Civilinė byla Nr. e2-280-372/2022

Teisminio proceso Nr.2-56-3-00612-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.13; 3.2.3.1;

3.2.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Šiauliai

 n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad UAB „Staticus Group“, apmokėdama 343 365 paprastąsias nematerialiąsias vardines UAB „Staticus“ akcijas, pasinaudojo neteisėta UAB „Staticus“ finansine pagalba ir ab initio neįgijo nuosavybės teisės į 343 365 paprastąsias nematerialiąsias vardines UAB „Staticus“ akcijas; 2) pripažinti, kad 343 365 paprastąsias nematerialiąsias vardines UAB „Staticus“ akcijas įsigijo pati bendrovė UAB „Staticus“ ir, kad UAB „Staticus“ yra įpareigotina šias akcijas anuliuoti; 3) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio šiuos sandorius: (i) UAB „Staticus Group“ ir UAB „Staticus“ 2020 m. sudarytą sutartį dėl 343 365 paprastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „Staticus“ akcijų pasirašymo; (ii) UAB „Staticus“ ir Staticus Norge AS, taip pat UAB „Staticus“ ir Staticus Sverige AB sudarytus sandorius dėl mokėjimų atidėjimo, kurių pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. ir iki 2020 m. gegužės 26 d. Staticus Norge AS, Staticus Sverige AB  piniginiai įsipareigojimai ieškovei UAB „Staticus“ padidėjo, dalyje dėl 9 943 850,40 Eur sumos; (iii) dukterinių bendrovių Staticus Norge AS, Staticus UK Ltd., Staticus Sverige AB ir motininės bendrovės UAB „Staticus Group“ sudarytus finansavimo sandorius dalyje dėl 9 943 850,40 Eur sumos; 4) neteisėtos finansinės pagalbos įsigyjant UAB „Staticus“ 343 365 akcijas sandorių negaliojimo pasekmių (restitucijos) įgyvendinimui taikyti priešpriešinių prievolių įskaitymą, nustatant, kad UAB „Staticus Group“, Staticus Norge AS, Staticus Sverige AB ir UAB „Staticus“ prievolės dalyje dėl 9 943 850,40 Eur neteisėtos finansinės pagalbos suteikimo pasibaigė; 5) priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovai nurodė, kad UAB „Staticus“ yra įmonė, užsiimanti aliuminio, stiklo konstrukcijų gamybos ir montavimo bei statybos projektų valdymo veikla. Laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2018-03-14 bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 656 465,28 Eur, padalintas į 22 668 vienetus paprastųjų nematerialių vardinių akcijų. Po atlikto įstatinio kapitalo padidinimo, laikotarpiu nuo 2018-03-14 iki 2020-06-23 bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 2 000 006,56 Eur, padalintas į 69 061 vienetus paprastųjų nematerialių vardinių akcijų. Nurodytais laikotarpiais bendrovės visų akcijų 6,21 % dalis priklausė AB „KG Constructions Group“ ir 93,79 % priklausė (ir ieškinio pateikimo dieną priklauso) UAB „Staticus Group“.

3.       Bendrovė UAB „Staticus“ yra viena iš didžiojo akcininko kontroliuojamų įmonių. 2017 – 2019 metais didysis akcininkas kontroliavo bendrovę, taip pat kitas Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse įsteigtas dukterines įmones : Staticus Sverige AB (Švedija), Staticus Norge AS (Norvegija), Staticus UK Ltd. (Jungtinė Karalystė), Stoda UAB (Lietuva), Staticus Austria GMBH (Austrija). Kaip nurodyta, didysis akcininkas valdo 93,79 % bendrovės akcijų, o kitas dukterines įmones vienvaldiškai kontroliuoja 100 % apimtimi.

4.       Bendrovė UAB „Staticus“ vienintelė Staticus grupėje vykdo aliuminio, stiklo konstrukcijų gamybos veiklą, taip pat projektų valdymo veiklą.

5.       Seserinės įmonės perka bendrovės UAB „Staticus“ gaminamą produkciją ir pardavinėja savo rinkose – t.y. vykdo projektų valdymo veiklą.

6.       2020 m. kovo 25 d. bendrovės UAB „Staticus“ valdyba priėmė sprendimus: (i) siūlyti akcininkams padidinti bendrovės įstatinį kapitalą piniginiais įnašais – 10 602 256 Eur suma, nuo esamo 2 000 006, 56 Eur iki 12 602 262, 56 Eur, papildomai išleidžiant naują 366 100 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, emisiją; (ii) šiuo tikslu 2020 m. balandžio 17 d. šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą.

7.       2020 m. kovo 26 d. bendrovė išsiuntė pranešimą akcininkams, ieškovei UAB „KG Constructions Group“ ir didžiajam akcininkui UAB „Staticus Group“, kuriuo informavo apie neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, siekiant padidinti bendrovės įstatinį kapitalą.

8.       2020 m. balandžio 1 d. ieškovė raštu Nr. S-1 paprašė bendrovės pateikti visą su darbotvarkės klausimais susijusią informaciją ir su darbotvarkės klausimais susijusių siūlomų sprendimų projektus.

9.       2020 m. balandžio 6 d. bendrovė raštu pateikė: (i) bendrovės valdybos 2020 m. kovo 25 d. protokolo ir jo priedų nuorašus; (ii) bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, nepriklausomo auditoriaus išvadą bei metinį pranešimą; (iii) balsavimo raštu biuletenio formą; (iv) visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų registravimo formą.

10.       2020 m. balandžio 7 d. bendrovė pranešė, kad 2020 m. balandžio 29 d. taip pat šaukiamas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Pranešime buvo nurodyti šie darbotvarkės klausimai: (i) dėl bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo ir (ii) dėl bendrovės 2019 m. pelno (nuostolių) paskirstymo.

11.       2020 m. balandžio 10 d. bendrovė pateikė su darbotvarke susijusių dokumentų kopijas ir siūlomų sprendimų projektus.

12.       2020 m. balandžio 10 d. ieškovė raštu Nr. S-2 paprašė bendrovės suteikti informaciją ir pateikti paaiškinimus, kurie reikalingi jam balsuojant darbotvarkės klausimais.

13.       2020 m. balandžio 16 d. bendrovė pateikė ieškovei raštą, kuriame buvo pateikiami atsakymai į dalį ieškovės 2020 m. balandžio 10 d. rašte Nr. S-2 užduotų klausimų (dalies informacijos atsisakyta pateikti, remiantis duomenų konfidencialumu).

14.       2020 m. balandžio 16 d. didysis akcininkas pateikė ieškovei ir bendrovei siūlomus sprendimus darbotvarkės klausimais.

15.       2020 m. balandžio 17 d. bendrovė informavo akcininkus, kad darbotvarkė buvo papildyta nauju klausimu – dėl bendrovės strategijos, siekiant suvaldyti COVID – 19 pandemijos sukeltas pasekmes.

16.       2020 m. balandžio 17 d. vyko bendrovės posėdis, kuriame dalyvavo visi akcininkai. Didžiojo akcininko balsais buvo nuspręsta: (i) padidinti įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais, išleidžiant paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų emisiją; (ii) suteikti visiems akcininkams teisę pasirašyti ir įsigyti bendrovės akcijų, proporcingai nominaliai vertei akcijų, jiems nuosavybės teise priklaususių; (iii) nustatyti, kad pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų akcijų, galima pasinaudoti per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo arba pranešimo išsiuntimo registruotu laišku dienos; (iv) akcijų pasirašymo terminas – 22 dienos, skaičiuojant nuo sprendimo padidinti įstatinį kapitalą priėmimo dienos; (v) akcijos privalo būti apmokamos pinigais per 30 dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

17.       2020 m. balandžio 22 d. bendrovė pateikė ieškovei pranešimą apie pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų. Kartu su šiuo pranešimu buvo pateiktas protokolas (jo nuorašas ir priedai).

18.       2020 m. balandžio 27 d. ieškovė raštu Nr. S-4 pateikė pastabas protokolui.

19.       2020 m. balandžio 29 d. įvyko bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

20.       2020 m. gegužės 5 d. ieškovė raštu Nr. S-5 informavo, kad ketina pasinaudoti pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamų bendrovės akcijų.

21.       2020 m. gegužės 6 d. bendrovė pateikė ieškovei Akcijų pasirašymo sutarties projektą ir paprašė pateikti informaciją, kuri reikalinga Akcijų pasirašymo sutarties sudarymui.

22.       2020 m. gegužės 7 d. ieškovė raštu Nr. S-7 pateikė Akcijų pasirašymo sutarties sudarymui reikalingą informaciją. Ieškovė taip pat, nurodė, kad Akcijų pasirašymo sutarties sudarymas negali būti suprantamas, kaip ieškovės pritarimas priimtam sprendimui didinti įstatinį kapitalą akcininkų piniginiais įnašais, nes jis buvo priimtas pažeidžiant ieškovės teises, bendrovės valdyba nepateikė objektyvios informacijos, sprendimas didinti bendrovės įstatinį kapitalą prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams bei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes yra neišlaikomos iki įstatinio kapitalo didinimo buvusios akcininkų turimų akcijų proporcijos.

23.       2020-05-08  ieškovė sudarė Akcijų pasirašymo sutartį. 2020-05-26 akcijas apmokėjo ir didysis akcininkas.

24.       2021 m. balandžio 8 d. pranešimu ieškovė informuota apie 2021 m. balandžio 30 d. šaukiamą eilinį visuotinį Bendrovės akcininkų susirinkimą, kurio metu siūloma tvirtinti Bendrovės finansines ataskaitas už 2020 metus.

25.       2021 m. balandžio 27 d. ieškovė raštu Nr. S-3 paprašė bendrovės suteikti informaciją ir pateikti paaiškinimus, kurie reikalingi jai balsuojant numatomo 2021-04-30 visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais.

26.       2021 m. balandžio 30 d. gautas bendrovės atsakymas į ieškovės prašymą dėl informacijos suteikimo, dalies informacijos atsisakyta pateikti, remiantis duomenų konfidencialumu.

27.       2021 m. birželio 7 d. ieškovė raštu paprašė didžiojo akcininko pateikti UAB „Staticus Group“ 2020 m. finansinių ataskaitų rinkinį, kaip viešą ir įstatymų privalomą skelbti informaciją, nurodydama, jog prašoma informacija bus naudojama analizuojant bendrovės finansinius duomenis ir jos tarpusavio finansinius ryšius su didžiuoju akcininku.

28.       2021 m. birželio 11 d. UAB „Staticus Group“ atsisakė pateikti ieškovės prašomus finansinės atskaitomybės duomenis, nurodydama, jog ieškovė yra didžiojo akcininko konkurentė ir ji neturi teisės normose įtvirtintos teisės gauti informacijos apie UAB „Staticus Group“, taip pat, jog ieškovė nenurodė teisinio pagrindo ir duomenų naudojimo tikslo.

29.       2021 m. liepos 5 d. UAB „Staticus Group“ viešajam Juridinių asmenų registrui pateikė atskiruosius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 metus.

30.       Už pasirašytas bendrovės akcijas didysis akcininkas turėjo sumokėti 9 943 850,4 Eur emisijos kainą. 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, didysis akcininkas ir Staticus grupės įmonės, išskyrus bendrovę, neturėjo lėšų bendrovės akcijų apmokėjimui. Staticus grupės įmonės be UAB „Staticus“ 2019 m. pabaigoje turėjo vos 1 780 tūkst. Eur piniginių lėšų, iš kurių UAB „Staticus Group“ turėjo tik 186 tūkst. Eur.

31.       Didžiojo akcininko pasirašytų naujų bendrovės akcijų kaina buvo apmokėta ne paties didžiojo akcininko lėšomis, taip pat ir ne išorinių šaltinių suteiktomis lėšomis – tam buvo panaudoti UAB „STATICUS Group“ grupės įmonių vidiniai finansavimo resursai, kurie buvo sugeneruoti bendrovės sąskaita. Seserinės įmonės neturėjo sukaupusios savų (neskolintų) lėšų, kurias galėtų suteikti didžiajam akcininkui. Didžiojo akcininko akcijų emisijos daliai apmokėti finansavimą suteikė pati bendrovė įvairių 2018 – 2020 metais tiesiogiai su didžiuoju akcininku arba per seserines įmonės sudarytų kvazipaskolinių sandorių pagrindu – Staticus grupės įmonėse užlaikant bendrovei mokėtinas sumas pagal prekybos sutartis bei šias užlaikytas ir nesumokėtas lėšas perduodant didžiajam akcininkui; taip pat Bendrovei sumokant nepagrįstai dideles avansinių mokėjimų sumas tiesiogiai didžiajam akcininkui; suteikiant paskolas seserinėms įmonėms ir kitais paskoliniais sandoriais, kurie atsispindi Staticus grupės įmonių finansinėse ataskaitose.

32.       2018 ir 2019 metais visas Staticus grupės įmones, bendrovę ir didįjį akcininką siejo prekybiniai santykiai bei paskoliniai ryšiai, kurių pagrindu susiklostė šių šalių tarpusavio skoliniai įsipareigojimai. Per 2019 metus Staticus grupės įmonių įsiskolinimas pagal prekybines sutartis bendrovei padidėjo 5 286 145 Eur suma (nuo 7 578 235 Eur iki 12 864 380 Eur). Šios piniginės lėšos, jų nesumokėjus bendrovei, buvo sulaikytos seserinėse įmonėse ir vėliau perkeltos Didžiajam akcininkui. 2020 metais didžiajam akcininkui dukterinės Staticus grupės įmonės suteikė 12 000 000 Eur dydžio paskolų, kurių lėšų šaltinis taip pat buvo bendrovė. Tai buvo seserinių įmonių iš galutinių užsakovų gautos lėšos pagal išrašytas sąskaitas už ateityje numatomus atlikti darbus (ateinančių laikotarpių pajamos), tačiau atitinkamai nepervestos bendrovei („užlaikytos“) tokiu pačiu principu kaip avansai už ateityje suteiktas paslaugas, atliktus darbus (ateinančių laikotarpių pajamos). Staticus grupės įmonių finansinių duomenų ekspertinis vertinimas patvirtina, jog bendrovės sąskaita seserinėse įmonės sukauptų lėšų suma galėjo sudaryti apytiksliai 4 761 000 Eur ir šios sukauptos lėšos buvo vienas iš bendrovės akcijų apmokėjimo šaltinių.

33.       Bendrovė suteikė finansavimą didžiajam akcininkui tiesiogiai arba per seserines įmones ir kitų įvairių kvazipaskolinių sandorių forma, pavyzdžiui: (i) Bendrovės gautinos sumos iš Staticus grupės įmonių 2019-12-31 sudarė 12 864 380 Eur, o tuo metu didžiojo akcininko pirkėjų skolos sudarė 7 627 tūkst. Eur, atitinkamai šių sumų skirtumas – 5 237 380 Eur buvo pasilikęs dukterinių įmonių sąskaitose ir buvo panaudotas bendrovės akcijų apmokėjimui šias lėšas paskolinant didžiajam akcininkui. (ii) 2020 metais bendrovė didžiajam akcininkui mokėjo nepagrįstai ir neprotingai dideles avansų sumas. Bendrovės iš didžiojo akcininko 2020 metų pirkimai sudarė 1 944 947 Eur ir finansinėse ataskaitose užfiksuota sumokėtų avansų suma 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė net 41 procentą visų 2020 metų pirkimų sumos iš didžiojo akcininko. Ekspertinis šių duomenų vertinimas patvirtino, kad mokant nepagrįstai didelius avansus, galimai buvo finansuojamas didysis akcininkas. (iii) 2019 metais susijusi seserinė įmonė Staticus UK Ltd kaupė lėšas ir laiku neatsiskaitydavo su bendrove, taip pat pablogėjo gautinų sumų iš seserinės įmonės Staticus Sverige AB apyvartumas, kuris rodo sumažėjusį Staticus Sverige AB atsiskaitymo su Bendrove efektyvumą ir tokiu būdu vykdomą finansavimo per seserines įmones teikimą.

34.       Išvadą apie akcijų apmokėjimą pačios bendrovės sąskaita patvirtina ir tai, jog bendrovė, kaip gamybos įmonė, turi gausius žmogiškuosius išteklius ir vienintelė kuria grupės įmonių perparduodamą produktą (pagrindinį pajamų šaltinį), tačiau bendrovės kuriama ekonominė vertė yra perkeliama į kitas įmones, o pačioje bendrovėje nėra paliekama. Pavyzdžiui, vidaus sandorių pagrindu ekonominė vertė Staticus grupėje paskirstyta taip, jog Staticus Sverige AB turėdama tik 1 darbuotoją sugeba uždirbti 19,4 mln. Eur pajamų vienam darbuotojui, kai tuo tarpu bendrovė, turinti 665 darbuotojus ir gaminanti gaminius, kuriuos iš esmės Staticus Sverige AB perparduoda, sugeba vienam darbuotojui teuždirbti 104,8 tūkst. Eur, t.y. net 185 kartus mažiau. Toks ekonominės vertės ištraukimas yra galimas atsižvelgiant į tai, kad bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko valdymo organai ir naudos gavėjai sutampa.

35.       Aplinkybė, jog 2019 m. gruodžio 31 d. buvo susidariusi daugiau nei 12,8 mln. Eur Staticus įmonių grupės įmonių skola bendrovei, o didžiojo akcininko dukterinės įmonės per 2020 metus suteikė 12 mln. Eur paskolą didžiajam akcininkui, patvirtina ekspertinio vertinimo išvadą, kad tokiu iš bendrovės netiesiogiai gautu finansavimo būdu buvo apmokėta už bendrovės akcijų emisiją.

36.       Pasinaudojant aprašyta finansavimo forma (pinigų užlaikymu ir kitais kvazipaskoliniais sandoriais), bendrovė didžiajam akcininkui tiesiogiai ir per seserines įmones suteikė reikalingą apytiksliai 10 mln. Eur finansavimą. Suteikto finansavimo suma būtent atitiko didžiojo akcininko sprendimu išleistų 343 365 vienetų bendrovės akcijų emisijos kainą. Šią emisijos kainą didysis akcininkas turėjo sumokėti, tačiau iš savo paties resursų to negalėjo padaryti.

37.       Ieškovė neturi prieigos prie bendrovės dokumentų, o bendrovė atsisako pateikti konkrečių sutarčių kopijas ar kitus pagrindžiančius dokumentus, tačiau viešai prieinama bendrovės ir didžiojo akcininko finansinės atskaitomybės dokumentacija patvirtina, jog tarp didžiojo akcininko, bendrovės ir dukterinių įmonių buvo sudaryti sandoriai bei atliekami veiksmai, kurie sukūrė draudžiamos finansinės pagalbos grandinę: (i) 2019 – 2020 metais bendrovė įvairių kvazipaskolinių sandorių pagrindu suteikė finansavimą seserinėms įmonėms ir tuo sukaupė daugiau negu 10 mln. Eur apyvartinių lėšų; (ii) 2019 – 2020 metais dukterinės įmonės didžiajam akcininkui suteikė finansavimą, kurio šaltinis – sukaupti bendrovei nesumokėti mokėjimai; (iii) 2020 m. balandžio 17 d. didžiojo akcininko balsais priimtas sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 10 602 256 Eur suma, kuri turėjo būti apmokėta akcininkų piniginiais įnašais, iš kurių 9 943 850,4 Eur turėjo apmokėti didysis akcininkas, o 658 405,60 Eur ieškovė; (iv) didysis akcininkas nedisponavo pinigų suma, kuri būtų pakankama akcijų emisijai apmokėti – jo turto sudėtyje buvo tik nematerialus ilgalaikis turtas. Bendrovės suteiktas finansavimas buvo panaudotas didžiojo akcininko pasirašytų akcijų apmokėjimui.

38.       Ieškovės įsitikinimu, nurodyta finansinė grandinė – t.y. bendrovės ir seserinių įmonių tarpusavio mokėjimų užlaikymas bei nevykdymas (Bendrovė – Seserinės įmonės) ir finansavimo suteikimas didžiajam akcininkui, pasinaudojant sukauptomis nevykdytų mokėjimų lėšomis (Seserinės įmonės – Didysis akcininkas) yra imperatyvioms įstatymo normoms (ABĮ 452 str.) prieštaraujanti finansinė pagalba, kurią bendrovė suteikė didžiajam akcininkui ir kuri yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 452 straipsnio 1 dalį ir dėl to turi būti pripažinta, kad didysis akcininkas neįgijo nuosavybės teisių į visus 343 365 vienetus paprastųjų nematerialiųjų vardinių Bendrovės akcijų, o šias akcijas įgijo pati bendrovė, kuri įpareigotina jas anuliuoti (ABĮ 45 str. 8, 12 d.).

39.       Ieškovė, kaip bendrovės akcininkas ir suinteresuotas asmuo teikia šį ieškinį teismui dėl sudarytų finansinės pagalbos sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Lietuvos Respublikos CPK 5 str., Lietuvos Respublikos ABĮ 452 str. 1 d.).

40.       Ieškovė reiškia šį ieškinį dėl didžiojo akcininko, seserinių įmonių ir bendrovės (kuriai atstovauja tie patys didžiojo akcininko atstovai) sudarytų draudžiamos finansinės pagalbos sandorių negaliojimo ir teisinių pasekmių taikymo (ABĮ 452 str. 1 d.). Draudžiama finansinė pagalba silpnina įmonės kapitalą ir tokiu būdu neigiamai veikia tiek bendrovę, tiek jos akcininkų ir kreditorių interesus. Todėl ieškovė siekia, kad būtų atkurtos ginčijamais sandoriais pažeistos įmonės turtinės teisės, atitinkamai ir jos pačios, kaip akcininkės, turtiniai interesai, priklausantys nuo įmonės turimo turto ir kt. (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CK 6.227 straipsnis). Šiuo atžvilgiu ieškovė laikytina suinteresuotu asmeniu dėl draudžiamos finansinės pagalbos sandorių pripažinimo negaliojančiais (CPK 5 str. 1 d.).

