Pirmosios instancijos teismo                              Civilinė byla Nr. 2A-252-425/2019.

teisėjas Vaidas Vasiliauskas                        Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01581-2017-2.   

                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.;

 (S)

                                                                                       2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.;

                                                                                      2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-348-844/2018 pagal ieškovių L. S. ir O. M. ieškinį atsakovei A. Z. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visagino būstas“.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 2943,00 Eur lygiomis dalimis materialinei žalai atlyginti, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad joms nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jos šiame bute nuolatos negyvena, tačiau jame lankosi. Paskutinį kartą, prieš užliejimą, bute lankėsi 2016 metų gegužės mėnesį. Tuo metu butas buvo tvarkingas ir neužlietas. Į butą atvyko 2016 metų rugpjūčio mėnesį ir pamatė, kad butas užlietas. Mano, kad vanduo į butą bėgo tik iš A. Z. buto. Žino, kad jų name buvo gaisras, tačiau gaisro metu butas nebuvo užlietas. Butas buvo užlietas maždaug 2018 metų birželio mėnesį. Mano, kad lokalinėje sąmatoje, kuri parengta teisę ją sudaryti turinčio asmens, nurodyta buto remontui reikalinga pinigų suma yra teisinga, todėl ją ir prašo priteisti. Nors butas buvo seniai remontuotas, tačiau jis buvo tvarkingas.

3.       Kartu nurodė ir tai, jog UAB „Visagino būstas“ nustatytos buto užliejimo priežastys yra teisingos. Jomis abejoti nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2018 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės A. Z. ieškovėms L. S. bei O. M. kiekvienai po 1471,50 Eur turtinės žalos atlyginimo, o taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovių buto užliejimo priežastis yra vandens nutekėjimas dėl būtent atsakovės bute trūkusio krano, už kurio eksploataciją pagal geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas yra atsakinga būtent atsakovė, o ne komunalines paslaugas visam namui teikiantis subjektas. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog iš į bylą pateiktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovių butas buvo aplietas pakankamai stipriai, o abejoti lokalinėje sąmatoje pateiktais duomenimis nėra pagrindo, juo labiau kad atsakovė nepateikė jokių tą paneigiančių įrodymų, o be to yra natūralu, jog tik dalies buto apdailos (konkrečios zonos) pakeitimas yra neįmanomas dėl jau nebegaminamų tokios pačios rūšies produktų. Taigi teismas sprendė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

6.       Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti, kad ieškovių butas galėjo būti užlietas per 2016 metų kovo mėnesį kilusį gaisrą, kadangi po šio gaisro ieškovės lankėsi bute ir jame nebuvo jokių užliejimo požymių, o be to per šį gaisrą nebuvo užlietas ir atsakovės butas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė A. Z. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi UAB „Visagino būstas“ nepateikė įrodymų, kad apžiūrą atlikę ir avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktą surašę asmenys turėjo atitinkamą išsilavinimą, leidžiantį atlikti tokius veiksmus. Be to, UAB „Visagino būstas“ nėra kompetentinga institucija ir neturi teisės nustatyti avarijos priežastis bei konstatuoti kilusias pasekmes, juo labiau kad statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokio dokumento surašymo, dėl ko UAB „Visagino būstas“ darbuotojai, surašydami išvadas apie avarijos pasekmes ir priežastis išėjo už statinio apžiūros teisės ribų. Negana to, pagal turinį, byloje esantis avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas yra apžiūros ir ekspertizės aktas, kuris yra galimas tik atlikus statinio ekspertizę, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo bei kurios atlikimui yra nustatytas atitinkamos kompetencijos reikalavimas. Skundžiamu sprendimu dėl šių argumentų pasisakyta nebuvo.

9.       Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog aptariamas avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas yra nepagrįstas, kadangi yra neišsamus, nemotyvuotas ir prieštaringas. Ieškovių buto užliejimo faktas avarijos metu nustatytas nebuvo, o be to ištekėjusio vandens kiekis, kuris visas buvo surinktas, buvo pakankamai mažas, o tekėjimo intensyvumas – nedidelis. Tam, kad atsirastų ieškovų bute nurodyto užliejimo apimtis, vanduo, priešingai nei buvo šiuo atveju, turėjo tekėti pakankamai ilgą laiką. Taigi šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovių butas buvo aplietas būtent dėl atsakovės bute buvusio krano įtrūkimo.

