Civilinė byla Nr. e2-1072-480/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00156-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.1.14.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,
sekretoriaujant Antaninai Antonenko,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“ atstovui M. L., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIADUKAS“ atstovui advokatui T. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIADUKAS“ dėl skolos, delspinigių, išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ViaCon Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VIADUKAS“ 348 942,09 Eur skolos, 6 053,07 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas priedas Nr. 018 (toliau – sutarties priedas) prie 2011 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 110301 VB/VD (toliau – sutartis). Pagal sutarties priedo 1 ir sutarties 1.1 punktų nuostatas, ieškovė įsipareigojo perduoti, o atsakovė – priimti prekes bei apmokėti už jas pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus. Ieškovė vykdydama sutartį ir sutarties priedą atsakovei pagal PVM sąskaitas faktūras perdavė prekių, viso už 670 335,64 Eur su PVM. Atsakovė už gautas prekes įsipareigojo apmokėti dalimis mokant avansiniais mokėjimais bei likusią sumą sumokant per 60 dienų nuo prekių gavimo. Atsakovė pažeidė sutarties ir sutarties priedo 4 dalyje numatytus terminus bei už gautas prekes tinkamai nesumokėjo, nors tokią pareigą turėjo. Nepaisant raginimų, atsakovė ieškinio teikimo dieną su ieškove nebuvo atsiskaičiusi, o įsiskolinimo suma sudarė 348 942,09 Eur.
Vadovaujantis sutarties 8.2 punkto nuostatomis, atsakovė, praleidusi nustatytą mokėjimo terminą, moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos sutarties kainos. Ieškovė delspinigius paskaičiavo nuo vėluojamos apmokėti skolos dalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau yra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovė yra įgijusi teisę į 40 Eur sumos išieškojimo išlaidų kompensavimą, priteistiną iš atsakovės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti 8 proc. dydžio procesinių palūkanų (2021 m. kovo 29 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0 proc., todėl iš atsakovės turi būti priteisiamos 8 proc. (8 + 0) dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).
Atsakovė UAB „VIADUKAS“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neginčija nei ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nei jo dydžio, nei teisėtumo, ir prašo išdėstyti 354 995,16 Eur dydžio skolos mokėjimą, išmokant per 4 mėnesius sekančia tvarka: iki 2021 m. lapkričio 1 d. – 100 000 Eur, iki 2021 m. gruodžio 1 d. – 100 000 Eur, iki 2022 m. sausio 1 d. – 100 000 Eur, iki 2022 m. vasario 1 d. – 54 995,16 Eur kartu su teismo sprendimu priskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis. Atsiliepime nurodo, kad dėl susiklosčiusios faktinės situacijos neturi objektyvių galimybių ieškovei skolą grąžinti sutartyje nurodytais terminais.
2020 m. kovo 19 d. tarp atsakovės ir užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta rangos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti „Antrojo kelio statyba ruože (duomenys neskelbtini)“ rangos darbus. Būtent šios rangos sutarties vykdymui atsakovė iš ieškovės įsigijo prekių už 670 335,64 Eur. Pažymėjo, kad įsigytos prekės pritaikytos konkretaus projekto gyvendinimui ir negalės būti panaudotos niekur kitur. Remiantis darbų vykdymo kalendoriniu grafiku–programa, darbus pagal rangos sutartį atsakovė turėjo įvykdyti 2020 m. rugpjūčio–2021 m. gegužės mėn., tačiau dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių – objekte atsiradusių papildomų darbų, kuriuos turėjo atlikti kiti rangovai, atsakovės darbų vykdymas nusikėlė iki 2021 m. gegužės–gruodžio mėn.
Rangos sutarties 14.7 punkto b ir c dalyse, kuriose aptarta apmokėjimo už tarpinius ir galutinius darbus tvarka, numatyta, kad mokėjimai atsakovei atliekami per 70 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pažymos bei ją lydinčiųjų dokumentų pateikimo užsakovui, tačiau ne anksčiau nei užsakovas pinigus, susijusius su šiuo mokėjimu, gaus iš kliento ir ne vėliau nei per 10 dienų po šių pinigų gavimo. Negavusi atsiskaitymo, atsakovė neturi jokių realių galimybių nedelsiant sumokėti 354 995,16 Eur dydžio sumą ieškovei už parduotas prekes.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad būtinybę taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti skolos mokėjimą pagrindžia tai, jog: 1) skolos suma atsakovei yra reikšmingai didelė, todėl negavusi mokėjimo už atliktus rangos darbus, atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti skolą ieškovei sutartyje numatytu terminu; 2) atsakovės sąžiningumą bei pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrindžia ir tai, kad atsakovė nevengia savo prievolės vykdymo.