41.       Ieškovės suinteresuotumas kreiptis į teismą ginčijant neteisėtą finansinę pagalbą suteikusius sandorius pirmiausia tiesiogiai pripažįstamas įstatymu. Teisės aktai (ABĮ bei Antroji direktyva, kurios nuostatas ABĮ įgyvendina) įtvirtina akcininko teisę ginčyti sandorius, kuriais buvo suteikta finansinė pagalba – t.y. imperatyviai draudžiama atlikti veiksmus, kuriais bendrovės sąskaita yra sudaromos finansinės sąlygos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų (ABĮ 452 str. 1 d.) ir nustatyta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.).

42.       Subjektinė akcininko (šiuo atveju, ieškovės) teisė išlaikyti turimą proporciją įstatiniame kapitale tiesiogiai pripažinta ir kasacinio teismo praktikoje. 2014 m. sausio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tiesiogiai patvirtino, jog egzistuoja ir yra ginama akcininko neturtinė teisė išlaikyti savo turimą dalį bendrovės kapitale.

43.       Lietuvos teismai savo praktikoje pripažįsta ne tik pačios bendrovės, bet ir kitų suinteresuotų asmenų (šiuo atveju – akcininko) teisę ginčyti finansinės pagalbos suteikimo sandorius, pavyzdžiui: (i) Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje pripažino, kad teisę ginčyti bendrovės sudarytą galimos finansinės pagalbos suteikimo (šiuo atveju – hipotekos) sandorį turėjo tos bendrovės teisės perėmėjo (po reorganizavimo veiklą vykdančios bendrovės) kreditorius; (ii) teisę ginčyti bendrovės sudarytus galimos finansinės pagalbos suteikimo (šiuo atveju – paskolos ir hipotekos) sandorius turi įkaito davėjai; (iii) teisę ginčyti bendrovės sudarytus galimos finansinės pagalbos suteikimo (šiuo atveju – laidavimo) sandorius turi laiduotojo kreditorius; (iv) teisę ginčyti bendrovės sudarytus galimos finansinės pagalbos suteikimo (šiuo atveju – kredito, įkeitimo ir hipotekos) sandorius turi bendrovės kreditorius.

44.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga jos veikla ir plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnės apimties įmonės pelno dalį (dividendą).

45.       Tai, kad ginčyti bendrovės sudarytus sandorius bendrovės akcininkas gali remdamasis bendraisiais įstatymų pagrindais (t.y. remdamasis CPK 5 str. 1 d., CK 6.227 str. 1 d.), savo praktikoje yra konstatavęs ir Aukščiausiasis Teismas.

46.       Vėliausioje kasacinėje praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis įmonių teisės doktrina, pakartotinai pripažino akcininko (įskaitant smulkiojo akcininko) suinteresuotumą bendrovės vykdoma veikla, taip pat sandoriais, nes tai yra jo, kaip investuotojo, interesas.

47.       Ieškovė teikia Vilniaus universiteto teisės specialistų ir mokslininkų teisinę nuomonę, kurioje išsamiai išanalizuoti akcininko suinteresuotumo reikšti reikalavimus, siekiant pripažinti negaliojančiais bendrovės sudarytus draudžiamos finansinės pagalbos sandorius teisiniai pagrindai.

48.       Teisinėje

49.       Galiausiai, būtent ieškovės teisė reikšti ieškinį dėl draudžiamos finansinės pagalbos sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo pripažinta 2021 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-48-781/2021.

50.       Ieškovės suinteresuotumas bendrovės veikla ir teisė reikšti šį ieškinį egzistuoja nepriklausomai nuo to, kad ieškovė veikia toje pačioje rinkoje kaip ir bendrovė (t.y. konkuravimo aspektas nėra aktualus). Teisę gauti ir vertinti duomenis apie bendrovę bei reikalauti pripažinti negaliojančiais draudžiamos finansinės pagalbos sandorius ieškovei garantuoja turima bendrovės akcijų nuosavybė ir akcininkų lygiateisiškumo principas (ABĮ 3 str., 18 str.). Šių ieškovės pamatinių teisių apimtis bei apsauga yra tokia pati, kaip ir didžiojo akcininko, todėl negali būti ribojama.

51.       Ieškovė pažymi, kad ABĮ 3 str. imperatyviai nustato, jog kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos. Esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Viena iš tokių ieškovės, kaip akcininko, turima neturtinė teisė yra teisė į informaciją apie bendrovę (ABĮ 18 str.), taip pat teisė dalyvauti bendrovės valdyme. Ši ieškovės teisė yra lygiavertė didžiojo akcininko turimoms atitinkamoms teisėms tiek turiniu, tiek apimtimi.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją, kur viena iš tokios informacijos kategorijų – informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kasacinis teismas nurodė, jog įstatymų leidėjo ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „teisės aktų reikalavimų vykdymas“ apima ir akcininko interesą bei poreikį gauti informaciją ir savo, kaip akcininko, teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimo tikslais. Tokia teisė dalyvauti valdant bendrovę apima būtinumą sekti bendrovės veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą ir rūpintis, jog atsakovės turtas nebūtų perleidžiamas ir atitinkamai nebūtų pažeisti ieškovo, kaip mažumos akcininko, interesai.

53.       Cituojamoje byloje kasacinis teismas pateikė aiškinimą dėl galimo akcininko teisės į informaciją ribojimo, pažymėdamas, jog Įstatymas suteikia bendrovei teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija ir (ar) pateikti su tokia informacija susijusių dokumentų kopijas. Tačiau tuo atveju, kai bendrovės informacija akcininkui būtina kituose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, įskaitant atvejus, kai akcininkas siekia įgyvendinti savo teisę stebėti bendrovės veiklą ir taip dalyvauti jos valdyme įgyvendinti, bendrovė tokios teisės neturi. Be to, jeigu bendrovė remiasi informacijos konfidencialumu, jai tenka pareiga įrodyti, kad informacija ir (ar) dokumentai, kurią akcininkas reikalauja atskleisti, yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.

54.       Neatsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, didysis akcininkas siekia paneigti ieškovės įstatymu garantuojamas teises, remdamasis visiškai nepagrįstais ir apsimestiniais pagrindais – atsakovų atstovai atsisako teikti ieškovei informaciją apie bendrovę, argumentuodami, kad ieškovė yra bendrovės konkurentas ir jo tikslas yra gauti informaciją apie konkurentą bei trikdyti bendrovės veiklą. Ieškovė nesutinka su išdėstyta didžiojo akcininko pozicija ir akcentuoja, kad ieškovės teisė ginti savo ir bendrovės interesus, taip pat gauti informaciją apie bendrovę yra garantuojama įstatymu ir kyla iš jo nuosavybės teisės į bendrovės akcijas. Šių teisių apimčiai neturi įtakos aplinkybė, ar ieškovė veikia toje pačioje rinkoje kaip bendrovė (ar yra laikomas atsakovų konkurentu). Ieškovė yra teisėtas bendrovės akcininkas, nuosavybės teise valdantis dalį bendrovės akcijų – įstatymas suteikė jai šią teisę į akcijų nuosavybę, vadinasi, turi būti gerbiamas ir ginamas jos interesas sekti bendrovės veiklą, komercinių sandorių pagrįstumą ir rūpintis, jog bendrovės turtas nebūtų perleidžiamas, pažeidžiant bendrovės ir ieškovės (kaip mažumos akcininko) interesus, tokiu būdu dalyvauti bendrovės valdyme bei ginti pažeistas bendrovės teises. Išdėstytą poziciją tiesiogiai įtvirtina tiek įstatymas, tiek žemiau komentuojama kasacinio teismo praktika.

55.       Ieškovė pažymi, kad nei viena ABĮ nuostata neriboja akcininko teisių dėl jo vykdomos veiklos. Taigi, jei asmuo įgijo akcininko teisinį statusą, toks asmuo automatiškai įgyja visas akcininko teises. Akcininko vykdomos veiklos pobūdis gali būti teisiškai reikšmingas tik iki asmeniui tampant juridinio asmens akcininku. Nei ABĮ, nei kitame įstatyme, nėra nustatyta, kad akcininko teisės gali būti ribojamos vien tik dėl akcininko vykdomos veiklos panašumo, kurią vykdo bendrovė, kurios akcijų subjektas yra įgijęs.

56.       Aplinkybė, kad ieškovė veikia bendroje rinkoje su bendrove, neturi jokios įtakos ir neriboja nei ieškovės teisės reikšti šį ieškinį, siekiant ginti bendrovės ir savo, kaip akcininko, interesus, nei su tuo susijusios ieškovės teisės į informaciją apie bendrovės veiklą. Todėl atsakovų argumentai dėl tariamo ieškovės tikslo konkuruoti su bendrove ir atsisakymas teikti duomenis į bylą, yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi nagrinėjamai bylai.

57.       Ieškovės įsitikinimu, tokiu būdu didysis akcininkas iš tiesų siekia sudaryti klaidinantį įspūdį apie ieškovės tikslus (esą ieškovė siekia nesąžiningai konkuruoti) bei apsunkinti ieškovės iniciatyvą pasinaudoti teismine gynyba.

58.       Prisidengdama bendrovės konfidencialios informacijos apsauga, bendrovė atsisako teikti duomenis apie save , o didysis akcininkas atsisako teikti ir netgi viešai privalomus skelbti savo paties finansinius duomenis. Ieškovės įsitikinimu, ši didžiojo akcininko pozicija yra apsimestinė. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad visi didžiojo akcininko veiksmai, įskaitant ieškovės teisės į informaciją ribojimas, yra sistemingas, sąmoningas ir nuosekliai įgyvendinamas didžiojo akcininko tikslas perimti vienvaldę bendrovės kontrolę, „atskiedžiant“ ieškovės dalį bendrovės kapitale.

59.       Bendrovė yra pagrindinį produktą ir ekonominę vertę Staticus grupei kurianti įmonė, bei atitinkamai turinti gausiausius žmogiškuosius ir kitus išteklius. Seserinių įmonių veiklos modelis yra pagrįstas išimtinai tik bendrovės produkcijos realizavimu. Neatsižvelgiant į tai, bendrovės pelningumas pagal finansinius duomenis yra santykinai žemas, kadangi jos kuriama ekonominė vertė yra perkeliama į seserines įmones. Nors normalaus verslo požiūriu akcininkų interesas yra gauti piniginę pelno grąžą, bendrovės pelnas nebuvo skirstomas ir nuolat kaupiamas didžiojo akcininko sprendimu. Vietoje pelno grąžos pasidalijimo, bendrovės įstatinis kapitalas buvo nuolat didinamas piniginiais akcininkų įnašais, sprendimą vėlgi priimant didžiojo akcininko balsais. Tokiu būdu ieškovė, negalėdama daryti įtakos pelno skirstymo ar kapitalo didinimo sprendimams, tačiau norėdama neprarasti turimos akcijų dalies, buvo nuolat spaudžiamas iš savo lėšų apmokėti jai pirmumo teise tenkančią naują akcijų emisijos dalį. Šiuo atveju, nurodytas aplinkybes geriausiai iliustruoja faktas, jog 2020 m. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu ieškovė teikė siūlymą paskirstyti bendrovės akcininkams dalį pelno, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.

60.       Didysis akcininkas nuosekliai ir kryptingai siekė tikslo perimti vienvaldę bendrovės kontrolę: bendrovės akcininkų ratas nuolat siaurėjo, o didžiojo akcininko kontroliuojama bendrovės akcijų dalis sulig kiekvienu kapitalo didinimu augo. Šiuo metu bendrovės akcininkais yra likę tik didysis akcininkas ir smulkusis akcininkas (ieškovė). Pasinaudodamas turima balsų dauguma bei galimybe nulemti bendrovės sprendimus, didysis akcininkas aktyviai vykdo spaudimą ieškovei – atsisako teikti informaciją, inicijuoja reikšmingą kapitalo didinimą. To tikslas – išstumti ieškovę iš bendrovės akcininkų struktūros ir tą akivaizdžiai patvirtina istorinė informacija apie akcininkų ir kapitalo struktūros pokyčius.

61.       Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas papildomais įnašais yra didžiojo akcininko pasirinktas parankus būdas „atskiesti“ smulkiojo akcininko turimą bendrovės akcijų dalį. Naujas akcijų emisijas numatoma apmokėti piniginiais įnašais, todėl didysis akcininkas galėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovė neturės ar neskirs tam pakankamai lėšų ir atsisakys įsigyti naujos emisijos akcijų, tokiu būdu reikšmingai susimažindama savo turimą bendrovės akcijų dalį. Šis būdas yra parankus dar ir dėl to, kad pats didysis akcininkas finansinių nepatogumų dėl akcijų emisijos kainos apmokėjimo nepatiria, nes šis apmokėjimas vykdomas pačios bendrovės sąskaita, pasinaudojant draudžiama finansine pagalba. Kitaip tariant, ieškovė apmoka naujai išleistas bendrovės akcijas savomis lėšomis, o didysis akcininkas tai atlieka pasinaudodamas bendrovės resursais, kuriuos jis „ištraukia“ iš bendrovės per seserines įmones (seserinių įmonių vykdomus atsiskaitymus su bendrove pagal prekybinius sandorius). Nurodyti didžiojo akcininko veiksmai (turimos akcijų dalies didėjimas) nėra savaime neteisėti, tačiau kontrolės įgijimas ir manipuliavimas ja suteikė didžiajam akcininkui galimybę vienašališkai kontroliuoti bendrovę, lemti jos vardu priimamus sprendimus, sudaromus sandorius, vykdyti ieškovės teisės į informaciją ribojimą ir taip nesąžiningai siekti galutinio tikslo – perimti vienvaldę bendrovės kontrolę bendrovės ir ieškovės sąskaita.

62.       Bendrovė ir didysis akcininkas sudarė sandorius (atliko veiksmus), kurie yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti draudžiama finansinė pagalba (ABĮ 452 str. 1 d.).

63.       ABĮ 452 str. 1 d. yra įtvirtintas draudimas bendrovėms tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.

64.       Teismų praktikoje, kurioje buvo analizuotas numatytas finansinės pagalbos draudimas, yra pažymėta, kad: (i) Finansinės pagalbos bendrovės akcijoms įsigyti ribojimas apima <...> naujai išleidžiamas akcijas, bet ir akcijų perleidimą, jei juo siekiama perimti bendrovės valdymą pačios bendrovės skolintomis ar jos turtu užtikrintomis lėšomis; (ii) ABĮ nustatytas draudimas suteikti paskolas ar užtikrinti kitų asmenų suteiktas paskolas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atitinkami sandoriai sudaromi jau po akcijų nuosavybės teisės perėjimo naujam akcininkui (trečiajam asmeniui), jeigu tokie sandoriai sudarė sąlygas įsigyti bendrovės akcijų, t. y. tarp sandorių turi būti nustatytas pakankamas ryšys, pavyzdžiui, kaip viena iš kredito bendrovės akcijoms įsigyti suteikimo sąlygų, arba šalių siekis išvengti imperatyvių apribojimų taikymo; (iii) ABĮ 452 str. 1 d. (anksčiau – ABĮ 44 str. 9 d.) draudžia bendrovei suteikti paskolą jos akcijoms įsigyti nepriklausomai nuo to, ar paskola suteikta prieš ar po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Toks aiškinimas atitinka ir teisinio reguliavimo logiką, nes būtų labai paprasta apeiti ABĮ 452 str. 1 d. (anksčiau – ABĮ 44 str. 9 d.) nustatytą draudimą, pirmiausia perleidžiant akcijas, ir tik po to sudarant paskolos sutartį finansuojant šių akcijų įsigijimą.

65.       Bendrovės valdymo perėmimas nėra būtinoji sąlyga, kvalifikuojant draudžiamą finansinę pagalbą – tokios sąlygos nei ABĮ 452 str. 1 d. dispozicija, nei Antroji direktyva nenumato. Todėl draudžiama finansinė pagalba gali būti konstatuota ir nagrinėjamos bylos atveju, kai didysis akcininkas dar iki įstatinio kapitalo padidinimo turėjo balsų daugumą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

66.       Ieškovė pažymi, kad imperatyvi ABĮ 452 str. 1 d. norma siekia apsaugoti bendrovės, jos kreditorių ir akcininkų  privatų interesą, taip pat ja yra užtikrinamas ir viešasis interesas. Toliau pateikiami argumentai ir šaltiniai, kurie detalizuoja minėtos teisės normos tikslą.

67.       Analizuojant ir aiškinant finansinės pagalbos draudimo turinį yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad nacionalinę teisę, kuria įgyvendinamos direktyvų nuostatos, nacionaliniai teismai turi aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tikslą ir tekstą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas.

68.       Šiame kontekste ieškovė pažymi, kad ABĮ 452 str. 1 d. nuostata (anksčiau, ABĮ 44 str. 9 d.), kuri numato finansinės pagalbos draudimą, Lietuvos teisės aktuose atsirado 2003 m. gruodžio 11 d. priimtu Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymu, kuomet buvo įgyvendinti Antrosios bendrovių teisės direktyvos 23 straipsnio reikalavimai. Atitinkamai ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinant ir taikant finansinės pagalbos draudimo nuostatas yra atsižvelgiama į tai, jog Antrąja direktyva (įskaitant visus vėlesnius jos pakeitimus) siekiama užtikrinti minimalią, lygiavertę ribotos turtinės atsakomybės akcinių bendrovių akcininkų ir kreditorių apsaugą (2 konstatuojamoji dalis). Kitaip tariant, minėta direktyva (taigi, ir ją įgyvendinančiomis nacionalinės teisės normomis) siekiama uždrausti sandorius ir veiksmus, kuriais yra silpninamas bendrovių kapitalas ir tokiu būdu pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai.

69.       Tai, kad finansinės pagalbos apribojimais siekiama apsaugoti tiek viešąjį, tiek Bendrovės bei jos kitų akcininkų interesą ir apsaugą nuo nesąžiningų akcijas įsigyjančio asmens (šiuo atveju, Didžiojo akcininko) veiksmų, patvirtina Antrosios bendrovių teisės direktyvos 2012/30 (nauja direktyvos 77/91 redakcija) preambulė, kurios 7 punkte nurodoma, jog „siekiant užkirsti kelią akcinei bendrovei pasinaudoti kita bendrove, kurioje ji turi daugumą balsavimo teisių ar kuriai ji gali daryti lemiamą įtaką įvykdyti tokius įsigijimus nesilaikant tuo atžvilgiu priimtų apribojimų, priemonės, reguliuojančios bendrovės savų akcijų įsigijimą, turėtų būti išplėstos taip, kad apimtų svarbiausius ir dažniausius akcijų įsigijimo atvejus, kai akcijas įsigyja kitos tokios bendrovės. Tos priemonės turėtų būti išplėstos taip, kad apimtų akcinės bendrovės akcijų pasirašymą“.

70.       Remiantis Antrosios bendrovių teisės direktyvos, kurią įgyvendino komentuojama ABĮ nuostata, pirminėje redakcijoje įtvirtintais principais ir tikslais, akivaizdu, jog šis draudimas nėra ir neturėtų būti formaliai siejamas ar apribotas konkrečiomis finansavimo sandorių formomis. Priešingai, šis draudimas yra grindžiamas teleologiniu kriterijumi – juo siekiama uždrausti sandorius ir veiksmus, kuriais yra silpninamas bendrovių kapitalas ir tokiu būdu pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai. Antrosios bendrovių teisės direktyvos tekstu yra įgyvendinama bendrovės kapitalo palaikymo doktrina („capital maintenance doctrine“), numatant, jog „<...> turėtų būti priimtos Bendrijos nuostatos dėl kapitalo, kuris yra kreditorių garantija, palaikymo, ypač uždraudžiant kokiu nors būdu jį sumažinti, paskirstant akcininkams, kai pastarieji neturi teisės gauti kapitalo dalies, ir ribojant bendrovės teisę įsigyti savo akcijas“.

71.       VU teisės fakulteto mokslininkų nuomone, draudžiama finansinė pagalba kvalifikuojama ne pagal draudžiamų veiksmų formą, o pagal savo tikslą ir turinį – t.y. įstatymas draudžia veiksmus, kuriais bendrovė, pažeidžiant savo interesus, padeda kitiems asmenims įsigyti jos akcijų. Toks tikslo vertinimas yra ypač svarbus atvejais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kai kontroliuojantis ir naudą gaunantis akcininkas (šiuo atveju Didysis akcininkas) veikia Bendrovės vardu ir teigia, jog finansinės pagalbos veiksmai yra naudingi įmonei: (i) „Finansinės pagalbos draudimas yra bendrosios taisyklės, kad bendrovės ištekliai turi būti naudojami tinkamais verslo tikslais ir bendrovės naudai, išraiška“. Akivaizdu, kad tinkamas bendrovės išteklių naudojimas yra kertinis akcininkų interesas, nes tai užtikrina, jog jie gali gauti naudos iš tos bendrovės akcijų turėjimo dividendų forma. Bendrovė, kurios ištekliai naudojami ne bendrovės naudai turi mažesnes galimybes veikti pelningai. Taigi, finansinės pagalbos bendrovės akcijų įsigijimui ribojimas yra akcininkų interesas; (ii) Kontroliuojantys bendrovės akcininkai gali pažeisti mažųjų akcininkų interesus ir teigti, jog tai daroma bendrovės naudai, nes sprendimas buvo priimtas bendrovės daugumos. Teisės doktrinoje dėl tokių atvejų pabrėžiama, kad: „Kartais kylantis klausimas yra ne dėl naudos bendrovei, bet dėl to, kas yra teisinga santykyje tarp skirtingo lygmens akcininkų. Kai iškyla toks klausimas, turi būti žiūrima ne tik į naudą bendrovei“; (iii) Net ir tokiu atveju, kai finansinę pagalbą akcijų įsigijimui bendrovė suteikia nediskriminuodama akcininkų (pavyzdžiui, visiems vienodą), tai vis tiek gali lemti akcininkų teisių pažeidimą ir iš to sekantį jų materialinį teisinį suinteresuotumą, nes Akcinių bendrovių 452 str. 1 d. įtvirtintas draudimas yra imperatyvi teisės norma, kurios pažeidimas sukeltų neigiamų teisinių pasekmių bendrovei. (VU teisės fakulteto mokslininkų nuomonė).

