Civilinė byla Nr. 2S-1459-485/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Neveckienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 128.17.; 121.14.; 122.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A
R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
rugpjūčio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo
Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko E. T. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės
rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal
kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
kreditorius pakartotiniu pareiškimu (b. l. 55) prašė išieškoti
skolininko E. T. 410 000 Lt
negrąžinto kredito, 563 48,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 927,98 Lt delspinigių,
iš viso: 471 276,93 Lt skolos bei 131 Lt sumokėto žyminio mokesčio, sutartines
palūkanas (2007-02-01 kreditavimo sutarties Nr. K-0800-2007-12 specialiosios
dalies 5 p., bendrosios dalies 18 p.) - 11,28 proc. metinių palūkanų nuo visos
negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos išieškojimo, skaičiuojant nuo
pakartotinio pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2010-03-15 iki visiško skolos
išieškojimo iš hipotekos lakštu, kodas 07120070000308, įregistruoto hipotekos
registre, AB DnB NORD bankui įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio
nekilnojamojo turto - žemės sklypo u/n (duomenys
neskelbtini), 0,0674 ha ploto, gyvenamojo namo u/n (duomenys neskelbtini) 429,44 kv.m. bendro ploto bei kiemo statinių
(kiemo aikštelės, tvoros, kanalizacijos šuliniųs (2 vnt.) u/n (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Hipotekos
skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d.
nutartimi (b. l. 47) aukščiau paminėtas skolininko turtas buvo areštuotas, o
skolininkas įspėtas, kad, jei šis skolos negrąžins per 1 mėnesį nuo nutarties
įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkui
nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, kreditorius kreipėsi į teismą su
pareiškimu dėl išieškoto turto pardavimo iš varžytinių.
Hipotekos
skyrius prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi
(b. l. 65-66) tenkino kreditoriaus prašymą ir nutarė priverstinai išieškoti iš
skolininko įkeisto turto 410 000 Lt negrąžinto
kredito, 563 48,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 4 927,98 Lt delspinigių, 11,28 proc.
metinių palūkanų nuo visos negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos
išieškojimo, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos, 131 Lt sumokėto
žyminio mokesčio bei parduoti iš varžytynių
skolininko įkeistą aukščiau paminėtą turtą.
Teismas
nurodė, jog skolininkas, būdamas tinkamai
įspėtas, savo prievolių kreditoriui per vieną mėnesį neįvykdė, skolos
negrąžino, todėl teismas hipotekos kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus
tenkino.
Skolininkas
E. T. atskiruoju skundu (b. l. 73) prašo Hipotekos skyriaus prie Marijampolės
rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal
kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo sustabdyti.
Skolininkas
nurodo, jog 2010-04-07 skolininko motina A. T. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį,
kuriuo ginčija visus skolininko sudarytus sandorius. Vienas iš šio ieškinio
reikalavimų yra uždrausti kreditoriui vykdyti skolų išieškojimą iš skolininko.
Taip pat nurodoma, kad kreditoriaus veiksmai priverstinai išieškant skolą, kai
teisme yra byla dėl sandorių nuginčijimo, laikytini nesąžiningais.
Kreditorius
atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 96-98) prašo Hipotekos skyriaus prie
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Kreditorius
nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
1.
ginčo turtas yra
įkeistas bankui, šis sandoris (lakštas su visais pakeitimais ir papildymais) yra
galiojantis, dėl jo teisminių ginčų nėra, sandoris įregistruotas Hipotekos ir
Nekilnojamojo turto registre, todėl banko, kaip sąžiningo daiktinės teisės
turėtojo teisės bei pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami, o teisėtai sudaryti ir
notaro patvirtinti bei viešuose registruose įregistruoti sandoriai galioja
visiems asmenims;
2.
išieškojimo iš įkeisto turto
tvarka yra įtvirtinta CPK XXXVI skyriuje, pagal
kurią hipotekos teisėjas netikrina pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų
aplinkybių, tokių kaip skolininko motinos A. T. ieškinio dėl sandorių šalies pakeitimo pareiškimo, jo
priėmimo ir pan. Atskirojo skundo turiniui inter alia taikomi CPK 306
str. reikalavimai ir pareiškėjas privalo nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir
teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas
ar nepagrįstumas (atskirojo skundo pagrindas). Pareiškėjo pateikiami argumentai
neįrodo Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-15
nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo;
3.
banko
reikalavimo teisė E.
