Administracinė byla Nr. A-1831-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas D. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. birželio 22 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje, buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas tik 1,35 metro aukščio sienele, kameroje tvyrojo nemalonus kvapas. Teigė, kad jam buvo suteikiama tik viena valanda pasivaikščioti kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimą, kadangi suimtasis ar nuteistasis turėtų 8 valandas per dieną praleisti lauke. Be to, Lukiškių TI-K dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę – pareiškėjui buvo leista nusiprausti po dušu tik po dviejų savaičių. Kamerose taip pat buvo netinkama ventiliacija ir apšvietimas, todėl jose buvo drėgna ir tamsu. Nuo dirbtinio apšvietimo pareiškėjui skaudėjo akis ir galvą, išjungti apšvietimo kalintieji asmenys neturėjo galimybės. Žiemą kamerose buvo šalta, o vasarą karšta, taip pat kamerose buvo tarakonų. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Minėtos aplinkybės sukėlė pareiškėjui neigiamų padarinių, turėjo įtakos jo sveikatai ir psichinei būklei, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma ir prašė ją priteisti iš atsakovo. 

3.       Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančių į įstaigą skaičiui, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.

5.       Lukiškių TI-K nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas visas reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

6.       Nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Apšvietimas taip pat atitiko teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, o vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu. Lukiškių TI-K laikomų asmenų valgiaraščiai subalansuoti ir atitiko fiziologines mitybos normas.

7.       Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas.

II.

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė jam iš atsakovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,84 kv. m iki 8,64 kv. m ploto, todėl sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu ploto norma nebuvo pažeista, atitinkamai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.

11.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl galimybės nusiprausti po šiltu dušu tik kartą per savaitę, pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti po dviejų savaičių, nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kalinamiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad jis per nustatytą laiką nespėdavo nusiprausti, arba faktų, pagrindžiančių būtinumą pareiškėjui suteikti papildomą apsilankymą duše. Teismas pareiškėjo skundo argumentą, kad kartą jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti net ir po dviejų savaičių, vertino kaip neindividualizuotą, bendro pobūdžio. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Todėl šiuos pareiškėjo teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, nurodė, kad nesant duomenų, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, iš viso 284 paras.

13.       Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su pasivaikščiojimo trukme, teismas nurodė, kad vienos valandos per dieną pasivaikščiojimas gryname ore pripažintinas pakankamu, o pareiškėjo minima aštuonių valandų per dieną rekomendacija taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu (darbas, sportas, švietimas ir pan.), o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau nei valanda pasivaikščioti gryname ore, ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų teismas šiuo klausimu nenustatė.

14.       Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su ventiliacija, apšvietimu ir temperatūra, drėgme kamerose, remdamasis bylos medžiaga nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra nuolat tikrinamos, nustatomi pažeidimai fiksuojami ir šalinami. Pareiškėjo teiginiai dėl bendros kamerų būklės, teismo vertinimu, nekonkretūs ir nedetalizuoti, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, temperatūros, drėgmės ir apšvietimo, atmetė kaip nepagrįstus.

15.       Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad kamerose buvo tarakonų, nurodė, jog Lukiškių TI-K sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, atliekama patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Be to, byloje pateiktas Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas. Todėl teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K ėmėsi būtinų priemonių parazitams išvengti, pareiškėjas prašymų ar skundų dėl to nepateikė. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

16.       Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl maisto kokybės ir jo energetinės vertės, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K maistas ir jo kokybė yra nuolat tikrinama, valgiaraščiai subalansuoti ir atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teiginius šiuo klausimu atmetė kaip nepagrįstus.

17.       Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 284 paras. Teismo vertinimu, 284 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgdamas į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į aplinkybę, kad pareiškėjas reikšmingą kalinimo laiko dalį kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti priteistina 1 000 Eur suma.  

III.

18.       Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.

19.       Lukiškių TI-K nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo, o priteista neturtinės žalos suma nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, reikšmingas įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

21.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu 284 dienas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nekonstatavęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 1 000 Eur ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

22.       Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

25.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

26.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 284 paros, konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos sumos svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

27.       Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (284 paras neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

28.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas atitinkamai keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus pataisos namai), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. P. (D. P.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                        Laimutis Alechnavičius

                        Ramūnas Gadliauskas

                        Dalia Višinskienė