72.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas finansinę pagalbą draudžiančios normos turinį, akcentuoja, kad neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtais veiksmais, abipusiais susitarimais ar kitais būdais. Tokiu būdu akcentas teikiamas ne tokių draudžiamų veiksmų formai (paskola, laidavimas, įkeitimas, atidėjimas, abipusiai susitarimai ar kiti būdai), o turiniui.

73.       Kasacinio teismo praktikoje patvirtinta, kad ABĮ nustatytas draudimas suteikti paskolas ar užtikrinti kitų asmenų suteiktas paskolas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atitinkami sandoriai sudaromi jau po akcijų nuosavybės teisės perėjimo naujam akcininkui (trečiajam asmeniui), jeigu tokie sandoriai sudarė sąlygas įsigyti bendrovės akcijų.

74.       Teisės doktrinoje vienareikšmiškai teigiama ir patvirtinama, jog Antrosios direktyvos teksto formuluotė apima visas avansinio lėšų išmokėjimo, paskolų ar garantijų teikimo formas, sandorius iki perėmimo ir po perėmimo ir netgi įsigijimo subjekto ir taikinio bendrovės susijungimą užbaigus perėmimą. Taigi, draudžiama finansinė pagalba apima visas finansavimo plačiąja prasme formas, neatsižvelgiant į tai, kokia forma ar finansavimo struktūra jis būtų suteiktas (kvazi-paskolos) – aktyviai teikiant paskolą Bendrovės sąskaita, nevykdant mokėjimų Bendrovei, sulaikant Bendrovės lėšas, taip pat pasyviai (neveikimu) Bendrovės vardu nepasinaudojant reikalavimo teise į gautinas lėšas ir pan.

75.       Analizuojant aukščiau paminėtus teisės šaltinius (visų pirma, VU teisės fakulteto mokslininkų nuomonę), finansinė pagalba pasireiškia veiksmais (sandoriais), kurie pagal savo tikslą yra neteisėti. Būtent todėl jiems taikytinas sandorių negaliojimo institutas (VU teisės fakulteto mokslininkų nuomonė). Svarbu pažymėti, kad sandoriai neapsiriboja ir dėl savo neteisėto tikslo negalėtų apsiriboti standartine dvišalės rašytinės sutarties forma, nes tokiu atveju juos identifikuoti būtų pernelyg paprasta ir nebūtų poreikio inicijuoti teisminių ginčų dėl draudžiamos finansinės pagalbos sandorių negaliojimo: Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia (CK 1.63 str. 1, 2, 6, 7 d.).

76.       Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius, t. y. teisėta asmens vidinės valios išorinė išraiška, siekiant tam tikro teisinio rezultato.

77.       Neteisėta finansine pagalba yra kvalifikuojami bet kokie šalių suderinti veiksmai arba neveikimas (sandoriai), kuriuos vienija bendra šių šalių valia, veikiant prieš bendrovės turtinius interesus, sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Priešingas aiškinimas lemtų galimybę nesunkiai apeiti finansinę pagalbą draudžiančias normas, pasitelkiant įvairias maskuojančias finansavimo struktūras, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju.

78.       Atsižvelgiant į finansinės pagalbos draudimo paskirtį, normos turinį bei teismų praktikoje suformuluotas finansinės pagalbos draudimo taikymo ir aiškinimo taisykles, darytina pagrįsta išvada, kad 2020 m. apmokant Bendrovės įstatinį kapitalą, buvo pažeistos imperatyvios ABĮ 452 str. normos, kadangi Bendrovė netiesiogiai (per Seserines įmones) suteikė finansavimą Didžiajam akcininkui, siekiant sudaryti jam sąlygas apmokėti ir įsigyti naujai išleistas Bendrovės akcijas (ABĮ 452 str. 1 d.). Tokia draudžiama finansinė pagalba buvo įvykdyta bendrais Staticus grupės įmonių (jų atstovų) veiksmais, kuriuos vienija bendras tikslas – finansuoti Didįjį akcininką, įsigyjant Bendrovės akcijas.

79.       Pirma, 2020 m. balandžio 17 d. įvyko neeilinis visuotinis Bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant naujas akcijas ir suteikiant jas Bendrovės akcininkams pasirašyti ir apmokėti. Antra, 2018 ir 2019 metais Seserinių įmonių mokėjimai Bendrovei pagal komercines sutartis buvo sulaikomi, nevykdomi, atitinkamai didinant Seserinių įmonių įsiskolinimą Bendrovei. Taip pat nebebuvo vykdomi avansiniai mokėjimai pagal vykdomus užsakymus, nors užsakymų srautas ne tik nesumažėjo, bet netgi ir padidėjo. Taigi, buvo sudaromi įvairūs kvazi-paskoliniai sandoriai tarp Bendrovės ir Seserinių įmonių. Trečia, Seserinės įmonės, dėl sustabdytų mokėjimų sukaupusios likvidaus ir laisvo pinigų srauto, suteikė finansavimą Didžiajam akcininkui. Taigi, Didysis akcininkas, tokiu būdu gavo finansavimą iš Bendrovių (per Dukterines įmones), kuris buvo panaudotas naujai išleistų akcijų apmokėjimui.

80.       Net ir neturint konkrečių sutarčių, kurių pagrindu buvo suteiktas finansavimas, kopijų, finansinės pagalbos faktas ieškovei tapo žinomas iš viešai prieinamos informacijos – visų pirma, Bendrovės ir Didžiojo akcininko audituotos finansinės atskaitomybės dokumentų, jų pagrindu parengtos 2020-06-17 Ekspertinio vertinimo ataskaitos, taip pat 2021-07-28 Ekspertinio tyrimo akto, kurie, ieškovės įsitikinimu, neabejotinai pagrindžia, jog: 2020 metais Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 10 602 256 Eur suma (t.y. nuo 2 000 006,56 Eur iki 12 602 262,56 Eur), kuris turėjo būti apmokėtas akcininkų piniginiais įnašais, kur 9 943 850,4 Eur turėjo apmokėti Didysis akcininkas, o 658 405,60 Eur ieškovė.

81.       2019 metų pabaigoje Didysis akcininkas nedisponavo pinigų suma, kuri būtų pakankama akcijų emisijai apmokėti: (i) 2019 m. gruodžio 31 d. Didžiojo akcininko apskaitoje buvo fiksuota 220 430 Eur vertės trumpalaikio turto, iš kurios 185 742 Eur sudarė pinigai ir jų ekvivalentai. (ii) Taip pat, 2019 m. gruodžio 31 d. Didžiojo akcininko apskaitoje buvo fiksuotas nelikvidus ilgalaikis turtas, kurį iš esmės sudarė 16 mln. Vertės investicijos į Dukterines bendroves ir 4 mln. vertės investicinis turtas. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog investicinis turtas, įskaitant dalį pastatų ir statinių, yra skirtas uždirbti nuomos pajamas ir (arba) kapitalo vertei didinti, o ne gamybai, paslaugų teikimui, administraciniams ar pardavimo tikslams. Taigi, komentuojami objektyvūs duomenys patvirtina, kad 2019 metų pabaigoje (2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis) Didysis akcininkas nebuvo pajėgus apmokėti Bendrovės akcijų emisiją, kuri buvo išleista vos už 4 mėnesių. Didysis akcininkas turėjo sumokėti 9 943 850,4 Eur kainą, tačiau jis disponavo tik 185 742 Eur grynųjų pinigų suma iš viso, o ilgalaikio investicinio 4 mln. Eur vertės turto pardavimas finansinės atskaitomybės dokumentuose nebuvo užfiksuotas. (iii) Didžiojo akcininko finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad UAB „Staticus Group“ vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis yra Bendrovė, kadangi ji iš esmės generuoja visos įmonių grupės pelną – UAB „STATICUS“ turi 665 darbuotojus ir gamina gaminius, kuriuos Seserinės įmonės iš esmės perparduoda, todėl pačios nekuria ekonominės vertės.

82.       Didžiojo akcininko pasirašytų naujų Bendrovės akcijų kaina buvo apmokėta ne išorinių šaltinių suteiktomis lėšomis, o išimtinai iš Staticus grupės vidinių resursų – Didysis akcininkas jam tenkančią akcijų emisijos kainos dalį apmokėjo iš grupės įmonių gautomis paskolomis, o šių paskolų lėšos buvo sugeneruotos būtent iš Bendrovės teikiamo finansavimo įvairių paskolinių ir kvazi-paskolinių sandorių forma, juolab, kad pačios Seserinės įmonės pakankamai savų neskolintų lėšų, kurias galėtų suteikti Didžiajam akcininku neturėjo: (i) 2018 ir 2019 metais visas Staticus grupės įmones, Bendrovę ir Didįjį akcininką siejo prekybiniai santykiai bei paskoliniai ryšiai, kurių pagrindu susiklostė šių šalių tarpusavio skoliniai įsipareigojimai. 2019 metais Staticus grupės įmonių įsiskolinimas pagal prekybines sutartis Bendrovei padidėjo 5 286 145 Eur suma (nuo 7 578 235 Eur iki 12 864 380 Eur), kurioje Seserinių įmonių įsiskolinimo padidėjimas sudarė 4 483 007 Eur (nuo 6 550 117 Eur iki 11 033 124 Eur). Šios piniginės lėšos, jų nesumokėjus Bendrovei, buvo sulaikytos Seserinėse įmonėse ir vėliau perkeltos Didžiajam akcininkui. (ii) 2020 metais Didžiajam akcininkui dukterinės Staticus grupės įmonės suteikė 12 000 000 Eur dydžio paskolų, kurių lėšų šaltinis taip pat buvo Bendrovė – t.y. iš galutinių užsakovų Seserinių įmonių gautos lėšos pagal išrašytas sąskaitas už ateityje numatomus atlikti darbus (ateinančių laikotarpių pajamos) augo, tačiau atitinkamai tokiu pačiu principu šios lėšos nebuvo pervedamos Bendrovei (buvo „užlaikytos“) (2021-07-28 Ekspertinio tyrimo akto atsakymas į 2 klausimą). Bendrovės sąskaita Seserinėse įmonės sukauptų lėšų suma sudarė apytiksliai 4 761 000 Eur ir šios sukauptos lėšos buvo vienas iš Bendrovės akcijų apmokėjimo šaltinių. (iii) Dukterinės įmonės nebuvo pajėgios pačios be Bendrovės pagalbos iš savo sukauptų lėšų suteikti finansavimo Didžiajam akcininkui. Staticus Austria GmbH 2019 m. balanso rodo, kad šios nuosavas kapitalas yra neigiamas – 724 798,07 Eur ir faktiškai Bendrovė buvo nemoki. (iv) 2019 metais seserinė įmonė Staticus UK Ltd kaupė lėšas ir laiku neatsiskaitydavo su Bendrove. Taip pat pablogėjo gautinų sumų iš seserinės įmonės Staticus Sverige AB apyvartumas. Nurodytos aplinkybės rodo sumažėjusį šių Seserinių įmonių atsiskaitymo su Bendrove efektyvumą ir tokiu būdu vykdomą finansavimo per Seserines įmones teikimą, taip pat žemą finansinį pajėgumą. (v) 2020 metais Bendrovė Didžiajam akcininkui mokėjo nepagrįstai ir neprotingai dideles avansų sumas. Bendrovės iš Didžiojo akcininko 2020 metų pirkimai sudarė 1 944 947 Eur ir finansinėse ataskaitose užfiksuota sumokėtų avansų suma 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė net 41 procentą visų 2020 metų pirkimų sumos iš Didžiojo akcininko. Ekspertinis šių duomenų vertinimas patvirtino, kad ir mokant nepagrįstai didelius avansus, galimai buvo finansuojamas Didysis akcininkas.

83.       Nurodytas aplinkybes dėl akcijų apmokėjimo ne savo, o įmonių grupės resursais patvirtina ir tai, kad Didžiajam akcininkui prireikė papildomo laiko lėšų sugeneravimui. Didysis akcininkas prailgino terminą Bendrovės akcijų pasirašymui ir apmokėjimui, lyginant su tuo terminu, kurį siūlė numatyti Bendrovės valdyba. Bendrovės valdybos sprendime, kuriuo buvo siūloma didinti įstatinį kapitalą, siūlomas akcijų pasirašymo terminas – 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie pasiūlymą pasinaudoti pirmumo teise, o akcijų apmokėjimo terminas – 30 kalendorinių dienų nuo šių akcijų pasirašymo. Tačiau Didysis akcininkas pateikė alternatyvų siūlymą dėl numatytų terminų prailginimo ir savo balsais nusprendė 22 kalendorinių dienų terminą akcijų pasirašymui ir 30 dienų terminą akcijų apmokėjimui (t.y. 12 dienų ilgiau). Taigi, tai patvirtina, kad sprendimo didinti Bendrovės įstatinį kapitalą metu Didysis akcininkas neturėjo reikiamų lėšų akcijoms apmokėti ir jam buvo būtinas papildomas laikas, šių lėšų sugeneravimui, pasinaudojant Bendrovės resursais.

84.       Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, jog per 2019 - 2020 metus Seserinės įmonės vykdė prekybą, teikė užsakymus Bendrovei, tačiau avansinių atsiskaitymų su Bendrove nebevykdė. Remiantis 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, Bendrovės ateinančių laikotarpių pajamos už paslaugas, kurių sąskaitos dar neišrašytos Seserinėms įmonėms, nuo 2019 metų sumažėjo net 4 942 262 Eur suma (nuo 5 081 520 Eur 2019 m. iki 139 258 Eur 2020 m.). Kita vertus, bendras Staticus įmonių grupei teikiamų gamybos užsakymų srautas nepasikeitė – pardavimai pagal klientų individualius nebaigtus vykdyti projektus padidėjo nuo 101 176 108 Eur 2019 m. iki 115 529 268 Eur 2020 m. Taigi ir tokiu būdu Bendrovės sąskaita Staticus grupės įmonėse buvo užlaikomos lėšos. Šiuo atveju ieškovė atkreipia dėmesį į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes.

85.       Taigi, įvairių paskolinių ir kvazi-paskolinių sandorių pagrindu iš Bendrovės Staticus grupės įmonėms suteiktos lėšos (skolos) sudarė būtent tą pinigų sumą (apytiksliai į 10 mln. Eur), kuri buvo reikalinga Didžiajam akcininkui Bendrovės akcijų emisijos kainai apmokėti. Dukterinės įmonės galėjo suteikti (ir akivaizdu, jog suteikė) šias iš Bendrovės užlaikytas lėšas kaip paskolą Didžiajam akcininkui, kadangi Didysis akcininkas nebuvo pajėgus akcijų emisijai apmokėti, Didžiojo akcininko pajamos buvo uždirbamos išimtinai iš Bendrovės, taigi ir vienintelis lėšų šaltinis akcijų apmokėjimui buvo vidiniai Staticus grupės resursai (t.y. Bendrovė, kurios gaminamas produktas ir vykdoma veikla iš esmės kuria visos grupės ekonominę vertę).

86.       Finansinių lėšų perkėlimą iš Dukterinių įmonių pas Didįjį akcininką patvirtina ir istoriniai finansiniai duomenys, pagal kuriuos Didysis akcininkas sistemingai nuolat didino savo įsipareigojimus Dukterinėms įmonėms – pavyzdžiui, (i) UAB „STATICUS Group“ įsiskolinimai dukterinėms įmonėms 2018-12-31 dieną, lyginant su 2017-12-31 dienos būkle, padidėjo 1 355 655 Eur. UAB „STATICUS Group“ šių įsiskolinimų nepadengė ir 2019 m.; (ii) 2019-12-31 būklei paskolų suma nesikeitė ir 2019 m. pabaigai sudarė 3 142 997 Eur, o kitos mokėtinos sumos padidėjo iki 463 267 Eur. Atitinkamai bendras UAB „Staticus Group“ įsiskolinimas Dukterinėms įmonėms 2019-12-31 dieną sudarė 3 606 264 Eur.

87.       Siekiant išsamiai išnagrinėti komentuojamas faktines aplinkybes ir jas atspindinčius finansinius duomenis apie Staticus įmonių grupės tarpusavio įsipareigojimus, taip pat Didžiojo akcininko pajėgumą apmokėti naujai išleistas akcijas, šių akcijų apmokėjimo šaltinius bei gauti tinkamas išvadas, yra reikalingos specialios apskaitos ir finansinės atskaitomybės srities žinios. Šiuo tikslu ieškovė kreipėsi į atitinkamos srities specialistus ir pateikė klausimus, kurių atsakymai yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

88.       2020-06-17 Ekspertinio vertinimo ataskaitą parengusi teismo ekspertė auditorė A. L. yra aukštos kvalifikacijos specialistė, (duomenys neskelbtini) įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, turinti daugiau negu 25 metų darbo patirtį apskaitos srityje. Teismo ekspertės kvalifikacija – įmonės apskaitos ir atskaitomybės ekspertizė. Teismo ekspertės išsilavinimas: (duomenys neskelbtini). Minėta 2020-06-17 Ekspertinio vertinimo ataskaita pateikia atsakymus į ieškovės suformuluotus klausimus bei patvirtina šias bylos nagrinėjimui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, jog: pirma, 2019 metais toliau didėjo Seserinių įmonių įsiskolinimai Bendrovei (t.y. Bendrovė atidėjo mokėjimus/ suteikė skolas Seserinėms įmonėms), kurių suma atitinka įstatinio kapitalo padidinimo sumą; antra, Didžiojo akcininko įsiskolinimai minėtoms Seserinėms įmonėms taip pat toliau augo; trečia, Didysis akcininkas pats nebuvo finansiškai pajėgus apmokėti Bendrovės naujų akcijų emisiją beveik 10 mln. Eur suma, o už išleistas Bendrovės akcijas atsiskaitė iš Bendrovės (per Dukterines įmones) gautomis skolintomis lėšomis.

89.       Antrąjį ekspertinį finansinių dokumentų vertinimą parengė privatus teismo ekspertas R. B., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto ir matematiko specialybes, taip pat atestuoto auditoriaus kvalifikaciją. R. B. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (duomenys neskelbtini). Antrasis 2021-07-28 Ekspertinio tyrimo aktas pateikia atsakymus į ieškovės papildomus klausimus bei tiesiogiai patvirtina bylai reikšmingas faktines aplinkybes, jog už Didžiajam akcininkui skirtą UAB „STATICUS“ akcijų emisiją buvo sumokėta iš Bendrovės per Seserines įmones įvairių paskolinių sandorių pagrindu sukauptų ir Didžiajam akcininkui perduotų lėšų.

90.       Pateikti finansiniai duomenys ir jų ekspertinis vertinimas atskleidžia aiškią finansinę schemą, kurioje Staticus Seserinėse įmonėse yra užlaikomos Bendrovės lėšos ir vėliau jos perduodamos Didžiajam akcininkui. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra galima situacija, kad Didysis akcininkas turėjo ginčo lėšas ar jas gavo iš kitų, negu Bendrovė, šaltinių, kadangi Staticus grupės finansiniai duomenys aiškiai parodo, jog UAB „STATICUS Group“ akcijų emisiją apmokėjo iš grupės įmonių gautų paskolų lėšomis ir kad pačios dukterinės įmonės (išskyrus Bendrovę) šių lėšų neturėjo ir jas sugeneravo Bendrovės sąskaita įvairių kvazi-paskolinių sandorių pagrindu (mokėtinų sumų užlaikymu).

91.       Objektyvūs, pačios Bendrovės bei Didžiojo akcininko parengti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog 2020 metų pradžioje Didysis akcininkas nebuvo pats pajėgus apmokėti visą jam tenkančią akcijų emisijos kainos dalį, t.y. 9 943 850,40 Eur, už NVAS sprendimu išleistas Bendrovės akcijas (t.y. naujai išleistas ir Didžiajam akcininkui suteiktas 343 365 paprastąsias nematerialias vardines Bendrovės akcijas) ir kad už šias akcijas jis atsiskaitė iš Bendrovės netiesiogiai (per Seserines įmones) skolintomis lėšomis. Tarp šių sandorių, kurie visi sudaryti tarp susijusių asmenų yra akivaizdus ryšys, leidžiantis teigti, kad šia schema siekta išvengti imperatyvių apribojimų taikymo. Atitinkamai ši grandinė sandorių, kurie sudarė prielaidas ir kuriais buvo siekiama finansuoti Didįjį akcininką, siekiant sudaryti sąlygas jam įsigyti minėtas Bendrovės akcijas, yra laikomi draudžiama finansine pagalba (ABĮ 452 str. 1 d.).

