažiuotą atstumą – liudytojo apskaičiavimu,  tai sudaro 488 km. Liudytojo nurodytas atstumas tarp miestų atitinka skelbiamus „Google“ žemėlapio duomenis (244 km). Kelionei į Kauno apygardos teismą, liudytojo apskaičiavimu, vairuodamas asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Mazda D.3 626“ jis sunaudojo 45 litrus kuro, liudytojas kelionėje į Kauną ir atgal į Skuodą užtruko 5 valandas, teismo posėdyje 5 valandas. Taigi liudytojas dėl dalyvavimo teismo posėdyje patyrė išlaidas – 5 val. x 7,98 Eur ir 51,75 Eur (8,95 l / 100 km) išlaidas benzinui. Teismo liudytojui I. J. priteistinos išlaidos už 8 valandų darbo dieną x 7,98 Eur (kelionės laikas ir laikas, sugaištas teismo posėdyje) 63,84 Eur, išlaidos benzinui 51,75 Eur), iš viso 115,59 Eur, šias išlaidas išmokant liudytojui iš atsakovo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų lėšų (200 Eur), likusią avanso dalį grąžinti atsakovui (CPK 91 str.).

Byloje teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-2920-153/2016) atsakovo G. A. turtui taikė 156 888,59 Eur sumos laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą ieškovės ieškinio tenkinimo atveju. Atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str.).

Valstybė byloje turėjo išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Kauno apygardos teismo  raštinės apskaičiavimu, bylinėjimosi išlaidos sudaro 10,64 Eur, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi atsakovas G. A. įpareigotas į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 200 Eur liudytojo kelionės ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms padengti, dalis šių išlaidų liko nepanaudota (200 – 115,59), taigi 84,41 Eur grąžintini atsakovui kaip pertekliniai (CPK 90 str.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaunas, (duomenys neskelbtini) ):

149 442,56 (vieno šimto keturiasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt šešių centų) Eur skolą, 7446,03 (septynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus tris centus) Eur palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (149 442,56 euro) nuo ieškinio priėmimo 2016 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 2045 (dviejų tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų) Eur žyminį mokestį, 907,50 (devynių šimtų septynių eurų penkiasdešimt centų) Eur advokato teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas ieškovei UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ (į. k. 141888089, Klaipėda, Šilutės pl. 9, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, kodas 70440);

115,59 (vieno šimto penkiolikos eurų penkiasdešimt devynių centų) Eur atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas liudytojui I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ,banko sąskaita (duomenys neskelbtini));

10,64 (dešimt eurų šešiasdešimt keturių centų) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovo G. A. turtui taikytos 156 888,59 Eur sumos laikinosios apsaugos priemonės užtikrinant  teismo sprendimo įvykdymą ieškovės ieškinio tenkinimo atveju paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno apygardos teismo (į. k. 293372420) depozitinėje sąskaitoje ((duomenys neskelbtini)) civilinėje byloje Nr. e2-1434-153/2017 esančias lėšas 84,41 (aštuoniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt vieną centą) Eur kaip perteklines, teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                  Galina Blaževič