Administracinė byla Nr. I-9397-281/2014

Proceso Nr. 3-61-3-03777-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 64; 73.

(S)

N U T A R T I S

2014-09-10

Vilnius

             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

pareiškėja N. M. 2014-08-12 teismui padavė skundą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę VšĮ „Lietuvos edukologijos universitetas“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai N. M. pateikti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-03-27 įsakymo Nr. 1-224, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-04-22 įsakymo Nr. 1-291, Lietuvos edukologijos universiteto atsakymo į Kultūros ministro 2014-04-24 raštą Nr. S2-1014, Lietuvos Respublikos seimo narių 2014-03-20 rašto Lietuvos edukologijos universitetui Nr. 86, kito su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-03-27 įsakymu Nr. 1-224 ir 2014-04-22 įsakymu Nr. 1-291 susijusio susirašinėjimo su valstybės institucijomis, įstaigomis, viešaisiais asmenimis ar jų grupėmis kopijas; 2) įpareigoti atsakovę VšĮ „Lietuvos edukologijos universitetas“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareiškėjai N. M. suteikti informaciją, ar pareiškėja gali gauti knygos „Gintarinė širdis“ egzempliorius asmeniniam naudojimui; 3) iš atsakovės VšĮ „Lietuvos edukologijos universitetas“ pareiškėjos N. M. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. byla, 5 lapai).

Skunde pareiškėja paaiškino, kad viešosios įstaigos „Lietuvos edukologijos universitetas" leidykla yra išleidusi N. M., pasirašančios kūrybiniu pseudonimu Neringa Dangvydė, pasakų knygą „Gintarinė širdis". Kai pareiškėjai iš viešosios informacijos tapo žinoma, kad jos knyga nebėra platinama ir ji yra išimta iš prekybos, ji, kaip knygos autorė, siekdama sužinoti tokių veiksmų atlikimo priežastis, su 2014-05-08 prašymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo negavo. Nesulaukusi atsakymo, pareiškėja 2014-06-20 elektroniniu paštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą nurodydama, kad nėra gavusi atsakymo į pirmąjį prašymą bei prašydama suteikti su knygos leidyba susijusią informaciją ir dokumentus - Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-03-27 įsakymo Nr. 1-224 kopiją; Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-04-22 įsakymo Nr. 1-291 kopiją; Lietuvos edukologijos universiteto atsakymo į Kultūros ministro 2014-04-24 raštą Nr. S2-1014 kopiją; Lietuvos Respublikos Seimo narių 2014-03-20 rašto Lietuvos edukologijos universitetui Nr. 86 kopiją; kito su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus 2014-03-27 įsakymu Nr. 1­224 ir 2014-04-22 įsakymu Nr. 1 -291 susijusio susirašinėjimo su valstybės institucijomis, įstaigomis, viešaisiais asmenimis ar jų grupėmis kopijas. 2014-07-10 pareiškėja gavo atsakovo raštą Nr. 19.01-R4-595, kuriame pareiškėjai nebuvo pateikti nei šiame rašte atsakovo nurodyti dokumentai, nei pareiškėjos prašomi pateikti dokumentai ir  nenurodytos tokių dokumentų nepateikimo priežastys, o į prašomą pateikti informaciją atsakovas atsakė neišsamiai. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigia, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais iš esmės vilkina informacijos pateikimą pareiškėjai, kas sudaro pagrindą pareigoti atsakovą suteikti pareiškėjos prašomą informaciją ir dokumentų kopijas. Nurodo, kad teisę gauti informaciją pareiškėjai garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. 2 d., Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 1 d. ir Teisės gauti informaciją įstatymo 2 str. 6 d. nuostatos, o atsakovo, kaip viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos, pareigą pateikti informaciją nustato Teisės gauti informaciją įstatymo 3 str. nuostatos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikytinos 2012-02-10 atsakovo Rektoriaus įsakymu Nr. 1 -302 patvirtintos „Asmenų prašymų nagrinė­jimų ir jų aptarnavimo Lietuvos edukologijos universitete taisyklės", kurių 41.2 p. numatyta, kad į prašymą suteikti turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją arba nurodomos atsisaky­mo tai padaryti priežastys, todėl atsakovas privalėjo arba suteikti pareiškėjai jos prašomą informaciją arba nurodyti atsisakymo ją suteikti priežastis, tačiau neatliko nė vieno iš nurodytų veiksmų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo 4 str. 1 d. ir 2 d., 14 str., 16 str. ir minėtų taisyklių 30 p., 41.2 p. reikalavimus.

Atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip neteismingą administraciniam teismui (el. byla, 3 lapai).

Atsakovas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis rūšinio teismingumo klausimais, teigia, kad skundas nėra teismingas administraciniam teismui, kadangi atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, o tarp pareiškėjos ir atsakovo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 2 str. 2 d., 5 str., 6 str. 1 d., Vilniaus universiteto Statuto 1 str. 2 d.,  Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 2 str. 18 p. nuostatomis, Lietuvos edukologijos universiteto veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, o ne su viešojo administravimo įgaliojimų vykdymu, todėl Lietuvos edukologijos universitetas nėra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju privalo būti taikomas Teisės gauti informaciją įstatymas, nes šis įstatymas taikomas išimtinai viešojo administravimo subjektams. Aukštajai mokyklai negali būti taikomos minėto įstatymo nuostatos, kadangi jai suteikta autonomija kitų valstybės įstaigų atžvilgiu. Informacijos teikimą reguliuoja vidinė aukštosios mokyklos tvarka, nustatyta Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklėse, todėl tuo atveju, jeigu minėtas vidinis aktas ar jo pagrindu priimti sprendimai pažeidžia pareiškėjos interesus, ginčas gali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymi, kad įstatyme tokia aukštosios mokyklos teisė įtvirtinta siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomijos principą, t. y. teisę savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Be to, pareiškėją ir atsakovą sieja ne viešųjų paslaugų teikimo, o civiliniai santykiai, kurie pasireiškia tuo, kad pareiškėja, kaip autorius, pateikė atsakovui, kaip leidėjui, užklausą apie savo kūrinį, todėl pareiškėja privalėjo naudotis autorinėje sutartyje nustatyta informacijos teikimo tvarka. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog tuo atveju, kai tarp universiteto ir asmens ginčas kyla dėl sutarties, toks ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Byla perduotina pagal teismingumą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo veiksmų atsakant į pareiškėjos prašymus pateikti informaciją, teisėtumo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2014-05-08 kreipėsi į atsakovą su prašymu suteikti šią informaciją: 1) pareiškėją, kaip knygos „Gintarinė širdis" autorę, supažindinti ir el. paštu bei raštu informuoti apie sprendimus, kuriais remiantis knyga nėra platinama; 2) nurodyti, ar knygos, kurios buvo išleistos, pasieks knygynus; 3) nurodyti, ar galima knygas gauti asmeniniam naudojimui (el. byla. 1 lapas). Pareiškėja elektroniniu paštu 2014-06-20 pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su knygos „Gintarinė širdis" platinimu (el. byla. 1 lapas).

Atsakovas 2014-07-10 raštu Nr. 19.01-R4-595  informavo pareiškėją, kad 2014-05-24 Lietuvos edukologijos universitetas gavo Lietuvos Respublikos kultūros ministro raštą, įpareigojantį Lietuvos edukologijos universitetą įvykdyti 2014 m. balandžio 8 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus rašte nurodomas priemones, skirtas apsaugoti asmenis iki 14 metų nuo „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos", todėl, atsižvelgiant į tai, kad minėtos knygos išleidimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, atsakovas, siekdamas vykdyti minėtą nurodymą, visas platinimo vietose buvusias knygas surinko ir pristatė į sandėlį iki bus pateiktas išaiškinimas, kaip įvykdyti nurodytą žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą. Taip pat nurodė, kad kai tik universitetui bus pateiktos rekomendacijos dėl minėto inspektoriaus sprendimo įgyvendinimo, universitetas priims sprendimus dėl knygos platinimo (el. byla. 1 lapas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, spręsdama universiteto rektoriaus įsakymo, kuriuo ieškovui buvo atšauktas daktaro laipsnis, taip pat kitų aktų, kurie buvo priimti vertinant ieškovo disertaciją, panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą, pažymėjo, kad ieškovo ginčijami aktai yra susiję su Kauno technologijos universiteto kaip mokslo įstaigos mokslininkų rengimo funkcija ir juos priimant ieškovas nebuvo susijęs su Kauno technologijos universitetu jokiais subordinaciniais santykiais. Tokia universiteto veikla nėra viešojo administravimo veikla, be to, kaip Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra nurodžiusi,  Universitetas (taip pat ir jo rektorius) neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir nėra viešojo administravimo subjektas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 6 ir 8 straipsnius, universitetas yra mokslo ir studijų įstaiga (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta byloje J. B. vs. Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisija, 2011 m. liepos 4 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Mykolo Romerio universitetas). Todėl ieškovo keliamas ginčas nepatenka į ginčų viešojo administravimo srityje kategoriją, apibrėžtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatomis ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Analogiškos nuostatos nurodomos ir Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas atleidimo iš lektorės pareigų pripažinimo neteisėtu rūšinio teismingumo klausimas, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad „ieškovė, užimdama lektorės pareigas Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete, nebuvo saistoma pavaldumo santykiais su vidaus tarnybos santykius administruojančiomis institucijomis“.

Vadovaujantis aukščiau paminėtomis specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjos, kaip knygos autorės, ir atsakovo, kaip leidėjo, nebuvo susiklostę jokie subordinaciniai teisiniai santykiai, o juos sieja tik civiliniai teisiniai santykiai, kurie kilo iš autorinės sutarties ir pasireiškė tuo, kad pareiškėja, kaip autorė, pateikė atsakovui, kaip leidėjui, užklausą apie savo kūrinio platinimą, darytina išvada, kad byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p. nustato, kad tuo atveju, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui.

Dėl nurodytų motyvų, teismas daro išvadą, kad byla pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovaujantis ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p., pagal teismingumą perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 str. 1 d. 2 p., 105, 106 str.,

n u t a r ė:

administracinę bylą Nr. I-9397-281/2014 perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                          Mefodija Povilaitienė