Kasacinio skundo Nr. DOK-243/2024

                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07018-2020-3

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo G. G. gynėjo advokato Justo Sakavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo G. G. gynėjas advokatas J. Sakavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 18 d. nutartį dalyje, kurioje G. G. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimą, jam paskirta bauda, patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir priteistos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos ir baudžiamąją bylą G. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes kaltinimus grindė prielaidomis, prieštaringais liudytojos notarės R. K. parodymais, neatsižvelgdami į kitų byloje dalyvavusių asmenų nurodytas aplinkybes, nevertindami byloje esančių įrodymų visumos, taip pažeisdami ir BPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Teismai kaip patikimą įrodymą vertino išimtinai notarės R. K. parodymus, kurie ne tik yra neišsamūs, grįsti prielaidomis, prieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų parodymams, bet ir nustatytoms faktinėmis aplinkybėms bei duoti akivaizdžiai suinteresuoto asmens - notarės, kuri siekia, kad jos veikloje nebūtų konstatuota jokių trūkumų ar neteisėtumo. Notarė neužtikrino, kad sandoryje nebūtų naudojamas suklastotas dokumentas (teismo leidimas). Notarės liudijimas, jog teismo leidimas buvo pateiktas būtent G. G., yra nepatikimas (klaidingas) bei prieštaraujantis objektyvioms aplinkybėms. Teismai išvadas dėl G. G. kaltės pateikus teismo leidimą notarei grindė išimtinai kaltinimui palankiu įrodymų interpretavimu, remdamiesi iš esmės vien notarės parodymais. G. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti ir ta apimtimi, jog V. J. naudai buvo priteista neturtinė žala nesant jokių priežastinį ryšį patvirtinančių įrodymų. Byloje nesant įrodymų, kad G. G. veikė bendrininkų grupe, turi būti peržiūrima ir bausmė jam, nes bausmė paskirta esant kvalifikuojančiam požymiui - veikimui bendrininkų grupe.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo G. G. gynėjas kelia įrodymų pakankamumo klausimą, kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutartyje atsakė į esminius nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl G. G. padarytos veikos kvalifikavimo, dėl bausmės, dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas BPK pažeidimus nurodo formaliai, siekdamas, kad kasacinės instancijos teismas dar kartą tikrintų nuteistojo gynybos argumentus, vertindamas bylos įrodymus kaip trečioji instancija. Kaip jau minėta, tokie skundo teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde keliami klausimai susiję su faktinių aplinkybių vertinimu, o faktinių aplinkybių vertinimo klausimus galutinai išsprendžia bei pirmosios instancijos teismo paskirtų kriminalinių bausmių teisingumą vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai įvertina apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. G. gynėjo advokato Justo Sakavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai     Daiva Pranytė-Zalieckienė 

                                                                                                              Tomas Šeškauskas

                                                                                                              Artūras Ridikas