92.       Bendrovės ir didžiojo akcininko sandoriai, kurie pasireiškė suderintu veiksmu ir bendrovei mokėtinų sumų atidėjimas, avansų sustabdymas ir šių seserinėse įmonėse sukauptų lėšų suteikimas didžiajam akcininkui), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.63, 1.80 str.). Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje konstatavo, jog ABĮ 452 str. 1 d.37, kuri yra aktuali ir taikytina nagrinėjamos bylos atveju, atitinka imperatyviosios normos požymius, t.y. ji aiškiai apibrėžta, įvardijant veiksmus, kokių negali atlikti bendrovė, vienareikšmiška ir nesuteikianti pasirinkimo laisvės teisinio santykio dalyviams savo abipusiais susitarimais ar kitais būdais pakeisti šia teisės norma nustatytą elgesio variantą. Atitinkamai šios normos pažeidimas sudaro sąlygas taikyti CK 1.80 straipsnį ir sudarytą sandorį pripažinti niekiniu.

93.       ABĮ 452 str. 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma. Atitinkamai didžiojo akcininko veiksmai ir sandoriai, kuriais jis realizavo pagal ABĮ 452 str. 1 dalimi draudžiamą finansinę pagalbą, yra kvalifikuotini kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

94.       Siekiant tinkamai taikyti ABĮ įtvirtintą finansinės pagalbos ribojimą, visi su akcijų įsigijimu susiję sandoriai turi būti vertinami kartu, siekiant nustatyti, kuris sandoris labiausiai pažeidė bendrovės ir viešąjį interesą, įtvirtintą ABĮ 452 str. 1 dalyje.

95.       Draudžiamos finansinės pagalbos veiksmų (sandorio) forma ar jų sudarymo momentas nėra lemiantys kriterijai pažeidimo kvalifikavimui. Sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o toks, kuris turi visus būdingus sandorio požymius, t.y. teisėta asmens vidinės valios išorinė išraiška, siekiant tam tikro teisinio rezultato. Neteisėta finansine pagalba yra kvalifikuojami bet kokie šalių suderinti veiksmai arba neveikimas (sandoriai), kuriuos vienija bendra šių šalių valia, veikiant prieš bendrovės turtinius interesus, siekiant sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Tokia išvada darytina remiantis tiek teisės mokslu, teismų praktika bei įstatyme numatyta sandorio samprata (CK 1.63 str.), kuri numato, jog sandoriais laikomi asmenų suderinti veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas), kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.

96.       Nagrinėjamos bylos atveju draudžiami ir negaliojančiais pripažintini finansinės pagalbos sandoriai ir suderinti veiksmai, jų visuma (CK 1.63 str.), yra: (i) Susitarimai, kurių pagrindu bendrovė ir seserinės įmonės 2019 ir 2020 metais atidėjo pagal komercinius sandorius bendrovei mokėtinų sumų mokėjimo terminus, tokiu būdu atitinkamai sukuriant ir padidinant seserinių įmonių įsiskolinimą bendrovei. (ii) Bendrovės ir seserinių įmonių susitarimai (suderinti veiksmai) 2019 - 2020 metais neišrašyti Bendrovės sąskaitų (atsisakyti reikalavimų) dėl avansinių mokėjimų pagal komercinius sandorius, tokiu būdu atitinkamai sukaupiant lėšas seserinėse įmonėse bendrovės sąskaita. (iii) Sandoriai, kurių pagrindu seserinės įmonės 2019 ir 2020 metais suteikė paskolas didžiajam akcininkui, pasinaudodamos bendrovės sąskaita sukauptomis bei užlaikytomis lėšomis.

97.       Imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja ne bet koks finansinės pagalbos sandoris, o tas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų. Nagrinėjamu atveju, didžiojo akcininko mokėtina jo įsigyjamų akcijų (343 365 vienetų bendrovės akcijų) emisijos kaina (9 943 850,40 Eur) buvo netiesiogiai gauta iš bendrovės.

98.       Draudžiamus veiksmus įgyvendinusio sandorio forma ar sudarymo momentas nėra lemiantys kriterijai pažeidimo kvalifikavimui (t. y. ar finansinė pagalba įforminta susitarimu dėl paskolos suteikimo, ar ji suteikta tiesiog atidedant mokėjimą be konkretaus šį veiksmą įforminančio sandorio, ar neišrašant sąskaitų ir nereikalaujant įprastinių mokėjimų). Todėl tiek mokėjimų atidėjimas, tiek avansinių mokėjimų nereikalavimas yra finansavimo forma, kuri yra draudžiama finansinė pagalba. Ieškovė pažymi, kad sutikdamas atidėti mokėjimą arba nereikšdamas piniginio reikalavimo dėl įprastai mokamų avansų kreditorius faktiškai suteikia mokėtinos sumos dydžio paskolą atidėjimo terminui.

99.       Konstatavus, jog draudžiamą finansinės pagalbos grandinę sukūrė aukščiau aptarti bendrovės ir didžiojo akcininko sandoriai (suderinti veiksmai) – šie sandoriai laikomi prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.63, 1.80 str.).

100.       Sandoris, kuris pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, yra niekinis ir negalioja būtent todėl, kad jis pažeidžia tiek privačių suinteresuotų asmenų, tiek viešąjį interesą, kurių apsaugai yra įtvirtinta atitinkama imperatyvi įstatymo norma (CK 1.80 str.).

101.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta.

102.       Siekiant tinkamai taikyti ABĮ įtvirtintą finansinės pagalbos ribojimą, visi su akcijų įsigijimu susiję sandoriai turi būti vertinami kartu, siekiant nustatyti, kuris sandoris labiausiai pažeidė bendrovės ir viešąjį interesą, įtvirtintą (ABĮ 452 str. 1 dalyje).

103.       Nagrinėjamu atveju, didžiojo akcininko ir bendrovės sudaryti sandoriai yra būtent tie veiksmai, kurie yra imperatyviai draudžiami įstatymu, ir jais buvo pažeistas bendrovės, smulkiojo akcininko bei jos kreditorių privatus interesas, taip pat viešasis interesas, kuriuos ir saugo komentuojama ABĮ 452 str. 1 d. norma: (i) Idealiu atveju, kapitalo didinimo instrumentu siekiama pritraukti į bendrovę finansavimą kapitalo forma ir sustiprinti šios bendrovės kapitalą. Valdybos nariai taip 2020-03-25 sprendime, taip pat Didžiojo akcininko balsais priimtame NVAS sprendime motyvavo, kad kapitalo didinimas yra reikalingas siekiant suvaldyti COVID-19 viruso keliamas pasekmes, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, užtikrinti bendrovės finansavimo (išlaidų dengimo) rezervą, paskolų palūkanų pripažinimą leidžiamais atskaitymais, užtikrinti apyvartinio kapitalo poreikį, sureguliuoti kapitalo ir skolos santykį. Tačiau nagrinėjamu atveju, didžiajam akcininkui paskirstytos bendrovės akcijos buvo įsigytos ir apmokėtos netiesiogiai suteiktomis pačios bendrovės lėšomis. Todėl nei finansinio rezervo stiprinimas, nei kiti nurodyti tikslai nebuvo pasiekti: nors iš vienos pusės padidėjo įstatinis kapitalas, tačiau iš kitos pusės atitinkamai padidėjo gautinos sumos / trečiųjų šalių įsipareigojimai; atitinkamai nepakito ir Bendrovės turto bei įsipareigojimų santykis. (ii) Didžiajam akcininkui ir bendrovei inicijuojant naujai išleidžiamų akcijų apmokėjimą bendrovės resursais, smulkusis akcininkas buvo priverstas iš savo lėšų apmokėti jam tenkančią naujai išleistų akcijų dalį, nes, skirtingai nei didysis akcininkas, tą padarė nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų nuostatų, draudžiančių tiesioginę ir netiesioginę finansinę pagalbą. Priešingu atveju, jei smulkusis akcininkas emisijos kainos dalies nebūtų apmokėjęs, būtų sumažėjęs jo turimų akcijų dalis bendrovės įstatiniame kapitale (t.y. smulkiojo akcininko įtaka bendrovės valdymui).

104.       Tokia finansinė pagalba pažeidžia įstatymu ginamą viešąjį interesą, bendrovės ir jos kreditorių bei akcininkų interesus, taip pat saugomą civilinių santykių stabilumą ir skaidrumą. Todėl šie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str.).

105.       Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas remiantis apsimestiniais motyvais – tariamu COVID-19 pandemijos rizikų valdymu. Tačiau bendrovės įstatinio kapitalo padidinimui poreikio apskritai nebuvo ir ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina bendrovės valdybos narių (de facto didžiojo akcininko) nesąžiningumą ir nepagrįstą bei neteisėtą naudos siekimą didžiojo akcininko naudai, nes bendrovės valdymo organai iš tikrųjų įgyvendino didžiojo akcininko nesąžiningą tikslą padidinti jo turimą bendrovės akcijų dalį, o smulkiojo akcininko dalį atitinkamai sumažinti, ir tai padaryti bendrovės sąskaita (t.y. pasinaudojant draudžiama finansine pagalba).

106.       Bendrovės valdybos sprendimas siūlyti akcininkams padidinti bendrovės įstatinį kapitalą buvo priimtas 2020 metų kovo mėnesį, t. y. iš karto po karantino įvedimo šalyje. Valdybos narių siūlymas didinti įstatinį kapitalą buvo grindžiamas būtent pandemijos pasekmių valdymo tikslu.

107.       Poreikio stiprinti bendrovės kapitalą daugiau negu 10 mln. eurų suma visiškai nebuvo. Pateiktą išvadą pirmiausia patvirtina pačių Bendrovės valdybos narių atsakymai į ieškovės užduotus klausimus. 2020 m. balandžio 10 d. ieškovė pateikė bendrovės valdybai (ir tuo pačiu, didžiajam akcininkui) klausimus dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo motyvų ir priežasčių. Pateikti klausimai buvo susiję su COVID-19 pandemijos pasekmėmis bendrovės veiklai, nes valdybos narių siūlymas didinti įstatinį kapitalą buvo grindžiamas būtent pandemijos pasekmių valdymo tikslu. Minėtu raštu ieškovė klausė Valdybos narių: (i) kokią įtaką COVID-19 pandemija sukėlė bendrovės 2020 m. I ketvirčio piniginiams srautams; (ii) kokią įtaką COVID-19 pandemija turėjo kitose rinkose, kuriose bendrovė veikia; (iii) ar buvo analizuota galimybė panaudoti bendrovės turimas lėšas, kurių pagal 2019 metų finansines ataskaitas bendrovė turėjo 1 390 722 Eur; (iv) ar buvo vertinama galimybė finansinį rezervą suformuoti iš bankų teikiamų paskolų (įvertinant, jog iki tol paskolos bankams buvo grąžintos).

108.       Valdybos nariai pateikė atsakymus į dalį ieškovės pastabų ir klausimų. Tiek iš valdybos narių atsakymų raštu, tiek iš NVAS metu įvykusių diskusijų yra akivaizdu, jog sprendimas padidinti įstatinį kapitalą akcininkų piniginiais įnašais buvo nepagrįstas ir netikslingas – valdybos nariai poreikio padidinti įstatinį kapitalą nepagrindė.

109.       Valdybos narių argumentams dėl poreikio didinti įstatinį kapitalą akivaizdžiai priešingą situaciją parodė sprendimų priėmimo metu turimos Bendrovės finansinės ataskaitos už 2019 m. ir 2020 m. I ketvirtį: (i) 2019 m. gruodžio 31 d. apyvartinių lėšų valdymui bendrovė turėjo šiuos resursus: 1) reikšmingas gautinas sumas iš „Staticus Group“ grupės įmonių (10,9 mln. Eur); 2) nepaskirstytojo pelno likutį – 4,9 mln. Eur, kuriuo taip pat gali būti didinamas įmonės įstatinis kapitalas; 3) grynųjų pinigų likutį – 1,4 mln. Eur; 4) nepanaudotą overdrafto likutį – 4 mln. Eur. (ii) Pagal pateiktą preliminarų 2020 m. I-o ketvirčio balansą, bendrovės resursai iki COVID – 19 sukeltos pandemijos ir jai jau prasidėjus iš esmės nepasikeitė: 1) gautinos sumos iš „Staticus Group“ grupės įmonių – 7,8 mln. Eur; 2) nepaskirstytasis pelnas – 5 mln. Eur; 3) grynųjų pinigų likutis – 2,4 mln. Eur; 4) overdraftas – 4 mln. Eur taip pat nebuvo panaudotas. (iii) Bendrovės įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. būklei buvo 9,1 mln. Eur , o 2020 m. kovo 31 d. – 8,2 mln. Eur, taigi iš esmės per I-ą 2020 metų ketvirtį įmonės finansinė būklė nepablogėjo; (iv) 2019-12-31 dieną bendrovė buvo grąžinusi beveik visas paskolas: skolos kredito įstaigoms sudarė 47 134 Eur, o 2018-12-31 ši suma buvo 2 987 850 Eur overdraftas į skolas kredito įstaigoms nebuvo įtrauktas. Pagal pateiktą preliminarų 2020 m. I-o ketvirčio balansą skolų kredito įstaigoms suma dar labiau sumažėjo nuo 47 134 Eur iki 35 426 Eur. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovei išorinis finansavimas nebuvo reikalingas. (v) Be to, iš karto po NVAS sprendimo bendrovės ir kredito įstaigos AB SEB bankas sudaryta kreditavimo sutartis ne tik nebuvo nutraukta, tačiau priešingai – buvo padarytas šios sutarties pakeitimas bei atnaujintas įkeitimas šios kreditavimo sutarties užtikrinimui. Kaip patvirtina pateiktas hipotekos registro išrašas, Bendrovė atnaujino tiek kreditavimo sutartį su banku (t. y. sudarytas 2017-10-26 kreditavimo sutarties Nr. 0041704197227-64 2019-12-19 pakeitimas Nr. 2), tiek jos vykdymą užtikrinantį įkeitimą, ir tai akivaizdžiai prieštarauja valdybos narių pozicijai atsisakyti kredito įstaigų finansavimo bei parodo, jog visgi atsirado priežastys papildomam finansavimui iš kredito įstaigų. Dar daugiau, minėti kreditavimo sutarties ir jos užtikrinimo atnaujinimai buvo įvykdyti iš karto po NVAS, kai didžiajam akcininkui iškilo poreikis ruoštis naujai išleidžiamų bendrovės akcijų apmokėjimui. Nurodyta aplinkybė papildomai patvirtina ir įrodo, kad didysis akcininkas buvo nepajėgus apmokėti naujai išleistas akcijas bei neteisėtai naudojosi bendrovės finansine pagalba naujai išleistoms bendrovės akcijoms apmokėti.

110.       Apie tai, kad valdybos sprendimo priėmimo dieną (2020m. kovo 25 d.) COVID-19 neturėjo įtakos ir grėsmės bendrovės veiklai, buvo pažymėta ir bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, kuris pasirašytas 2020 m. balandžio 3 d.

111.       Apsimestinį kapitalo didinimo poreikį aiškiai parodo ir bendrovės finansiniai duomenys, fiksuojantys situaciją po įstatinio kapitalo padidinimo – remiantis bendrovės 2020 m. finansinėmis ataskaitomis, kapitalo padidinimo suma per visus 2020 metus nebuvo panaudota – 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės pinigų ir jų ekvivalentų likutis buvo 8 417 299 Eur.

112.       Buvo akivaizdžiai paneigtas bendrovės valdybos narių (didžiojo akcininko akcininkų) deklaratyvus ir nepagrįstas motyvas tariamai reikalingam bendrovės finansinių rezervų formavimui didinant įstatinį kapitalą akcininkų piniginiais įnašais. Iš tiesų didysis akcininkas valdybos priimtu sprendimu ir jo pagrindu vykusio NVAS metu priimamais sprendimais veikė nesąžiningai ir išimtinai savo asmeniniais, tačiau ne bendrovės, interesais, kadangi bendrovei nebuvo poreikio didinti įstatinį kapitalą, o didžiojo akcininko tikslas buvo padidinti savo dalį ir atitinkamai sumažinti ieškovės turimų akcijų dalį bendrovėje (ieškovei atsisakius įsigyti naujai išleidžiamų akcijų dėl reikšmingos didinimo sumos ir emisijos kainos). Šiam tikslui pasiekti, valdybos nariai sukūrė apsimestinį pagrindą šių didžiojo akcininko tikslų įgyvendinimui – t.y. inicijavo bendrovės įstatinio kapitalo didinimą, tokiu būdu užmaskuojant minėtą didžiojo akcininko tikslą – „atskiesti“ ieškovės turimą bendrovės akcijų dalį, ją sumažinant, ir įgyti absoliučią daugumą.

113.       Didysis akcininkas inicijavo ir įgyvendino bendrovės įstatinio kapitalo didinimą, nors žinojo ar turėjo žinoti, kad toks veiksmas yra netikslingas ir šia procedūra buvo siekiama kitų tikslų, negu buvo nurodyta. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina didžiojo akcininko nesąžiningumą, kadangi bendrovės finansinio rezervo formavimui didinant įstatinį kapitalą poreikio nebuvo, tačiau bendrovės įstatinis kapitalas buvo vis tiek didinamas, tokiu būdu kuriant naudą didžiajam akcininkui ir įgyvendinant jo nesąžiningą tikslą „atskiesti“ ieškovės turimą bendrovės akcijų dalį, atitinkamai padidinat savo turimą dalį, perimant absoliučią bendrovės kontrolę ir tai padaryti nepatiriant neigiamų pasekmių, t.y. akcijas netiesiogiai apmokant bendrovės sąskaita. Ieškovei nusprendus apmokėti jai pirmumo teise siūlomą akcijų emisijos dalį, didžiojo akcininko tikslas nebuvo įgyvendintas (t.y. „atskiedimas“ neįvyko).

114.       Dar vienas didžiojo akcininko nesąžiningumo elementas yra tai, jog draudžiamos finansinės pagalbos sandoriai ir suderinti veiksmai buvo vykdomi tarp bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko, kuriuos visus atstovavo tie patys fiziniai asmenys, visi esantys didžiojo akcininko naudos gavėjais arba su jais susijusiais asmenimis. Sandorių šalys (jas atstovaujantys asmenys) buvo šališki, suinteresuoti draudžiama finansine pagalba ir savo veiksmus ar sprendimus grindė vieningu asmeninės naudos tikslu ir motyvais (neatsižvelgiant, kurios įmonės vardu veikė). Šie asmenys, t.y. bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko atstovai, yra ir tiesioginiai šios sandorių schemos naudos gavėjai – o būtent, didžiojo akcininko akcininkas ir su juo susiję asmenys. Atitinkamai jie negalėjo atsiriboti nuo interesų konflikto: (i) nuo 2007-05-15 iki šios dienos (nepertraukiamai) bendrovės valdybos nariu paskirtas V. V., kuriam priklauso 96 % Didžiojo akcininko akcijų. (ii) nuo 2009-10-26 iki šios dienos (nepertraukiamai) bendrovės valdybos nariu paskirtas P. S., kuriam priklauso 2 % didžiojo akcininko akcijų. Šių asmenų balsais ir buvo priimtas bendrovės valdybos narių 2020 m. kovo 25 d. sprendimas siūlyti didinti bendrovės įstatinį kapitalą. (iii) Laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2018-05-15 valdybos nare, o nuo 2019-05-09 bendrovės generaline direktore paskirta A. V., kuri yra didžiojo akcininko V. V. dukra. Pažymėtina, jog nuo tos pačios datos, kada buvo paskirta ir Bendrovės vadove, t. y. nuo 2019-05-09, ji yra ir didžiojo akcininko vadovė. (iv) Didžiojo akcininko finansų vadovė E. B. laikotarpiu nuo 2018-05-15 iki šios dienos (nepertraukiamai) yra Bendrovės valdybos narė, kuri NVAS metu veikė kaip didžiojo akcininko įgaliotoji atstovė. (v) Laikotarpiu nuo 2015-02-23 iki 2018-05-15 bendrovės valdybos nariais buvo paskirti  A. V., I. S. ir T. B..

115.       Seserinių įmonių atstovai ir valdymo organų nariai taip pat yra didžiojo akcininko naudos gavėjai arba su jais susiję asmenys. Staticus Norge AS (Norvegija) įsteigta 2010-06-0845. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, vadovės pareigas užima  A. V., kuri taip pat yra bendrovės direktorė, didįjį akcininką kontroliuojančio V. V. dukra bei didžiojo akcininko UAB „Staticus Group“ vadovė; valdybos pirmininke paskirta E. B., kuri taip pat užima pareigas tiek bendrovėje, tiek pas didįjį akcininką – ji yra didžiojo akcininko finansų vadovė, bendrovės valdybos narė, kuri NVAS metu veikė kaip didžiojo akcininko įgaliotoji atstovė; Staticus Norge AS pardavimų direktoriumi bei valdybos nariu paskirtas T. B.; Staticus Norge AS valdybos nario pareigas eina didįjį akcininką kontroliuojantis V. V..

116.       Staticus Sverige AB (Švedija)įsteigta 2007-12-28, įmonės vadovu paskirtas T. B., o valdybos nariais paskirti jau anksčiau minėti asmenys – V. V., E. B., A. V..

117.       Staticus Austria GmbH (Austrija) įsteigta 2018-12-2047, jos vykdančiuoju direktoriumi paskirtas P. S., kuriam priklauso 2 % didžiojo akcininko akcijų,  o atstovavimo teisė suteikta A. V..