2021 m. birželio 3 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir nuomonės dėl atsakovės prašymo, kuriuo prašoma prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti, priteisti iš atsakovės 89 043,82 Eur skolos likutį, 6 053,07 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas teisinei pagalbai).
Pareiškime nurodo, kad ieškovė, atlikusi į statybos objektą pristatytų prekių inventorizaciją (antstolės R. P. faktinių aplinkybių protokolas Nr. 0183-21-1016) ir nustačiusi, kad dalis prekių dar nėra sumontuotos, jas iš atsakovės atsiėmė ir atsiimtų prekių daliai išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą KVB-K Nr. 1043. Šios kreditinės sąskaitos pagrindu atsakovės skola sumažėjo 259 898,27 Eur suma ir šiai dienai sudaro 89 043,82 Eur. Likusi Atsakovės skola yra už prekes kurios jau yra sumontuotos statybos objekte ir ieškovei jų atsiimti nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsisako dalies savo reikalavimo procese ir prašo iš atsakovės priteisti skolos likutį, kuris sudaro 89 043,82 Eur, ir atitinkamai sumažintą žyminį mokestį. Kitos pagal ieškinį iš atsakovės reikalaujamos priteisti sumos nesikeičia.
Dėl prašymo išdėstyti skolos mokėjimą nurodo, kad likusi skolos suma yra už prekes, kurios jau yra sumontuotos statybos objekte, tad galimas atsakovės darbų sustabdymas apmokėjimui už jas negalėjo turėti jokios įtakos, nes atsakovė jau turi būti gavusi apmokėjimą už jas iš galutinio prekių gavėjo. Ieškovė mano, kad atsakovė tik bando suklaidinti teismą ir tokiu būdu nepagrįstai dar atidėti savo prievolių vykdymą, kurių vykdymas ir taip nepateisinamai ilgai vėluojamas, nes dalis skolos jau vėluojama mokėti ilgiau nei pusę metų. Atsakovės finansinė padėtis nėra tokia sunki kaip ji bando įrodyti atsiliepime. Atvirkščiai, atsakovės turimi debitoriniai įsiskolinimai tikėtina bus sumokėti laiku ir tai yra turtas, iš kurio ir būtų galima vykdyti ieškovei palankaus sprendimo vykdymą nedelsiant. Atsakovė turi ir daugiau finansinių įrankių sumokėti skolą, nes kaip matyti iš viešai pateikiamų duomenų, atsakovės finansinės padėtis pastaraisiais 5 metais tik gerėjo ir apyvarta pagal paskutinę pateiktą 2020 m. finansinę atskaitomybę sudarė 3 540 625 Eur, kur ieškovės reikalavimas šioje sumoje sudarytų tik apie 2 proc. nuo atsakovės metinės apyvartos. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad turi materialaus turto už 2 019 025 Eur sumą, kurį realizavus ieškovei palankaus sprendimo vykdymo procese, būtų galima padengti atsakovės įsiskolinimą, tačiau atsakovė jokių duomenų apie turimą turtą nepateikia.
Ieškovė taip pat turi įvairių finansinių įsipareigojimų tiek kredito įstaigoms, tiek ir savo tiekėjams ir atsakovės nevykdomos piniginės prievolės gali turėti ir turės rimtų pasekmių ieškovei tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kredito įstaigoms bei tiekėjams. Suteikus atsakovei galimybę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dalimis bus patenkintas tik pačios atsakovės interesas atidėti ir taip nepateisinamai ilgai vėluojamas vykdyti prievoles ir galimai nesugadinti atsakovės finansinės reputacijos, tačiau ieškovei negavus piniginių lėšų iš atsakovės, nedelsiant neigiamai atsilieps pačiai ieškovei, kadangi teismo sprendimo atidėjimas gali nulemti ieškovės veiklos sutrikdymą, ieškovei reikės ieškoti papildomų finansavimo šaltinių siekiant nevėluoti mokėjimų savo tiekėjams ir kredito įstaigoms, pradelsus mokėjimus bus sugadinta ieškovės finansinė reputacija, kredito įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą, tiekėjai sumažinti prekių mokėjimo atidėjimo laikotarpį ir atsirasti kitos neigiamos pasekmės.