10.       Apeliantės vertinimu įtrūkęs šalto vandens kranas yra įvadinė uždaromoji armatūra (kuri buvo sumontuota prieš vandens skaitiklį, dėl ko tai yra bendroji dalinė visų namo buto dalių savininkų nuosavybė bei dėl ko ji viena negali būti pripažinta atsakinga už dėl gedimo atsiradusias pasekmes.

11.       Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamos žalos dydį, neatsižvelgė į buto apdailos nusidėvėjimą ir nepagrįstai vertino, kad sąmatoje nurodytos kainos atitinka realų ieškovėms padarytos žalos dydį. Negana to, nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovių buto defektų, ypatingai parketlenčių defektų, ir nurodomo užliejimo, juo labiau kad dalis parketlenčių viršutinio sluoksnio išvis yra dingusios; ieškovės neįrodė, kad remontas negali būti atliekamas lokaliai, t. y. pašalinami tik apdailos apgadinimai; o be to, kad dalis nurodomų apdailos elementų išvis yra apgadinti dėl užliejimo.

12.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistos žalos dydžio keičiama ir priteisiamos žalos dydis mažinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

14.       Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui yra perkelta įrodinėjimo našta įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

15.       CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtą žalą dėl joms priklausančio buto užliejimo iš atsakovei priklausančio viršuje esančio buto. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

17.       Iš byloje esančių ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų duomenų matyti, kad ieškovėms L. S. ir O. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 3 b. l.). Atsakovei A. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 4-5 b. l.). 2016-08-08, UAB „Visagino būstas“ avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad 2016-08-06, 12.10 val., gautą paraišką iš namo (duomenys neskelbtini), buvo išvykta į avarijos vietą. Apžiūros metu, dalyvaujant 86 buto savininkui, nustatyta, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), seno užliejimo pėdsakai. Užlietos dalinai lubos ir sienos tualete, vonios kambaryje. Dviejuose kambariuose ir koridoriuje užlietos lubos, sienos, grindys. Avarijos priežastys: 2016-07-08, buvo gautas iškvietimas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus buvo nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), tualete trūkęs šalto vandens krano korpusas. Buvo užsuktas šaltas vanduo pagal stovą. Tuo metu buto Nr. (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė (1 tomas, 6 b. l.).

18.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstas išvadas tiek dėl atsakovei kylančios atsakomybės dėl ieškovių buto apliejimo, tiek dėl reikalaujamo priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka ne tik su jai kylančia atsakomybe, tačiau ir su priteistos žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, o taip pat ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo dalis dėl pernelyg didelės žalos priteisimo yra pagrįsta.

19.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovei kylančia atsakomybe už ieškovių buto apliejimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai – 2016-08-08 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos aplinkybės (1 t., 6 b. l.), 2010-12-29 daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės A. Z. (buvusi pavardė N.) ir UAB „Visagino būstas“ atstovo, nuostatos (1 t., 42 – 44 b. l.), ieškovių išdėstytos aplinkybės, o taip pat pačios atsakovės pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais ji neneigė įvykus avarijai jos bute bei kad dėl to buvo aplietas ieškovių butas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į itin išsamiai skundžiame sprendime išdėstytus įvykusios avarijos – atsakovės bute trūkusio krano, faktą pagrindžiančius įrodymus, papildomai šių įrodymų visumos nenagrinėja ir neaptaria, kadangi abejoti pirmosios instancijos teismo išdėstytomis aplinkybėmis, kad ieškovių butas buvo aplietas būtent dėl atsakovės bute trūkusio krano, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