T. yra galiojanti,
kadangi pastarasis nėra
įvykdęs prievolės. Skolininkui neįvykdžius prievolės, bankas turi teisę
patenkinti savo
reikalavimą skolininko turto sąskaita (CPK 558 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1
d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių
nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad AB DnB NORD bankas ir E. T. 2007-02-01 pasirašė Kreditavimo sutartį Nr. K-0800-2007-12
(toliau - Sutartis), pagal kurią kreditorius įsipareigojo suteikti pareiškėjui
ne didesnį kaip 410 000 Lt kreditą žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo
statinių įsigyto už nuosavas lėšas, refinansavimui bei gyvenamojo namo
įrengimui su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2046-12-16. E. T., užtikrindamas gauto kredito grąžinimą, sutartinės
hipotekos lakštu, kodas 07120070000308, įregistruotu hipotekos registre, AB DnB
NORD bankui įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus
- žemės sklypą u/n (duomenys neskelbtini),
0,0674 ha ploto, gyvenamąjį namą u/n (duomenys
neskelbtini) 429,44 kv.m. bendro ploto bei kiemo statinius (kiemo aikštelę,
tvorą, kanalizacijos šulinius (2 vnt.) u/n (duomenys
neskelbtini), esančius (duomenys
neskelbtini). Kadangi skolininkas neįvykdė
2007-02-01 kreditavimo sutarties 12 sąlygų - nustatytais terminais mokėti
palūkanas, kredito dalis, kitus nustatytus mokėjimus, kreditorius 2009-09-17
raštu Nr. 30.58.17/945 įspėjęs skolininką, kredito sutartį nutraukė prieš
terminą ir kreipėsi į hipotekos skyrių prie Marijampolės rajono apylinkės
teismo, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - areštą įkeistam
daiktui ir įspėti skolininką/ daikto savininką, kad skolos negrąžinus per 1
mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti
kreditoriui. 2009 m. lapkričio 23 d.
nutartimi aukščiau paminėtas skolininko turtas buvo areštuotas, o skolininkas
įspėtas.
Pažymėtina, kad Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas 2008 m.
sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad
įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga: absoliutumas,
pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius
hipotekos lakštą, kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto
turto. Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo
teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės
įvykdymą. Toks daikto turtinių teisių suvaržymas pasibaigia, kai prievolė
įvykdoma. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis
dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos
kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Skolininkas
atskirajame skunde prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m.
kovo 15 d. nutartį, kadangi skolininko motina A. T. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį,
kuriuo ginčija visus skolininko sudarytus sandorius, kuriuo taip pat prašo uždrausti
kreditoriui vykdyti skolų išieškojimą iš skolininko. Taip pat skolininkas
teigia, jog kreditoriaus veiksmai priverstinai išieškant skolą, kai teisme yra
byla dėl sandorių nuginčijimo, laikytini nesąžiningais. Kolegija pažymi,
kad CPK 558 straipsnyje
nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo
pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Pagal CPK 558 straipsnio 1
dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu
dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte
nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pagal
CPK 558 straipsnio 2 dalį jeigu skola per 1 mėnesį nuo įspėjimo nebuvo
grąžinta, kreditorius gali kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo. Ši CPK norma nenumato jokių kitų hipotekos teisėjo teisių,
išskyrus, tą, jog gavęs tokį pareiškimą, hipotekos teisėjas privalo priimti
nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytinių. Nagrinėjamu atveju, Hipotekos
teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštavo įkeistą daiktą ir įspėjo
skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį
nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėjamu
atveju skolininkas per teismo nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl
kreditorius pateikė Hipotekos
skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pareiškimą dėl išieškoto turto
pardavimo iš varžytinių. Pažymėtina, kad pagrindinis skolininko argumentas dėl
skundžiamos nutarties neteisėtumo yra tas, kad jo motina Marijampolės rajono apylinkės teismui
pateikė ieškinį, kuriuo ginčija visus skolininko sudarytus sandorius. Atsižvelgiant į CPK XXXVI skyriuje
įtvirtintą bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo
reglamentavimą, pažymėtina, kad šiame skyriuje įtvirtintos teisės normos
nenumato hipotekos teisėjo teisių aiškintis
ir spręsti hipoteka užtikrintos prievolės šalių ar kitų asmenų ginčų ir tokių
ginčų buvimo faktas (ginčo teisenos tvarka nagrinėjama byla tarp tų pačių šalių
dėl to paties įsiskolinimo priteisimo, jo pagrįstumo) nėra pagrindas atsisakyti
nagrinėti hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių
ir jį atmesti, dėl ko būtų galima teigti jog Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės
teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis yra neteisėta. Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl skolos
teisėtumo, pagrįstumo ar jos dydžio nėra bylų dėl hipotekos ar įkeitimo
teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Tas pats pasakytina ir dėl
skolininko prašymo sustabdyti bylą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Minėtos CPK normos nenumato galimybių hipotekos teisėjui skolininko nurodytais
pagrindais stabdyti vykdymo proceso. Teisėjų
kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, skolininkui neįvykdžius prievolės
kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus
kreditoriui – grąžino hipoteka užtikrintą skolą) bei paskolos grąžinimą
užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkui priklausantį turtą),
kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, turėjo
teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, o teismas turėjo pareigą
priimti skundžiamą nutartį.
Teisėjų kolegija, remdamasi
išdėstytais motyvais, atskirąjį skundą atmeta, o Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės
teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1
p.).
Kolegija, vadovaudamasi
CPK 290-292 str., 337 str. 1 d.,
n u t a r i a :
atskirąjį
skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Remeika
Teisėjai Ramūnas Mitkus
Egidijus Tamašauskas