Ieškinys tenkintinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. kovo 3 d. tarp pardavėjo UAB „ViaCon Baltic“ (toliau – ieškovė) ir pirkėjo UAB „Viadukas“ (toliau – atsakovė) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 110301 VB/VD (toliau – sutartis). 2020 m. liepos 3 d. tarp šalių buvo sudarytas priedas Nr. 018 prie sutarties (toliau – sutarties priedas). Pagal sutarties 1.1 punktą, sutarties priedo 1 punktą ieškovė įsipareigojo perduoti, o atsakovė – priimti prekes bei apmokėti už jas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė, vykdydama sutartį ir sutarties priedą, atsakovei pagal PVM sąskaitas faktūras (sąskaitų detalizacija pateikta ieškinyje esančioje lentelėje) perdavė prekių viso už 670 335,64 Eur su PVM. Atsakovė už gautas prekes įsipareigojo apmokėti dalimis, mokant avansiniais mokėjimais bei likusią sumą sumokant per 60 dienų nuo prekių gavimo. Atsakovė pažeidė sutarties ir sutarties priedo 4 dalyje numatytus terminus, už gautas prekes laiku nesumokėjo ir ieškinio pateikimo dieną įsiskolinimo suma sudarė 348 942,09 Eur (2021 m. kovo 21 d. Nr. CBP-156). Atsakovė tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek jos atstovas teismo posėdyje skolos fakto ir dydžio neginčijo (CPK 187 straipsnis).
2021 m. birželio 3 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl dalies – 259 898,27 Eur – ieškinio reikalavimų atsisakymo. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė tokį prašymą, o atsakovės atstovas su juo sutiko. Antstolės R. P. 2021 m. balandžio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0183-21-1016 ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė, atlikusi į statybos objektą pristatytų prekių inventorizaciją ir nustačiusi, kad dalis prekių dar nėra sumontuotos, jas iš atsakovės atsiėmė ir atsiimtų prekių daliai 2021 m. balandžio 30 d. išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą KVB-K Nr. 1043. Šios kreditinės sąskaitos pagrindu atsakovės skola sumažėjo 259 898,27 Eur sumai (2021 m. gegužės 14 d. Nr. DOK-11698, 2021 m. birželio 3 d. Nr. DOK-13574).
Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Esant ieškovės prašymui atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų – 259 898,27 Eur, nurodžius, kad žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, ieškinio dalies atsisakymas, kaip neprieštaraujantis įstatymui ir niekieno teisių bei teisėtų interesų nepažeidžiantis, teismo priimtinas, o byla šių reikalavimų dalyje nutrauktina, nurodant, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei likusią 89 043,82 Eur (348 942,09 - 259 898,27 = 89 043,82) skolą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatsiskaitė už pirktas prekes ir liko ieškovei skolinga 89 043,82 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos atveju šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitarė sutarties 8.2 punkte. Vadovaujantis sutarties 8.2 punkto nuostatomis, atsakovė, praleidusi nustatytą mokėjimo terminą, moka ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos sutarties kainos. Sutartimi šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Ieškovė delspinigius paskaičiavo nuo vėluojamos apmokėti skolos dalies (skaičiavimas pateiktas ieškinyje esančioje lentelėje). Atsakovė sutinka su ieškovės paskaičiuotais delspinigiais. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 6 053,07 Eur delspinigių už sutarties nevykdymą.
Ieškovė prašo priteisti 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Pagal byloje nustatytas aplinkybes ginčo šalys yra verslo subjektai (privatūs juridiniai asmenys) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės prašomoms priteisti palūkanoms taikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (89 043,82 + 6 053,07 = 95 096,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Pagal minėtą įstatymą 40 Eur suma yra siejama su skolos išieškojimo išlaidomis, todėl ji priteisiama iš atsakovės ieškovei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK
93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi turtinį reikalavimą dėl 355 035,16 Eur skolos, delspinigių priteisimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kaip neneigė pati atsakovė, didžiąją dalį ieškiniu prašytos priteisti sumos – 259 898,27 Eur – ieškovė atsisakė tik po to, kai buvo iškelta civilinė byla, o ieškovė dalį dar nesumontuotų prekių atsiėmė iš atsakovės ir atsiimtų prekių daliai išrašė atsakovei kreditinę sąskaitą. Likusi suma (95 096,89 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovei. Byloje nėra duomenų apie aktyvius atsakovės veiksmus sprendžiant skolos grąžinimo klausimą iki ieškinio pareiškimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir 94 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, teismas sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į ieškovės pareikštą didžiausią reikalavimų sumą. Dėl to teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o atsakovei iš ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo nepriteisia.