21.       Tokio vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, kad 2016-08-08 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas Nr. 39-68 neatitinka jo parengimo sąlygų bei sudarytas tokios teisės neturinčių asmenų, dėl ko priimant sprendimą juo nebuvo galima remtis. Nors apeliaciniame skunde nurodomos svarbios statybos techninių reikalavimų nuostatos, tačiau pastebėtina, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad į bylą pateiktas 2016-08-08 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas turėjo būti rengiamas vadovaujantis statybos techninių reikalavimų nuostatomis, t.y. kad jį surašę asmenys iš esmės rengė atsakovės nurodomų turinio bei formos aktus, dėl ko jiems buvo privaloma laikytis atsakovės nurodomų teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, statybos techninio reglamento, susijusios su gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir jų įgyvendinimo tvarka nuostatos nenumato tokio akto, kaip avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akto rengimo reikalavimų, ką pripažįsta ir pati atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi nagrinėjamu atveju vertintina, kad pateiktas aktas yra dokumentas, kuriame, techninę būsto priežiūrą vykdantis bei kilusią vandentiekio avariją likvidavęs subjektas, nurodė bei išdėstė aplinkybes, susijusias su jo tiesioginėmis funkcijomis bei kurį rengė vadovaudamasis savo lokalinių teisės aktų nuostatų ar darbo tvarkos pagrindu, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, susiję su aptariamą aktą rengusių darbuotojų kvalifikacija ar specializacija, nustatyta statybos techninių reglamentų nuostatomis, nėra plačiau nagrinėjami bei vertinami.

22.       Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, susijusius su aptariamo akto dėl avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akto neatitikimo ekspertizės aktui. Pabrėžtina, kad apeliantės nurodomas UAB „Visagino būstas“ avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas į bylą nebuvo pateiktas, kaip ekspertizės aktas. Vertinti, kad UAB „Visagino būstas“ paskirti asmenys neturėjo kompetencijos nustatinėti užliejimo pasekmes ir priežastis, kaip tą nurodo apeliantė, nėra pagrindo, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, UAB „Visagino būstas“ pagal byloje esančius duomenis atlieka daugiabučio namo techninę priežiūrą ir buvo kviesti įvykus avarijai. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas aktas vertintinas, kaip specialių žinių ir patirties turinčių asmenų parengtas dokumentas, o ne ekspertizės aktas. Kartu reikšminga ir tai, kad apeliantės nurodomas ginčijamo akto neišsamumas, t.y. kad akte nėra nurodyta dalis faktinių aplinkybių, savaime nepaneigia šio akto įrodomosios galios, juo labiau kad jis, kaip įrodymas buvo įvertintas kitų įrodymų kontekste, o be to nebuvo nustatyta ir jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti ginčijamame akte išdėstytomis išvadomis.

23.       Išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės ginčijamu avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktu, nepaneigia ir aplinkybė, kad liudytojas A. R. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog vandens tekėjimas atsakovės bute buvo nestiprus, o kranas buvo įtrūkęs neseniai, nes ant jo nebuvo susidariusių apnašų, kadangi net ir nuo santykiniai nedidelio vandens pratekėjimo gali kilti matomi padariniai, o neilgas laikas, kada tekant vandeniui dar nesusidaro apnašos, gali būti pakankamas akivaizdiems padariniams kilti. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino būtent iš jos buto bėgusio vandens faktą bei pripažino ieškovių buto apliejimo faktą. Papildomai pastebėtina tai, kad vandens pratekėjimas yra sąlygotas vandens fizinių savybių, dėl kurių jis prateka jam patogiausiu keliu. Taigi aplinkybė, kad ieškovių butas buvo aplietas ne tik toje patalpoje, virš kurios trūko atsakovės kranas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovių butas buvo aplietas būtent dėl atsakovės bute trūkusio krano.

