Civilinės bylos Nr. e2-976-464/2018

Teisminio proceso numeris nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 19  d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-3459-590/2018, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010, išnagrinėtoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Meilė A. Š. ir Dalia Račkuvienė,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. R. 2018-03-22 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjui žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
2. Pareiškėjo teigimu, po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios, jog 2006-01-15 sutarties sudarymo metu ieškovas A. K. neturėjo finansinės galimybės (teisėtų pajamų) sumokėti 375 000 Lt žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainos. Ši aplinkybė jam paaiškėjo tik Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje (toliau – ir FNTT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01040-14. Tyrimo metu buvo atliktas A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir 2016-12-30 pateikta specialisto išvada (toliau – ir išvada) dėl šio tyrimo rezultatų Nr. AU22-27, kurioje konstatuotos minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3151-553/2010 nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatinėjo piniginių lėšų, kurias A. K. galėjo perduoti pareiškėjui, kilmės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos Nr. 2-3151-553/2010 nagrinėjimo metu pareiškėjas įrodinėjo, jog 2006-01-15 sutarties su A. K. nesudarė ir 375 000 Lt piniginių lėšų, kurios buvo priteistos iš pareiškėjo ieškovo A. K. naudai, negavo, ši nauja aplinkybė, kuri teismui nagrinėjant bylą negalėjo būti žinoma, leidžia pagrįstai abejoti civilinėje byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Ši aplinkybė yra neabejotinai svarbi, nes A. K. nenurodžius 375 000 Lt pajamų šaltinių, šioje civilinėje byloje būtų laikoma, jog tokios pinigų sumos A. K. neturėjo, todėl ir perduoti negalėjo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad išnaudojo visas galimybes savo pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso tvarka. Esant išvadoje nustatytoms naujoms aplinkybėms, pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad šios aplinkybės bus įvertintos, tačiau FNTT vykdytą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01040-14 buvo atsisakyta atnaujinti. Taip pat Kauno apygardos teismas 2017-11-09 nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-10-19 nutarimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti FNTT 2017-09-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Kauno apygardos 2017-11-09 nutartį pareiškėjas gavo 2017-12-23, todėl laikydamas, jog nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, pateikė prašymą atnaujinti procesą. Taip pat prašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nurodė, jog šiuo atveju susidarė išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, kai nurodytos šiame prašyme prašymui atnaujinti naujos aplinkybės buvo nustatytos tik 2016-12-30 surašius ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01040-14 specialisto išvadą, o pareiškėjas nedelsdamas siekė savo pažeistų teisių gynimą realizuoti baudžiamojo proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-11 nutartimi netenkino pareiškėjo E. R. prašymo atnaujinti termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atsisakė priimti pareiškėjo E. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010.
5. Teismas nustatęs, kad apeliantas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2010-11-16 sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-04-27 palikus jį galioti, pripažino, kad šis prašymas yra pateiktas po sprendimo įsiteisėjimo praėjus daugiau nei penkeriems metas, t. y. praleidus penkerių metų naikinamąjį terminą.
6. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas skaičiuojamas nuo sprendimo ar nutarties priėmimo toje byloje, kurioje ir siekiama atnaujinti terminą, o ne nuo tada, kada asmuo sužinojo tam tikras aplinkybes, todėl penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti suėjo 2017-04-27. Ir nors pareiškėjas pripažino, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės jam tapo žinomos dar tuomet, kai buvo surašyta specialisto išvada dėl A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. y. dar 2016-12-30), į teismą jis kreipėsi tik 2018-03-22.
7. Teismas, susipažinęs ir įvertinęs prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3151-553/2010 medžiagą bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog byloje nėra nustatyta išskirtinė situacija, kuriai esant (siekiant užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ar ypatingą materialinį teisinį santykį) procesinis terminas galėtų būti atnaujintas. Todėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Kadangi  prašymas, paduotas praleidus penkerių metų terminą, yra nenagrinėtinas teisme, teismas jį priimti atsisakė (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 368 str. 2 d.)

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas E. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-11 nutartį; atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti; perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3151-553/2010 Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą atnaujinti procesą, nes jame išdėstytos naujos ir anksčiau nenurodytos ginčui aktualios aplinkybės, kurios buvo nustatytos tik 2016-12-30 atlikus A. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikus šio tyrimo rezultatus specialisto išvadoje.
2. Aplinkybė, jog A. K. neturėjo finansinių galimybių (teisėtų pajamų) 2006-01-15 sumokėti 375 000 Lt piniginių lėšų, nebuvo žinoma ir vertinta iš naujo nagrinėjant bylą. Šiuo atveju A. K. nenurodžius minėtų pajamų šaltinių, būtų laikoma, jog tokios pinigų sumos jis neturėjo, todėl ir perduoti pareiškėjui negalėjo, kas iš esmės teiktų pagrindą pakeisti priimtus šioje civilinėje byloje sprendimus.
3. Praleistas penkerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą pateikti turėjo būti atnaujintas, nes pareiškėjas, aktyviai siekdamas ginti pažeistas teises baudžiamojo proceso tvarka, buvo sąžiningas. Pareiškėjas nesikreipė į teismą dėl civilinės bylos atnaujinimo dar nepasibaigus naikinamajam terminui, kadangi atkurti (ginti) savo pažeistas teises galėjo tik baudžiamojo proceso tvarka, kas šiuo konkrečiu atveju turėtų  pateisinti termino praleidimą.
4. Dėl to, kad pareiškėjas, siekdamas proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 straipsnio        2 dalyje nustatytą penkerių metų naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, prisidėjo ir valstybė, aplinkybę, jog A. K. neturėjo 375 000 Lt teisėtų pajamų, nustačiusi nesavalaikiai. Ši aplinkybė turėjo būti nustatyta dar atliekant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2009-05-15 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-249-09, kuris buvo nutrauktas po 4 mėnesių.
5. Šiuo atveju konkuruoja teisingo bylos išsprendimo siekis bei poreikis vengti kišimosi į pasibaigusius teisinius santykius, todėl būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą, kuriame prioritetas buvo suteiktas teisingo bylos išsprendimo siekiui.
6. Neatnaujinus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto penkerių metų termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir jo neatnaujinus, kyla grėsmė pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Teisėja

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados    

9. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).
10. Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (CPK 368 str. 2 d.).
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad apeliantas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti tokį prašymą. Tačiau ši teismo išvada per ankstyva ir buvo padaryta pažeidžiant procesiniu reglamentavimu įtvirtintas procedūrines taisykles bei kasacinio teismo teikiamus išaiškinimus, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
12. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2-3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 str. 4 d.). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.
13. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK              369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.
14. Taigi, iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą patikrinama tik tai, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektais, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Šiuo atveju prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
15. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negalėtų būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 str. 2 d.). Praleistas terminas, taip pat ir naikinamasis, savaime nekliudo pareiškimo priėmimui ir jo skyrimui nagrinėti teismo posėdyje, tai aiškiai matyti ir iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teismo veiksmų, nagrinėjant klausimą teismo posėdyje, aptarimo:  << Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje...>>. Taigi teismo posėdžio sušaukimo galimybė niekaip nesiejama su CPK 368 straipsnio 2 dalyje aptarto termino pasibaigimu.  
16. Pažymėtina, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 str. 2 d.).
17. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK           368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK    370 str. 3 d.). Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Kitu atveju teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai (nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų), taigi ir tada, kai be pateisinamos priežasties praleistas terminas paduoti prašymui atnaujinti procesą. 
18. Vadinasi, aptariamos CPK 370 straipsnio nuostatos bei kasacinio teismo praktika, formuojama atsižvelgiant į civilinio proceso principus, proceso atnaujinimo instituto tikslus bei proceso teisinį reguliavimą, suponuoja aiškinimą, kad su terminu paduoti atitinkamą prašymą susiję klausimai nekliudo spręsti tokio pareiškimo priėmimo ir jo skyrimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio arba žodinio, teismui tokį būtinumą nustačius, proceso tvarka, juo labiau kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, įskaitytinai susijusius ir su terminu, o prašymą pateikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas pateikti papildomus su tuo susijusius įrodymus. 
19. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymo priėmimo klausimą, nukrypo nuo aptartų proceso taisyklių bei kasacinio teismo suformuotų išaiškinimų dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų, neatsižvelgė į tai, kokie klausimai pradinėje šio proceso stadijoje negali būti sprendžiami, jau pareiškimo priėmimo stadijoje pasisakęs ir dėl tų klausimų, kurie įstatymų leidėjo valia gali būti sprendžiami tik teismo posėdyje, t. y. dėl aplinkybių, susijusių su CPK 368 straipsnyje įtvirtintais terminais.
20. Tai konstatavus, dėl atskirojo skundo argumentų nepasisakytina, kadangi šie argumentai yra susiję su apelianto paduoto prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu (argumentai dėl prašymo esmės). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                                                     Dalia Kačinskienė