Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-510-350/2011
Teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00519-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. liepos 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
išteisintajam A. K.,
gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal BK 253 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2000-09-17, turėdamas leidimą, įsigijo šautuvą KO-44 bei šovinius, 2007-10-05 perdirbęs šautuvą KO-44 į nenaudojamą, neteisėtai, nebeturėdamas leidimo, pasiliko teisėtai įgytus du pramoninės gamybos, medžioklinius 7,62 mm kalibro, „62x53R“ ir „62x54R“ šovinius, juos nuo 2007-10-05 iki 2010-12-13 neteisėtai laikė savo namuose, Maumedžių g. 6, Anykščiuose, kur apžiūros metu šaudmenys buvo rasti ir paimti.
Prokuroras prašo nuosprendį panaikinti ir bylą A. K. atžvilgiu nutraukti vadovaujantis BK 37 str., nes yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str., A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (910 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 6 mėnesiu nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Teigia, kad teismas nepagrįstai išteisino A. K.. Nurodo, kad atsakomybė už šaudmenų neteisėtą laikymą kyla nepriklausomai nuo to, kurios rūšies šaunamajam ginklui šaudmenys skirti, todėl 2010-12-28 specialisto išvada nustačius, kad tyrimui pateikti du vienos rūšies šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos – 7,62 mm kalibro šoviniai, rasti ir išimti iš A. K., jis privalo atsakyti pagal BK 253 str. 1 d. Prokuroras teigia, kad išteisintasis nuo 1991-07-01 iki 2010-12-13 turėjo leidimą laikyti namuose ir naudoti medžioklėje šaunamuosius ginklus, todėl turėjo suvokti ir suvokė, kad už neteisėtą šaudmenų laikymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tai įrodo ir A. K. duoti parodymai apie tai, kad savo ginklą medžioklinį graižtvinį šautuvą KO-44 perdirbus į kolekcinį jam skirtus šaudmenis iššaudė, tai yra sunaikino, tačiau kitus du tam skirtus šovinius neteisėtai laikė savo seife, kurie buvo rasti ir išimti kratos metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. neteisėtai šaudmenis laikė daugiau kaip 3 metus, tai yra nuo 2010-10-05 nebeturėdamas leidimo laikyti šios rūšies šaudmenų. Prokuroras teigia, jog tai, kad A. K. nebuvo žinoma apie tris metus jo seife neteisėtai laikomus šovinius, paneigia paties A. K. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo medžiaga. Prokuroras nurodo, kad nors veika ir atitinka nusikaltimo numatyto BK 253 str. 1 d. sudėtį, tačiau yra pagrindas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo.
Išteisintasis A. K. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o prokuroro apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia teismo nuosprendžio motyvuotų išvadų dėl nusikaltimo nebuvimo A. K. veikoje. Nurodo, kad byloje nustatyta ir nepaneigta išvada, kad A. K. nežinojo apie jo seife užsilikusių dviejų su leidimu įsigytų šovinių egzistavimą ir neturėjo tyčios juos laikyti, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos numatytos BK 253 str. 1 d. sudėties subjektyvinės pusės. Šios teismo išvados apeliantas nenuginčijo jokias motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Šioje byloje nustatyta, kad apžiūros metu A. K. namuose įrengtame seife, skirtame laikyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, be teisėtai laikomų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų buvo rasti ir du šoviniai, kurių laikyti A. K. nuo 2007-10-05 neturėjo teisės. Iki tol jis tokius šovinius įgyti ir laikyti teisę turėjo.
Nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnyje padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kai kaltininkas sąmoningai, žinodamas ir suprasdamas, jog neturėdamas teisėto pagrindo laiko šaudmenis ir nori taip veikti.
A. K. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme nuosekliai aiškino, kad prieš perdirbdamas anksčiau teisėtai turėtą ginklą, kuriam tiko šios bylos nagrinėjimo dalyku esantys šoviniai, į kolekcinį, jis buvo įsitikinęs, kad visus šiam ginklui turėtus šovinius iššaudė ir kad tokie šoviniai buvo užsilikę seife jam buvo netikėta.
Kad A. K. buvo nustebęs radus minimus šovinius, parodė ir apžiūroje dalyvavęs liudytojas N. B., pagal kurio tarnybinį pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje.
Tarnybiniame pranešime (b.l.2) yra nurodyta, kad A. K. jo autoriui pasakęs, jog „šovinius laikė sau kaip atsiminimą, nes anksčiau turėjo tokio kalibro šautuvą, kurį perdirbo į nenaudojamą“.
N. B. apeliacinės instancijos teisme nepatvirtino, kad A. K. taip pasakė būtent apie rastuosius šovinius, o ne šautuvą.
Prokuroro apeliacinio skundo motyvas, kad aplinkybė, jog A. K. buvo žinoma apie neteisėtai laikomus šovinius, įrodyta paties A. K. parodymais ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra deklaratyvus, todėl kolegija neturi galimybės atsakyti į šį motyvą.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. K. neprašė jo išteisinti, o prašė tik nutraukti bylą dėl mažareikšmiškumo taip pat niekaip neįrodo, jog jis turėjo tyčią neteisėtai laikyti minimus šaudmenis- iš A. K. parodymų akivaizdu, jog jis jaučiasi kaltas, jog nebuvo pakankamai atidus ir nesurado visų šovinių, kurių laikyti nebeturėjo teisės, t.y. šiuo atveju jis pripažįsta savo neatsargumą, tačiau, kaip minėta, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį atsiranda tik esant tiesioginei tyčiai.
Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis
Teisėjai Eligijus Gladutis
Nijolė Sušinskienė