Administracinė byla Nr. eAS-715-629/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03474-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SUEK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SUEK Baltic“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „SUEK Baltic“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2022 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti FNTT išbraukti UAB „SUEK Baltic“ iš jos interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.
Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį, 33 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – Aprašas), 13.2 papunktį.
Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad formaliai laikant įsakymą norminiu aktu, būtų eliminuota pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Teismas nurodė FNTT direktoriaus 2016 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. V-273 „Dėl Tinkamo tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srityje priežiūros nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Įgyvendinimo įsakymas) 12, 13 ir 14 punktus.
Teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, jam nustatyta speciali apskundimo procedūra, pagal kurią skundas dėl jo negali būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išbraukti pareiškėją iš sąrašo yra išvestinis reikalavimas, susijęs su sprendimo įrašyti jį į sąrašą teisėtumu ir pagrįstumu, todėl irgi negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, jis atitinka individualaus administracinio akto požymius, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje nurodyta, kad aktai, kuriais asmenys yra įtraukiami į sąrašus arba pašalinami iš sąrašų nėra laikomi norminiais teisės aktais, be kita ko, jais nėra sukuriama jokia elgesio taisyklė. Be to, Įsakymas skirtas konkrečiam subjektų ratui, nenumatant galimybės taikyti Įsakymo kitiems subjektams, apibūdintiems rūšiniais požymiais. Įsakymas nėra orientuojamas į ateitį. Įsakyme nėra formuluojamos jokios elgesio taisyklės. FNTT direktorius neturi įgaliojimų priimti norminius teisės aktus dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti pareiškėjo teisių gynimo būdai neegzistuoja. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis nėra įtrauktas į sankcionuotų asmenų, nurodytų Reglamento Nr. 269/2014 I priede, ar kitame ES institucijų išduotame dokumente, sąrašą.
Skundžiama nutartimi pažeidžiami fundamentalūs teisingumo ir tinkamo proceso principai, be to, pareiškėjas paliekamas be teisės į teisminę gynybą.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad konstatavimas, kad ribotas ir konkretizuotas asmenų skaičius yra įtraukiamas į FNTT sąrašą, nėra elgesio taisyklė.
Be to, pareiškėjui pritaikytos tarptautinės sankcijos yra Įsakymo pagrindu, o ne dėl Europos Sąjungos Tarybos sprendimų. Tai patvirtina kartu su pareiškėjo papildomais paaiškinimais pateikti įrodymai.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nepaneigė fakto, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į ES sankcionuotų asmenų sąrašus ir jam nėra taikomos ES sankcijos.
Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra norminis teisės aktas, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria teismas nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundžiamas Įsakymas yra norminis administracinis aktas.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas neatitinka norminio teisės akto požymių, jis atitinka individualaus administracinio akto požymius, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.
Nuoseklioje LVAT praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018). Teisės akto priskyrimo norminiam ar individualiam administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-624/2018). Tuo atveju, jei tam tikras aktas atitinka norminio administracinio akto požymius, jį priėmusiam subjektui tenka pareiga šį aktą paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, priešingu atveju toks aktas būtų laikomas negaliojančiu, o ne įgytų individualaus administracinio akto pobūdį (žr., pvz., LVAT 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007).
Taigi, norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.
Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir panašiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-680-756/2020).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį administracinis sprendimas – tai teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Administracinis sprendimas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia (be kita ko) teisės aktų normomis, o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-539-552/2016; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-298-789/2021).
Nagrinėjamu atveju FNTT 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-174 „Dėl juridiniam asmeniui ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančio arba kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašo patvirtinimo“ yra patvirtintas juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, nuosavybės teise priklausančių arba kontroliuojamų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas. Iš Įsakymo turinio matyti, kad juo patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas, nurodant jų pavadinimą, be kita ko, juridinio asmens kodą. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Įsakymas yra individualus administracinis aktas, nes yra skirtas Įsakyme nurodytiems konkretiems subjektams, t. y. apibrėžtam subjektų ratui.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad Įsakymas yra norminis administracinis aktas, grindė, be kita ko, Aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įsakymai, nurodyti šio Aprašo 13.2 papunktyje, kaip norminiai teisės aktai, privalomi įgyvendinant tarptautines sankcijas Lietuvos Respublikoje.
Nepaisant to, kad Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, 15 punktas nustato, kad nurodyti Aprašo 13.2 papunktyje FNTT įsakymai yra norminiai teisės aktai, vis dėlto, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas individualiai priimtas teisės aktas (skundžiamas Įsakymas). Atsižvelgus į individualiai priimto teisės akto turinį (Įsakymu patvirtintas konkrečių subjektų sąrašas), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, toks nagrinėjamu atveju skundžiamas Įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktas, nes jis neatitinka norminio administracinio akto požymių (Įsakymas skirtas apibrėžtam subjektų ratui).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškėjo ginčijamą Įsakymą kvalifikavo kaip norminį administracinį aktą ir nepagrįstai šiuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju administracinė byla nėra išnagrinėta iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje bylos stadijoje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SUEK Baltic“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SUEK Baltic“ skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rytis Krasauskas
Milda Vainienė