Civilinė byla Nr. e2A-1520-614/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07679-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Ž., D. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Televisuma ir Ko“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2021 m. spalio 17 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju, priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir atsakovė) 16 825,31 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2021 m. spalio 17 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens R. Ž. vairuotas automobilis VOLVO XC60 atsitrenkė į jam priešprieša važiavusį ir į kairę sukusį automobilį BMW 630, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotą trečiojo asmens D. B.. Eismo įvykio deklaracijoje trečiasis asmuo D. B. pripažino, kad yra kaltas dėl įvykio. Įvykio dieną automobilis VOLVO nuosavybės teise priklausė ieškovei.
1.2. Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė apie eismo įvykį informavo atsakovę, kuri pradėjo žalos administravimą ir nustatė, kad dėl įvykio ieškovės patirti nuostoliai sudaro 16 825,31 Eur. Tačiau atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, natūraliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis. Tokią poziciją atsakovė grindė 2021 m. gruodžio 1 d. ekspertine pažyma, kurią parengė M. S.. Šioje pažymoje nurodytas išvadas paneigia teismo eksperto V. M. 2021 m. kovo 9 d. išvados, kad automobilių apgadinimai yra suderinami, taip pat kad automobiliai tarpusavyje susidūrė, kai automobilis BMW, judėjęs maždaug 10 km/h greičiu, atsitrenkė į priešais atvažiavusį automobilį VOLVO, kuris judėjo apie 55 km/h greičiu. Be to, M. S. pažyma nėra objektyvus įrodymas: nėra duomenų apie M. S. kvalifikaciją, jis nėra teismo ekspertas bei yra darbiniais santykiais susijęs su atsakove.
1.3. Sprendimą nemokėti draudimo išmokos atsakovė grindžia iš esmės tik tuo, kad eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu greičiu automobiliai judėjo susidūrimo metu. Tačiau vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, jog susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo eismo įvykį vertinti kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017). Trečiasis asmuo D. B. negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu greičiu važiavo susidūrimo metu.
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją atsakovė grindė tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Eismo įvykio tyrimo metu, atlikus vairuotojų paaiškinimų, automobilių nuotraukų tyrimą, nustatyta, kad tiksliausiai automobilių padėtis, užfiksuotas nuotraukose, atitinka situacija, kai apie 45 km/h greičiu judantis automobilis VOLVO smūgiuoja į kelyje stovinčio ir nedideliu kampu pasisukusio į kairę automobilio BMW priekinę dalį. Taigi eismo įvykio dalyviai neatskleidė tikrųjų eismo įvykio aplinkybių.
2.2. Eksperto V. M. kompetencija ir objektyvumas kelia abejonių. Šis ekspertas kartais parenka netikslius duomenis, remiasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos bylų medžiagose, o jo išvados dažnai nesutampa su kitų teismo ekspertų išvadomis. Tai ne kartą konstatuota kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-851-115/2008, Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-74-175/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013).
2.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, V. M. nepatvirtino, kad įvykis įvyko vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertas rėmėsi tuo, kad automobilis VOLVO važiavo 50–60 km/h, o BMW 35–50 km/h greičiu. Tačiau kaip tikėtiną BMW greitį įvykio metu V. M. visgi nurodė 10 km/h.
3. Trečiasis asmuo R. Ž. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko natūraliomis sąlygomis, jis nebuvo imituotas ar iš anksto suplanuotas. Automobiliai susidūrė dėl trečiojo asmens D. B., kuris pripažino savo kaltę, neatsargumo.
4. Trečiasis asmuo UAB „Televisuma ir Ko“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo iš esmės palaikė ieškovės nurodytus argumentus.
5. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 16 825,31 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 371,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė trečiajam asmeniui D. B. iš atsakovės 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 96,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
7. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys R. Ž. ir D. B. 2021 m. spalio 17 d. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodyta, jog 2021 m. spalio 17 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kai susidūrė automobiliai BMW 630 ir VOLVO XC60. Tretieji asmenys deklaravo, jog eismo įvykio metu automobilis VOLVO, kurį vairavo R. Ž., priekine dalimi atsitrenkė į D. B. vairuoto automobilio BMW, važiavusio priešpriešais ir sukusio į kairę, priekinę dalį. Taip pat deklaracijoje pažymėta, kad dėl eismo įvykio kaltas trečiasis asmuo D. B.. Automobilis BMW nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „Televisuma ir Ko“, o automobilis VOLVO – ieškovei. Trečiojo asmens D. B. vairuoto automobilio BMW valdytojų civilinę atsakomybę eismo įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė. Atlikusi įvykio tyrimą, atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė ieškovei, kad priėmė sprendimą nemokėti draudimo išmokos. Atsakovės 2021 m. spalio 20 d. sąmatoje, parengtoje naudojantis Audatex sistema, nurodyta, kad automobilio VOLVO remonto kaina (atlikus išskaitą už dalių būklės pagerinimą) yra 16 825,31 Eur.
8. Pažymėjo, kad eismo įvykio vieta po įvykio buvo nufotografuota. Nuotraukose užfiksuota automobilių padėtis, buvusi ne iškart po kontakto, bet vėliau, kai automobilis BMW patrauktas pirmyn.
9. Nurodė, kad trečiųjų asmenų R. Ž., D. B. paaiškinimai dėl to, kokia kryptimi judėjo, kaip ir kada įvyko eismo įvykis, atitinka tiek eismo įvykio deklaracijos duomenis, tiek nuotraukose užfiksuotas aplinkybes. Tretieji asmenys nuosekliai tiek teismo posėdyje, tiek atsakovės atlikto įvykio tyrimo eigoje įrašytų pokalbių su atsakovės įgaliotais asmenimis metu paaiškino, kad automobilis VOLVO judėjo pagrindiniu keliu, kai priešais – sukdamas į (duomenys neskelbtini), išvažiavo priešinga kryptimi judėjęs automobilis BMW. Trečiasis asmuo R. Ž., vairavęs automobilį VOLVO, paaiškino, kad nesureagavo į trečiojo asmens D. B., vairavusio automobilį BMW, atliktą manevrą. O pastarasis nurodė, kad padarė klaidą dėl neapsižiūrėjimo ir apakintas saulės.
10. Nurodė, kad pokalbių įrašai patvirtina, kad trečiasis asmuo D. B. nenurodė konkretaus greičio, kuriuo galėjo judėti prieš įvykį, o prielaidą, jog galėjo judėti 10 km/h greičiu atmetė neužtikrintai. Trečiasis asmuo D. B. pokalbio su atsakovės atstovu metu, priešingai nei akcentuoja atsakovė, nepasakė, kokiu tiksliai greičiu judėjo prieš eismo įvykį, o konkretūs greičių dydžiai pirmiausia buvo įvardinti atsakovės atstovo.
11. Nustatė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1173(22)/11-1443(22) 2 išvadoje, atsakant į klausimą kokiu greičiu susidūrimo metu važiavo ginčo automobiliai, nurodyta, kad negalima nustatyti, kokiais greičiais susidūrimo metu važiavo abu automobiliai, bet automobilis VOLVO važiavo didesniu greičiu nei automobilis BMW. Papildomos ekspertizės 2023 m. vasario 20 d. akte Nr. 11-2608(22)/11-355(23), atlikus modeliavimus kompiuterine programa PC Crash 12.0, pateikti sumodeliuotų situacijų grafiniai atvaizdai, iš kurių aišku, kad į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuotos automobilių BMW ir VOLVO padėtys po eismo įvykio iš esmės atitiktų situacijas, kai automobilis VOLVO judantis 50 km/h ar 55 km/h greičiu atsitrenkia į stovintį ar 10 km/h greičiu važiuojantį automobilį BMW. O pagal susidūrimo modelius, kai automobilis BMW juda 35 km/h, ginčo automobilių padėtys pernelyg skirtųsi nuo galimų automobilių padėčių po įvykio.
12. Teismas pažymėjo, kad nurodytų subjektų atlikti eismo įvykio modeliavimai yra santykiniai, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuotos tikslios automobilių padėtys po susidūrimo, susidūrimo vieta.
13. Pažymėjo, kad 2022 m. birželio 29 d. ekspertizės akto 1 išvadoje, atsakant į klausimą dėl tikėtino eismo įvykio mechanizmo, nurodyta, kad automobilis VOLVO priekinės dalies kaire puse (kairiu kampu) susidūrė su priešinga kryptimi ir kairiojo posūkio kreive mažesniu greičiu važiavusio automobilio BMW priekinės dalies kaire puse. O akto 4 išvadoje, atsakant į klausimą, ar ginčo automobilių sugadinimai padaryti 2021 m. spalio 17 d. įvykio metu ir yra tarpusavyje suderinami, konstatuota, kad automobilių priekinių dalių sugadinimai tikėtinai buvo padaryti tarpusavio kontakto metu, tačiau nepakanka duomenų nustatyti, ar automobilio BMW variklio dangčio deformacija buvo padaryta dėl atsitrenkimo į automobilį VOLVO.
14. Nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d. teismo ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada dėl eismo įvykio mechanizmo, kuri iš esmės dera su trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytomis aplinkybėmis. Tai yra, pagal teismo ekspertų atlikto tyrimo rezultatą, automobiliai turėjo judėti trečiųjų asmenų nurodytomis kryptimis, susidurti tarpusavyje tokiu būdu, kaip nurodė tretieji asmenys. Be to, ekspertai pateikė ir tikėtiną išvadą, kad iš esmės visi automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Priešingai nei teigia atsakovė, ekspertai nepateikė vertinimo, kad viena iš automobilio BMW variklio dangčio deformacijų buvo padaryta ne atsitrenkus į automobilį VOLVO, o konstatavo, kad nepakanka duomenų nustatyti tokiai aplinkybei. Papildomos ekspertizės išvadoje išskirta tik tai, kad automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu VOLVO. Teismo ekspertizių išvadas iš esmės atitinka ir V. M. išvados, išdėstytos UAB „Impulana“ akte.
15. Nurodė, kad atskirų tyrimų, atliktų kvalifikuotų specialistų, metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kad tarp automobilių BMW ir VOLVO galėjo būti kontaktas, kurio mechanizmas atitinka vairuotojų nurodytas aplinkybes. Kiek tai susiję su antru ginčo aspektu, t. y. galimais automobilių judėjimo greičiais susidūrimo metu, papildomos teismo ekspertizės akte išdėstyti išsamesni duomenys apie galimą automobilių judėjimo greitį nei UAB „Impulsana“ akte. Tiek papildomos ekspertizės akte, tiek UAB „Impulsana“ akte pateikti iš esmės tokie patys duomenys, kad susidūrimo metu automobilis VOLVO galėjo judėti 55 km/h greičiu, o automobilis BMW – 10 km/h greičiu. Tačiau papildomos ekspertizės akte taip pat išskirta, kad susidūrimo metu automobilis BMW galėjo stovėti.
16. Teismas padarė išvadą, kad konkretaus judėjimo greičio trečiasis asmuo D. B. nenurodė, tik tvirtai parodė, kad prieš susidūrimą jo vairuotas automobilis judėjo. Trečiasis asmuo taip pat kategoriškai neteigė, kad negalėjo važiuoti 10 km/h greičiu. Atsakovė žalų tyrimo ekspertas M. S. 2021 m. gruodžio 1 d. ekspertinę pažymą parengė iš esmės savo nuožiūra parinkęs trečiojo asmens D. B. kaip subjektyvų išspūdį, reaguojant į atsakovės atstovo nurodytas greičio reikšmes, išsakytas mintis apie galimą judėjimo greitį. Tikėtinas techninis eismo įvykio mechanizmas iš esmės atitinka trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytas aplinkybes. Automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai techniniu požiūriu tikėtinai padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Techniniu požiūriu tikėtina, kad ginčo automobiliai galėjo susidurti automobiliui BMW judant 10 km/h greičiu arba stovint, o automobiliui VOLVO judant 50 km/h ar 55 km/h greičiu.
17. Nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. vasario 9 d. akte Nr. 11-98(22), 2022 m. sausio 19 d. atlikus automobilio BMW oro pagalvių kontrolės modulio duomenų nuskaitymą, nurodyta, jog automobilio oro pagalvių valdymo modulyje nėra duomenų apie jokį patirtą įvykį. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2023 m. vasario 15 d. nuskaitė ir automobilio VOLVO oro pagalvių valdymo modulio duomenis. Papildomos ekspertizės akte konstatuota, kad modulyje nėra duomenų apie eismo įvykius. Pažymėjo, kad nuskaitymo veiksmai buvo atlikti praėjus kuriam laikui po ginčo eismo įvykio, jau po to, kai atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Negalima atmesti prielaidos, kad, atliekant automobilių remontą, modulių duomenys galėjo būti ištrinti ar patys moduliai pakeisti (pvz., kad būtų užtikrintas sklandesnis sistemų funkcionavimas). Juolab, kad automobilio VOLVO modulio duomenys nuskaityti po to, kai automobilį ieškovė pardavė kitam asmeniui, o šis atliko automobilio remontą. Vien dėl to modulių nuskaitymo duomenų rezultatai negali būti absoliutinami. Juolab, kad atsakovė, įtardama įvykio klastojimą, turėjo imtis priemonių, jog modulių duomenys būtų nuskaityti kiek įmanoma greičiau.
18. Teismas konstatavo, kad nekyla abejonių, jog eismo įvykis tarp automobilių VOLVO ir BMW įvyko. Tą patvirtina ne tik eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, įvykio vietos nuotraukos, kuriose fiksuoti ne tik automobiliai, bet ir jų apgadinimai, susidūrimo padariniai, ekspertinių tyrimų duomenys. Lietuvos teismo ekspertizės centro aktuose pateiktos išvados pagrindžia, kad tikėtinas techninis eismo įvykio mechanizmas iš esmės atitinka trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytas aplinkybes. Tą papildomai patvirtina ir UAB „Impulsana“ akto išvados. Taip pat techniniu požiūriu abiejų ginčo automobilių priekinių dalių sugadinimai iš esmės yra suderinami ir jie turėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu, įvykusio trečiųjų asmenų R. Ž. ir D. B. nurodytomis aplinkybėmis. Automobilių oro pagalvių valdymo modulių duomenys patys savaime negali paneigti įvykio fakto.
19. Eismo įvykio modeliavimai patvirtina, kad techniniu požiūriu įmanoma, jog automobiliai VOLVO ir BMW galėjo susidurti, kai automobilis BMW judėjo 10 km/h greičiu, o automobilis VOLVO – 50 km/h ar 55 km/h greičiu. Abu įvykio dalyviai patvirtino, kad automobilis BMW prieš susidūrimą judėjo. Prieš tai aptarta, kad trečiasis asmuo D. B., prieš atsakovei priimant sprendimą nemokėti draudimo išmoko, kategoriškai neteigė, jog negalėjo važiuoti 10 km/h greičiu. Nustačius, kad susidūrimas tarp automobilių įvyko, jų apgadinimai tarpusavyje suderinami, neaiškumas dėl automobilio BMW judėjimo greičio pagal šio sprendimo 15 punkte pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus, negali būti absoliutinamas ir vertinamas kaip kertinis momentas pripažinti, kad automobiliai kontaktavo tarpusavyje kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens R. Ž. nurodytas galimas judėjimo greitis pagal modeliavimo rezultatus yra techniškai tikėtinas.
20. Konstatavus, kad eismo įvykis yra draudžiamasis, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 16 825,31 Eur draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
21. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 (toliau – Nutartis), ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas konstatavo, kad techniniu požiūriu tikėtina, kad ginčo automobiliai galėjo susidurti automobiliui BMW judant 10 km/h greičiu arba stovint, o automobiliui VOLVO judant 50 km/h ar 55 km/h greičiu. Tai ir yra tos aplinkybės, kurias draudikas viso proceso metu įrodinėjo, tačiau, nepaisant to, ieškinio teismas neatmetė. Nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino nedidelę, 15 km/h paklaidą, įvykiui įvykus automobilių aikštelėje. Nagrinėjamoje byloje, priešingai, esminė aplinkybė yra tai, jog BMW vairuotojas D. B. nurodė važiavęs 35 km/h, 45 km/h ar 50 km/h (aritmetinis rodmenų vidurkis – 43 km/h), o teismo ekspertai nustatė, kad automobilis BMW stovėjo arba važiavo 10 km/h greičiu – tai yra esminis, o ne suklydimo nulemtas skirtumas. Nagrinėjamu atveju buvo pakankamai nuošali vieta, nefiksuota liudytojų, kurie galėjo matyti įvykį, taip pat nėra duomenų, kad vieta būtų pasiekiama vaizdo stebėjimo kameromis. Papildomos ekspertizės metu nustatyta, kad automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu Volvo, taip pat, nepakako duomenų patvirtinti, ar automobilio BMW variklio dangčio deformacija buvo padaryta dėl atsitrenkimo į Volvo automobilį. Šios aplinkybės patvirtina, kad automobilis BMW jau prieš įvykį turėjo defektų, o žymi variklio dangčio deformacija galėtų būti vertinama kaip pretekstas imituoti įvykį smūgiu į automobilio priekinę dalį ir gauti draudimo išmoką. Pažymėjo, kad draudikas teikė duomenis apie sistemingą asmenų, susijusių su UAB „Televisuma“ eismo įvykių klastojimu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad asmuo negali suvokti, ar jis dalyvauja eisme natūraliu greičiu ar stovi, taigi neįvertino būtent šios civilinės bylos konteksto ir tai nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
21.2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo eismo įvykių dalyvių draudikui duotais parodymais. D. B. nurodė konkrečius greičius, su pakankamai didele paklaida (35 – 50 km/h) ir tyrimo metu visi šie greičiai buvo priimti ir vertinami. Draudikas siekė įrodyti, kad eismo įvykio dalyviai deklaravo įvykį kaip įvykusį natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, esant normaliam eismui mieste, tačiau ekspertiniai tyrimai įrodė priešingai, jog įvykis įvyko automobiliui Volvo atsitrenkiant į stovintį arba važiuojantį iki 10 km/h automobilį BMW. Dalyviai nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko automobilis stovėjo ar vos riedėjo viduryje sankryžos. D. B. nurodė, kad jį apakino saulė ir dėl to nepamatė artėjančio Volvo, taigi jis ir neturėjo jokios priežasties sumažinti greičio iki minimalaus ar sustoti, o tiesiog turėjo važiuoti mieste leidžiamu greičiu, šiek tiek sulėtėdamas prieš posūkį.