118.       Nurodytų įmonių vardu veikiantys ir sprendimus priimantys asmenys yra ir didžiojo akcininko atstovai. Atitinkamai finansinės pagalbos schema gali būti (ir buvo) lengvai įgyvendinta, nes nurodytų asmenų veiksmais, sprendimais ir sudaromais sandoriais didysis akcininkas gali lengvai inicijuoti ir įgyvendinti draudžiamą finansinę pagalbą, sudaryti ir vykdyti tam reikalingus sandorius. Šiuo atžvilgiu draudžiama finansinės pagalbos schema yra akivaizdus nurodytų asmenų bendrininkavimas – t.y. susitarimas ir bendras veikimas tarp bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko, kuriuos visus atstovavo tie patys asmenys.

119.       2019 metų pabaigoje ir 2020 m. I-II ketvirčiais didysis akcininkas objektyviai nebuvo pajėgus iš savo paties resursų apmokėti jam tenkančią akcijų emisijos kainos dalį, įsiskolinimas grupės įmonėms. Pagal didžiojo akcininko finansinės atskaitomybės duomenis, jo įsiskolinimai dukterinėms įmonėms 2018-12-31 būklei, lyginant su 2017-12-31 dienos būkle, padidėjo 1 355 655 Eur (nuo 1 903 807 Eur, iki 3 259 462 Eur). 2019 metais UAB „STATICUS Group“ šių įsiskolinimų nepadengė ir bendras UAB „Staticus Group“ įsiskolinimas grupės įmonėms 2019-12-31 dieną buvo 3 606 264 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. didžiojo akcininko apskaitoje buvo fiksuotas vos 220 430 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurių tik 185 742 Eur sumą sudarė pinigai ir jų ekvivalentai. 2019 m. gruodžio 31 d. didžiojo akcininko apskaitoje buvo fiksuotas ilgalaikis turtas, kurį iš esmės sudarė 16 mln. vertės investicijos į dukterines bendroves ir 4 mln. vertės investicinis turtas. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog investicinis turtas, įskaitant dalį pastatų ir statinių, yra skirtas uždirbti nuomos pajamas ir (arba) kapitalo vertei didinti, o ne gamybai, paslaugų teikimui, administraciniams ar pardavimo tikslams. Atitinkamai, didžiausia piniginio įnašo suma, kurią jis galėjo suakumuliuoti, siekė 4 261 366 Eur (220 430 Eur + 4 040 936 Eur). Didžiojo akcininko pajamas iš esmės sudaro tik bendrovės mokami įvairūs paslaugų mokesčiai. Pavyzdžiui, 2018 metais Didžiojo akcininko veiklos pajamos iš viso sudarė 1.737.378 Eur, o paslaugų pardavimai dukterinėms įmonėms sudarė 1.513.007 Eur, iš jų 1.340 mln. Eur buvo pardavimai Bendrovei, kas sudaro 89 % Didžiojo akcininko pardavimų dukterinėms įmonėms (77 % visų veiklos pajamų). 2019 metais Didžiojo akcininko veiklos pajamos iš viso sudarė 1.988.796 Eur, o paslaugų pardavimai dukterinėms įmonėms sudarė 1.889.056 Eur, iš kurių 1.657 mln. Eur buvo pardavimai Bendrovei, kas sudaro 87 % visų didžiojo akcininko pardavimų dukterinėms įmonėms (83 % visų veiklos pajamų). Staticus grupės įmonių konsoliduota finansinės atskaitomybė už 2020 metus ir jos ekspertinis vertinimas patvirtina, jog „UAB „STATICUS Group“ 2020 m. nesiskolino lėšų iš išorinių šaltinių, išskyrus savo dukterines įmones, t.y. UAB „STATICUS“ apmokėjimui buvo panaudoti UAB „STATICUS Group“ grupės įmonių vidiniai finansavimo resursai. Taigi, didysis akcininkas pats, nesinaudodamas bendrovės resursais, neturėjo pakankamai lėšų akcijų apmokėjimui ir 2020 metais (t.y. iki numatyto akcijų apmokėjimo termino). Didysis akcininkas inicijavo terminų akcijų pasirašymui ir apmokėjimui pratęsimą, kad per papildomai gautą laiką spėtų sugeneruoti apyvartines lėšas akcijų apmokėjimui, kadangi iš savo paties resursų to negalėjo padaryti.

120.       Visos aukščiau nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina ir įrodo (CPK 178 str.), kad objektyvaus poreikio padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomais akcininkų piniginiais įnašais nebuvo; kad šis įstatinio kapitalo padidinimas nebuvo adekvatus ir reikalingas tiems tikslams, kurie buvo deklaruojami bendrovės valdybos siūlyme dėl įstatinio kapitalo didinimo; ir tiek didysis akcininkas, tiek bendrovė, įskaitant šių subjektų dalyvius ir valdymo organų narius (kurie sutampa), šiuo ieškiniu ginčijamus sandorius ir veiksmus vykdė tikslingai, sąmoningai ir nuosekliai, kad didysis akcininkas galėtų bendrovės akcijų emisiją apmokėti iš bendrovės netiesiogiai gautomis lėšomis, kas prieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams (ABĮ 452 str. 1 d.).

121.       CK 1.80 str. 2 d. numato, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

122.       Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad kiek tai įmanoma konkrečiu atveju, turi būti siekiama tokios situacijos, tarsi sandorio niekuomet nebuvo.

123.       Restitucijos taikymo atveju įstatymas įtvirtina sąžiningų trečiųjų asmenų apsaugą, numatant, jog sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Bet kokie kiti veiksmai sąžiningo trečiojo asmens naudai gali būti panaudoti prieš restitucijos reikalaujantį asmenį (CK 6.153 str. 1, 3 d.). Tačiau šiuo atveju Bendrovė ar Didysis akcininkas, kurių atžvilgiu restitucija sukels reikšmingiausias pasekmes, negali būti laikomi sąžiningu trečiuoju asmeniu, kadangi jie yra draudžiamų finansinės pagalbos sandorių iniciatoriai ir dalyviai. Juo labiau, jog dalis šių juridinių asmenų dalyvių ir valdymo organų narių sutampa.

124.       Draudžiamos finansinės pagalbos atveju, restitucija neapsiriboja konkretaus finansavimo sandorio grąžinimu į pradinę padėtį. Atsižvelgiant į imperatyvios ABĮ įstatymo normos tikslus, t. y. (i) užtikrinti viešąjį interesą, civilinių santykių stabilumą ir skaidrumą, taip pat riboti galimą manipuliavimą akcijų rinka; (ii) uždrausti sandorius ir veiksmus, kuriais yra silpninamas bendrovių kapitalas ir tokiu būdu pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai; (iii) užkirsti kelią akcininkui pasinaudoti bendrove, kurioje ji turi daugumą balsavimo teisių ar kuriai ji gali daryti lemiamą įtaką įvykdyti tokius įsigijimus nesilaikant tuo atžvilgiu priimtų apribojimų ir pan. – restitucijos taikymas finansinės pagalbose schemoje taip pat reiškia grąžinimą į pirminę padėtį ir tuose sandoriuose ir teisiniuose, kuriuose draudžiama finansinė pagalba buvo panaudota (siekiant tokios situacijos, tarsi sandorio niekuomet nebuvo).

125.       Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju, restitucijos taikymas lemia, jog yra eliminuojami ir grąžinami į pirminę padėtį santykiai, kurie susiklostė įgyvendinus įstatymu draudžiamus finansinės pagalbos sandorius – t. y. panaikinami draudžiami sandoriai ir jų sukeltos pasekmės šių sandorių dalyviams. Taigi, taikoma restitucija nelemtų vienos iš šalių padėties nepagrįsto ar nesąžiningo pablogėjimo ir kitos šalies atitinkamo pagerėjimo. Atitinkamai nėra pagrindų, dėl kurių galėtų būti taikomas kitoks negu aukščiau aprašytas restitucijos būdas arba dėl kurių restitucija būtų netaikoma apskritai (CK 6.145 str. 2 d.).

126.       Ieškovė pažymi, kadangi didysis akcininkas neteisėtai įgijo (neteisėtai apmokėjo bendrovės akcijas (343 365 paprastąsias nematerialiąsias akcijos) pasinaudodamas bendrovės finansine pagalba (ABĮ 452 str. 1 d.)) šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį, visų pirma, reiškia tai, kad šios 343 365 bendrovės akcijos nebuvo apmokėtos ir turėtų būti taikomos atitinkamos teisinės pasirašytų akcijų neapmokėjimą nustatančios imperatyvios ABĮ 45 str. 12 d. normos.

127.       ABĮ 45 str. nustato jog Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos (ABĮ 45 str. 8 d.). Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų apmokėjimo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas (ABĮ 45 str. 12 d.).

128.       Nagrinėjamos bylos atveju, NVAS sprendimu, be kita ko, nuspręsta nustatyti 22 dienų terminą akcijų pasirašymo sutarčiai sudaryti, terminą skaičiuojant nuo NVAS sprendimo priėmimo dienos (šiuo atveju, 2020 m. gegužės 9 d.), numatant, jog akcijos privalo būti apmokamos pinigais per 30 dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Taigi, didžiojo akcininko įgyjamos bendrovės akcijos (343 365 vienetų akcijų) turėjo būti pasirašytos ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 9 d. ir apmokėtos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo (faktiškai jos buvo apmokėtos 2020-05-26 dieną).

129.       Didžiojo akcininko atlikto apmokėjimo už įgyjamas bendrovės akcijas pripažinimas neteisėtu dėl pasinaudojimo draudžiama finansine pagalba lemia, kad didysis akcininkas neapmokėjo visų jam priskirtų naujai išleidžiamų bendrovės akcijų. Įstatymas imperatyviai numato akcijų neapmokėjimo pasekmes – akcijų neapmokėjimas lemia akcijų pasirašymo sutarties negaliojimą (Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja ABĮ 45 str. 12 d.) ir nėra teisinių prielaidų konstatuoti kitokias teisines pasekmes negu akcijų pasirašymo sutarties negaliojimą ir akcijų neįgijimą (teismas negalėtų konstatuoti didžiojo akcininko skolos (akcijų kainos) bendrovei). Taigi, didžiajam akcininkui neapmokėjus jam priskirtų bendrovės akcijų iki akcijų pasirašymo sutartyje ir / ar ABĮ 45 str. 8 d. numatyto termino, laikoma, kad akcijų pasirašymo sutartis negalioja ir didysis akcininkas neįgijo VAS sprendimu jam priskirtų 343 365 vienetų Bendrovės akcijų, o šias akcijas įgijo Bendrovė.

130.       Atitinkamai akcijos turi būti anuliuojamos, kadangi būtent anuliavimas savo turiniu ir pagal tikslą atitinka restituciją (šalių grąžinimą į pirminę padėtį), kaip sandorių negaliojimo teisinę pasekmę (CK 1.80 str. d.). Priešingu atveju, jeigu vietoje anuliavimo bendrovė jas perleistų kitiems asmenims – faktiškai būtų užkirstas kelias teismo sprendimo ir teisingumo vykdymui, kadangi neteisėtai ir pažeidžiant smulkiojo akcininko teises išleistos akcijos toliau būtų nuosavybės objektu ir jas galėtų įsigyti kiti asmenys ar netgi pats didysis akcininkas ar su juo susiję asmenys. Būtų sudarytos sąlygos tokiems kitiems asmenims perimti bendrovės kontrolę, kadangi išleistos ir pasinaudojant draudžiama finansine pagalba apmokėtos akcijos sudaro kontrolinį paketą (beveik 80 % bendrovės įstatinio kapitalo).

131.       Ieškovė, užbėgdama už akių galimiems atsakovų argumentams, pažymi, kad nustačius finansavimo sandorių negaliojimą – iš to sekanti būtinoji teisinė pasekmė yra akcijų neapmokėjimas (kadangi įvyksta finansavimo suteikimo restitucija), kas atitinkamai lemia ir akcijų pasirašymo sutarties negaliojimą (ABĮ 45 str. 12 d.). Nagrinėjamos bylos atveju, kai ginčijami būtent finansavimo suteikimo sandoriai (o ne įkeitimo ar kitokio užtikrinimo sandoriai), kitokios akcijų neapmokėjimo teisinės pasekmės yra negalimos. Šiuo atveju negalėtų būti taikomi kasacinio teismo aiškinimai 2017-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017, nagrinėjant hipotekos sandorio teisėtumą, kur teismas pabrėžė, jog „byloje nėra ginčijami akcijų pirkimo–pardavimo sandoris ar kredito sutartis, nes akcijų pirkėjas turi teisę gauti paskolą akcijoms įsigyti ir užtikrinti įkeitimu ar kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais“. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip minėta, negaliojančiais reikalaujama pripažinti draudžiamos finansinės pagalbos sandorius, kuriais buvo suteiktas finansavimas bendrovės akcijų apmokėjimui. Ir šių sandorių negaliojimas bei restitucijos taikymas jau automatiškai lemia akcijų pasirašymo sutarties negaliojimą remiantis ABĮ 45 str. 12 d.

132.       Restitucijos taikymas lemia, jog yra eliminuojami ir grąžinami į pirminę padėtį santykiai, kurie susiklostė įgyvendinus įstatymu draudžiamus finansinės pagalbos sandorius – t. y. panaikinami draudžiami sandoriai ir jų sukeltos pasekmės šių sandorių dalyviams. Taigi, taikoma restitucija nelemtų vienos iš šalių padėties nepagrįsto ar nesąžiningo pablogėjimo ir kitos šalies atitinkamo pagerėjimo. Atitinkamai nėra pagrindų, dėl kurių galėtų būti taikomas kitoks negu aukščiau aprašytas restitucijos būdas arba dėl kurių restitucija būtų netaikoma apskritai (CK 6.145 str. 2 d.).

133.       Šiuo atveju, restitucijos taikymas reikštų, jog situacija, teisiniai santykiai ir pasekmės turi būti vertinami ir grąžinami į tokią padėtį, tarsi finansinės pagalbos sandorių nebūtų buvę sudaryta, t. y. pripažįstant, jog: (i) Seserinių įmonių pagal komercinius sandorius bendrovei mokėtinų sumų mokėjimo terminai nebuvo atidėti, finansavimas pagal paskolinius sandorius nebuvo teikiamas. Nurodytu atveju, įgyvendinant restituciją, konstatuotini seserinių įmonių pradelsti skoliniai įsipareigojimai bendrovei, kurie lemia delspinigių bei nuostolių priskaičiavimą ir atitinkamą seserinių įmonių mokėjimo pareigą bendrovei. (ii) Seserinės įmonės taip pat turėjo vykdyti avansinius mokėjimus bendrovei pagal susiklosčiusią įprastą komercinę praktiką, pagal galutinių užsakovų mokėjimų sąlygas. Nurodytu atveju, įgyvendinant restituciją, konstatuotina, jog seserinės įmonės nevykdžiusios avansinių mokėjimų, turi mokėti palūkanas už naudojimąsi suteiktu finansavimu už visą avansų nesumokėjimo laikotarpį (t.y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tinkamo atsiskaitymo pagal atitinkamas prekybos sutartis). Taigi, seserinės įmonės turi nedelsiant įvykdyti visus skolinius įsipareigojimus bendrovei 9 943 850,40 Eur apimtimi (įvykdyti nepagrįstai atidėtus mokėjimus, sumokėti avansinius mokėjimus už nebaigtus atlikti darbus). Atitinkamai iš to kylantį reikalavimą dėl palūkanų ir/ar delspinigių priteisimo iš atitinkamų seserinių įmonių turėtų pareikšti bendrovė, kaip kreditorė.

134.       Seserinės įmonės nesuteikė paskolos didžiajam akcininkui. Nurodytu atveju, įgyvendinant restituciją, didysis akcininkas privalo grąžinti gautas paskolų sumas seserinėms įmonėms apimtyje dėl 9 943 850,40 Eur. Idealiu atveju, nurodyta suma turėtų būti panaudota atitinkamų mokėjimų vykdymui bendrovei, kaip nurodyta aukščiau.

135.       Ieškovė pažymi, kad neteisėtos finansinės pagalbos atveju, kuomet bendrovė suteikė finansinę pagalbą didžiajam akcininkui, prigimtis reiškia, kad pripažinus visos neteisėtos finansinės pagalbos grandinės sandorius negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.), tarp bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko atsiranda priešpriešinės piniginės prievolės, todėl, šiuo atveju, restitucija yra galima įskaitant priešpriešinius reikalavimus (CK 6.130 str.).

136.       Taigi, restitucijos taikymas, siekiant grąžinti šalis į pirminę padėtį, nagrinėjamos bylos atveju lemia tai, kad: pirma, didysis akcininkas neįgijo NVAS sprendimu jam priskirtų 343 365 vienetų Bendrovės akcijų, o šias akcijas įgijo bendrovė, kuri privalo šias akcijas anuliuoti (CK 1.80 str. 2 d.; ABĮ 45 str. 12 d.); antra, neteisėtos finansinės pagalbos sandoriai: (i) Seserinių įmonių pagal komercinius sandorius bendrovei mokėtinų sumų atidėjimas ir mokėjimų nevykdymas dalyje dėl 9 943 850,40 Eur laikomas negaliojančiu ir neįvykusiu; (ii) Dukterinių įmonių suteiktos paskolos didžiajam akcininkui dalyje dėl 9 943 850,40 Eur (akcijų emisijos kaina) laikomos negaliojančiomis ir neįvykusiomis; (iii) Didžiojo akcininko atliktas mokėjimas už bendrovės akcijas laikomas negaliojančiu ir neįvykusiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tarp bendrovės, seserinių įmonių ir didžiojo akcininko yra vienarūšės – priešpriešinės prievolės baigiamos taikant įskaitymą (CK 6.130 str.); trečia, laikant, jog seserinės įmonės užlaikė mokėjimus bei nevykdė atsiskaitymų su bendrove, iš seserinių įmonių bendrovei solidariai priteistinos 8 proc. metinės palūkanos už sulaikytas ir nesumokėtas lėšas dalyje dėl 9 943 850,40 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki tinkamo seserinių įmonių atsiskaitymo su bendrove pagal atitinkamas prekybos sutartis ir už nebaigtus vykdyti projektus (pagal 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenis) (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str.). Tačiau šio reikalavimo ieškovė nereiškia, laikant, kad bendrovės interesus dėl pavėluotų mokėjimų pirmiausia turėtų ginti jos atstovai.

137.       Atsakovai nurodo, kad UAB „KG Constructions Group“ yra ne tik UAB „Staticus“ akcininkas, bet visų pirma – UAB „Staticus“ ir kitų Staticus grupės bendrovių konkurentas (tiesiogiai ir/arba per dukterines įmones UAB „KG Constructions“, KGC Sweden AB ir kt.), veikiantis toje pačioje – pastatų fasadų konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo – rinkoje:

138.       Ieškovė ir jos dukterinės įmonės UAB „KG Constructions“ internetiniame puslapyje pateikiama tokia informacija apie veiklą – „Ilgametė patirtis projektuojant sudėtingas pastatų fasadines konstrukcijas leido mums tapti vienu iš pagrindinių Baltijos ir Skandinavijos šalių rinkų dalyvių. Atsakovės internetiniame puslapyje pateikiama informacija – „Esame vieni didžiausių fasadų rangovų Šiaurės Europoje teikianti fasadų projektavimo, gamybos ir montavimo paslaugas“

139.       Ieškovės ir jos dukterinės įmonės UAB „KG Constructions“ internetiniame puslapyje 2010 metais buvo paskelbta: „Šių metų balandžio 29 dieną KG įmonių grupės narė UAB „KG Projektai“ įsigijo dalį UAB „Staticus“ (buvusi UAB „Hrono fasadai“) akcijų. 2,94 proc. akcijų įsigyta iš buvusio UAB „Staticus“ – UAB „Hrono fasadai“ akcininko – V. E.. UAB „KG Projektai“ nuolat ieško naujų galimybių plėstis, todėl buvo priimtas sprendimas investuoti į didžiausią savo konkurentą“.

140.       Aplinkybę, kad ieškovė ir jos valdomos bendrovės UAB „KG Constructions“, KGC Sweden AB bei kitos yra tiesioginiai UAB „Staticus“ ir kitų Staticus grupės bendrovių konkurentai, patvirtina ir Atsakovo bei Ieškovo valdomų įmonių klientai (didžiausios statybų sektoriaus įmonės), t.y.: (i) AB „YIT Kausta“ 2017-06-20 rašte nurodoma, kad UAB „Staticus“ ir UAB „KG Constructions“ dalyvavo konkursuose dėl administracinio pastato 3BURĖS (duomenys neskelbtini), „Imlitex“ pastato (duomenys neskelbtini), verslo namų Duetto (duomenys neskelbtini) fasadų įrengimo; (ii) Švedijos bendrovės AB „PEAB“ 2017-05-08 rašte (su vertimu) nurodoma, kad KGC Sweden AB ir Staticus Sverige AB dalyvavo konkurse dėl fasado konstrukcijų gamybos ir montavimo projekte „Point“. Šis dokumentas įrodo, kad atsakovai ir su Ieškove susijusios įmonės dalyvauja kaip konkurentai projektuose užsienyje, šiuo atveju – Švedijoje ; (iii) UAB „Naresta“ 2019-10-21 rašte teigiama, kad statybos projekto „Administracinis pastatas (7.2), (duomenys neskelbtini)“ fasadų konstrukcijų įrengimui yra pasirinkta UAB „KG Constructions“ (iv) Konkuravimo faktą ieškinyje pripažįsta pati ieškovė („Ieškovo suinteresuotumas Bendrovės veikla ir teisė reikšti šį ieškinį egzistuoja nepriklausomai nuo to, kad Ieškovas veikia toje pačioje rinkoje kaip ir Bendrovė (t.y. konkuravimo aspektas nėra aktualus)“. Todėl faktinė aplinkybė dėl Ieškovo ir Atsakovų buvimo konkurentais pripažinta įrodyta ir atsakovai atleistini nuo jos įrodinėjimo (CPK 182 str. 5 p.).

141.       Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad per 2019-2021 metus vyko 20 konkursų (iš kurių 6 dar vyksta šio atsiliepimo į ieškinį pateikimo metu), kuriuose tiesiogiai konkuravo UAB „Staticus Group“ kontroliuojamos bendrovės su UAB „KG Constructions Group“ kontroliuojamomis bendrovėmis. Bendra šiuose konkursuose perkamų darbų ir prekių vertė sudarė apie 150 mln. Eur. Tai parodo, kad tarp civilinės bylos šalių ir su šalimis susijusių bendrovių vyksta aktyvi konkurencija, o UAB „Staticus“ ir kitos Staticus grupės bendrovės laimėjo keletą paskutiniųjų didelių konkursų (H. H. – 22-27 mln. Eur, „Administracinis pastatas (duomenys neskelbtini), kas galimai taip pat prisidėjo prie nesąžiningų konkurento veiksmų suaktyvėjimo, siekiant nesąžiningais procesiniais veiksmais susigrąžinti prarandamas verslo pozicijas.

142.       Ieškovė atsakovo UAB „Staticus“ akcininku tapo ne atsitiktinai, o sąmoningai ir planingai. Pasinaudojant ekonominės krizės bei vidinių nesutarimų tarp UAB „Staticus“ akcininkų aplinkybėmis, taktiniais sumetimais 2010-04-29 buvo įsigytas nedidelis akcijų paketas. Ieškovės sprendimo tapti konkuruojančios bendrovės akcininku priežastis ir motyvas yra vienintelis – veikti savo, o ne UAB „Staticus“ interesais, o susidarius palankioms aplinkybėms – pakenkti tiesioginiam konkurentui ir įgyti konkurencinį pranašumą.

143.       Pareiškusi ieškinį ir prašymą išreikalauti įrodymus apie tarp Staticus grupės bendrovių sudaromus sandorius, ieškovė siekia ne jo deklaruojamų tikslų, o nepagrįstai gauti informacijos apie konkurento veiklą, vidinius procesus, taip pat destabilizuoti konkurento veiklą.

144.       Dėl Staticus grupės veikimo principų iš Staticus grupės viduje sudaromų sandorių ieškovei būtų aiški (turint minimalias finansų ir rinkos veikimo žinias būtų nesudėtinga nustatyti) prekių ir paslaugų pardavimo klientams Lietuvoje ir užsienio rinkose kaina. Ši informacija turėtų ypatingą komercinę vertę ieškovei ir kitiems UAB „Staticus“ ir kitų Staticus grupės bendrovių konkurentams.

145.       Ieškovės bandymai nesąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis bandyti trikdyti Staticus Group bendrovių veiklą prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų: 2011 m. ieškovė (ankstesnis pavadinimas – UAB „KG projektai“) ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 15 000 UAB „Staticus“ akcijų pripažinimo negaliojančiomis, akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įstatinio kapitalo sumažinimo 1 500 000 Lt suma nuo 2 266 800 Lt iki 766 800 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2013-10-17 sprendimu ieškinys buvo atmestas. 2017 m. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti UAB „Staticus“ 2017-01-13 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu ir taip sustabdyti UAB „Staticus“ planus dėl jo konkurencingumo gerinimo bei valdymo tobulinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-21 sprendimu ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018-12-17 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Pandemijos laikotarpiu paaštrėjus konkurencinei kovai, ieškovė ir vėl pasitelkė nesąžiningų ieškinių teikimą kaip būdą įveikti konkurentą – 2020-05-12 Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį dėl UAB „Staticus“ 2020-04-17 neeilinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų panaikinimo. 2020-10-28 UAB „KG Constructions group“ ieškinio atsisakė ir teismas 2020-10-29 nutartimi bylą nutraukė. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo reiškiami nepagrįsti ir neteisėti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, kurie teismo buvo atmesti. Prašymų dėl įrodymų išreikalavimo atmetimas sąlygojo ieškovės sprendimą atsisakyti ieškinio ir nebetęsti bylinėjimosi t.y. akivaizdu, jog ieškovės tikslas buvo ne ieškinio patenkinimas, o procesiniai prašymai dėl įrodymų išreikalavimo. 2020-07-01 ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-1761-580/2021), kuriuo buvo siekiama nepagrįstai padidinti savo valdomų akcijų dalį bendrovėje UAB „Staticus“ bei reikalaujama iš esmės tapačios apimties įrodymų išreikalavimo, kaip ir šioje byloje. Ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad „Ieškovas aiškiai nenurodo, kokį teisiškai reikšmingą faktą nurodomi dokumentai galėtų patvirtinti, todėl prašymas dėl dokumentų reikalavimo netenkintinas“ (Vilniaus apygardos teismo 2021-03-08 nutartis). Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1865-562/2021 dėl UAB „Staticus“ vadovų ir akcininko tariamai padarytos žalos atlyginimo. Nors šioje byloje UAB „Staticus“ yra nurodomas netiesioginiu ieškovu, faktiškai nepagrįstais ir neteisėtais reikalavimais yra kenkiama taip pat ir UAB „Staticus“. Vilniaus apygardos teismo nutartimis kitose bylose atmetus abstrakčius ir nepagrįstus ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, buvo pareikštas šis aiškiai nepagrįstas ieškinys, kuriuo, be kita ko, ir toliau siekiama įrodymų apie konkurento veiklą išreikalavimo.

146.       Civilinis procesas negali tapti priemone kovai su konkurentais – tiek kenkimo konkurentui prasme, tiek ir informacijos, kurios rinkimą ir dalinimąsi tarp konkurentų draudžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, gavimo tikslu. Todėl ieškinio reikalavimai ir ieškovės procesiniai prašymai turėtų būti vertinami itin detaliai ir atsakingai.

147.       Staticus grupės struktūra buvo nulemta pasirinkto ir rinkoje plačiai taikomo veiklos principo, kai užsienio klientų paiešką, projektų sutarčių sudarymą bei verslo santykių su klientais palaikymą vykdo atitinkamose rinkose įsteigtos grupės bendrovės: (i) Staticus Norge AS (Norvegijoje registruota bendrovė, toliau – Staticus Norge), (ii) Staticus UK Ltd. (Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė, toliau – Staticus UK), (iii) Staticus Sverige AB (Švedijoje registruota bendrovė, toliau – Staticus Sverige). Kadangi Staticus Austria GmbH nėra nurodyta ieškinyje atsakovu, toliau šiame atsiliepime jos veikla nenagrinėjama.

148.       Ieškinyje nurodoma, kad neva buvo sudaromi UAB „Staticus“ interesus pažeidžiantys sandoriai, kad neva UAB „Staticus“ organai nesilaiko keliamų reikalavimų ir pan. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ABĮ 452 str. taikymas, t.y. nustatymas, ar šioje teisės normoje nustatytas ribojimas yra taikomas ginčo situacijai, bei jeigu taip – ar ši norma nebuvo pažeista, ir kokios yra jos pažeidimo pasekmės.

149.       Atsakovų vertinimu, deklaratyviais su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusiais teiginiais ieškovė siekia (i) deklaratyviai dirbtinai sukurti neigiamą įspūdį apie atsakovus; (ii) nukreipti teismo dėmesį nuo bylos esmės; (iii) gauti kuo daugiau informacijos apie konkurento veiklą; (iv) gauti duomenų ir/ar kitokios procesinės naudos civilinei bylai Nr. e2-1865-562/2021 dėl tariamai valdymo organų padarytos žalos.

150.       Atsakovė UAB „Staticus“ pareiškia ir patvirtina, kad nesutinka su ieškinio teiginiais apie tariamus UAB „Staticus“ veiklos trūkumus, tačiau sąmoningai neatsikerta į melagingus teiginius, išeinančius už bylos nagrinėjimo ribų.

151.       Kadangi Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige prekiavo UAB „Staticus“ produkcija ir pagal rinkoje įprastą praktiką pirkėjams suteikdavo tam tikrus atsiskaitymo terminus, UAB „Staticus“ atitinkamai, laikydamasi įprastinės rinkos praktikos, nustatydavo bendrovėms Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige atsiskaitymo terminą.

152.       Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige turimos ir bendrovei UAB „Staticus Group“ paskolintos finansinės lėšos buvo nulemtos įprastų komercinių sandorių ir jų sąlygų, nuosekliai vykdomų nuo 2012 metų.

153.       Ieškovės „atrastas“ ir akcentuojamas tam tikras nuoseklus Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige bendrovei UAB „Staticus“ mokėtinų sumų suminis augimas buvo natūraliai sąlygotas ne pratęsto atsiskaitymo termino, o išaugusios apyvartos (pirkimų iš UAB „Staticus“). Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige suminis įsipareigojimas apmokėti už prekes priklauso nuo šių aplinkybių: (i) prekybos apyvartos (didėjant prekybos apyvartai ir nesikeičiant atsiskaitymo terminui, įsipareigojimas didėja, o mažėjant – mažėja); (ii) atsiskaitymo termino (prekybos apyvartai esant stabiliai, įsipareigojimas didėja, jeigu didėja atsiskaitymo terminas).

154.       Kadangi atsiskaitymo terminų sąlygos einant metams išlikdavo esmingai nepakitusios, panašūs atsiskaitymo terminai buvo taikomi visoms sąskaitoms faktūroms, todėl visiškai logiška ir suprantama, kad didėjant apyvartai, didėjo konkrečiu momentu egzistuojanti bendra gautina suma. Šią faktinę aplinkybę pagrindžia pridedama lentelė, parodanti UAB „Staticus“ gautinų sumų priklausomybę nuo prekybos (pardavimų) apyvartos.

155.       Lentelės duomenys ir akivaizdžiai matoma priklausomybė tarp apyvartos ir suminės mokėtinos sumos, paneigia ieškovės teiginius apie tariamai neteisėtai suteiktą finansinę pagalbą įgyjant UAB „Staticus“.

156.       Dėstomus argumentus ir išvadas patvirtina finansų eksperto auditoriaus A. M. 2021-11-09, kurioje konstatuota: 2018-2020 m. laikotarpiu UAB „Staticus" gautinos sumos iš Staticus Sverige AB, Staticus Norge AS bei Staticus UK LTD buvo santykinai panašiame lygyje nuo pardavimų šioms įmonėms. Didesnį dėmesį verta skirti 2020 m. pabaigos gautinoms sumoms. Dėl COVID'19 pandemijos nemažai įmonių susidūrė su mokumo bei skolų atgavimo problemomis. Iš aukščiau pateikiamo paveikslo matyti, jog UAB „Staticus“ gautinų sumų ir pardavimų santykis pagerėjo (nuo 14,87 % 2019 m. sumažėjo iki 13,36 proc. 2020 m.). Tai rodo, jog UAB „Staticus“ tinkamai valdė gautinas sumas iš susijusių įmonių (Staticus Sverige AB, Staticus Norge AS bei Staticus UK LTD) ir 2020 m. pagerino šį rodiklį.

157.       Teismui teikiamos 2021-11-09 Specialisto išvados  akivaizdžiai parodo, kad suminė Staticus UK, Staticus Norge ir Staticus Sverige mokėtina suma bendrovei UAB „Staticus“ 2018-2020 m. buvo stabili ir sudarė apie 14,7% nuo apyvartos (pardavimų), o 2020 m. nukrito iki 13,36%. Šis grafikas paneigia ieškovės samprotavimus apie tariamus su 2020 m. akcijų apmokėjimu susijusius UAB „Staticus“ „įsiskolinimus“ dukterinėms bendrovėms.

158.       Aplinkybę, kad Staticus Norge / Staticus Sverige su UAB „Staticus“ atsiskaitydavo žymiai greičiau (trumpesniais terminais) negu buvo įprasta rinkoje, patvirtina auditoriaus A. M. Specialisto išvada.

159.       Paneigdami ieškovės samprotavimus apie tariamus Staticus Norge / Staticus Sverige „įsiskolinimus“ bendrovei UAB „Staticus“, atsakovai į bylą teikia UAB „Staticus“ 2021-11-09 buhalterinę pažymą „Apie bendrovėms Staticus Norge AS ir Staticus Sverige AB išrašytas sąskaitas ir jų atsiskaitymo terminus“, kurioje yra atskleidžiamos visos 2020-01-01 – 2020-08-31 laikotarpiu UAB „Staticus“ bendrovėms Staticus Norge / Staticus Sverige išrašytos sąskaitos, jose nurodyti apmokėjimo terminai ir faktinės apmokėjimo datos.

160.       Šis oficialiai UAB „Staticus“ vyriausiosios buhalterės, atsakingos už UAB „Staticus“ apskaitą ir buhalterinių įrašų tikrumą, patvirtintas PVM sąskaitų-faktūrų sąrašas paneigia ieškovės keliamas versijas bei patvirtina, kad tarp Staticus Norge / Staticus Sverige bei UAB „Staticus“ analizuojamu laikotarpiu vyko įprasti komerciniai santykiai, nepažeidžiantys ABĮ 452 str. draudimų.

161.       Dėl Staticus grupei priklausančių bendrovių bendradarbiavimo principų ir jų nulemtų finansinių santykių tarp UAB „Staticus“ ir Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige susidarė natūrali situacija, kad nuo prekybinių santykių pradžios Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige turėjo stiprią finansinę padėtį ir laisvų finansinių lėšų.

162.       2016-2020 metais akcininkas UAB „Staticus Group“ ir Staticus Norge (sutarčių data: 2016-01-04 ir 2018-02-02, 2020-03-30) bei Staticus Sverige (sutarčių data: 2016-08-23, 2020-05-05) sudarė paskolos sutartis, kaip vieną iš alternatyvų panaudoti dukterinių bendrovių turimas laisvas finansines lėšas.

163.       Šių paskolos sutarčių pagrindu pagal poreikį buvo suteikiamos ir gražinamos lėšos tarp UAB „Staticus Group“ ir Staticus Norge bei Staticus Sverige. Staticus UK neturėjo jokių paskolinių santykių su UAB „Staticus Group“ ir/ar bet kuria dukterine bendrove.

164.       Kadangi Staticus Norge, Staticus UK ir Staticus Sverige finansinė padėtis bei finansinių lėšų turėjimas buvo nulemtas ne siekimo (tikslo) sudaryti sąlygas UAB „Staticus Group“ įsigyti UAB „Staticus“ akcijų, todėl šias lėšas valdančių bendrovių veiksmų nereguliavo jokios materialinės teisės normos, susijusios su finansinės pagalbos draudimu. Neegzistuoja jokių draudimų ar teisės normų, draudžiančių ar reglamentuojančių, kokiais tikslais UAB „Staticus Group“ gali skolintis iš savo dukterinių bendrovių Staticus Norge ir Staticus Sverige.

165.       Siekiant tinkamai pritaikyti ABĮ 452 str., svarbu išsiaiškinti: (i) šios draudžiančiosios teisės normos subjektą; (ii) veiksmo tikslingumo (tyčios) reikalavimo turinį; (iii) kitas šios normos taikymo sąlygas, suformuluotas teismų praktikoje.

166.       ABĮ 452 str. yra speciali draudžiančioji norma, reikšmingai suvaržanti konstitucinę ūkinės veiklos ir laisvo kapitalo judėjimo laisves, todėl plečiamasis jos aiškinimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2010 yra išaiškinta, kad nuostatos, kuriomis nustatomi civilinės apyvartos ir atitinkamų jos dalyvių teisių apribojimai, negali būti aiškinamos plečiamai.

167.       Teisės moksle pripažįstama būtinybė ABĮ 45-2 str. ir jos reguliavimo (draudimo) sritį aiškinti siaurinamai: nors nei ABĮ, nei Direktyva nepateikia sandorių, kurie nelaikomi finansine pagalba, pavyzdžių, siaurinamasis finansinės pagalbos instituto aiškinimas būtinas dėl to, kad jį sudarančios normos yra išimtinio pobūdžio.

168.       ABĮ 452 str. aiškiai nustato, kad jame įtvirtinto teisinio reguliavimo (draudimo) subjektas yra bendrovė, kurios vertybiniais popieriais yra prekiaujama arba išleidžianti naujas akcijas, bei šios bendrovės vadovas.

169.       Šis reguliavimas yra specifiškas lyginant su įtvirtintais kitose draudžiančiose normose, kurios: (i) numato, kad juridiniam asmeniui yra draudžiama sudaryti tam tikrą sandorį (pvz. ABĮ 15 str. 1 d. 5 p.: „bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio“), (ii) numato, kad tam tikri sandoriai negalioja (pvz. ABĮ 46 str. 4 d.: „Sutartis, kurioje nėra bent vieno iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų, yra negaliojanti“).

170.       ABĮ 452 str. atveju įstatymų leidėjas pasirinko ne pritaikyti abstraktų sandorio draudimą arba tam tikrą sandorių įstatymu priskirti prie negaliojančių, o uždrausti tam tikram asmeniui (bendrovei, vadovui) atlikti tam tikrus veiksmus.

171.       Būtent per bendrovės, kurios vertybiniais popieriais yra prekiaujama arba kuri išleidžia naujas akcijas, bei šios bendrovės vadovo veiksmus ir jų tikslingumą (tyčią) yra vertinama, ar sandoris patenka į ABĮ 452 str. reguliavimo sritį.

172.       Reguliuojamo subjekto nustatymas yra svarbus, nes Ieškovui neįrodžius UAB „Staticus“ (jos vadovo) veiksmų tikslingumo ir neteisėtumo, kitų atsakovų veiksmų ir sudarytų sandorių vertinimas yra nereikšmingas, nes ABĮ 45-2 str. nei UAB „Staticus Group“, nei kitoms jos kontroliuojamoms bendrovėms jokių draudimų ar ribojimų nenumato.

173.       Lietuvos, užsienio šalių ir ES teisė, finansinės pagalbos draudimą įtvirtina nustatydamos draudimą atlikti veiksmus – paskolinti lėšas arba kitaip suteikti finansavimą su tikslu sudaryti sąlygas įsigyti finansavimą suteikiančio asmens akcijų.

174.       Remiantis Jungtinės Karalystės patirtimi, užsienio valstybių reguliavime, Direktyvoje ir ABĮ numatytas esminis požymis, kuriuos remiantis neteisėta finansinė pagalba atskiriama nuo kitų finansinių transakcijų, yra šio veiksmo tikslingumas. ABĮ: „Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų“.

175.       Veiksmo tikslingumo (tyčios) kriterijus apibrėžia ABĮ 452 str. draudimo apimtį ir atskiria draudžiamus veiksmus nuo leidžiamų. Kitaip tariant, yra leidžiama sudaryti sandorius, kuriuos sudarant neturima tikslo ir tyčios sudaryti sąlygas įsigyti finansavimą suteikiančio asmens akcijų.

176.       Tyčios kriterijumi draudžiama finansinė pagalba yra atskiriama nuo įprastinių finansinės veiklos sandorių. Tyčios kriterijų (dar įvardinamas „kryptingumu“) pabrėžia ir Lietuvos teisės mokslininkai.

177.       Jungtinės Karalystės, kurioje formavosi finansinės pagalbos institutas (vėliau perkeliant patirtį į ES teisę), teismų praktikoje plačiai analizuota ir pasisakyta dėl būtinumo taikyti „tikslo“ kriterijų, siekiant išvengti situacijų, kai finansinės pagalbos draudimas būtų pritaikomas situacijoms, kuriose bendrovės vykdo įprastus komercinius sandorius.

178.       Išdėstyti argumentai patvirtina, kad tarp Staticus grupės bendrovių sudarytuose sandoriuose nebuvo UAB „Staticus“ ir jos vadovo tikslingumo ir tyčios sudaryti sąlygas UAB „Staticus Group“ įsigyti UAB „Staticus“ akcijų. Aplinkybė, kad Staticus Norge ir Staticus Sverige turėjo finansinių lėšų, kurias turėjo galimybę paskolinti UAB „Staticus Group“, buvo nulemta ne „tikslingų“ UAB „Staticus“ vadovybės veiksmų, o ilgalaikių prekybinių ryšių ir įprastos komercinės veiklos.

179.       Analizuojant gautų paskolų reikšmę sandoriui papildomai pastebėtina, kad UAB „Staticus Group“ turimas turtas ir finansinės galimybės leido skolintis ne tik iš Staticus Norge ir Staticus Sverige, bet ir iš finansinių institucijų. Todėl ieškovės argumentas, kad „didysis akcininkas ir Staticus grupės įmonės, išskyrus bendrovę, neturėjo lėšų bendrovės akcijų apmokėjimui“, neatitinka tikrovės.

180.       Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Staticus Group“ 2020 m. finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas – patvirtina, kad UAB „Staticus Group“ su AB „SEB banku“ pasirašyta sutartis numatė UAB „Staticus Group“ teisę pasiskolinti (overdraftas) iki 4 000 000 Eur, kuria UAB „Staticus Group“ 2020 metais nepasinaudojo. Šis įrodymas rodo kredito institucijų pasitikėjimą UAB „Staticus Group“ ir šios bendrovės galimybę skolintis kredito įstaigose bei galimybę apmokėti akcijas netgi nesinaudojant Staticus Norge ir Staticus Sverige paskolomis.

181.       Atsakovų bendradarbiavimas pirma, nepažeidė ABĮ 452 str. draudimo, antra, atsakovų bendradarbiavimas nesusilpnino UAB „Staticus“ kapitalo ir nepažeidė kreditorių interesų, trečia, būtent ieškovės siekiamas rezultatas susilpnintų UAB „Staticus“ kapitalą ir pažeistų kreditorių interesus bei teisinio stabilumo principą. Auditoriaus A. M. Specialisto išvada patvirtina, kad įstatinio kapitalo padidinimas turėjo teigiamos įtakos UAB „Staticus“ veiklos ir finansiniams rodikliams.

182.       Teismų praktikoje ir bendrovių teisės doktrinoje yra pripažįstama įstatinio kapitalo svarba bei nauda. Išskiriamos šios pagrindinės įstatinio kapitalo funkcijos – (i) kreditorių interesų apsaugos, (ii) veiklos arba adekvataus kapitalo ir (iii) akcininkų dalyvavimo bendrovės kapitale.

183.       Įstatinio kapitalo formavimo (akcijų išleidimo ir pasirašymo) esmė – akcijas įsigyjančio asmens turto (pinigų) perdavimas bendrovės nuosavybėn mainais už išleidžiamas bendrovės akcijas. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Staticus Group“ pasirašė UAB „Staticus“ akcijas, apmokėjo jas banko pavedimu visai sumai, t.y. atliko visus veiksmus, kurių tikslas ir pasekmė buvo UAB „Staticus“ įstatinio kapitalo padidinimas. Padidintas įstatinis kapitalas yra registruotas Juridinių asmenų registre ir atlieka visas funkcijas (ypač – kreditorių interesų užtikrinimo).

184.       Todėl nei ekonomine, nei teisine prasme nėra pagrįstas deklaratyvus nuolat pasikartojantis Ieškovo teiginys, jog neva „yra silpninamas [UAB „Staticus“] kapitalas ir tokiu būdu pažeidžiami suinteresuotų asmenų interesai“. Bendrovės įstatinis kapitalas ir teisine, ir finansine prasme buvo padidintas, ir nuo akcijų apmokėjimo dienos atlieka pagrindinę kreditorių teisių apsaugos funkciją.

185.       Padidinus įstatinį kapitalą, padidėjo UAB „Staticus“ turtas, tačiau UAB „Staticus“ neįgijo naujo kreditoriaus (UAB „Staticus Group“ tapo ne kreditoriumi, o akcininku). Tai atitinkamai pagerino UAB „Staticus“ finansinius rodiklius ir suteikė UAB „Staticus“ kreditoriams didesnę apsaugą (po įstatinio kapitalo padidinimo, bendrovės turtas padidėja, o į bendrovę nukreiptų finansinių reikalavimų suma lieka nepakitusi).

186.       Visiškai kitokia situacija susiklosto tais atvejais, kai yra suteikiama neteisėta finansinė pagalba akcijų pirkimo-pardavimo sandoriui. Tokiu atveju piniginės lėšos paskolos arba alternatyvia forma yra suteikiamos akcijų įgijėjui (naujajam akcininkui), o pastarasis jas perleidžia akcijų pardavėjui (buvusiam akcininkui), t.y. piniginės lėšos negrįžta į bendrovę.

187.       Kai didinamas įstatinis kapitalas, net ir hipotetiniu atveju esant nustatytam finansinės pagalbos suteikimo požymių turinčiam sandoriui (ieškovė to nagrinėjamoje byloje neįrodė), bendrovės suteiktos lėšos sugrįžta bendrovės nuosavybėn apmokant už akcijas, t.y. bendrovės kapitalas nėra silpninamas.

188.       Itin apdairiai turi būti vertinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kuriuose konstatuota, kad finansinė pagalba yra lygiavertė kapitalo susilpninimui tik „dauguma atvejų“, o ne visais, t.y. finansine prasme prie „daugumos atveju“ nepriskirtini naujai išleidžiamų akcijų apmokėjimo atvejai („Finansinė pagalba akcijų įsigijimui dauguma atvejų yra laikoma lygiaverte kapitalo susilpninimui (sumažinimui) bendrovei įsigyjant akcijas tiesiogiai“).

189.       Net jeigu teismas pripažintų, kad buvo nesilaikyta ABĮ 452 str. reguliavimo (quod non), šio draudimo pažeidimas nesuteiktų ieškovei teisės reikalauti Akcijų pasirašymo sutarties negaliojimo kaip ABĮ 452 str. pažeidimo pasekmės. Nei ABĮ, nei Direktyva nenumato akcijų perleidimo/pasirašymo sutarties negaliojimo kaip finansinės pagalbos draudimo pažeidimo teisinės pasekmės.

190.       Siekiant nustatyti, kokios yra potencialios ABĮ 452 str. pažeidimo pasekmės, svarbu išsiaiškinti, kieno ir koks interesas yra saugomas šia teisės norma. Teismo taikomos pažeidimo padarinių pašalinimo priemonės turi apginti tos normos saugomą interesą, o ne būti naudojamos ne pagal paskirtį siaurų asmeninių ieškovės UAB „KG Constructions group“ interesų tenkinimui (UAB „Staticus“ akcininkų struktūros keitimui, ieškovei gaunant didesnę dividendų dalį, ieškovės įtakos UAB „Staticus“ valdyme didinimui ir kt.).

191.       Teisės mokslininkų straipsniai, teismų precedentai, analizuojantys Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir ES įtvirtintą reguliavimą, leidžia teigti, kad finansinės pagalbos draudimu siekiama saugoti pačios bendrovės interesą nuo jo pažeidimo iš vadovybės (kurią potencialiai įtakoja akcininkai) pusės.

192.       Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017 išaiškinta: „Finansinė pagalba akcijų įsigijimui dauguma atvejų yra laikoma lygiaverte kapitalo susilpninimui (sumažinimui) bendrovei įsigyjant akcijas tiesiogiai, tokiu reguliavimu siekta užkirsti kelią, kad nebūtų išvengiama bendrovės savų akcijų įsigijimo taisyklės, kai bendrovės akcijos įsigyjamos per patronuojamąją bendrovę ar trečiąją šalį, bendrovei prisidedant prie jos finansavimo“.

193.       Nustačius saugomą gėrį, įstatymų leidėjas ir teismų praktika turi užtikrinti proporcingą atsaką į saugomo gėrio pažeidimą. T.y. turi būti užtikrinta, kad būtų pašalintos aplinkybės, kurios pažeidė bendrovės interesus.

194.       Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant dėl pažeidimo pasekmių, yra būtinas. Pagal proporcingumo principą vertintinas tikslas, kurio siekiama, ir tai, ar poveikio priemonė atitinka tikslą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996-04-18 nutarimas). Proporcingumo principas reiškia, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2006-01-16, 2009-03-02 nutarimai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-1489-08, 2017-03-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-822/2017).

195.       Proporcingumo principas taip pat yra vienas iš bendrųjų Europos Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad nustatytos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (inter alia, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimo Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą, C- 176/09, 61 p., 2012-03-13 sprendimo M. B. prieš Tarybą, C-380/09 52 p., cituojama iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinimo, patvirtinto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016-06-01 pasitarime).

196.       ABĮ 452 str. ne tik nustato teisinio reguliavimo subjektą, bet iš dalies indikuoja potencialų pažeidimo ir atsakomybės subjektą numatant, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas. Svarbu pastebėti, kad įstatymo leidėjas galėjo numatyti, kad „už pažeidimą atsako akcijas įsigijęs asmuo“, „sandoryje dalyvavę asmenys“ ar pan., tačiau buvo pasirinktas sprendimas numatyti ir įvardinti konkretų atsakomybės subjektą – bendrovės vadovą. ABĮ 452 str. nėra expressis verbis įtvirtinta įstatymų leidėjo valia nustatyti, kad dėl šio draudimo kiti asmenys (ypač – akcijas įgyjantis asmuo) – patirtų neigiamas teisines ar finansines pasekmes.

197.       Nagrinėjama byla ir ja siekiamas rezultatas yra akivaizdus bandymo piktnaudžiauti teise pavyzdys. Ieškovas siekia, kad: UAB „Staticus“ anuliuotų akcijas, būtų sumažintas UAB „Staticus“ įstatinis kapitalas.

198.       Teismui patenkinus ieškinį, nukentėtų UAB „Staticus“, nes sumažėtų jos įstatinis kapitalas, prarastų kreditorių pasitikėjimą. UAB „Staticus“ iš ieškinio patenkinimo neturėtų jokios naudos, nors formaliai teigiama, kad ieškinys yra reiškiamas UAB „Staticus“ interesais. Nukentėtų UAB „Staticus Group“, nes prarastų pasirašytas akcijas.

199.       Teismui patenkinus ieškinį laimėtų UAB „KG Constructions Group“, siekianti padidinti savo turimų akcijų dalį iki 29,44 proc. Laimėtų UAB „KG Constructions Group“, nes būtų tiek iš finansinės, tiek ir iš reputacinės pusės susilpnintas pagrindinis konkurentas.

200.       Ieškovė akcentuoja keturis ABĮ 45 2 str. įtvirtintos normos tikslus užtikrinti: (i) akcininkų lygiateisiškumą, (ii) kreditorių apsaugą, (iii) apsaugoti civilinių santykių stabilumą ir skaidrumą, taip pat (iv) riboti galimą manipuliavimą akcijų rinka. Ieškiniu pareikšti reikalavimai ir teisinis rezultatas, kurio ieškovė siekia patenkinus ieškinį, neatitiktų nė vieno iš šių tikslų, nes: (i) „Akcininkų lygiateisiškumas“ būtų ne apgintas, o paneigtas, nes ieškovė, nesumokėjusi nė vieno Euro, įgytų neproporcingai daug UAB „Staticus“ akcijų ir pasididintų turimą akcijų dalį; (ii) Kreditorių teisės būtų pažeistos, nes ieškovė siekia UAB „Staticus“ akcijų anuliavimo ir bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo (susilpninimo); (iii) Reikalavimas be aiškaus teisinio pagrindo pripažinti niekiniais 2019-2020 m. sudarytus sandorius, sumažinti (susilpninti) bendrovės įstatinį kapitalą, pažeisti kreditorių teises nėra suderinamas su civilinių santykių stabilumo ir skaidrumo principais; ieškovės nurodomas manipuliavimas akcijų rinka yra viena iš piktnaudžiavimo rinka rūšių (žr. 2003-01-28 Direktyva 2003/6/EB „Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)“). Piktnaudžiavimas rinka yra galimas tik reguliuojamoje rinkoje (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas). Kadangi UAB „Staticus“ akcijomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, todėl šis normos tikslas yra neaktualus, o ieškovės nurodomi tariami tikslai yra deklaratyvūs ir nesusiję su byla.

201.       Tikrasis ieškovės tikslas – padidinti savo turimų akcijų dalį – neatitinka ABĮ 452 str. reguliavimo tikslų ir saugomų teisinių gėrių. Ieškovė siekia ne jos deklaruojamų ir/ar ABĮ 452 str. įstatymo leidėjo siekiamų tikslų, o informacijos apie konkurento veiklą, vidinius procesus gavimo, taip pat trikdyti konkurento veiklą ir pakeisti akcininkų struktūrą. Ieškovo tikslą padidinti savo turimų akcijų dalį nuo 6,21 proc. iki 29,44 proc. patvirtina ieškovės analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2A-1019-XX/2021 (proc. 2-55-3-00869-2020-2) pateiktas 2020-11-06 atskirasis skundas, kuriame pati ieškovė yra išdėsčiusi savo skaičiavimus, kad jos sėkmės atveju neįnešant nė vieno Euro į įstatinį kapitalą, ieškovės turimų UAB „Staticus“ akcijų dalis ženkliai padidėtų.

202.       Dviejose (vienintelėse) Lietuvos teismų priimtose nutartyse, kuriose buvo analizuojamas finansinės pagalbos draudimas yra padarytos išvados, kad akcijų įgijimo sandoriai, sudaryti (apmokėti) pasinaudojant draudžiama finansine pagalba, nėra niekiniai.

203.       Aukščiau nurodyta teismų praktika visiškai atitinka įstatymų leidėjo valią ir saugomą interesą. Nustačius finansinės pagalbos draudimo pažeidimo faktą, draudžiančią teisės normą pažeidžia lėšų išmokėjimo, paskolos suteikimo, prievolių užtikrinimo sandoriai, kurie yra nurodyti teisės normos dispozicijoje („Bendrovė negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšų, suteikti paskolos ar užtikrinti prievolių įvykdymo fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas šiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų“).

204.       Vėlesni sandoriai, kuriais yra įgyjamos akcijos, šios draudžiančios teisės normos nepažeidžia. Jeigu būtų priešingai, ir kaip teismą bando įtikinti ieškovė, akcijų įgijimo sandoriai būtų per se niekiniai ir negaliojantys, teismai (ypač Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017) nebūtų galėję ignoruoti per se niekinio ir negaliojančio sandorio ir būtų privalėję konstatuoti jo negaliojimo teisines pasekmes bei taikyti restituciją. Vis dėlto, teismų praktika patvirtina priešingai – ABĮ 452 str. pažeidimo nustatymo atveju, negaliojančiais buvo pripažinti sandoriai, kuriais buvo suteiktos lėšos (paskolos, įkeitimo ir pan.), o ne akcijų perleidimo sandoriai (pasirašymo, pirkimo-pardavimo ar pan.).

205.       Jungtinės Karalystės, kurioje šis institutas atsirado ir turi ilgametę jo taikymo tradiciją, teismų praktikoje ir teisės mokslininkų darbuose laikomasi pozicijos, kad sandoriai, kuriais įgyjama/perleidžiama nuosavybės teisė į akcijas, nėra per se niekiniai ir/ar negaliojantys.

206.       Vadovaujantis ieškovės dėstoma logika, nustačius, kad bendrovė sudarė teisės normoms prieštaraujantį sandorį, visi sandoriai, kuriuose numatytiems mokėjimams buvo panaudotos neteisėto sandorio pagrindu gautos piniginės lėšos, tampa neteisėtais, yra absurdiška.

207.       UAB „Staticus“ buhalterinė pažyma apie UAB „Staticus“ ir UAB „Staticus Group“ tarpusavio mokėtinas sumas patvirtina, kad 2020-05-31 (ginčui aktuali data) UAB „Staticus“ neturėjo gautinų sumų iš bendrovės UAB „Staticus Group“.

208.       Akcininkai turi teisę reikšti ieškinį valdymo organui dėl žalos atlyginimo (ABĮ 16 str. 1 d. 5 p.), ginčyti organų sprendimus (ABĮ 19 str. 10 d.) ir reikšti kitus konkrečiai įstatyme nurodytus ieškinius. Pavyzdžiui, ABĮ 54 str. 12 d. nustato labai aiškų ir siaurą ieškinių ratą, kuriuos tam tikru ABĮ 54 str. laikymosi aspektu gali reikšti ir akcininkai („Jei bendrovė nepaskelbia akcijų negaliojančiomis ir jų neanuliuoja, kaip nurodyta šio straipsnio 11 dalyje, akcijos pripažįstamos negaliojančiomis ir atitinkamai sumažinamas įstatinis kapitalas teismo sprendimu. Teisę kreiptis į teismą turi bendrovės vadovas, valdyba, akcininkas ir kreditorius“).

209.       CK numato, kad akcininkai, kuriems priklauso 1/10 akcijų turi platesnes teises kreiptis į teismą – teisę reikalauti juridinio asmens veiklos tyrimo.

210.       Išsamaus ieškinių, kuriuos turi teisę reikšti akcininkas, sąrašo įtvirtinimas įstatymu yra sąmoninga įstatymų leidėjo valios išraiška apriboti akcininko teises ieškiniais kištis į bendrovės veiklą, o pagrindinį santykį ir reikalavimo teisę sukuriant tarp akcininko ir vadovo (teisė reikšti ieškinį valdymo organui dėl žalos atlyginimo (ABĮ 16 str. 1 d. 5 p.).

211.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-07-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2019 pateikė išsamų praktikos dėl akcininko teisės kreiptis į teismą ribų apibendrinimą, išnagrinėjo ribotų akcininko teisių teismine tvarka kištis į bendrovės valdymą santykį su konstitucine teise į teisminę gynybą.

212.       Įstatymų leidėjas sąmoningai nesuteikė teisės kiekvienam akcininkui ginti visų jo tiesiogiai ar netiesiogiai pažeistų teisių teisme ir ginčyti bet kurį sandorį, kuris, akcininko nuomone, yra ydingas, nes tai iš esmės iškreiptų kitomis ABĮ ir CK normomis nustatytą reguliavimą ir asmenų teisių ir pareigų balansą.

213.       Dėstomus argumentus patvirtina pridedama dr. E. B. T. išvada.

214.       Jau dabar net neišnagrinėjus bylos iš esmės, yra bandoma nesilaikyti ABĮ reguliavimo dėl akcininko teisės gauti informaciją ir jos ribų. Prisidengiant tariamu teisių (pažeistų teisių net aiškiai neįvardinant) gynimu ieškinys ir CPK 199 str. yra de facto naudojamas gauti informaciją, kurios gavimo ABĮ nenumato.

215.       Ieškiniu yra iš esmės siekiama vykdyti juridinio asmens veiklos tyrimą, neturint įstatymo reikalaujamos akcijų dalies. Kaip minėta, ABĮ 452 str. aiškiai nustato: už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas. Ištyrimas, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai (CK 2.124 str.), inter alia, ar vadovas tinkamai užtikrino ABĮ 452 str. laikymąsi, yra juridinio asmens veiklos tyrimo proceso dalykas.

216.       Išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovė neturi locus standi reikšti materialinius reikalavimus, kurie yra pareikšti ieškiniu, todėl byla nutrauktina (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).

217.       Nustatymas, ar ieškinys yra (ne)nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka yra ieškinio priėmimo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijų procesinis sprendimas. Todėl teismas, įgyvendinęs rungimosi principą ir išklausęs kitą šalį bei nustatęs, kad ieškinys, kuris buvo priimtas, yra nenagrinėtinas teisme, turėtų netęsti proceso ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje rašytinio proceso tvarka priimti nutartį nutraukti bylą (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.).

218.       Ieškovės deklaruojamas siekis apsaugoti „bendrovės kapitalą“ yra ieškinys, reiškiamas bendrovės, o ne akcininko interesais.

219.       Ieškovė įrodinėja, kad ieškiniu nuo pažeidimo neva gina „akcininkų lygiateisiškumą“. Taigi tariamu „akcininkų lygiateisiškumo“ pažeidimu ieškovė įrodinėja tariamą savo subjektinių teisių pažeidimą ir teisę kreiptis į teismą (lot. locus standi).

220.       Apsimestiniu „akcininkų lygiateisiškumo“ gynimu ieškovė, kuri yra atsakovų konkurentė, bando įtikinti teismą, kad ieškinys yra pareikštas ne piktnaudžiaujant teisėmis ir yra skirtas ne konkurento veiklos trikdymui, o neva sąžiningai rūpinantis konkuruojančios bendrovės gerove.

221.       Analizuojant nurodytą „akcininkų lygiateisiškumo“ pažeidimą, akivaizdu, jog ši ieškovės teisė nebuvo pažeista, nes: (i) Ieškovei buvo sudarytos lygios su UAB „Staticus Group“ teisės pasirašyti ir įgyti tiek UAB „Staticus“ akcijų, kiek numato ABĮ ir įstatai (dėl šio fakto nėra ginčo); (ii) Ieškovė laisva valia išreiškė pageidavimą įsigyti naujai išleidžiamų UAB „Staticus“ akcijų (UAB „KG Constructions Group“ 2020-05-05 Pranešimas Nr. S-6), nurodydamas pageidaujamą įsigyti akcijų skaičių ir sutikdamas su apmokėjimo už akcijas terminu. Nors ir turėjo tokią teisę, ieškovė nereiškė prieštaravimų (reikalavimo, pretenzijos ar ieškinio forma) dėl apmokėjimo už akcijas termino (dėl šio fakto nėra ginčo); (iii) Ieškovė neįrodė (net neįrodinėjo), kad akcijų apmokėjimas jai sukėlė kokių nors sunkumų ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės.

222.       Ieškovės nurodomą jos teisių pažeidimą privalo atitikti reikalaujamas teisių gynybos būdas (ieškinio dalykas). Pasirinkusi įrodinėti, kad buvo pažeistas „akcininkų lygiateisiškumas“, ieškovė privalo įrodyti, kad patenkinus ieškinį „akcininkų lygiateisiškumas“ bus atkurtas. Tačiau ieškovė net neįrodinėja, kad patenkinus ieškinį bus atkurtos jos teigimu pažeistos teisės, t.y. atkurtas „akcininkų lygiateisiškumas“. Priešingai, ieškovės siekiamas rezultatas yra nukreiptas prieš „akcininkų lygiateisiškumą“ – ieškiniu yra siekiama ne atkurti „akcininkų lygiateisiškumą“, o nepatiriant jokių išlaidų reikšmingai pasididinti turimą akcijų dalį UAB „Staticus“ kapitale.

223.       Ieškovė pareiškė reikalavimą „Pripažinti, kad niekiniais ir negaliojančiais ab initio šiuos sandorius: [..] UAB „Staticus“ [..] ir Staticus Norge [..], UAB „Staticus“ [..] ir Staticus UK [..], taip pat UAB „Staticus“ [..] ir Staticus Sverige [..] sudarytus sandorius dėl mokėjimų atidėjimo, kurių pagrindu nuo 2019 m. sausio 1 d. ir iki 2020 m. gegužės 26 d. Staticus Norge AS, Staticus Sverige AB ir Staticus UK Ltd. piniginiai įsipareigojimai ieškovei UAB „Staticus“ padidėjo, dalyje dėl 9 943 850,40 Eur sumos.

224.       Ieškinys su nesuformuluotais reikalavimais naudojamas kaip bazės sukūrimas reikšti procesinio pobūdžio reikalavimus, išreikalauti kuo daugiau informacijos apie konkurentą, jo finansavimo praktikas, kainodarą ir kt. Nustačius, kad ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, ieškovei nustatytinas terminas pašalinti trūkumus, o jų nepašalinus – ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

225.       Ieškovė pareiškė reikalavimą: „Neteisėtos finansinės pagalbos įsigyjant UAB „Staticus“ [..] 343 365 akcijas sandorių negaliojimo pasekmių (restitucijos) įgyvendinimui taikyti priešpriešinių prievolių įskaitymą, nustatant, kad UAB „Staticus Group“ [..], Staticus Norge [..], Staticus UK [..], Staticus Sverige [..] ir UAB „Staticus [..] prievolės dalyje dėl 9 943 850,40 Eur neteisėtos finansinės pagalbos suteikimo pasibaigė“.

226.       Kadangi neaišku, kokius sandorius ieškovė ginčija, neaišku, ką ji įvardina „Neteisėtos finansinės pagalbos įsigyjant UAB „Staticus“ [..] 343 365 akcijas sandoriais“, todėl nėra aišku, kokios restitucijos reikalauja ieškovė.

227.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „Staticus“ bendrovėms Staticus Norge bei Staticus Sverige pardavė prekes ir paslaugas, už kurias buvo atsiskaityta (prievolė pasibaigusi). Byloje nėra ginčo, kad Staticus Norge bei Staticus Sverige suteikė UAB „Staticus Group“ paskolas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad UAB „Staticus Group“ apmokėjo UAB „Staticus“ akcijas (prievolė pasibaigė). Ginčą ieškovė kelia tik dėl UAB „Staticus“ veiksmų tyčios (tikslingumo) (privalomas ABĮ 452 str. pažeidimo elementas). Esant tokiai situacijai teiginiai apie tariamą „priešpriešinių prievolių įskaitymą“ yra akivaizdžiai neteisėti ir nepagrįsti, nes tai) reikštų siekį atlikti pasibaigusių reikalavimų įskaitymą, dėl ko nukentėtų UAB „Staticus Group“, atlikusi apmokėjimą už akcijas.

228.       Ieškinio reikalavimu galimai siekiama (a) sukurti neapibrėžtą situaciją, kuri sutrikdytų atsakovų veiklą ir toks neapibrėžtumas būtų naudingas konkurentui ieškovei sukurti situaciją, kai UAB „Staticus“ neprivalėtų vykdyti restitucijos ir grąžinti UAB „Staticus Group“ už akcijas sumokėtų pinigų.

229.       Ieškovė tikslino ieškinį nurodant, jog Staticus UK Ltd. (Didžiosios Britanijos juridinio asmens kodas 08782057) nebuvo civilinėje byloje ginčijamų draudžiamos finansinės pagalbos sandorių šalis; prašo Staticus UK Ltd. (Didžiosios Britanijos juridinio asmens kodas 08782057) pašalinti iš atsakovų civilinėje byloje.

230.       Atsakovai nurodė, kad byla atsakovės Staticus UK Ltd atžvilgiu nutrauktina.

231.       Šalys palaikė savo reikalavimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose Tiek ieškovės, tiek atsakovų atstovai pateikė baigiamąsias bylas, išdėstytas raštu.

Ieškinys atmestinas.

Dėl bylos (ne)viešumo

135.                      Atsakovai pareikalavo, kad dalis byloje esančios medžiagos būtų pripažinta nevieša, sudarančia jų komercinę paslaptį.

136.                      CPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai, tačiau motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 straipsnio 1 dalis).

137.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2017, 67 ir 73 punktai).

138.                      Atsakovės nurodė, kad į bylą pateikta informacija yra konfidencialaus pobūdžio, sudaranti atsakovų komercinę paslaptį, tačiau nedetalizavo, kokie konkretūs į bylą pateikti duomenys sudaro komercinę paslaptį. Vien toks atsakovų nurodymas nesudaro pagrindo bylos medžiagą pripažinti nevieša. Kadangi atsakovės neidentifikavo, kuri į bylą pateikta informacija galėtų atitikti komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus (slaptumo, vertingumo ir protingų pastangų apsaugojimui), negali būti taikoma CPK įtvirtinto teismo proceso viešumo principo išimtis.

Dėl draudimo įsigyti bendrovės akcijas

139.                      Ieškovė įrodinėja, kad naujai išleistų akcijų įsigijimui UAB „Staticus“ savo akcininkei UAB „Staticus Group“ suteikė neteisėtą finansinę pagalbą, pasinaudodama jos dukterinių įmonių Staticus Sverige AB ir  Staticus Norge AS lėšomis.

140.                      Pagal Akcijų pirkimo sutarties nuostatas UAB „Staticus“ (Bendrovė) įsipareigojo pateikti UAB „Staticus Group“ (Akcininkui) 343 363 paprastąsias vardines nematerialiąsias Bendrovės akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur. Akcininkas įsipareigoja šioje Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis apmokėti visą pasirašomų akcijų emisijos kainą. Bendra Pasirašomų akcijų emisijos kaina yra 9 943 792,48 Eur, kai vienos akcijos emisijos kaina yra 28,96 Eur  (el. bylos 40-41 lapas, t.3).

141.                      Atsakovė UAB „Staticus Group“ 2020 m. kovo 30 d. iš atsakovės Staticus Norge AS pasiskolino 10000000 Eur sumą (el. bylos 45-46 lapai, t.3). Atsakovė UAB „Staticus Group“ 2020 m. gegužės 5 d. pasiskolino iš atsakovės Staticus Sverige AB 2000000 Eur sumą (el. bylos 48-49 lapai, t.3).

142.                      Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ įtvirtintą draudimą bendrovei atlikti veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų, yra nurodęs, kad tokia ABĮ norma yra imperatyvi, o jos tikslai skirti ne tiek konkrečios bendrovės interesams, kiek civilinių santykių stabilumui ir skaidrumui apsaugoti, taip pat riboti galimą manipuliavimą akcijų rinka. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrovė finansinę pagalbą bendrovės akcijoms įsigyti gali teikti tiek tiesiogiai, pavyzdžiui, suteikdama akcijų pirkėjui paskolą, tiek ir netiesiogiai, tai yra užtikrindama akcijų pirkėjo prievolių akcijoms įsigyti įvykdymą bendrovės turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017, 31–32 punktai).

143.                      ABĮ 452 straipsnis įgyvendina Direktyvą 2012/30/ES. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinę teisę, kuria įgyvendinamos direktyvų nuostatos, nacionaliniai teismai turi aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į direktyvos tikslą ir tekstą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Marleasing, C-106/89). Tinkamam ABĮ 45-2 straipsnio aiškinimui aktualus Direktyvos 2012/30/ES tikslas bei įtvirtinto draudimo tikslai ir paskirtis. Direktyva 2012/30/ES nenumato draudimo įstatinio kapitalo didinimui naudoti finansinę pagalbą, pagal direktyvos 25 straipsnio 1 dalį nustatoma, jog valstybės narės gali leisti bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai iš anksto išmokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymą, kad trečiasis asmuo įsigytų jos akcijų. Direktyvos 2012/30/ES 25-26 straipsniuose nustatytos sąlygos, kuriomis tokia bendrovės finansinė pagalba įstatinio kapitalo didinimui gali būti teikiama: sandoriai vykdomi sąžiningomis rinkos sąlygomis; išnagrinėjama sandorio šalies finansinė būklė; atskleidžiamos sandorio sąlygos ir tikslai; užtikrinamas grynojo turto pakankamumas; nustatoma teisinga kaina; užtikrinama, kad sandoris nepažeistų bendrovės interesų. Toks reguliavimas, kai veiksmai Europos Sąjungoje pripažįstami ne absoliučiai nesuderinamais su visuomenės interesais, o imperatyvios normos nustatymas paliekamas valstybės narės diskrecijai, rodo, jog viešasis interesas, kuris gali būti pažeidžiamas teikiant Lietuvos Respublikoje neteisėta laikomą finansinę pagalbą, turi būti vertinamas itin atidžiai.

144.                      Šiuo metu galiojanti Direktyva 2017/1132 taip pat numato valstybės narės pasirinkimo laisvę dėl draudimo taikymo. Bendrovės teikiamos finansinės pagalbos tretiesiems asmenims įsigyjant jos akcijų sąlygos numatytos 64 straipsnyje, sąlygos analogiškos toms, kurios buvo nustatytos Direktyvos 2012/30/ES 25-26 straipsniuose. Nagrinėjamų klausimų apibendrinimui skirta preambulės 46 punkte nurodoma, jog, atsižvelgiant į Sutarties 50 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytus tikslus, būtina, kad valstybių narių įstatymai, susiję su kapitalo didinimu ar mažinimu, užtikrintų, jog laikomasi principų, pagal kuriuos visi akcininkai, kurių padėtis yra tokia pati, turi vienodas teises, o kreditoriai, kurių reikalavimai yra ankstesni nei sprendimas dėl kapitalo sumažinimo, apsaugoti, ir kad tokie principai būtų suderinti. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 50 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad kiek būtina, koordinuodamos apsaugos priemones, kurių valstybės narės reikalauja iš bendrovių ar firmų, apibūdintų 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, imtis narių ir kitų asmenų interesams apsaugoti, ir siekdamos užtikrinti tokių priemonių lygiavertiškumą Sąjungoje. Direktyvoje 2017/1132 nustatyto finansinės pagalbos teikimo draudimo reguliavimas nesiskiria nuo ankstesnėje direktyvoje pateiktų nuostatų.

145.                      Apibendrinant Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus finansinės pagalbos draudimo tikslus, spręstina, jog taikant ABĮ 452 straipsnyje nustatytą draudimą, siekiama užtikrinti akcininkų lygiateisiškumą. Kitas svarbus tikslas – kreditorių apsauga, ypač vertintinas įstatinio kapitalo sumažinimo atveju, kuris, kiek tai svarbu bylos kontekste, gali įvykti taikant sandorio dėl naujai išleistų akcijų pasirašymo negaliojimo pasekmes. Aptariant tikslus, atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-421/2017 31 punkte išdėstytą argumentą, jog ABĮ 44 straipsnio 9 dalies tikslai skirti ne tiek konkrečios bendrovės interesams, kiek civilinių santykių stabilumui ir skaidrumui apsaugoti, taip pat riboti galimą manipuliavimą akcijų rinka.

146.                      UAB „Novus numerus konsultacijos“ vadovo auditoriaus A. M. patvirtino, kad iš susijusių šalių (Staticus Sverige AB, Staticus Norge AS, Staticus UK LTD; Staticus Austria GMBH; Staticus Group UAB) gautinos ir šioms šalims mokėtinos sumos (piniginių srautų atžvilgiu) per 2020 m. pagerėjo 5 564 866 Eur. UAB „Staticus“ iš susijusių įmonių (Staticus Sverige AB, Staticus Norge AS, Staticus UK LTD ) gautinų sumų (gautinos sumos ir sumokėti išankstiniai apmokėjimai) santykinis dydis nuo pardavimų šioms įmonėms 2016-2020 m. analizuojamu laikotarpiu pagerėjo (el. bylos lapai 258-282, t.3).

147.                      Staticus Norge ir Staticus Sverige prekiavo UAB „Staticus“ produkcija ir pagal rinkoje įprastą praktiką pirkėjams suteikdavo tam tikrus atsiskaitymo terminus. UAB „Staticus“ atitinkamai, laikydamasi įprastinės rinkos praktikos, nustatydavo bendrovėms Staticus Norge ir Staticus Sverige atsiskaitymo terminą. Staticus Norge atsiskaitymo terminai 2020 m. buvo 41 diena, o Staticus Sverige – 22 dienos, kai bendri vidurkiai sudarė 58 ir 59 dienos. Teismas sprendžia, kad šie atsiskaitymo terminai neviršijo nustatytų terminų, nepažeidžia nei pirkėjų, nei pardavėjų interesų. Staticus Norge ir Staticus Sverige turimos ir bendrovei UAB „Staticus Group“ paskolintos finansinės lėšos buvo nulemtos įprastų komercinių sandorių ir jų sąlygų, nuosekliai vykdomų nuo 2012 metų. Tai pažymėjo ir UAB „Novus numerus“ auditorius A. M.. Grafikuose ir lentelėse nurodyti apmokėjimo bendrovei UAB „Staticus“ už darbus, prekes ir paslaugas terminai atitiko įprastai rinkoje taikomą atsiskaitymo praktiką.

148.                      Atsakovai į bylą pateikė UAB „Staticus“ 2021-11-09 buhalterinę pažymą „Apie bendrovėms Staticus Norge AS ir Staticus Sverige AB išrašytas sąskaitas ir jų atsiskaitymo terminus“, kurioje atskleidžiamos visos 2020 01 01 – 2020 08 31 laikotarpiu UAB „Staticus“ bendrovėms Staticus Norge AS/ Staticus Sverige AB išrašytos sąskaitos, sąskaitose nurodyti jų apmokėjimo terminai ir faktinės apmokėjimo datos (el. bylos 62-119 lapai, 3 t.). Šis oficialiai UAB „Staticus“ vyriausiosios buhalterės, atsakingos už UAB „Staticus“ apskaitą ir buhalterinių įrašų tikrumą, patvirtintas PVM sąskaitų-faktūrų sąrašas paneigia ieškovės keliamas versijas apie Staticus Norge AS / Staticus Sverige AB tariamus įsiskolinimus UAB „Staticus“.

149.                      Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovių veiksmai, suteikiant finansinę paramą, įsigyjant UAB „Staticus“ akcijas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Joks teisės aktas nedraudžia akcininkui (UAB „Staticus Group“) kitų dukterinių įmonių („Staticus Norge“ AS, „Staticus Sverige“ AB ) paskolintomis lėšomis apmokėti kitos dukterinės įmonės akcijų. Dukterinių įmonių paskolų suteikimas gali būti vertinamas kaip ABĮ 452 straipsnio 1 daliai priešingas veiksmas tik tada, jei yra nustatyta, kad lėšos dukterinių įmonių („Staticus Norge“ AS, „Staticus Sverige“ AB) paskoloms suteikti tiesiogiai ar netiesiogiai yra gautos iš akcijas išleidusios įmonės (UAB „Staticus“).

Dėl likusių reikalavimų

150.                      Teismas nenustatė ABĮ 452 straipsnio pažeidimo sudėties, o visų byloje pareikštų reikalavimų teisinis ir faktinis pagrindas yra šio pažeidimo faktas, tai visi ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Nenustatęs teisės pažeidimo, teismas neturi pagrindo atskirai pasisakyti dėl pažeidimo teisinių pasekmių. Ieškinio nurodytas reikalavimas dalyje dėl reikalavimo dėl akcijų anuliavimo bei kiti nurodyti reikalavimai laikomi išvestiniais reikalavimais. Nenustačius sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais teisinio pagrindo (ABĮ 452 straipsnio 1 dalies pažeidimo) pagal CK 1.80 straipsnį, ieškinio reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetami. Ieškinio reikalavimas dėl įskaitymo taikymo taip pat yra sąlygotas restitucijos taikymo dėl neteisėtos pagalbos pažeidimo, todėl nepanaikinus sandorių pagal ieškinio 4.1.3 punkto reikalavimą ir nesant reikalingam taikyti restituciją, ieškinio 4.1.4 punkto reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir ekspertizės skyrimo

151.                      Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovės yra konkuruojančios toje pačioje rinkoje įmonės, todėl ieškovės reikalavimai, kad atsakovės pateiktų visus duomenis apie jų veiklą yra perteklinis. Šiuo atveju teismui buvo privalu nepažeisti Konkurencijos įstatymo nuostatų.

152.                      Įvertinus byloje susidariusią situaciją, kai konkurentas prašo teismo pareikalauti konkuruojančios įmonės veiklą atskleidžiančius duomenis, sprendžiama, jog siekiant apginti Konstitucijos 46 straipsnio ginamą vertybę – sąžiningos konkurencijos laisvę, šioje byloje renkant įrodymus turi būti laikomasi Konkurencijos įstatymo 52 straipsnyje nustatytų principų. Reikalavimą dėl įrodymų išreikalavimo tenkinant proporcingai, įrodymų kategorijas apibrėžiant kuo tiksliau ir siauriau. Atsakovai pateikė teismui pakankamą įrodymų apimtį, kurių užteko priimti sprendimą. Šiuo atveju skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

Dėl dalies bylos nutraukimo

153.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nepalaikė reikalavimo atsakovės Staticus UK Ltd. atžvilgiu. Nė viena iš atsakovių neprieštarauja tam, kad šioje dalyje byla būtų nutraukta. Tokiu atveju teismas nutaria nutraukti civilinę bylą atsakovės Staticus UK Ltd. atžvilgiu (CPK 293 str. 4 p.), kadangi ši atsakovė nedalyvavo ginčijamuose sandoriuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

154.                      Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, šias išlaidas priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies. Šiuo atveju ieškinys atmestas, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteisiamos atsakovėms.

155.                      Atsakovė UAB „Staticus group“ pateikė duomenis apie patirtas išlaidas: 1) bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti 14 730,54 Eur; 2) UAB „PricewaterhouseCoopers“ paslaugų apmokėjimas 4 840,00 Eur; 3) UAB „N. N. Konsultacijos“ paslaugų apmokėjimas 3 025,00 Eur. Bendra iš ieškovės priteistina suma atsakovei sudaro 22595,54 Eur (el. bylos lapai 60-67, 8 tomas).

156.                      Atsakovė UAB „Staticus“ pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Civilinėje byloje UAB „Staticus“ patyrė 4 741,51 Eur bylinėjimosi išlaidų: (i) 204,01 Eur už Staticus Sverige AB finansinių ataskaitų vertimą iš švedų į lietuvių kalbą (2022 02 04 pranešimas dėl vertimo (DOK-1231), pridedama sąskaita-faktūra už vertimą ir jos apmokėjimo dokumentas; (ii) 3 993,00 Eur (3 448,50 Eur + 544,50 Eur) už advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ teisines paslaugas (pridedamos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai); (iii) 544,50 Eur už advokato R. K. teisines paslaugas (pridedama sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas) (el. bylos lapai 4-12, t.8).

157.                      Atsakovė Staticus Norge AS pateikė turėtų advokatų pagalbos išlaidų įrodymus (el. bylos lapai 13-18, 8 t.). Bendra atsakovei priteistina suma sudaro  3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: (i) 3 300 Eur (2 850,00 Eur + 450,00 Eur) už advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ teisines paslaugas (pridedamos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai); (ii) 450,00 Eur už advokato R. K. teisines paslaugas (pridedama sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas).

158.                      Atsakovė Staticus Sverige AB pateikė advokatų pagalbos išlaidų įrodymus (el. bylos lapai 19-23, 8 t.). Bendra atsakovei priteistina suma sudaro 3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: (i) 3300 Eur (2 850,00 Eur + 450,00 Eur) už advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ teisines paslaugas (pridedamos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai); (ii) 450,00 Eur už advokato R. K. teisines paslaugas (pridedama sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas).

159.                      Atsakovė Staticus UK Ltd. pateikė advokatų pagalbos išlaidų įrodymus (el. bylos lapai 25-30, 8 t.). Bendra atsakovei priteistina suma sudaro 3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų: (i) 3 300 Eur (2 850,00 Eur + 450,00 Eur) už advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ teisines paslaugas (pridedamos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai); (ii) 450,00 Eur už advokato R. K. teisines paslaugas (pridedama sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms UAB „Staticus Group“ (įmonės kodas 303354911, buveinė (duomenys neskelbtini), UAB „Staticus“ (įmonės kodas 126189242, buveinė (duomenys neskelbtini), Staticus Norge AS (Norvegijos juridinio asmens kodas 995706911, buveinė (duomenys neskelbtini)), Staticus Sverige AB (Švedijos juridinio asmens kodas 556747-7129, buveinė (duomenys neskelbtini)  dėl neteisėtos finansinės pagalbos UAB „Staticus group“ įsigyjant 343365 vienetų paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų atmesti.

Nutraukti civilinę bylą atsakovės Staticus UK Ltd. (Didžiosios Britanijos juridinio asmens kodas 08782057, buveinė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini)  atsakovei UAB „Staticus group“ (įmonės kodas 303354911, buveinė (duomenys neskelbtini) 22595,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Staticus“ (įmonės kodas 126189242, buveinė (duomenys neskelbtini) 4 741,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei Staticus Norge AS (Norvegijos juridinio asmens kodas 995706911, buveinė (duomenys neskelbtini) 3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei Staticus Sverige AB (Švedijos juridinio asmens kodas 556747-7129, buveinė (duomenys neskelbtini) 3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „KG Constructions Group“ (įmonės kodas 301171263, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei Staticus UK Ltd. (Didžiosios Britanijos juridinio asmens kodas 08782057, buveinė (duomenys neskelbtini) 3750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                            Birutė Simonaitienė