Nustatyta, kad už pradinį ieškinį (355 035,16 Eur) ieškovė sumokėjo 3 638 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pažymėtina, kad žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrąžinimas). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė 73,22 proc. pradinio ieškinio sumos, o likusioje dalyje (26,78 proc.) teismas ieškinį patenkina. Atitinkamai tokia proporcija (73,22 : 26,78) taikoma sprendžiant žyminio mokesčio priteisimo ir grąžinimo klausimą, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi už priteistą sumą iš atsakovės ieškovei priteistina 974,26 Eur (3 638 x 26,78 : 100 = 974,26) žyminio mokesčio. Nuo likusios 2 663,74 Eur (3 638 – 974,26 = 2 663,74) dalies žyminio mokesčio, ieškovei grąžintina 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio – 1 997,81 (2 663,74 x 75 : 100 = 1 997,81), teismui priėmus dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir bylą toje dalyje nutraukus (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos, sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnis ir 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašo taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti skolos mokėjimą, motyvuodama tuo, kad: 1) skolos suma atsakovei yra reikšmingai didelė, todėl negavusi mokėjimo už atliktus rangos darbus, atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti skolą ieškovei sutartyje numatytu terminu; 2) atsakovės sąžiningumą bei pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrindžia ir tai, kad atsakovė nevengia savo prievolės vykdymo. Atsakovė su tokiu prašymu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė taip pat turi įvairių finansinių įsipareigojimų tiek kredito įstaigoms, tiek ir savo tiekėjams ir atsakovės nevykdomos piniginės prievolės gali turėti ir turės rimtų pasekmių ieškovei tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus kredito įstaigoms bei tiekėjams.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015).
Teismo vertinimu, iš nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktų dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad jos turtinė padėtis yra išimtinai sunki, dėl kurios būtų tikslinga išdėstyti priteistos skolos mokėjimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie dabartinę savo finansinę–ūkinę padėtį. Pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime į ieškinį, prašydama išdėstyti būsimo sprendimo vykdymą dalimis, atsakovė nurodė, kad kas mėnesį ji gali atlikti 100 000 Eur mokėjimus, vėliau, ieškovei atsisakius dalies reikalavimų, prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodo, kad pagal pateikiamą grafiką ji gali kas mėnesį mokėti tik po 20 000 Eur, tačiau kas sąlygojo tokių galimybių pasikeitimą, nepagrindžia. Vien tai, kad 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas BUAB „Žemkasa“ bankroto byloje patvirtino atsakovės 35 450,92 Eur finansinį reikalavimą, 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas BUAB „Baklis“ bankroto byloje patvirtino atsakovės 476 603,41 Eur finansinį reikalavimą, 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas RUAB „Tramera“ restruktūrizavimo byloje patvirtino atsakovės 3 042,85 Eur finansinį reikalavimą (2021 m. birželio 10 d. Nr. DOK-14155), neįrodo atsakovės finansinės padėties, kuri leistų spręsti dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis. Sprendimu priteista ir prašoma išdėstyti suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, teismo vertinimu, nėra itin didelė. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 284 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ViaCon Baltic“, juridinio asmens kodas 110788621, atsisakymą nuo 259 898,27 Eur skolos sumos ir šioje reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIADUKAS“, juridinio asmens kodas 111441125, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“, juridinio asmens kodas 110788621, 89 043,82 Eur (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus 82 ct) skolos, 6 053,07 Eur (šešis tūkstančius penkiasdešimt tris eurus 7 ct) delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (95 096,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 974,26 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 26 ct) žyminio mokesčio ir 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo,
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic“, juridinio asmens kodas 110788621, 1 997,81 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 81 ct) žyminio mokesčio.
Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIADUKAS“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė