Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-86-115-2013].docx
Bylos nr.: 2A-86-115/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Fax Solis 135881752 atsakovas
Premium Konsultacijos 124353732 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis):
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Sutartinė atsakomybė
Pirkimas-pardavimas:
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr. 2A-86-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09029-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.5.1.; 45.1.;

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Fax Solis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Premium konsultacijos“ ieškinį atsakovui UAB „Fax solis“, trečiajam asmeniui R. T. dėl skolos priteisimo.

              Teisėjų kolegija             

                                                                                                                                                                           n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

              Ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fax solis“ 19 340 Lt dydžio skolą už parduotas bankrutuojančiai bendrovei priklausančias materialines vertybes (automobilį), procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad įmonės bankroto administratorius sutikrinęs įmonės dokumentus nustatė, kad atsakovas neatsiskaitė už iš ieškovo įgytą automobilį.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 19 340 Lt skolą, procesines palūkanas ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 610,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas pagal šalių 2007 m. liepos 27 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį iš anksto sumokėjo ne 30 000 Lt, kaip nurodyta sutartyje, bet 10 660 Lt. Anot teismo, į bylą pateikti 2007 m. rugpiūčio 23 d., 2007 m. rugsėjo 3 d., 2007 m. spalio 3 d., 2007 m. lapkričio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 6 d. kasos pajamų orderiai neįrodo, kad mokėjimai buvo atliekami ir po ginčo sutarties pasirašymo, nes orderiuose nenurodyta mokėjimo paskirtis, neaišku pagal kokią sutartį yra mokama. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo įmonėje dirbo E. A., atsakovo vadovas ir vienintelis akcininkas, kuris ne tik pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį kaip lizingo bendrovės ir pardavėjo (ieškovo) atstovas, gavo pinigus, bet ir atliko kitus su sutarties vykdymu susijusius veiksmus. Trūkstama 19 340 Lt suma už parduotą automobilį nebuvo sumokėta ir įnešta į ieškovo kasą, t.y. nebuvo apskaityta ir tokiu būdu liko įsiskolinimas.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

             

              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fax Solis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu į bylą pateikti kasos pajamų orderiai patvirtina, kad atsakovas su ieškovu pagal 2007 m. liepos 27 d. pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė. Nors dalis mokėjimų buvo atlikta vėluojant, tačiau juos ieškovas priėmė. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pateiktais kasos pajamų orderiais būtų buvę įforminti atsiskaitymai su ieškovu pagal kitus, o ne ginčo, sandorius. Visišką atsiskaitymą pagal sutartį patvirtina ir tai, kad ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl nesumokėtų mokėjimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant ginčo sandorį ieškovą atstovavo E. A., nes sandorį pasirašė ieškovo vadovas – trečiasis asmuo R. T.. Teismas visiškai nevertino atlyginimo išmokėjimo žiniaraščių, patvirtinančių, kad atsakovas realiai įnešė pinigus į kasą ir jais trijų dienų bėgyje buvo išmokami darbo užmokesčiai. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovo atsakingi asmenys netinkamai vedė grynųjų pinigų apskaitą. Teismas nepagrįstai atsisakė byloje apklausti buvusią ieškovo buhalterę, kuri galėjo patvirtinti, kad būtent ji pildė kasos pajamų orderius ir pagal kokį sandorį buvo mokami priimti pinigai.

             

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašo skundą atmesti. Ieškovo teigimu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo R. T. nepasirašinėjo sutarties, o sutartį sudarė bei pinigines lėšas pagal ją ieškovo įmonėje buvo įgaliotas gauti atsakovo įmonės vadovas E. A., tuo metu buvęs ir ieškovo įmonės draudimo skyriaus vadovas. Iki sutarties pasirašymo buvo išrašytas vienintelis kasos pajamų orderis 10 660 Lt sumai, kiti orderiai buvo sudaryti vėlesnėmis datomis nei sutarties sudarymo data. Kasos pajamų orderiuose aiškiai neidentifikuota, kad mokėjimai atliekami pagal sutartį, o pinigai apskritai nebuvo įnešti į įmonės kasą. E. A. vykdant ieškovo įmonėje vieno iš vadovų pareigas ir R. T. dažnai nebūnant įmonėje bei nedirbant nei vienai buhalteriai, ieškovo galimybė reikšti pretenzijas atsakovui dėl tinkamo neatsiskaitymo pagal sutartį buvo smarkiai apribota. Nurodoma aplinkybė, kad būtent iš atsakovo gautų pinigų neva tai buvo atsiskaitoma su ieškovo darbuotojais, niekuo neįrodyta. Pastebėtina, kad buvusi ieškovo buhalterė V. K. ieškovo įmonėje nedirbo jau nuo 2007 m. liepos 13 d., kai ginčytini kasos pajamų orderiai buvo surašyti laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 23 d. iki 2007 m. gruodžio 6 d.

             

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. T. prašo skundą atmesti. Trečiojo asmens teigimu jis nei ginčo sandorio, nei byloje pateiktų kasos pajamų orderių nepasirašinėjo. Pagal trečiojo asmens pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišaiškinęs visų bylai reikšmės turinčių aplinkybių, dėl ko skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 19 340 Lt, nurodydamas, kad atsakovas privalėjo šią sumą ieškovui sumokėti pagal 2007 m. liepos 27 d. ieškovo, atsakovo ir UAB „DnB NORD lizingas“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 22-23). Atsakovas teigia, kad visišką atsiskaitymą pagal minėtą sutartį patvirtina į bylą pateikti ieškovo kasos pajamų orderiai, išrašyti 2007 m. liepos 13 d., 2007 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. rugsėjo 3 d., 2007 m. spalio 3 d., 2007 m. lapkričio 5 d., 2007 m. gruodžio 6 d. (b. l. 31-33). Nėra ginčo dėl to, kad 10 660 Lt, sumokėti pagal 2007 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderį, buvo apskaityti ieškovo buhalterinėje apskaitoje. Pinigų sumos, turėtos gauti pagal vėlesnius kasos pajamų orderius, į ieškovo kasą įneštos nebuvo. 

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą priėjo išvados, jog pagal vėlesnius nei   2007 m. liepos 13 d. kasos pajamų orderius atsakovas apskritai neatliko jokių mokėjimų ieškovui. Tokią išvadą teismas argumentavo tuo, jog 2007 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymą organizavo ieškovo darbuotojas ir atsakovo vadovas bei vienintelis akcininkas E. A., visi mokėjimai pagal sutarties 4.1. punktą turėjo būti įvykdyti iki 2007 m. rugpjūčio 8 d., kai atsakovui buvo perduotos nuosavybės teisės į automobilį, o iš į bylą pateiktų kasos pajamų orderių nėra aišku pagal kokią sutartį buvo vykdomi atsiskaitymai. Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog šalys pripažino, kad ieškovo įmonėje nuo 2007 m. liepos mėn. nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita. 2007 m. liepos 27 d. pirkimo - pardavimo sutartis bei kasos pajamų orderiai, išrašyti po 2007 m. liepos 13 d., yra pasirašyti ieškovo vadovo - trečiojo asmens R. T., kuris jų išrašymo metu buvo tiesiogiai atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą. Įrodymų, kad minėtuose dokumentuose būtų ne trečiojo asmens parašas nėra. Vien ta aplinkybė, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsakovas ieškovui 30 000 Lt turėjo sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 8 d., nereiškia, jog mokėjimai negalėjo būti vykdomi vėliau. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas ir atsakovas būtų turėjo kokių nors kitų komercinių – ūkinių santykių, atsiradusių ne ginčo sutarties pagrindu, ir kad atsakovas pagal juos būtų vykdęs ieškovui kokius nors mokėjimus. Taigi nesant įrodymų, kad pirkimo – pardavimo sutartis, kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti ne trečiojo asmens, negalima daryti išvados, jog pagal kasos pajamų orderius iš tiesų nebuvo atlikti mokėjimai ir pinigai neperduoti ieškovui. Nenustačius šio fakto, negalima atmesti, jog atsakovas iš tiesų su ieškovu atsiskaitė, tačiau ieškovo atsakingi asmenys, netinkamai vykdydami savo pareigas, ne tik, kad lėšų neapskaitė įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet galimai juos ir prarado. Ieškovo įmonėje ginčo laikotarpiu susiklosčiusi situacija suponuoja, jog būtina tiksliai išsiaiškinti, ar iš tiesų į bylą pateiktų kasos pajamų orderių nepasirašė trečiasis asmuo, kaip ginčo laikotarpiu buvo vykdoma piniginių lėšų apskaita įmonėje.

Šioje byloje teismas nenagrinėjo bylos esmės, tarp jų paminėtų klausimų, neapklausė trečiojo asmens, taip pat kitų asmenų (įmonės finansininkų, auditorių ar kitų darbuotojų), kurie galėtų paaiškinti svarbias bylos aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį, neišsiaiškinęs svarbių bylos aplinkybių, turinčių esminę reikšmę bylos baigčiai, neatskleidė bylos esmės. Pagal pateiktus byloje įrodymus negalima išnagrinėti šios bylos esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra pagrindo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 7 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

              Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

                                                                                                                                                                Teisėjai                                                                                                                Algirdas Auruškevičius

 

                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

 

                                                                                                                Rūta Burdulienė