Civilinė bylos Nr. e2-3572-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34097-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Andriui Šalkevičiui, 

dalyvaujant nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) ieškovo A. A. atstovei advokatei Giedrei Gabrielei Stepankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms T. A., V. P. dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus, trečiasis asmuo byloje Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A..        

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. A. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo A. A., 2021 m. lapkričio 9 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, notarinio registro Nr. 8387, iš esmės suklydus.

Nurodė, atsakovė T. A. su R. A. santuokoje susilaukė trijų sūnų – A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei A. A., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo tėvas R. A. mirė (duomenys neskelbtini), testamento sudaręs nebuvo. Nurodė, kad ieškovo brolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo vienintelę dukrą – atsakovę V. P.. Ieškovo brolis A. A. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Ieškovas nurodė, kad R. A. mirties dienai jo palikimą sudarė tik lėšos, esančios AB Swedbank banko sąskaitoje, jos buvo sukauptos gyvenant santuokoje su atsakove T. A., todėl laikytinos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėjo, jog R. A. laidotuvėmis rūpinosi ieškovas ir atsakovė T. A.. Atsakovė V. P. su seneliu bendravo mažai, prie laidotuvių ceremonijos ruošimo ar mirusiojo kapavietės įrengimo neprisidėjo. Ieškovas papildomai pažymėjo, jog paveldimą turtą sudaro tik abiejų ieškovo tėvų bendrai sukauptos piniginės lėšos, į tai, kad atsakovė T. A. jau yra senyvo amžiaus, negali pati dirbti ir užsidirbti, jos pensija maža, todėl jai būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingos papildomos lėšos pragyvenimui, vaistams ir pan., todėl pokalbio metu buvo sutarta, kad palikimą priims tik atsakovė T. A., o pats ieškovas ir atsakovė V. P. palikimo atsisakys. 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovas kartu su atsakove T. A. nuvyko į Vilniaus miesto 4 – ąjį notarų biurą, kur ji priėmė palikimą. Palikimo priėmimo metu notarės akivaizdoje ieškovo mama patvirtino, kad prieš vykdama pas notarą dar kartą kalbėjosi su atsakove V. P., kuri patikino, jog senelio palikimo tikrai atsisakys notarine tvarka, kaip buvo visų trijų sutarta, su tikslu, jog senelio santuokos metu sukauptų pinigų dalį galėtų paveldėti močiutė, t. y. atsakovė T. A.. Nurodė, kad R. A. palikti pinigai buvo sukaupti santuokoje taupant kiekvieną eurą, o mama yra senyvo amžiaus ir jai papildomi pinigai yra labai reikalingi, bei laikydamasis susitarimo su mama ir atsakove V. P., 2021 m. lapkričio 9 d. ieškovas raštu atsisakė tėvo palikimo. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovė V. P. dėl palikimo priėmimo po senelio mirties kreipėsi 2021 m. lapkričio 30 d. Tačiau apie tai, kad savo valią ji pakeitė ir vis tik dėl palikimo priėmimo po senelio mirties ji į notarą kreipsis, 2021 m. lapkričio 29 d. telefonu ji pranešė ieškovo motinai T. A., o ši – ieškovui. Tai sužinojęs, ieškovas tą pačią dieną išsiuntė pranešimą Vilniaus miesto 4 – ajam notaro biurui, kuriame prašė informuoti apie reikalingus veiksmus dėl palikimo atsisakymo atšaukimo bei paveldėjimo bylos pradėjimo. Taip pat nurodė, jog paveldėjimo teisės liudijimai atsakovėms iki šiol dar nėra išduoti. Ieškovas pažymėjo, jog suklydo išreikšdamas savo valią ir pasirašydamas pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, nes suklydo dėl paties sandorio esmės ir jo dalyko. Sudaręs vienašalį sandorį dėl atsisakymo nuo palikimo, iš esmės suklydo, kadangi teisingai suvokdamas pasirašomo sandorio esmę ir jo dalyką, jis jo nebūtų pasirašęs, rašytinis jo pareiškimas turėjo valios trūkumų, kuriuos nulėmė neteisingai suvoktos pasekmės. Pažymėjo, jog jeigu būtų žinojęs tikrąją padėtį dėl to, kad atsakovė V. P. pakeis savo valią dėl senelio palikimo, tai ieškovas nebūtų parašęs ir pateikęs notarui pareiškimo apie atsisakymą nuo palikimo. Ieškovas nurodė, kad palikimo priėmimo metu notarės akivaizdoje atsakovė T. A. patvirtino, kad prieš vykdama pas notarą dar kartą kalbėjosi su atsakove V. P., kuri patikino, jog senelio palikimo tikrai atsisakys, kaip buvo visų trijų sutarta, su tikslu, jog senelio santuokos metu sukauptus pinigus galėtų paveldėti močiutė. Taigi notarė neabejotinai turėjo galimybę įsitikinti, kad ieškovas, prieš pasirašydamas pareiškimą, buvo T. A. patikintas, kad kita įpėdinė taip pat atsisakys palikimo. Ieškovas nurodė, kad įgyvendindamas savo paveldėjimo teises po tėvo mirties, dėl susiklosčiusių aukščiau nurodytų aplinkybių, suklydo, pasirinkdamas jo valią neatitinkantį paveldėjimo teisių įgyvendinimo būdą, t. y. parašydamas pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, nes būdamas įsitikinęs, jog buvusio žodinio tarpusavio susitarimo laikysis ir atsakovė V. P., palikimo atsisakė. Ieškovo teigimu, laikytina, kad ieškovo suklydimas dėl jo atsisakymo nuo palikimo po tėvo mirties neatitiko ieškovo valios ir laikytinas esminiu, nes ieškovui aukščiau nurodytas aplinkybes teisingai suvokiant, jis nebūtų atsisakęs nuo palikimo, t. y. ginčijamas vienašalis sandoris nebūtų sudarytas.

Atsakovė T. A. (toliau – atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovė V. P. (toliau – atsakovė) atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Tačiau atsakovė V. P. teismui pateiktame el. rašte nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, bei priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė A. A. (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius dokumentus.

Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 – ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 405/2021, mirus R. A.. Trečiasis asmuo nurodė, kad dėl palikimo 2021 m. lapkričio 9 d. kreipėsi mirusiojo sutuoktinė T. A. ir sūnus A. A., įpėdinė T. A. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir pavedėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Mirusiojo sūnus A. A. nusprendė palikimo nepriimti, todėl pateikė atsisakymą nuo palikimo, vėliau 2021 m. lapkričio 30 d. dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo kreipėsi palikėjo vaikaitė V. P.. Pažymėjo, jog mirusiojo sūnus A. A. elektroniniu paštu 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė notarui pranešimą, kad nori atsisakyti savo pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo. Trečiojo asmens teigimu, įpėdinis išreiškė norą atsisakyti palikimo, todėl notaras nenustatęs priežasčių, dėl kurių toks atsisakymas būtų negalimas, teisėtai ir pagrįstai patvirtino A. A. 2021 m. lapkričio 9 d. atsisakymą nuo palikimo po R. A. mirties.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad R. A., kuris yra ieškovo tėvas, atsakovės T. A. vyras, ir atsakovės V. P. senelis, mirė (duomenys neskelbtini) Po R. A. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovė T. A. (ieškovo motina) bei atsakovė V. P. (ieškovo dukterėčia). Ieškovas notarų biure 2021 m. lapkričio 9 d. pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsakymo. Iki šiol paveldėjimo teisės liudijimai atsakovėms nėra išduoti.

            Ieškovas prašo pripažinti palikimo atsakymą negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus.

Viena atsakovė, t. y. T. A. prašo ieškovo ieškinį tenkinti. Kita atsakovė, t. y. V. P., prašo ieškinį spręsti teismo nuožiūra, t. y. iš esmės pareikštam ieškiniui atsakovė V. P. neprieštarauja.

             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnyje reglamentuojamas palikimo atsisakymas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo atsisakymas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Valia turi būti išreikšta laisvai, o jos turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2009). Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Atsisakymo nuo palikimo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009).

            CK 1.90 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, jog suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kurią nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

            Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos. Dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011- m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

          Iš ieškovo atstovės paaiškinimų bei byloje esančių įrodymų nustatytina, kad po R. A. mirties, ieškovas bei atsakovės žodžiu susitarė, kad likusį po R. A. mirties turtą, t. y. pinigines lėšas, esančias AB Swedbank, paveldės atsakovė T. A.. Iš esmės šios piniginės lėšos buvo abiejų sutuoktinių lėšos, t. y. mirusio R. A. ir atsakovės T. A.. Vykdant šalių žodinį susitarimą dėl to, kad visą turtą priimą tik atsakovė T. A., ieškovas notarų biure pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, nes klaidingai manė, kad ir atsakovė V. P. nepriims palikimo. Kadangi visgi atsakovė V. P. 2021 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl nustatytina, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 9 d. pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsakymo iš esmės suklydus, jo pareiškimas turi valio trūkumus, nes jeigu tuo metu jis žinotų, kad palikimą priims ir atsakovė V. P., tai jis nepasirašytų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo.

           Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ieškovas pasirašė iš esmės suklydus dėl paties sandorio esmės ir dėl jo dalyko, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 178 straipsnis). 

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

Ieškinį patenkinti.

          Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 9 d. pareiškimą apie atsisakymą nuo palikimo, patvirtintą Vilniaus miesto 4 - ojo notarų biuro notarės Aldonos Adomaitienės, notarinio registro Nr. 8387, iš esmės suklydus.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 Teisėja                                                Vanda Višnevska