Byla Nr. AN2-535-843/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03956-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3.; 16.9.2.; 16.9.3.; 21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresniojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (toliau - Nutarimas), kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, ir jis nubaustas 450 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2019 m. rugpjūčio 17 d. Nutarimu D. B. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį 450 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. 14.40 val. Vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, vairuodamas motociklą viršijo leistiną 70 km/val. greitį, važiavo 145km/val. greičiu, t. y., įvertinus greičio matuoklio paklaidą (2 km/val.), leistiną greitį viršijo 73 km/val. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punktą.
2. 2019 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas D. B. skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas daugiau nei dvigubai viršijo toje kelio atkarpoje leistiną greitį, nors tam nebuvo jokių objektyvių aplinkybių (pareiškėjas nurodė, jog greitį viršijo dėl malonių pojūčių). Byloje atsižvelgta į tai, jog D. B. turi galiojančias nuobaudas už greičio viršijimą, tai rodo, kad pareiškėjas lengvabūdiškai linkęs vertinti KET reikalavimus dėl važiavimo leistinu greičiu. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjui paskirta teisinga – minimali nuobauda, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį. Tai yra, panaikinti Nutarimo dalį dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti Nutarimo dalį dėl skirtos administracinio poveikio priemonės ir skirti trumpesnį specialios teisės vairuoti atėmimo terminą. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
3.1. Iš teismo nutarties turinio galima suprasti, jog padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytą pažeidimą, ANK 34 straipsnio 5 dalis, numatanti švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimą, apskritai negali būti taikoma. Tačiau šioje teisės normoje nėra išimčių, kada ji negali būti taikoma.
3.2. ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos reikšmingos šios normos taikymui aplinkybės: padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į jo padėtį lengvinančias aplinkybes (prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, ieškosi darbo, turi aukštąjį išsilavinimą) ir jas vertino tik kaip reikšmingas skiriant administracinės nuobaudos terminą administracinio nusižengimo sankcijos ribose, o pareiškėjo pavojingumą suabsoliutino. Per 22 metus vairuojant motociklą apeliantas nėra turėjęs nei vieno eismo įvykio, kas, jo teigimu, yra nulemta jo vairavimo įgūdžių.
3.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog esant didesniam teisės vairuoti transporto priemonę poreikiui, šansas sutrumpinti jos atėmimo terminą mažėja. Tai prieštarauja administracinės poveikio priemonės proporcingumo principui. Aukštesnės instancijos teismo yra išaiškinta, kad vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdienei buičiai negali būti pagrindu skirti švelnesnę bausmę, tačiau pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes bei proporcingumo su konkrečia veika santykyje (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).
3.4. Skundžiamoje byloje nebuvo pilna apimtimi įvertintos aplinkybės, kylančios apeliantui netekus teisės vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje pažymima, kad ne visada formaliais kriterijais paskirta sankcijoje nustatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016; Nr. ATP-39-135/2016).
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad apeliantas leistiną greitį viršijo jau trečią kartą, taigi galima teigti, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės neturėjo įtakos jo tolimesniam elgesiui. Tik skyrus administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti atėmimą, bus pasiekti nuobaudos tikslai. Atsiliepime akcentuojama, kad negatyvių sąlygų buvimas yra būtina sąlyga nuobaudos tikslams pasiekti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
D. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija to, kad padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat jam skirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių.
6. ANK 416 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Tokia veika vairuotojams užtraukia baudą nuo 450 eurų iki 550 eurų ir, vadovaujantis ANK 416 straipsnio 7 dalimi, motociklų vairuotojams, <...>, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Iš to akivaizdu, kad apylinkės teismas kaip proporcingą ir teisingą patvirtino Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresniojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą D. B. paskirti minimalią nuobaudą (450 eurų baudą) ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (1 metus).
7. Kaip minėta, apeliaciniu skundu baudos dydis neginčijamas, tačiau prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių arba pakeisti Nutarimo dalį dėl skirtos administracinio poveikio priemonės ir skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundui nagrinėti pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, tiek nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek kitas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti D. B. administracinio poveikio priemonės nėra, nes siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų D. B. ji yra būtina. Teismų praktikoje ne kartą buvo pabrėžta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt. Šiuo atveju tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, D. B., vairuodamas motociklą mieste, intensyvaus eismo gatvėje, jos atkarpoje, kurioje leidžiamas tik 70 km/val. greitis, nustatytą greitį viršijo net 73 km/val., kas yra labai grubus ir vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris galėjo sukelti itin sunkias ir nepataisomas pasekmes. Neteisėti D. B. veiksmai, kuomet jis, vienoje iš pagrindinių gatvių važiavo dvigubai didesniu greičiu nei leistinas maksimalus visiems vairuotojams greitis, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Asmens pavojingumas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio objektų valdymo apribojimas paprastai yra būtina poveikio priemonė, kadangi ji tiesiogiai įgyvendina administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, užtikrina, kad asmuo nepadarys naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu yra apsaugomas visuomenės interesas, užtikrinamas jos saugumas ir efektyviai taikomos prevencinio pobūdžio priemonės. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių D. B. buvo būtina stipriai viršyti greitį. Priešingai, apeliantas nurodė, kad greitį viršijo dėl malonių pojūčių. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. B. anksčiau yra 2 kartus trauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą, vieną kartą toks pažeidimas padarytas vairuojant motociklą, nuobaudos galioja. Šios aplinkybės rodo pakankamai atsainų D. B. požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi, jam skiriamos nuobaudos prevencinių tikslų nepasiekia, kas byloja apie būtinybę imtis griežtesnių teisinių priemonių, siekiant išvengti tokio jo veikimo ateityje.
9. Apeliantui skirtos baudos dydis (450 Eurų) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn., yra minimalūs ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 416 straipsnio 7 dalyje numatyti sankcijų dydžiai, todėl pareiškėjo teiginys, jog teismas neatsižvelgė į jo padėtį lengvinančias aplinkybes, yra nepagrįstas. Apelianto akcentuotos aplinkybės, o būtent, kad jis ieškosi darbo, neturint teisės vairuoti automobilį darbo pasiūlymų skaičius ženkliai sumažėja, yra svarbios, tačiau šiuo atveju nepakankamos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog keliauti pas potencialius darbdavius galima ir kitais būdais (viešuoju transportu, taksi, dviračiu, paspirtuku, pėsčiomis ir kt.). Remiantis bylos duomenimis D. B. ieško darbo menų srityje. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kodėl dirbant tokio pobūdžio darbą yra būtina (reikalinga) vairuoti automobilį. Įprastai tokiam darbui tai nėra būtina (priešingai nei, pavyzdžiui, dirbant vairuotoju), o nuvykti iki darbo vietos galima ir kitais jau minėtais būdais. Byloje nenustatyta ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės vairavimas apeliantui būtų objektyviai būtinas. Papildomai pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga asmeniniams poreikiams tenkinti, darbinėje veikloje ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Teisėja Aušra Bielskė