24.       Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad atsakovė už ieškovių buto apliejimą nėra atsakinga viena, kadangi trūkęs kranas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo patalpų savininkams. Tačiau ir šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad 2010-12-29 daugiabučio gyvenamojo namo priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Visagino būstas“ atstovo 2 priede, kuris yra šilumos, karšto ir šalto vandens, nuotekų eksploatavimo atsakomybės ribų aktas, numatyta, kad santechninę įrangą, priklausančią buto savininkams (t. y. esančią bute), prižiūri ir remontuoja patys butų savininkai, o  įvadą į butą eksploatuoja buto savininkas (1 tomas, 42-44 b. l.). Taigi apeliantės ginčijamas kranas pagal jos pačios pasirašytos sutarties nuostatas yra priskiriamas buto savininko eksploatuojamam objektui, dėl ko už šio objekto gedimo metu sukeltą apliejimą atsakomybė kyla būtent atsakovei. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodomos Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties nuostatos (1 t., 84-87 b. l.), o būtent jų 2.3.2. punktas, kadangi jis reglamentuoja vandens tiekimo įrenginių nuo daugiabučių namų įvadinių sklendžių ir nuotekų tinklų iki artimiausių namo šulinių priklausomybę, o tai akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentą dėl trūkusio krano priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems patalpų savininkams. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, jog trūkęs kranas yra vandentiekio stovo įrangos, kuri pagal UAB „Visagino būstas“ Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo nuostatas priklauso bendrajai inžinerinei sistemai, dalis, kadangi aptariamo aprašo nuostatos akivaizdžiai neįtvirtina atsakovės bute trūkusio krano priklausomybės bendrajai pastato inžinerinei sistemai, t.y. bendrosios inžinerinės sistemos yra ir vandentiekio sistema, kurią sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaroji armatūra namo viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos (1 t., 94 b. l.). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo papildomai motyvuoti, kodėl įtrūkęs kranas neatitinka aptariamame apraše „Bendrosios inžinerinės sistemos“ įtvirtintų nuostatų, kadangi nėra įtrauktas į šį sąrašą ir akivaizdžiai, priešingai nei tvirtina apeliantė, negali būti pripažintas stovo jungtimi – trišakiu ar atlanku.

25.       Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai darė išvadą, kad būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovių buto apliejimą vandeniu, dėl ko būtent jai kyla civilinė atsakomybė bei pareiga atlyginti žalą, dėl kurios padarymo fakto nagrinėjamu atveju abejonių nekyla.

26.       Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-763/2001, Nr. 3K-3-166/2009).

27.       Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų, vaizdo įrašo, ieškovių nurodytų aplinkybių, o taip pat 2016-08-08 avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad ieškovių butui buvo padaryta žala, kurią sukėlė buto užliejimas vandeniu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad žalos padarymo faktas ieškovių butui yra įrodytas ir nėra pagrindo šią aplinkybę nagrinėti plačiau.

28.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad iš atsakovės priteistos turtinės žalos dydis yra adekvatus, proporcingas ir teisingas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo nesiremti ir nesivadovauti ieškovių į bylą pateikta atstatomųjų darbų vertės sąmata, pagal kurią darbų vertė sudaro 2943 Eur, kurie skundžiamu sprendimu iš atsakovės ir buvo priteisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikta atstatomųjų darbų vertės sąmata pati savaime nėra neteisinga, kadangi joje pateikti duomenys, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės nėra nuginčyti ar akivaizdžiai neteisingi. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nustatant priteisiamos žalos dydį nebuvo atsižvelgta į buto apdailos nusidėvėjimą, o taip pat kad dalies darbų, kaip susijusių su užliejimo šalinimo darbais, įtraukimas į lokalinę sąmatą kelia abejonių.

29.       Pabrėžtina, kad ieškovių butas yra 1979 metais pastatytame daugiabučiame name, be to, apeliacinės instancijos teismas laiko neginčijamai nustatyta, kad butas nebuvo naujai suremontuotas – iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bute buvo suklotas ir ilgą laiką (galimai nuo namo pastatymo ir buto įrengimo) nekeistas ir neremontuotas parketas, kuris yra stipriai paveiktas ilgo naudojimo, dalis grindų išklota šiuo metu apdailai praktiškai nenaudojamomis medžiagomis, o dalies buto remontas akivaizdžiai atliktas seniai, ką pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė. Taigi akivaizdu, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovėms priteistos žalos už buto remontą dydžio pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti bendrą buto ir jame esančio remonto nusidėvėjimą, kuris šiuo atveju yra akivaizdus ir leidžia vertinti, kad buto atnaujinimo darbai nebuvo atlikti labai ilgą laiką.

30.       Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad dalies parketo viename iš kambarių išvis nėra, o byloje nėra įrodymų, kad grindų polivinilchlorido plytelės yra sugadintos ir nebetinkamos naudoti tik dėl vandens iš atsakovės buto tekėjimo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės įrodė, jog atsakovė yra atsakinga už viso ieškovėms priklausančio buto grindų dangos pakeitimą ir kad jos užliejimas vandeniu iš atsakovės trūkusio krano yra vienintelė priežastis, dėl kurios yra būtina atlikti viso buto grindų remontą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės neįrodė aplinkybės, kad dėl įvykusios avarijos yra būtina keisti vonioje esančias plyteles. Iš foto nuotraukų bei vaizdo medžiagos nėra galimybės konstatuoti, kad šios plytelės yra sugadintos ar netinkamos naudoti dėl apliejusio vandens poveikio.

31.       Kita vertus, ieškovės nurodė, kad savo bute lankosi tik keletą kartų metuose ir kad jos į butą atvyko tik praktiškai praėjus mėnesiui po avarijos. Pagal byloje esančius duomenis taip pat nustatyta, kad avarijos šalinimo metu buvo bandyta patekti į ieškovių butą, tačiau to padaryti nepavyko apie mėnesį laiko. Tokia situacija leidžia vertinti, kad net ir santykinai nedidelis vandens kiekis nevėdinamoje patalpoje, kurioje avarijos padariniai, t.y. išbėgęs vanduo, nebuvo pašalinti, gali sukelti neabejotinai didesnes neigiamas pasekmes, įskaitant ir pelėsio formavimąsi. Tačiau grėsmė, jog daugiabutyje gali įvykti vandens ar kitokių tinklų avarija, kiekvienam patalpų savininkui yra žinoma ir suvokiama. Taigi ieškovės, sistemingai savo bute lankydamosis tik keletą kartų per metus, turėjo įvertinti tokios grėsmės galimybė bei, kaip turto savininkės, elgtis apdairiai ir rūpestingai – palikti atsakingo asmens kontaktus ar kitaip užtikrinti galimybę su juo susisiekti ir patekti į butą, kas nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagal nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes ieškovių butui dėl vandens užliejimo kilusių padarinių apimtis iš dalies yra susiję ir su jų pačių nepakankamai apdairiu bei rūpestingu elgesiu, nes laiku patekus į butą ir susėmus, surinkus vandenį, neigiamas poveikis buto apdailai būtų neabejotinai mažesnis.

32.       Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai ieškovių į bylą pateikta buto remonto sąmata, neįvertino pastato statybos metų, remonto nusidėvėjimo, aplinkybės, jog nėra įrodyta, kad dalis ieškovių nurodomo buto apgadinimų bei, jų nuomone, reikalingo atlikti remonto darbų yra sąlygoti būtent vandens iš atsakovės buto užliejimo, o taip pat fakto, kad ieškovės nebuvo pakankamai apdairios, neužtikrino galimybės patekti į jų butą nustačius avarijos įvykimo faktą bei sudarė sąlygas didesnės apimties avarijos sukeltų neigiamų padarinių formavimuisį. Dėl pirmiau išdėstyto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir  skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovėms priteista 2943 Eur dydžio žala yra mažinama iki 1000 Eur (kiekvienai iš ieškovių po 500 Eur), kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati bei atitinkanti faktinės situacijos aplinkybes bei teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės A. Z. apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 66 proc., iš kiekvienos iš ieškovių L. S. ir O. M. atsakovei priteisiama po 29 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei po 66 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kadangi šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (2 t., 66 – 68 b. l.; CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

34.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškovių ieškinys yra tenkinamas apie 34 proc., iš atsakovės ieškovei L. S. priteistinos 30 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį, o ieškovei O. M. – 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 5,40 Eur išlaidas už nuotraukas. Atitinkamai iš kiekvienos iš ieškovių atsakovei turėtų būti priteisima po 200 Eur patirtų išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atlikus įskaitymą atsakovei iš ieškovės L. S. priteisiama 170 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkinamo apeliacinio skundo apimtį, pakeičiamas ir pirmosios instancijos teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų paskirstymas – iš ieškovių į valstybės biudžetą priteisiama po 10,19 Eur, o iš atsakovės – 10,49 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovės A. Z. ieškovėms priteistos atlyginti turtinės žalos dydžio pakeisti – sumažinti ieškovėms L. S. ir O. M. priteistos turtinės žalos dydį kiekvienai iki 500 Eur ir pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. S., (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. M., (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės L. S., (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

 Priteisti iš atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)10,49 Eur, o iš ieškovių L. S., (duomenys neskelbtini), bei O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), po 10,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. S., gimusios (duomenys neskelbtini), bei bei O. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                         Ramunė Čeknienė

Eigirdas Činka

Laimantas Misiūnas