Bylos Nr. 1S-132-581/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53754-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiojo E. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties,
n u s t a t ė :
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) K. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straispnyje padarymą, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Tuo pačiu nuosprendžiu patvirtintas K. B. ir E. S. 2019 m. balandžio 17 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo, pagal kurį K. B. įsipareigojo į E. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, iki 2019 m. birželio 20 d. pervesti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų), iki 2019 m. liepos 20 d. – 600 Eur (šešis šimtus eurų), iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 600 Eur (šešis šimtus eurų), iki 2019 m. rugsėjo 20 d. – 500 Eur (penkis šimtus eurų).
2. Panevėžio apylinkės teisme Panevėžio rūmuose 2020 m. balandžio 27 d. gautas nukentėjusiojo E. S. prašymas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
2.1. Prašyme jis nurodė, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. nevykdo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, nėra atlyginęs nė dalies žalos. Dėl to prašė panaikinti sprendimą dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi E. S. prašymas patenkintas iš dalies – atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo konstatavus, kad susitarimo dėl žalos atlyginimo K. B. nevykdė dėl svarbių, pateisinamų priežasčių ir K. B. nustatytas 12 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas atlyginti 2019 m. balandžio 17 d. susitarimu bei Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu patvirtintą žalą – 2 500 Eur.
4. Panevėžio apygardos teisme gautas nukentėjusiojo E. S. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde jis nurodo:
4.1. Nagrinėjant prašymą įrodymus rinko pirmosios instancijos teismas, o ne pats nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. B.. Teismas elgėsi šališkai, pažeisdamas nukentėjusiojo teises, nes iš teismo posėdžio garso įrašų aiškiai girdėti, kad posėdžių metu teismas primygtinai teikia rekomendacijas K. B., kokius konkrečiai dokumentus reikia pateikti teismui dėl pateikto prašymo byloje. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas arbitras tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir nukentėjusiojo, o šių šalių teisės ir galimybės baudžiamajame procese turi būti vienodos. Įrodymų rinkimas nėra teismo funkcija – pradėjęs rinkti įrodymus, teismas nebėra nešališkas, įrodymus teismui teikia atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir nukentėjusysis, o teismas, vykdydamas teisingumą, šiuos įrodymus vertina nešališkai, laikydamasis rungimosi principo. Nagrinėjamu atveju atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nesistengė įrodymais atsikirsti nuo nukentėjusiojo prašymo, tik remdamasis teisėjo rekomendacijomis teikė reikalaujamus dokumentus.
4.2. Teismas, priimdamas nutartį dėl prašymo tenkinimo iš dalies, rėmėsi aplinkybe, kad nuo baudžiamoms atsakomybės atleistas asmuo turi didelę skolą UAB „J. I.“ 7 032,25 Eur sumai, todėl negali padengti žalos. Su šia teismo poziciją sutikti negalima, nes ši skola jau buvo 2019 m. balandžio 17 d. sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti, apie šią skolą sudarant susitarimą dėl žalos K. B. nuslėpė nuo nukentėjusiojo ir teismo. Sudarydamas susitarimą dėl žalos atlyginimo, K. B. turėjo išankstinę tyčią neatsiskaityti su nukentėjusiuoju, nes žinojo, kad susitarime nurodytu sumų nurodytomis datomis negalės sumokėti dėl turimų skolų, nors ir kur nors įsidarbins.
4.3. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad K. B. atlyginimas yra nedidelis, todėl jis negali padengti žalos. Su šia teismo poziciją sutikti negalima, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie K. B. gautą darbo užmokestį (nedidelį atlyginimą) nuo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki prašymo nagrinėjimo dienos. Teismas rėmėsi tik K. B. pasakytomis prielaidomis, kad jis gavo nedidelį atlyginimą. Byloje nėra įrodymų, kad K. B. nuo Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki 2019 m. gruodžio 2 dienos kur nors dirbo ar bandė kur nors įsidarbinti bei, ar buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, įgijo bedarbio statusą. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, šiuo laikotarpiu K. B. net nebandė niekur įsidarbinti ir gauti darbo užmokesčio, kad galėtų padengti žalos atlyginimą ir skolą UAB „J. I.“. Šiuo laikotarpiu K. B. taip pat nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje bei nebuvo įgijęs bedarbio statuso, kuris pateisintų jo negalėjimą susirasti darbo. Kaip matyti, teismas nurodydamas šį motyvą rėmėsi tik prielaidomis nepatikrinęs faktinių aplinkybių.
4.4. Pagal 2019 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo K. B. įsipareigojo nukentėjusiajam žalą atlyginti iki 2020 m. rugsėjo 20 dienos, tačiau neatlyginęs žalos nesikreipė į nukentėjusįjį dėl termino pratęsimo, nenurodė priežasčių, dėl ko negali padengti žalos. K. B. visiškai nebendravo su nukentėjusiuoju ar civilinio ieškovo atstovu. Jis 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimais kreipėsi į K. B. dėl žalos atlyginimo, tačiau į pranešimus pastarasis nereagavo. K. B. paaiškinimą, kad jis šių pranešimų negavo, nes atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, paneigia ta aplinkybė, kad pranešimai jam buvo siųsti iki tarnybos pradžios, tai yra iki 2019 m. gruodžio 2 dienos. Be to, pranešimų siuntimo adresu gyvena jo motina, todėl K. B. nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos ir kelia abejonių, kad apie šiuos pranešimus jam buvo nežinoma.