21.3. Byloje esantys ekspertiniai tyrimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atskirų tyrimų, atliktų kvalifikuotų specialistų, metu buvo padarytos iš esmės tos pačios išvados, kad tarp automobilių BMW ir VOLVO galėjo būti kontaktas, kurio mechanizmas atitinka vairuotojų nurodytas aplinkybes. Nei vienas ekspertinis tyrimas tokios išvados nedavė. Draudikas įrodinėjo, kad įvykis įvyko kitomis, nei vairuotojai nurodo, aplinkybėmis. Vien tai, kad ekspertai nurodė, jog sugadinimai susidarė ginčo transporto priemonių tarpusavio kontakto metu, nesuponuoja išvados, kad kita pateikta informacija yra teisinga, o įvykis nėra inscenizuotas. Atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai aplinkybėmis, nėra aišku kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, teigtina, jog draudėjui nekyla civilinė atsakomybė. 2022 m. sausio 19 d. atlikus automobilio BMW oro pagalvių kontrolės modulio duomenų nuskaitymą, nurodyta, jog automobilio oro pagalvių valdymo modulyje nėra duomenų apie jokį patirtą įvykį, taigi nėra duomenų, kad būtų išsiskleidusios oro pagalvės. Tikėtina, kad BMW vairuotojo automobilyje net nebuvo. BMW vairuotojas D. B. neprisiminė, ar išsiskleidė oro pagalvės.
22. Ieškovė I. B. atsiliepimu prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kadangi ginčo atveju eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai nurodyti greičio prieš įvykstant eismo įvykiui. Trečiasis asmuo D. B. nei žalos administravimo bylos metu, nei Civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai įvardinti, kokiu greičiu jis važiavo prieš įvykstant eismo įvykiui. Atsakovės ekspertinėje pažymoje Nr. 2796018 padaryta išvada, jog eismo įvykis susiklostė ne vairuotojų nurodytomis natūraliomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, negalėjo būti laikomas patikimu ir objektyviu įrodymu Civilinėje byloje, kadangi eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu greičiu važiavo prieš įvykstant eismo įvykiui. Vertinant tai, kad eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai nurodyti greičio reikšmių, o eismo įvykio dalyvių greitis nebuvo išmatuotas specialiais automobilio greičio prietaisais, todėl Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vairuotojų netiksliai nurodytas greitis nėra pakankamas įrodymas, kurio pagrindu būtų galimybė laikyti eismo įvykį imituotu ar suklastotu. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas M. M., kaip ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavo, kad nesant tikslios informacijos apie eismo įvykio dalyvių greitį, nėra galimybės nustatyti ar eismo įvykis buvo suklastotas ar ne. Eismo įvykis įvyko viešoje, matomoje vietoje. Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, eismo įvykio vieta buvo nufotografuota, o nuotraukose užfiksuoti ne tik apgadinti automobiliai, tačiau taip pat ant kelio besimėtančios automobilių dalių nuolaužos ir šukės, išbėgę eksploataciniai skysčiai, į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, o automobilį BMW iš įvykio vietos išgabeno techninės pagalbos automobilis. Nei UAB „Impulsana“ ekspertizės akte, nei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktuose nebuvo konstatuota, kad transporto priemonė BMW jau prieš įvykį turėjo variklio dangčio deformaciją.
22.2. Trečiasis asmuo D. B. nenurodė konkretaus greičio, kuriuo galėjo judėti prieš įvykį, o prielaidą, jog galėjo judėti 10 km/h greičiu atmetė neužtikrintai. Trečiasis asmuo D. B. pokalbio su atsakovu metu nepasakė, kokiu tiksliai greičiu judėjo prieš eismo įvykį, o konkretūs greičių dydžiai pirmiausia buvo įvardinti atsakovės. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino eismo įvykių dalyvių žalos administravimo metu atsakovui duotus paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių.
22.3. Eismo įvykio dalyvių nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės sutapo su ekspertiniuose aktuose nurodytu eismo įvykio mechanizmu ir automobilio defektų suderinamumu. Visuose ekspertizės aktuose buvo konstatuota, kad automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai yra suderinami ir galėjo atsirasti tarpusavio kontakto metu. Kadangi atsakovė laikėsi pozicijos, jog eismo įvykis yra susiklostęs nenatūraliomis aplinkybėmis, o ekspertiniuose aktuose buvo nustatytas aiškus eismo įvykio mechanizmas, kuris sutapo su eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, ir automobilių defektų suderinamumas, todėl, akivaizdu, kad eismo įvykis susiklostė eismo įvykio dalyvių nurodytomis ir natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
23. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimu prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kadangi abiejų ginčų atveju eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai nurodyti greičio prieš įvykstant eismo įvykiui, o draudikai tai traktavo, kaip argumentą dėl eismo įvykio dalyvių netinkamai nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Atsakovės nurodyti tariami faktiniai neatitikimai (didesnės ar mažesnės greičių paklaidos, įvykių vieta) teisės požiūriu yra mažareikšmiai, nes bylų faktinis ir teisinis pagrindas tapatus. Greičio paklaidos neatitikimas ar eismo įvykio vietos neatitikimas, kaip tą preziumuoja atsakovė, negali būti laikoma esminėmis, faktinėmis bylos aplinkybėmis. Eismo įvykis įvyko viešoje ir gerai matomoje vietoje, šviesiu paros metu, eismo įvykio vieta fiksuota fotonuotraukose, o į eismo įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. 2022 m. kovo 18 d. UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje buvo konstatuota, kad automobilių VOLVO ir BMW sugadinimai yra suderinami pagal jų pobūdi, lokalizaciją ir taipogi energetiniu požiūriu.
23.2. Trečiasis asmuo D. B. tiek bendraujant su atsakovu iki teismo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, aiškiai ir nepaneigiamai nurodė, kad įvykio metu į automobilio spidometrą nežiūrėjo ir kokiu greičiu važiavo pasakyti negali. Trečiasis asmuo D. B. pokalbio su atsakovės atstovu metu, priešingai nei akcentuoja atsakovė, nepasakė, kokiu tiksliai greičiu judėjo prieš eismo įvykį, o konkretūs greičių dydžiai pirmiausia buvo įvardinti atsakovės atstovo.
23.3. Pagal teismo ekspertų atlikto tyrimo rezultatą, automobiliai turėjo judėti trečiųjų asmenų nurodytomis kryptimis, susidurti tarpusavyje tokiu būdu, kaip nurodė tretieji asmenys. Be to, ekspertai pateikė ir tikėtiną išvadą, kad iš esmės visi automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Priešingai nei teigia atsakovė, ekspertai nepateikė vertinimo, kad viena iš automobilio BMW variklio dangčio deformacijų buvo padaryta ne atsitrenkus į automobilį VOLVO, o konstatavo, kad nepakanka duomenų nustatyti tokiai aplinkybei. Papildomos ekspertizės išvadoje išskirta tik tai, kad automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu VOLVO, bet atsakovui dar iki teismo, kaip jau buvo minėta, buvo žinoma, kad šie apgadinimai (nubraukimas), buvo padaryti ne eismo įvykio metu, o prieš tai.
24. Trečiasis asmuo UAB „Televisuma ir Ko“ atsiliepimu prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
24.1. Nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 suformuoto išaiškinimo taikymui nereikalaujama konkrečios greičio paklaidos, kaip tą nurodo atsakovė. Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 yra suformuojamas išaiškinimas konkrečiu klausimu – transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Ekspertizės aktu nėra nustatyta, kad BMW variklio dangčio dalis yra sugadinta ne šio eismo įvykio metu, priešingai nei teigia atsakovė.
24.2. Trečiasis asmuo D. B. tiek bendraujant su atsakovu iki teismo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, aiškiai ir nepaneigiamai nurodė, kad įvykio metu į automobilio spidometrą nežiūrėjo ir kokiu greičiu važiavo pasakyti negali. Trečiasis asmuo D. B. pokalbio su atsakovės atstovu metu, priešingai nei akcentuoja atsakovė, nepasakė, kokiu tiksliai greičiu judėjo prieš eismo įvykį, o konkretūs greičių dydžiai pirmiausia buvo įvardinti atsakovės atstovo.
24.3. Pagal teismo ekspertų atlikto tyrimo rezultatą, automobiliai turėjo judėti trečiųjų asmenų nurodytomis kryptimis, susidurti tarpusavyje tokiu būdu, kaip nurodė tretieji asmenys. Be to, ekspertai pateikė ir tikėtiną išvadą, kad iš esmės visi automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Priešingai nei teigia atsakovė, ekspertai nepateikė vertinimo, kad viena iš automobilio BMW variklio dangčio deformacijų buvo padaryta ne atsitrenkus į automobilį VOLVO, o konstatavo, kad nepakanka duomenų nustatyti tokiai aplinkybei. Papildomos ekspertizės išvadoje išskirta tik tai, kad automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu VOLVO. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadų aišku, kad nėra esminių prieštaravimų tarp ekspertų atliktos analizės rezultatų ir trečiųjų asmenų R. Ž., D. B. nurodytų eismo įvykio aplinkybių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
27. Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl atsakovės atsisakymo mokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovė atsisakymą mokėti draudimo išmoką grindžia draudžiamojo įvykio nebuvimu, galimu eismo įvykio inscenizavimu, teigė, jog jeigu tarp transporto priemonių įvyko kontaktas (įvyko eismo įvykis), jos turėjo judėti kitokiais greičiais nei nurodė vairuotojai.
28. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
29. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis, tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. To paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
30. Atsakovė, atsisakymą mokėti draudimo išmoką grįsdama draudžiamojo įvykio nebuvimu, privalo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad nebuvo draudžiamojo įvykio, gali reikšti tai, kad nebuvo eismo įvykio, eismo įvykis buvo imituotas, t. y. pavaizduotas kaip neva buvęs. Taigi atsakovė privalo įrodyti, kad eismo įvykio, kurio metu neva padaryta žala ieškovui, iš tikrųjų nebuvo, jis tik pavaizduojamas kaip buvęs. Tai reikštų, kad kitomis sąlygomis ar kitoje vietoje prieš vaizduojamą įvykį sugadinta transporto priemonė (priemonės) buvo specialiai pastatyta (pastatytos) taip, jog dirbtinai būtų vaizduojama, neva sugadinimai padaryti šio įvykio, kaip draudžiamojo, metu. Paskata imituoti tokį eismo įvykį gali būti siekis gauti draudimo išmoką už žalą, kuri iš tikrųjų padaryta kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių žalos padarymas nebūtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Tai, ar eismo įvykis buvo imituotas, gali būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, kur, kokioje vietoje yra įvykęs tiriamasis eismo įvykis (ar matomoje, ar nuošalioje vietoje); kokiu paros laiku (intensyvaus, normalaus eismo ar kai jo nėra); kas jame dalyvavo (pažįstami, susiję asmenys ar atsitiktiniai dalyviai); ar transporto priemonių sugadinimų ir (ar) asmenų sužalojimo ar kitokių padarinių atsiradimo aplinkybės atitinka objektyvias įvykio sąlygas ir kitas konkretaus įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
31. Transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017).
32. Taigi eismo įvykio dalyvių greičio nurodymas turi būti vertinamas kartu su kitomis deklaruotomis ir nustatytomis eismo įvykio aplinkybėms. Nurodytas išaiškinimas nereiškia, kad nurodytą išaiškinimą galima taikyti tik esant konkrečioms greičio paklaidoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, kadangi abiejų ginčo atveju, įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio dalyviai negalėjo tiksliai nurodyti greičio prieš įvykstant eismo įvykiui.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tretieji asmenys R. Ž. ir D. B. 2021 m. spalio 17 d. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė, jog 2021 m. spalio 17 d. 15.40 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kai susidūrė automobiliai BMW ir VOLVO, eismo įvykio metu automobilis VOLVO, kurį vairavo R. Ž., priekine dalimi atsitrenkė į D. B. vairuojamo automobilio BMW, važiavusio priešpriešais ir sukusio į kairę, priekinę dalį.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1173(22)/11-1443(22) 2 išvadoje, atsakant į klausimą kokiu greičiu susidūrimo metu važiavo ginčo automobiliai, nurodyta, kad negalima nustatyti, kokiais greičiais susidūrimo metu važiavo abu automobiliai, bet automobilis VOLVO važiavo didesniu greičiu nei automobilis BMW. Papildomos ekspertizės 2023 m. vasario 20 d. akte Nr. 11-2608(22)/11-355(23), atlikus modeliavimus kompiuterine programa PC Crash 12.0, pateikti sumodeliuotų situacijų grafiniai atvaizdai, iš kurių aišku, kad į bylą pateiktose nuotraukose užfiksuotos automobilių BMW ir VOLVO padėtys po eismo įvykio iš esmės atitiktų situacijas, kai automobilis VOLVO judantis 50 km/h ar 55 km/h greičiu atsitrenkia į stovintį ar 10 km/h greičiu važiuojantį automobilį BMW. O pagal susidūrimo modelius, kai automobilis BMW juda 35 km/h, ginčo automobilių padėtys pernelyg skirtųsi nuo galimų automobilių padėčių po įvykio.
35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuotos tikslios automobilių padėtys po susidūrimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nurodytų išvadų negalima suabsoliutinti, jos yra santykinės, techniniu požiūriu tikėtina, jog ginčo automobiliai galėjo susidurti automobiliui BMW judant 10 km/h greičiu.
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo D. B. tiek bendraujant su atsakove, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai nurodyti kokiu greičiu važiavo prieš įvykstant eismo įvykiui, kadangi nežiūrėjo į spidometrą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad prieš eismo įvykį buvo pristabdęs, kadangi turėjo sukti į kairę, tikrino maršrutą naudojantis navigacija. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad tikėtinai automobilio BMW važiavimo greitis prieš pat susidūrimą buvo sumažėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo kategoriškai neteigė, jog negalėjo važiuoti 10 km/h greičiu prieš pat susidūrimą, nurodė, jog nemano, kad važiavo 10 km/h greičiu, kadangi mieste važiuojama greičiau. Taigi trečiasis asmuo D. B. negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu greičiu važiavo prieš įvykstant eismo įvykiui, todėl šalies nurodyto važiavimo greičio negalima laikyti tiksliais ir objektyviais duomenimis.
37. Bylos medžiaga patvirtina, jog eismo įvykis įvyko viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), dienos metu, įvykio vieta nufotografuota, užfiksuoti apgadinti automobiliai, ant kelio besimėtančios automobilių dalių nuolaužos ir šukės, išbėgę eksploataciniai skysčiai.
38. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1173(22)/11-1443(22) 1 išvadoje buvo konstatuota, kad tikėtinas eismo mechanizmas yra toks – automobilis VOLVO važiuodamas, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, priekinės dalies kaire puse (kairiu kampu) susidūrė su priešinga kryptimi ir kairiojo posūkio kreive mažesniu greičiu važiavusio automobilio BMW priekinės dalies kaire puse. Automobilis BMW dėl susidūrimo buvo bloškiamas atgal bei sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Sukdamas prieš laikrodžio rodyklę automobilis BMW priekine dalimi kontaktavo su automobilio VOLVO priekinio kairio ratlankio išorine dalimi. Dėl atsitrenkimo į pastarąją transporto priemonę, automobilis VOLVO pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi, bei persislinkęs į priekį sustojo padėtyje užfiksuotoje nuotraukose. 4 išvadoje nurodyta, kad automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai, tikėtina, buvo padaryti tarpusavio kontakto metu, tačiau pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, ar automobilio BMW variklio deformacija buvo padaryta būtent dėl atsitrenkimo į automobilį VOLVO. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. vasario 20 d. papildomos ekspertizės akte Nr. 11-2608(22)/11-355(23) 4 išvadoje nurodyta, kad automobilių VOLVO ir BMW priekinių dalių sugadinimai, tikėtina, buvo padaryti tarpusavio kontakto metu. Tačiau pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, ar automobilio BMW variklio dangčio deformacija buvo padaryti būtent dėl atsitrenkimo į automobilį VOLVO. Tarpusavio kontakto metu, tikėtina, buvo apgadintas automobilio VOLVO priekinis kairys ratlankis išorinėje dalyje. Automobilio BMW galinio dešinio kampo sugadinimai buvo padaryti ne susidūrimo metu su automobiliu VOLVO.
39. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadų aišku, kad nėra esminių prieštaravimų tarp ekspertų atliktos analizės rezultatų ir trečiųjų asmenų R. Ž., D. B. nurodytų eismo įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad eksperto išvadoje nurodyta, jog pateiktų duomenų nepakanka nustatyti, ar automobilio BMW variklio dangčio deformacija buvo padaryti būtent dėl atsitrenkimo į automobilį VOLVO, tačiau ekspertas nepaneigė tokio galimybės.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.
41. Pasisakant apie 2022 m. sausio 19 d. atliktą automobilio BMW oro pagalvių kontrolės modulio duomenų nuskaitymą, kurio metu nustatyta, jog automobilio oro pagalvių valdymo modulyje nėra duomenų apie jokį patirtą įvykį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog nuskaitymo veiksmai buvo atlikti praėjus kuriam laikui po ginčo eismo įvykio, jau po to, kai atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atliekant automobilių remontą, modulių duomenys galėjo būti ištrinti ar patys moduliai pakeisti. Bylos duomenimis atsakovei buvo sudarytos visos galimybės abu automobilius apžiūrėti iki remonto.
42. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės apie greičio skirtumus, variklio dangčio deformacijas, oro pagalves, nepagrindžia apeliantės pozicijos, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
45. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
46. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
47. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei ir tretiesiems asmenims priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo D. B. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo UAB „Televisuma ir Ko“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išvardintos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingos, atitinka rekomendacijų dydžius, todėl priteistinos ieškovei ir tretiesiems asmenims D. B. ir UAB „Televisuma ir Ko“ iš atsakovės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Televisuma ir Ko“, juridinio asmens kodas 142107668, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Margarita Stambrauskaitė
Eglė Surgailienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė