Teikimas Nr. T-450-571/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-01621-2012-7

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 2 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka , išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. I. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2024-09-12 nutarimu Nr. RV-20-6678 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta nuteistajam K. I. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę kalėjime atlieka pirmą kartą. Palaiko socialinius ryšius su motina, šeimos nariais, drauge, paleistas iš kalėjimo turės gyvenamąją vietą ir darbą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, atlikęs didžiąją dalį bausmės, drausminės nuobaudos negaliojančios, daug kartų skatintas, turi įgijęs specialybę, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, dengia įsiskolinimus. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu proceso šalys atsiliepimų, prašymų ar pareiškimų dėl nušalinimo, nepateikė.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. I., teistas 2014-06-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 mėnesiai 22 dienos.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad įkalinimo įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Praeityje neteistas. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtos nusikaltimo padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis net 21 kartą baustas drausmine tvarka ir 6 kartus administracine tvarka. Nuteistajam paskutinė drausminė nuobauda skirta 2022-05-20, administracinė nuobauda 2022-03-02. Visos administracinė nuobaudos skirtos už psichotropinių medžiagų vartojimą. Didžioji dalis drausminių nuobaudų skirta taip pat už psichotropinių medžiagų vartojimą bei nustatytos tvarkos pažeidimus. Teismo vertinimu paskutinės nuobaudos skirtos sąlyginai neseniai t. y. 2022 metais. Nuteistasis dar tik du metus nepažeidinėja rėžimo reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka pakartotinai. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu negalima teigti, jog skirta bausmė jau tinkamai paveikė nuteistąjį, kad pasiekti bausmės tikslai ir kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, nes iš nurodytų duomenų matoma, jog net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, jis negeba paklusti nustatytai tvarkai bei laikytis įstatymų reikalavimų.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iš viso buvo vertinta kelis kartus, pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, paskutinio – žema. Teismo vertinimu, teigiamai vertinama, jog nuteistasis stengiasi sumažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vien tik ši aplinkybė negali būti pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti šeši kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: kriminalinė istorija (smurtinis elgesys); lėšų tvarkymas ir pajamos (turimi dideli finansiniai įsiskolinimai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas su bendrininku); piktnaudžiavimas narkotikais (fiksuotas vartojimas bausmės atlikimo vietoje); piktnaudžiavimas alkoholiu (tiesiogiai susiję su nusikaltimu); mąstymas ir elgesys (impulsyvūs pasirinkimai įtakojami alkoholio). Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. 

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2024-09-12 Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-6678 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam K. I..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                             Vilma Gadiškienė