4.5. Teismas, priimdamas nutartį dėl prašymo tenkinimo iš dalies, rėmėsi aplinkybe, kad nuo baudžiamoms atsakomybės atleistas asmuo nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. įskaitytinai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl negali padengti žalos. Su šia teismo pozicija sutikti negalima, nes K. B. pagal 2019 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, žalą įsipareigojo atlyginti iki 2019 m. rugsėjo 20 dienos, o privalomąją pradinę karo tarnybą pradėjo atlikinėti tiktai nuo 2019 m. gruodžio 2 dienos. Iš K. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad atliekant pradinę karo tarnybą, jis kas mėnesį gauna po vieno šimto ir daugiau Eur išmoką. Tačiau K. B. iki prašymo padavimo momento nesugebėjo padengti nei vieno euro žalos pagal 2019 m. susitarimą dėl žalos atlyginimo.
4.6. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad K. B., sudarydamas 2019 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, turėjo išankstinį tikslą nevykdyti pasirašyto susitarimo ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, o teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs baudžiamosios bylos rėmėsi prielaidomis bei buvo šališkas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui.
4. Skundas atmestinas.
5. BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
6. Teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymas be pateisinamų priežasčių reiškia, kad kaltininkas turi galimybę turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis atlyginti tokiame susitarime nurodytą žalą, tačiau sąmoningai nevykdo tokio įsipareigojimo. Be pateisinamų priežasčių kaltininkas nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos ir tais atvejais, kai slepia pajamas, turtą, perduoda turtą tretiesiems asmenims ir pan., arba turėdamas galimybę sąmoningai nedirba, nesiverčia verslu ir pan.
7. Apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta, jog byloje esančių duomenų visetas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai dėl K. B. tyčinio įsipareigojimų nevykdymo, o būtent: iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius matyti, kad K. B. po teismo nuosprendžio, kuriuo patvirtintas susitarimas dėl žalos atlyginimo priėmimo (2019 m. balandžio 25 d.), niekur nedirbo, taigi iš darbo santykių jokių pajamų negavo; nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (2 t., b. l. 70, 72); iš antstolio A. B. pateiktų duomenų matyti, kad K. B. turi 7032,25 Eur skolos ir 636,19 Eur vykdymo išlaidų UAB „J. I.” (2 t., b. l.73). Prašymo nagrinėjimo teisme metu K. B. nurodė, jog neturėjo lėšų atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos – buvo išvykęs į užsienį, 2019 m. birželio 30 d. pateko į avariją ir gydėsi traumą, todėl negalėjo dirbi, po to gavo kvietimą į privalomąją karo tarnybą, trumpam laikui jo į darbą niekas priimti nebenorėjo (2 t., b. l. 68). Taip pat K. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog pinigus nukentėjusiajam sumokės po privalomosios karo tarnybos atlikimo (2020 m. rugsėjo 2 d.) įsidarbins, planuoja tapti profesionaliu kariu, sumokėjo nukentėjusiajam 350 Eur, įsipareigoja mokėti jam ir toliau, prašė suteikti galimybę atlyginti padarytą žalą (2 t., b. l. 76). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad K. B. 2020 m. liepos 15 d. nukentėjusiajam sumokėjo dalį žalos – 350 Eur (2 t. b. l. 74). Be to, iš apelianto nukentėjusiojo E. S. paaiškinimų, duotų nagrinėjant jo prašymą pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis neprieštaravo, jog K. B. būtų duotas papildomas terminas atsiskaityti, prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra (2 t., b. l. 76).
8. Teismo pozicija yra ta, jog kategoriškai tvirtinti, kad K. B. žalos neatlygtino dėl nepateisinamų priežasčių ar būtų tyčia vengęs atlyginti žalą, duomenų nepakanka. Apeliacinio skundo argumentai, jog K. B. tyčia vengė atlyginti žalą, jau sudarydamas 2019 m. balandžio 17 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, turėjo išankstinį tikslą jo nevykdyti ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, nebendradarbiavo su nukentėjusiuoju ir kt., šios išvados nepaneigia.
9. Apeliantas nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas buvo šališkas ir išdėstė savo argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, pažymi, kad tas faktas, jog teismas įpareigojo K. B. pateikti į bylą duomenis, nereiškia, jog tai suponuoja šališką bylos išnagrinėjimą. Apelianto nesutikimas su teismo priimtu sprendimu byloje, teismo atliktu duomenų vertinimu negali būti šališkumą liudijanti aplinkybė. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo vertinamos kaip deklaratyvios, nes nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog byloje yra duomenų, kurie liudytų subjektyvųjį teismo šališkumą.
10. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti E. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė