Civilinė byla Nr. e2A-175-1120/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00566-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Caldora Corporation LP ir uždarosios akcinės bendrovės „Transocean Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-314-459/2019 pagal ieškovų Caldora Corporation LT ir uždarosios akcinės bendrovės „Transocean Lietuva“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai Jungtinėje Karalystėje registruota įmonė Caldora Corporation LP (toliau – ir JK įmonė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Transocean Lietuva“ (toliau – ir Ekspeditorius) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Ekspeditoriaus procesinė padėtis buvo pakeista iš trečiojo asmens į ieškovo) 2017 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir Vežėjas) ir akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (toliau – ir Draudikas) 207 345,62 Eur žalos atlyginimą (195 873,10 Eur už krovinio sugadinimą ir 11 472,52 Eur kitų nuostolių) bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovai nurodė, kad JK įmonė 2015 m. lapkričio 13 d. su Italijos įmone Graniti Fiandre SpA (toliau – ir Italijos įmonė) sudarė keraminių plytelių (toliau – ir Plytelės) pirkimo-pardavimo sutartį. Už Plyteles JK įmonė Italijos įmonei 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. iš viso avansu sumokėjo 206 216,21 Eur. Be to, JK įmonė 2016 m. vasario 11 d. avansu sumokėjo 11 215,14 Eur kitai Italijoje registruotai įmonei (Technoriunite S.r.l.) už įvairius gaminius, reikalingus keraminių plytelių montavimui (toliau – ir Gaminiai). Plytelės ir Gaminiai (toliau – ir Krovinys) iš Italijos jūriniu transportu su 2016 m. gegužės 31 d. sąskaitomis faktūromis buvo atgabentos į Lietuvą (Klaipėdos jūrų uostą). 

3.       2016 m. birželio 24 d. su Vežėju buvo sudarytos Krovinio vežimo geležinkelio transportu sutartys (toliau – ir Vežimo sutartys), kurių sudarymą patvirtina važtaraščiai (siuntos Nr. 0670871 ir siuntos Nr. 0670872). Vežėjas 2016 m. birželio 27 d. raštu informavo JK įmonę, kad 2016 m. birželio 26 d. nuo bėgių nuvažiavo traukinys Nr. 2691, kuriame buvo ir JK įmonės Krovinys. Krovinį 2016 m. birželio 29 d. apžiūrėjo Vežėjo atstovai, o 2016 m. liepos 11–12 d. Vežėjo ir Ekspeditoriaus atstovai. 2016 m. liepos 20 d. Vežėjas paprašė pakartotinės Krovinio apžiūros, o 2016 m. rugpjūčio 4 d. raštu pakartotinės apžiūros atsisakė bei patvirtino, kad Krovinys yra 100 proc. sugadintas.

4.       Ieškovai nurodė, kad sugadinto Krovinio kaina (211 790,95 Eur) susideda iš Plytelių įsigijimo kainos Italijoje pagal Italijos įmonės 2016 m. gegužės 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras (iš viso 206 090,95 Eur) bei Krovinio pristatymo jūriniu transportu iš Italijos iki Lietuvos kainos (5 700 Eur). Be to, pasak ieškovų, buvo patirta ir kitų tiesioginių nuostolių, t. y. buvo sugadinti du konteineriai (5 683,02 Eur), sugadinto Krovinio pristatymas ir iškrovimas kainavo 1 081,14 Eur, o iki 2016 m. spalio 14 d. buvo patirta 444 Eur sugadinto Krovinio saugojimo išlaidų. Ieškovai pastebėjo, kad dėl Gaminių, pirktų už 11 215,14 Eur, reikalavimo nereiškia. Pirminę pretenziją JK įmonė ir Ekspeditorius pateikė 2016 m. rugsėjo 22 d., kuri 2016 m. spalio 25 d. buvo patikslinta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai sumažino savo reikalavimą 5 000 Eur suma, t. y. suma, kurią pavyko gauti už parduotas apgadintas Plyteles. Vežėjas sumokėjo JK įmonei tik 12 353,49 Eur. JK įmonė 2017 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vežėjo civilinės atsakomybės Draudiką, kuris 2017 m. liepos 20 d. raštu atsisakė tenkinti JK įmonės reikalavimus.

5.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašė ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. 

6.       Vežėjas nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d., dalyvaujant Ekspeditoriaus atstovui, surašė aktus, kuriuose buvo konstatuotas Krovinio apgadinimas. Vežėjas 2017 m. balandžio 4 d. pervedė 12 353,49 Eur žalos atlyginimui (iš jų 5 216,21 Eur už apgadintą Krovinį (iš 23 715,93 JAV dolerių vertės Krovinio atėmus 5 000 Eur sumą, kuri buvo gauta už dalį parduoto Krovinio, bei 11 215,14 Eur vertės atsiimtą Krovinį, dėl kurio pretenzijos nereiškiamos), 5 701,64 Eur už sugadintus konteinerius, 1 435,64 Eur už Krovinio perkrovimą ir jo saugojimą). 

7.       Vežėjas nesutiko, kad žalos dydis yra 207 345,62 Eur. Vežėjas pažymėjo, kad jo atsakomybė kyla iš Vežimo sutarčių atsiradusių teisinių santykių. Ekspeditorius perdavė Vežėjui Krovinį už 21 026,63 Eur pagal 2016 m. birželio 21 d. sąskaitas faktūras Nr. 0027 ir Nr. 0028 (toliau – ir Sąskaitos), todėl ieškinyje nepagrįstai reikalaujama atlyginti žalą, kurios dydis grindžiamas ne Vežimo sutarčių pagrindu, o Krovinio (Plytelių) pirkimo-pardavimo sandoriais. Vežėjo nuomone, prekių pristatymo iš Italijos į Lietuvą išlaidos (5 700 Eur) niekaip nėra susiję su Sutarčių vykdymu, todėl šių išlaidų atlyginimo ieškinyje reikalaujama nepagrįstai. 

8.       Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti.

9.       Draudikas nurodė, kad Vežimo sutarčių pagrindu Vežėjas įsipareigojo pervežti krovinį iš Lietuvos į Baltarusiją. Sudarant Vežimo sutartis buvo pateikti Krovinį lydintys dokumentai – Sąskaitos, kurių numeriai yra įrašyti važtaraščiuose. Pagal pateiktas Sąskaitas, pervežamo Krovinio vertė buvo 21 026,63 Eur. Taigi, Vežėjas neprisiėmė pareigos pervežti 206 090,95 Eur vertės Krovinį. Skaičiuoti žalos dydį pagal dokumentus, kurie sudarant Vežimo sutartis nebuvo pateikti Vežėjui, nėra pagrindo. Žalos dydis yra nustatomas remiantis išimtinai Vežėjui pateiktais dokumentais (sąskaitomis faktūromis bei deklaracijomis). Tokios situacijos, kai vežėjui yra deklaruojama mažesnė krovinio vertė, o įvykus įvykiui, reikalaujama žalą atlyginti pagal visiškai kitas sąskaitas, kuriose nurodyta krovinio vertė dešimtis ar net daugiau kartų viršija deklaruoto krovinio vertę vežėjui, yra teisiškai negalimos, nes sudarytų prielaidas siuntėjų nepagrįstam pasipelnymui vežėjų ir jų civilinės atsakomybės draudikų sąskaita. Siuntėjas, nurodęs klaidingą pervežamo krovinio vertę, pats turi prisiimti neigiamas tokių savo veiksmų nulemtas teisines pasekmes.

10.       Draudikas nurodė, kad, sužinojęs apie nuo bėgių nuvažiavusį traukinį, kreipėsi į nepriklausomų ekspertų kompaniją UAB „Klaipėdos netas“ su prašymu atlikti Krovinio apžiūrą, nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis, aplinkybes bei nuostolių dydį. Minėta bendrovė 2016 m. birželio 29 d. atliko pirminę konteinerių apžiūrą, taip pat dalyvavo 2016 m. liepos 11–12 d. vykusiame Krovinio iškrovime iš konteinerių. Minėta bendrovė nustatė, kad bendras Kroviniui padarytos žalos dydis yra 14 132,45 Eur.

11.       Dublike ieškovai nurodė, kad Sąskaitose buvo Krovinio pardavimo, o ne įsigijimo kaina, todėl jos niekaip nesusijusios su tikrąją Krovinio verte ir su ieškovams padarytos žalos nustatymu. Ieškovai nurodė, jog nesutinka, kad važtaraščiuose buvo nurodyta Krovinio vertė. Ieškovų nuomone, Vežėjas krovinio vertę painioja su deklaruota (arba pareikšta) krovinio verte. Žalos dydis turi būti nustatomas pagal krovinio vertę, kuri turi būti nustatoma bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindais. Šiuo atveju tikroji sugadinto Krovinio kaina Lietuvoje susideda iš jo įsigijimo kainos Italijoje bei Krovinio pristatymo iki Lietuvos kainos. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad pateikiant pervežimui krovinį, neprivaloma nurodyti jo vertę, nebent yra susitariama dėl pervežimo su deklaruota krovinio verte arba pareikšta krovinio verte. Šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo.

12.       Triplike Vežėjas pastebėjo, kad be Sąskaitų, kuriose buvo nurodyta Krovinio vertė, buvo pateiktos ir eksporto deklaracijos, kuriose taip pat buvo nurodyta 21 026,63 Eur dydžio Krovinio vertė. Pasak Vežėjo, jo atsakomybė atsiranda tik iš vežimo santykių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti atlyginti Krovinio įsigijimo kainą. Krovinio vežimas su paskelbtąja krovinio verte vykdomas tuo atveju, kai pačiame važtaraštyje yra įrašoma krovinio vertė, o tai įforminama tik tokiu atveju, kai prie dokumentų nepridedamos sąskaitos (šiuo atveju Krovinio vertė buvo nurodyta pridėtose Sąskaitose).

13.       Draudikas triplike nurodė, kad sprendžiant klausimus dėl Krovinio vertės ir Vežėjo atsakomybės apimties reikšmingi Krovinį lydintys dokumentai, be kita ko, eksporto deklaracijos, PVM sąskaitos faktūros. Priešingu atveju, tokių dokumentų pateikimas Vežėjui apskritai neturėtų prasmės. Vien faktas, kad Vežėjui ir muitinei buvo deklaruota klaidinga Krovinio vertė, patvirtina tokių veiksmų neteisėtumą. Siuntėjas, klaidinęs Vežėją ir pervežimo dokumentus tikrinančias institucijas dėl Krovinio vertės, negali vėliau tokiais savo veiksmais grįsti byloje reiškiamų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovų atsakovei ADB „Gjensidige“ priteisė po 32,62 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

15.       Teismas, atsižvelgdamas į Vežimo sutartis, pagal kurias Vežėjas įsipareigojo Krovinį nuvežti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, nustatė, kad ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimu (toliau – ir SMGS), kurio dalyvė yra taip pat ir Lietuva. Vadovaudamasis SMGS 46, 47 straipsniais, teismas konstatavo, kad ieškinį Vežėjui turi teisę pareikšti tik krovinio siuntėjas ir gavėjas. Remdamasis 2016 m. birželio 24 d. krovinio važtaraščiais Nr. 0670871 ir Nr. 0670872, teismas nustatė, kad Krovinio siuntėjas yra Ekspeditorius, o gavėjas – įmonė Baltarusijos Respublikoje – Beltamožservisas (Mogiliovo filialas). Teismas konstatavo, kad pretenziją Vežėjui pateikė tik Ekspeditorius, todėl tik jis ir turi teisę pareikšti ieškinį Vežėjui. Teismas sprendė, kad JK įmonė nėra tinkama šalis byloje (ieškovė) ir neturi šioje byloje reikalavimo teisės, nes byloje civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp Vežimo sutarčių šalių, t. y. tarp Ekspeditoriaus (siuntėjo) ir Vežėjo.

16.       Teismas konstatavo, kad byloje nekyla ginčas dėl Vežėjo atsakomybės už Krovinio ir konteinerių apgadinimą, tačiau kyla ginčas dėl žalos dydžio, t. y. Krovinio vertės. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčas taip pat ir dėl to, kad dalį apgadinto Krovinio pavyko parduoti už 5 000 Eur taip padengiant dalį atsiradusių nuostolių. Teismas nustatė, kad ieškovai taip pat nereiškia reikalavimo dėl gabentų Gaminių (ieškovų nurodyta jų vertė 11 215,14 Eur).

17.       Teismas nustatė, kad Ekspeditorius prie važtaraščių pridėtuose lydimuosiuose dokumentuose (Sąskaitose bei eksporto deklaracijose) nurodė bendrą 21 023,63 Eur Krovinio vertę. Teismas konstatavo, kad Vežėjo atsakomybė kyla iš teisinių santykių, atsiradusių iš Vežimo sutarčių, kurių sudarymą patvirtina važtaraščiai (SMGS 14 straipsnio 3 paragrafas). Teismas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. spalio 5 d. raštu patvirtino, kad eksporto deklaracijose buvo deklaruota prekių už 10 313,10 Eur ir 10 713,53 Eur (iš viso 21 026,63 Eur).

18.       Teismas konstatavo, kad Ekspeditorius, nenurodęs Vežėjui tikrosios Krovinio vertės, turi pats prisiimti neigiamas tokių savo veiksmų nulemtas teisines pasekmes, nes kompensuotinos žalos dydis yra nustatomas remiantis išimtinai Vežėjui pateiktais dokumentais – prie važtaraščių pateiktomis Sąskaitomis bei muitinės deklaracijomis (SMGS 37 straipsnio 1 paragrafas). Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktos sąskaitas, kuriomis grindžiamas patirtos žalos dydis, nėra apmokėtos nė vieno iš ieškovų, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo remtis šiomis sąskaitomis faktūromis. Teismas sprendė, kad tokios situacijos, kai vežėjui vežimo sutarties dokumentuose yra nurodoma mažesnė krovinio vertė, o įvykus eismo įvykiui reikalaujama žalą atlyginti pagal visiškai kitas sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta krovinio vertė dešimtis kartų viršija nurodytą vežėjui krovinio vertę, yra teisiškai netoleruotinos, nes tenkinant tokius reikalavimus būtų sudarytos prielaidos siuntėjų nepagrįstam praturtėjimui vežėjų ir jų civilinės atsakomybės draudikų sąskaita.

19.       Teismas nurodė, kad byloje taikytinas kasacinio teismo išaiškinimas, jog tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl prarasto krovinio ar jo dalies įvertinimo, turi būti vadovaujamasi ta suma, kuri įrašyta važtaraštyje arba sąskaitose faktūrose, lydėjusiose krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).

20.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ekspeditorius, reikalaudamas atlyginti 5 700 Eur Krovinio gabenimo jūra išlaidas (iš Italijos į Lietuvą), turėjo šias išlaidas įtraukti į Sąskaitas ir pažymėti tai važtaraščiuose. Nagrinėjamu atveju Ekspeditorius to nepadarė, todėl prekių pristatymo iš Italijos į Lietuvą jūrų transportu išlaidos nėra susijusios su Vežimo sutarčių vykdymu. Teismas sutiko su Vežėjo 2017 m. kovo 31 d. rašte nurodytu padarytos žalos dydžiu (12 353,49 Eur) ir sprendė, kad ši žala 2017 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymu buvo visiškai atlyginta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas, be konkrečių motyvų atmesdamas ieškovų įrodymus bei paaiškinimus, pažeidė šalių rungimosi principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje bei įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje.

21.2.                      JK įmonė turėjo teisę reikšti ieškinį, nes Ekspeditorius nėra Krovinio savininkas, o tik Krovinio ekspedijavimo paslaugų teikėjas, kuris santykiuose su Vežėju veikė kaip JK įmonės atstovas ir sudarė Vežimo sutartis JK įmonės vardu bei interesais. Tai reiškia, kad sutartinių santykių su Vežėju šalimi yra JK įmonė.

21.3.                      Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad šalys susitarė dėl Krovinio vežimo su nurodyta (deklaruota) jo verte, todėl Vežimo sutartys turi būti vertinamos kaip sutartys, pagal kurias atlyginama visa Krovinio vertė. Pirmosios instancijos teismas ignoravo SMGS 1 priedo II skyriaus 8 punktą (važtaraščio 3 laukelio pildymo instrukciją), todėl darė neteisingą išvadą, kad Vežėjui bei muitinei buvo deklaruota klaidinga Krovinio vertė. Nagrinėjamu atveju pervežimas buvo be deklaruotos krovinio vertės, nes ji nebuvo nurodyta važtaraščiuose (tokios pareigos Ekspeditorius neturėjo), o Krovinio vertės deklaravimas muitinei yra nesusijęs su Krovinio vertės deklaravimu SMGS prasme. Krovinio vertės deklaravimui muitinei yra taikomi kitų teisės aktų reikalavimai ir atsakomybė dėl jų pažeidimo, todėl Krovinio vertės deklaravimas muitinei šiame ginče nėra teisiškai reikšmingas.

21.4.                      Aplinkybė, kad Krovinio įsigijimo sąskaitas apmokėjo ne JK įmonė niekaip neįtakoja JK įmonės patirtos žalos, nes JK įmonė buvo Krovinio savininkė, o po avarijos, dėl kurios atsakingas Vežėjas, JK įmonė Krovinio neteko. Tam, kad būtų atstatyta pradinė padėtis, t. y. padėtis, buvusi iki žalos padarymo, JK įmonei turi būti kompensuota tikroji Krovinio kaina bei kita žala. Tai seka iš pagrindinės civilinės teisės funkcijos – kompensacinės funkcijos. Ieškovai nesiekia neteisėto praturtėjimo, o siekia minimalių tiesioginių nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismo nurodomas SMGS 37 straipsnis niekaip nesusijęs nei su Krovinio vertės, t. y. žalos dydžio nustatymu, nei su Vežėjo atsakomybės ribojimu. Teismo išvada, kad žalos dydis nustatomas remiantis išimtinai Vežėjui pateiktais dokumentais (prie važtaraščių pridėtomis Sąskaitomis ir muitinės deklaracijomis), yra teismo išgalvota ir neparemta nei SMGS, nei Vežimo sutartimis.

21.5.                      Krovinio vertės nustatymą ir žalos atlyginimą reglamentuoja SMGS 42 straipsnio 1 dalis, kuri numato dvi skirtingas taisykles žalos apskaičiavimui. Kai sutartis sudaroma be deklaruotos krovinio vertės, siuntėjas turi įrodyti krovinio vertę bendraisiais civilinės teisės pagrindais, o kai šalys sudaro sutartį su deklaruota krovinio verte (nurodyta važtaraštyje), vežėjo atsakomybė ribojama šia verte, kurios siuntėjui įrodyti nebereikia. Analizuojant SMGS, darytina išvada, kad tik siuntėjas turi teisę deklaruoti (pareikšti) krovinio vertę, padarydamas specialų įrašą važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Ieškovų įrodytas patirtos žalos dydis atsakovių nebuvo nuginčytas.

21.6.                      Vežėjas, nesutikdamas su Krovinio vertės nustatymu pagal Italijos įmonės kainas, savo atsakomybės dydį mažina 11 215,14 Eur suma, nustatyta būtent pagal Italijos įmonės sąskaitą. Kitaip tariant, atsakovės iš tiesų pripažįsta Krovinio vertės nustatymą pagal Italijos įmonės išrašytas sąskaitas, tačiau tik tuo atveju, jei tai palanku joms pačioms.

22.       Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime labai detaliai pasisakyta dėl kiekvieno šalių pateikto įrodymo įrodomosios reikšmės (sprendimo 24–26, 29–32 punktai). Nėra jokių įrodymų, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, suteikė prioritetą atsakovių pateiktiems įrodymams ar pažeidė šalių rungimosi principą.

22.2.                      Pagal CPK 45 straipsnį, jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu (tinkamu ieškovu), teismas nagrinėja bylą iš esmės ir netinkamo ieškovo ieškinį atmeta. Atsižvelgiant į tai, kad JK įmonė manė, jog turi teisę reikšti ieškinį, teismas pagrįstai nagrinėjo bylą ir, atsižvelgdamas į tai, kad Krovinio siuntėjas buvo Ekspeditorius, nusprendė, kad JK įmonės, kaip šalies, netinkamumas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.

22.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė SMGS nuostatas, teisingai atribojo krovinio vežimą su paskelbtąja jo verte bei vežimą, kai krovinio vertė yra nurodoma sąskaitose, pateiktose prie važtaraščių. Nagrinėjamu atveju, Krovinio siuntėjui prie važtaraščių pridėjus Sąskaitas ir jas nurodžius važtaraščiuose, šių dokumentų kompleksas vertinamas kaip Vežimo sutarties visuma, kuria patvirtinamas faktas, kad buvo pateiktas vežti būtent tos vertės Krovinys. Be to, siuntėjas pateikė eksporto deklaracijas, kuriose taip pat aiškiai nurodė Krovinio vertę (21 026,63 Eur).

23.       Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Ieškovai neapmokėjo nei vienos ieškovų pateiktos Krovinio įsigijimo sąskaitos, kuriomis grindžiamas patirtos žalos dydis, todėl ginčo Krovinio ieškovai nepirko ir išlaidų dėl jo praradimo nepatyrė.

23.2.                      SMGS 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už žalą, padarytą praradus krovinį, vežėjas siuntėjui arba gavėjui atsako nurodytosios/deklaruotos krovinio vertės dydžiu. Pagal SMGS 14 straipsnio 2 dalį, vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Siuntėjas, pateikdamas važtaraščius su lydimaisiais dokumentais nurodė, kad pervežimui perduoda 21 026,63 Eur vertės Krovinį. Tokia Krovinio vertė buvo nurodyta ir eksporto deklaracijose. Tikrosios krovinio vertės atskleidimas yra itin reikšmingas, nes ja remiantis vežėjas identifikuoja prisiimamos rizikos dydį. Taigi, Vežėjas už Krovinio sugadinimą atsako tik siuntėjo nurodytoje Krovinio vertės dalyje (21 026,63 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

25.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje 2016 m. birželio 26 d. nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo Krovinį vežę vagonai. Ieškovai siekia iš atsakovų prisiteisti dėl to patirtą žalą. Byloje kilo ginčas, iš sutartinių vežimo geležinkeliais teisinių santykių, kaip turi būti apskaičiuojamas žalos dydis, kai krovinys pažeidžiamas ar sugadinamas. 

26.       Nagrinėjamu atveju žala padaryta kroviniui, vežamam geležinkeliu, todėl ginčo santykiams taikytinas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), kuris Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo 1992 m. birželio 5 d. SMGS 1998 m. sausio 1 d. redakcija su iki 2000 m. gruodžio 1 d. gautais pakeitimais bei papildymais lietuvių kalba galioja nuo 2001 m. balandžio 15 d. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.181928?jfwid=rivwzvpvg. Byloje pateiktas SMGS su 2017 m. liepos 1 d. pakeitimais ir papildymais ir jo vertimas į lietuvių kalbą (2 t., b. l. 80–104). Atsižvelgiant į tai, kad žala Kroviniui buvo padaryta 2016 m. birželio 26 d. bei įvertinant tai, kad byloje nėra ginčo dėl SMGS su 2017 m. liepos 1 d. pakeitimais ir papildymais taikymo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vadovausis šiuo (į bylą pateiktu) susitarimu (jo vertimu).

Dėl JK įmonės reikalavimo teisės

27.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar nagrinėjamu atveju JK įmonė turi reikalavimo teisę dėl vežėjo atsakomybės už Krovinio pažeidimą (sugadinimą). Nagrinėjamu atveju reikalavimas kyla iš sutarties tarp vežėjo ir siuntėjo, o sutarties sąlygas nustato SMGS įtvirtintos taisyklės.  Šiuo aspektu reikšmingas SMGS 37 straipsnio 1 paragrafas, numatantis vežėjo atsakomybę prieš siuntėją arba gavėją. SMGS 2 straipsnyje yra nurodyta, jog siuntėjas – tai asmuo, pateikęs krovinį pervežimui ir nurodytas važtaraštyje kaip krovinio siuntėjas (2 t., b. l. 83). Nagrinėjamu atveju SMGS važtaraščiuose siuntėja nurodyta uždaroji akcinė bendrovė „Transocean Lietuva“ (Ekspeditorius), ne JK įmonė (1 t., b. l. 36, 38), todėl Vežėjo atsakomybė pagal minėtą SMGS 37 straipsnio 1 paragrafą yra būtent prieš Ekspeditorių.

28.       SMGS 47 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad ieškinys gali būti pateiktas tik pateikus atitinkamą pretenziją (2 t., b. l. 101). Šiame paragrafe taip pat nustatyta, kad ieškinio pateikimo teisė priklauso tam asmeniui, kuris turi teisę pateikti pretenziją vežėjui. Pagal SMGS 46 straipsnio 1 paragrafą, pretenzijos pareiškimo teisė priklauso siuntėjui ir gavėjui. Reikalavimo teisės perleidimas neleistinas. Bylos duomenys patvirtina, kad pretenziją Vežėjui pateikė siuntėjas (Ekspeditorius) (1 t., b. l. 42).

29.       Sutarčių teisėje galioja sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė byloje esant aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikoma sutarties tarp siuntėjo (Ekspeditoriaus) ir Vežėjo uždarumo principo išimtis.

30.       Atsižvelgdama į aptartas SMGS nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad JK įmonė, nebūdama Krovinio siuntėju taip, kaip jis suprantamas pagal SMGS 2 straipsnyje pateiktą siuntėjo sąvoką, nėra vežimo sutarties šalis ir jai reikalavimo teisės iš šios sutarties neatsirado, todėl nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai atmetė JK įmonės reikalavimus.

Dėl žalos dydžio nustatymui reikšmingų SMGS nuostatų

31.       SMGS 39 straipsnio 1 paragrafe numatyta, kad vežėjo atsakomybės riba negali viršyti kompensacijos, kurią turi sumokėti vežėjas praradus krovinį, dydžio (2 t., b. l. 97). Kompensacijos dydį krovinio praradimo arba trūkumo atveju reglamentuoja SMGS 42 straipsnis, o kompensacijos dydį pažeidus (sugadinus) krovinį – SMGS 44 straipsnis. Taigi, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė yra tai, ar Krovinys buvo prarastas, ar sugadintas (pažeistas).

32.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Krovinį sudarė Plytelės ir Gaminiai jų montavimui. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Ekspeditorius nereikalauja iš atsakovų visiškai atlyginti žalą dėl Krovinyje buvusių Gaminių, kuriuos po vagonų nuvažiavimo nuo bėgių, ieškovai nurodė, kad pasiėmė. Ekspeditorius taip pat iš reikalaujamos atlyginti žalos atima 5 000 Eur, kuriuos gavo už parduotą dalį Krovinio (už parduotas Plyteles). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Ekspeditorius (Krovinio siuntėjas) reikalauja priteisti iš atsakovų žalą, kuri SMGS 44 straipsnio prasme yra kompensacija už pažeistą (sugadintą) Krovinį. Šią išvadą, be kita ko, patvirtina byloje esantis Ekspeditoriaus raštas Vežėjui, kuriame Ekspeditorius siūlo Vežėjui sudaryti dvišalę sugadinto Krovinio apžiūros komisiją, taip pat atkreipiamas Vežėjo dėmesys, jog visos išlaidos, susijusios su sugadinto Krovinio saugojimu, patikrinimu ir kt. bus „perstatytos“ Vežėjui (1 t., b. l. 45). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Krovinys buvo sugadintas, o ne prarastas, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šiuo atveju taikytinas SMGS 42 straipsnis, nes, kaip minėta, krovinio sugadinimo atveju kompensacijos klausimai yra reguliuojami SMGS 44 straipsnyje.

33.       SMGS 44 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad tais atvejais, kai šis susitarimas įpareigoja vežėją kompensuoti siuntėjui arba gavėjui žalą už krovinio pažeidimą (sugadinimą), kompensuojamos žalos dydis turi atitikti sumą, kuria sumažėjo krovinio vertė (2 t., b. l. 99). Šio straipsnio 2 paragrafe nustatyta, kad pažeidus (sugadinus) krovinį, pervežamą su paskelbta verte, vežėjas kompensuoja sumą, kuri turi sudaryti paskelbtos vertės dalį, atitinkančią dalies santykiu krovinio vertės sumažinimo procentui, kuris įvyko dėl krovinio pažeidimo (sugadinimo). Taigi, SMGS 44 straipsnio 1 ir 2 paragrafuose nustatytas skirtingas reguliavimas priklausomai nuo to, ar sugadintas (pažeistas) krovinys buvo vežamas su paskelbta verte, ar ne. Šio reguliavimo esminis skirtumas pasireiškia tuo, kad tais atvejais, kai krovinys buvo vežamas su paskelbta verte, būtent ja ir vadovaujamasi, sprendžiant dėl to, kokia buvo vežamo krovinio vertė (išvengiama su tuo susijusių galimų ginčų). Kitu atveju, krovinio vertė yra įrodinėjimo dalykas. Atitinkamai, nepaskelbta vertė krovinio sugadinimo atveju gali būti ginčo tarp vežėjo ir siuntėjo dalyku.

34.       SMGS 17 straipsnio 1 paragrafe nustatyta, kad pagal susitarimą tarp vežėjo ir siuntėjo krovinio pervežimas gali būti vykdomas, paskelbiant krovinio vertę. SMGS 17 straipsnio 2 paragrafe nustatyta, kad vežėjas turi teisę reikalauti papildomo mokesčio už krovinio vertės paskelbimą (2 t., b. l. 89). 

35.       Ekspeditorius apeliaciniame skunde nurodo, kad susitarimas dėl paskelbtos vertės būtų tik tokiu atveju, jei krovinio vertė būtų nurodyta važtaraščio 3 laukelyje, o Vežėjo nuomone, krovinio vertė gali atsispindėti ir prie važtaraščio pridėtuose lydimuosiuose dokumentuose (atskiras krovinio vertės nurodymas važtaraštyje nėra būtinas).

36.       SMGS 13 straipsnyje nustatyta, kad krovinių pervežimas gali būti vykdomas, naudojant CIM/CMGS važtaraščius (2 t., b. l. 86). SMGS 14 straipsnio 3 paragrafe nustatyta, kad pervežimo sutarties sudarymą patvirtina važtaraštis (2 t., b. l. 87). Taigi, vežimo teisiniuose santykiuose važtaraštis iš esmės reiškia vežimo sutartį, kurioje aptariami šią sutartį sudarančių šalių (vežėjo ir siuntėjo) įsipareigojimai.

37.       SMGS 15 straipsnio 1 paragrafe numatyta, kas privalomai turi būti aptariama (nurodoma) važtaraštyje. Krovinio vertės paskelbimas nėra nurodytas šiame paragrafe. SMGS 15 straipsnio 2 paragrafe numatyti duomenys, kurie nurodomi važtaraštyje, jeigu reikalinga. Šiame paragrafe taip pat nėra numatytas krovinio vertės paskelbimas, tačiau šiame paragrafe yra numatyti su kroviniu susiję siuntėjo pareiškimai. Siuntėjo paraiškoms yra skirta važtaraščių 3 grafa. Būtent šioje vietoje, pasak Ekspeditoriaus, jis ir būtų nurodęs Krovinio vertę, jei būtų Krovinio pervežimą susitarta vykdyti paskelbiant Krovinio vertę.

38.       Kaip minėta, Vežėjo pozicija yra tokia, kad Krovinio vertė buvo nurodyta prie važtaraščių pridėtuose važtaraščių lydimuosiuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pagal SMGS 22 straipsnio 1 paragrafą, siuntėjas prideda prie važtaraščio lydimuosius dokumentus, reikalingus muitinės ir kitų administracinių formalumų vykdymui visame krovinio kelyje. Pagal SMGS 22 straipsnio 2 paragrafą, vežėjas neprivalo tikrinti prie važtaraščio pridėtų lydimųjų dokumentų teisingumo ir pilnumo (2 t., b. l. 90). Taigi, važtaraščio lydimieji dokumentai iš esmės yra skirti muitinės ir kitiems administraciniams formalumams vykdyti krovinio kelyje, tačiau jų pridėjimas prie važtaraščio pats savaime negali reikšti SMGS 17 straipsnyje numatyto vežėjo ir siuntėjo susitarimo, kad krovinio pervežimas bus vykdomas paskelbiant krovinio vertę. Kaip minėta, vežėjas pagal SMGS 17 straipsnio 2 paragrafą turi teisę reikalauti iš siuntėjo sumokėti tam tikrą papildomą mokestį už tokio pobūdžio susitarimą, todėl lydimųjų dokumentų, kurių teisingumo ir pilnumo vežėjas net neprivalo tikrinti, pridėjimas prie važtaraščio savaime nereiškia minėto susitarimo sudarymo.

39.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė savo atsikirtimų, t. y. neįrodė aplinkybių, jog šalys buvo susitarusios dėl atsakomybės ribojimo (krovinio vertės). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog Vežėjas ir Ekspeditorius sudarė SMGS 17 straipsnyje nurodytą susitarimą, pagal kurį Krovinio pervežimas buvo vykdomas paskelbiant Krovinio vertę, darytina išvada, kad SMGS 44 straipsnio 2 paragrafas, reglamentuojantis pažeisto (sugadinto) krovinio, pervežamo su paskelbta verte, kompensavimą, nagrinėjamu atveju netaikytinas. Šiuo atveju taikytina bendra taisyklė, nustatyta SMGS 44 straipsnio 1 paragrafe, kad kompensuojamos žalos dydis turi atitikti sumą, kuria sumažėjo krovinio vertė. Pažymėtina, kad iš esmės toks pat reguliavimas, krovinio sugadinimo atveju, yra įtvirtintas ir nacionaliniame teisės akte – Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatančiame, kad krovinį sužalojus vežėjas atsako sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė ir aiškino SMGS 1 priedo II skyriaus 8 punktą, kuriame expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, jog tuo atveju, kai krovinys vežamas su paskelbta krovinio verte, SMGS važtaraščio 3 grafoje „Siuntėjo pareiškimai“ turi būti nurodyta: „Paskelbta krovinio vertė ___ (suma žodžiu)“.

40.       Teisėjų kolegija sutinka su Draudiko atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad krovinio vertės atskleidimas vežėjui yra itin reikšmingas, nes ja remiantis vežėjas identifikuoja prisiimamos rizikos dydį. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent tam yra skirtos SMGS 17 straipsnio nuostatos, leidžiančioms krovinio siuntėjui ir vežėjui susitarti, kad krovinys bus vežamas su paskelbta krovinio verte (atitinkamai nurodant ją pagal SMGS 1 priedo II skyriaus 8 punkto reikalavimus). Priešingu atveju, t. y. vežimo sutartyje (važtaraštyje) nesant minėto susitarimo (kaip buvo šiuo byloje nagrinėjamu atveju), vežėjas prisiima krovinio vežimo riziką, neidentifikuodamas šios rizikos dydžio. Tokiu atveju, vežėjo atsakomybės dydis pagal aptartas SMGS nuostatas yra lygus krovinio vertės dydžiui (neribota vežėjo atsakomybė).

41.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad krovinio vertės deklaravimas muitinei nesusijęs su krovinio vertės deklaravimu SMGS prasme (susitarimu dėl krovinio vežimo su paskelbta krovinio verte). Krovinio vertės deklaravimui muitinei yra taikomi kitų teisės aktų reikalavimai ir atsakomybė dėl jų pažeidimo. Šio ginčo dalykas nėra susijęs su krovinio vertės deklaravimu muitinei ar su tuo susisijusios šalių atsakomybės, todėl šiame ginče teisiškai nėra reikšmingas.

Dėl sugadinto Krovinio vertės 

42.       Krovinio vertę Ekspeditorius įrodinėja Plytelių įsigijimo iš Italijos įmonės sąskaitomis. Prie Krovinio vertės Ekspeditorius taip pat prideda Krovinio transportavimo iki Lietuvos Respublikos kainą. Vežėjas su tokiu Krovinio vertės nustatymo būdu nesutinka, nurodydamas, kad neprisiėmė pareigos pervežti 206 090,95 Eur vertės Krovinį, nes pagal pateiktas Sąskaitas, kurių numeriai įrašyti važtaraščiuose, pervežamo Krovinio vertė buvo 21 026,63 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad Ekspeditorius nereiškia reikalavimo dėl atsiimtos Krovinio dalies už 11 215,14 Eur ir, kad už parduotą apgadintą Krovinį buvo gauta 5 000 Eur, Vežėjas sprendė, kad Ekspeditoriaus bendra nuostolių suma už apgadintą Krovinį yra 5 216,21 Eur (1 t., b. l. 82–83). Draudikas dėl Krovinio vertės palaikė Vežėjo poziciją.

43.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju taikytina SMGS 44 straipsnio 1 dalis, todėl kompensuojamos žalos dydis turi atitikti sumą, kuria sumažėjo krovinio vertė. Krovinio vertė, atsižvelgiant į tai, kad ji, kaip minėta, nebuvo nustatyta tvarka paskelbta, turi būti nustatoma pagal Krovinio kainą jo sugadinimo vietoje. Šiuo atveju sugadinto Krovinio kaina Lietuvoje susideda iš Krovinio įsigijimo kainos Italijoje bei Krovinio pristatymo iki Lietuvos kainos. Atsakovai neginčijo sąskaitose nurodytos Krovinio įsigijimo kainos, taip pat neginčijo ir Krovinio pristatymo iki Lietuvos (jūrinio pervežimo) kainos. Įrodymų, kurie paneigtų Krovinio vertę, t. y. jo įsigijimo bei pristatymo iki Lietuvos kainą (atitinkamai, 217 431,35 Eur ir 5 700 Eur), byloje nėra pateikta. 

44.       Dalis Krovinio nebuvo sugadinta, todėl Ekspeditorius dėl šios (nesugadintos) Krovinio dalies (11 215,14 Eur) reikalavimų nereiškia. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sugadinto Krovinio vertė nagrinėjamu atveju yra 211 916,21 Eur (206 216,21 Eur sugadinto Krovinio įsigijimo kaina, kuri apskaičiuota iš Krovinio įsigijimo kainos atėmus nesugadinto Krovinio įsigijimo kainą (1 t., b. l. 12, 15, 18, 24) ir 5 700 Eur Krovinio pristatymo iki Lietuvos kaina (1 t., b. l. 62)). 

45.       Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad dalis sugadinto Krovinio (Plytelių) buvo parduota už 5 000 Eur. Ekspeditorius iš atsakovų šios sumos taip pat nereikalauja. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtų pagrindas Ekspeditoriui priteisti solidariai iš atsakovų 206 916,21 Eur (211 916,21 Eur – 5 000 Eur) sugadinto Krovinio vertės žalos atlyginimą, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad Vežėjas pagal pretenziją dėl žalos 2017 m. balandžio 4 d. pervedė į ieškovų advokato sąskaitą 12 353,49 Eur (1 t., b. l. 134). Atsiliepime į ieškinį Vežėjas paaiškino, kad 5 216,21 Eur iš pervestos sumos yra už apgadintą Krovinį (1 t., b. l. 125), todėl priteistina suma mažintina šia Vežėjo pervesta advokatui suma ir Ekspeditoriui iš atsakovių solidariai priteistina 201 700 Eur žalos dėl sugadinto Krovinio atlyginimui. Kaip minėta, ši suma apskaičiuota iš sugadinto Krovinio vertės (211 916,21 Eur) atėmus 5 000 Eur (gautus už dalies sugadinto Krovinio pardavimą) ir 5 216,21 Eur (gautus iš Vežėjo kaip žalos atlyginimą už sugadintą Krovinį).

46.       Dėl Draudiko atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, jog ieškovai nepirko Krovinio (neapmokėjo nei vienos ieškovų pateiktos Krovinio įsigijimo iš Italijos sąskaitos), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje sprendžiama dėl Krovinio siuntėjo (Ekspeditoriaus) ir Krovinio Vežėjo tarpusavio teisių ir pareigų pagal Vežimo sutartis (važtaraščius). Vežimo teisiniuose santykiuose aplinkybė dėl to, kas yra vežamo krovinio savininkas, nėra teisiškai reikšminga. Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tik tarp Krovinio siuntėjo (Ekspeditoriaus) ir Krovinį priėmusio vežti Vežėjo bei Draudiko, kuris nagrinėjamo įvykio metu (2016 m. birželio 26 d.) buvo apdraudęs Vežėjo civilinę atsakomybę.

Dėl kitų nuostolių

47.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad taip pat buvo sugadinti du konteineriai (žala 5 683,02 Eur), o sugadinto Krovinio pristatymas ir iškrovimas kainavo 1 081,14 Eur (1 t., b. l. 61). Be to, pasak Ekspeditoriaus, iki 2016 m. spalio 14 d. buvo patirta 444 Eur sugadinto Krovinio saugojimo išlaidų. Šioms išlaidoms pagrįsti Ekspeditorius pateikė 2016 m. rugpjūčio 5 d. elektroninio laiško, siųsto iš el. pašto adreso daiva@smelte.lt, kopiją (1 t., b. l. 71). Šiame laiške nurodyta, kad suderintas krovinio sandėliavimo mokestis, taip pat nurodyta, kad bus atsiųsta sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šio el. laiško kopija nėra pakankamas įrodymas pagrįsti patirtas išlaidas, todėl laikytina, kad objektyviais įrodymais byloje pagrįsta kitų išlaidų iš viso už 6 764,16 Eur (5 683,02 Eur + 1 081,14 Eur).

48.       Kaip minėta, Vežėjas pagal pretenziją dėl žalos 2017 m. balandžio 4 d. pervedė į advokato sąskaitą 12 353,49 Eur (1 t., b. l. 134). Atsiliepime į ieškinį Vežėjas paaiškino, kad iš šios sumos 7 137,28 Eur yra kitos išlaidos (5 701,64 Eur už apgadintus konteinerius ir 1 435,64 Eur kitos išlaidos (1 t., b. l. 125). Iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1 435,64 Eur yra rūšiavimo ir sandėliavimo Smeltės terminale išlaidos (1 t., b. l. 165). Atsižvelgiant į tai, kad Vežėjas jau yra atlyginęs 7 137,28 Eur kitų, su Krovinio sugadinimu susijusių, išlaidų, darytina išvada, kad papildomai kiti nuostoliai (be sugadinto Krovinio vertės, nurodytos šios nutarties 44 punkte) Ekspeditoriui nepriteistini.

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinius santykius reglamentuojantį teisės aktą (SMGS), padarė nepagrįstą išvadą dėl sugadinto Krovinio vertės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atmesti Ekspeditoriaus ieškinį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Ekspeditoriaus ieškinys priteisti 207 345,62 Eur žalos atlyginimą tenkintas iš dalies ir Ekspeditoriui solidariai iš atsakovų priteistina 201 700 Eur žalos atlyginimo, bei 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės JK įmonės ieškinys, paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Ieškinyje prašoma priteisti 2 240 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad šias išlaidas sudaro ieškovės JK įmonės advokatui Ž. B. už teisines paslaugas sumokėti 2 000 Eur  (1 t., b. l. 79) bei  advokato Ž. B. patirtos 240 Eur vertimo, dokumentų įrišimo išlaidos (1 t., b. l. 73, 78). 

51.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės JK įmonės ieškinys buvo atmestas, todėl ji neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

52.       Ieškovas Ekspeditorius apeliaciniame skunde prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje.

53.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju Ekspeditorius iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui duomenų, kiek patyrė bylinėjimosi išlaidų, nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepateikė išlaidas ir jų dydį patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, Ekspeditoriaus prašymas dėl šių išlaidų priteisimo netenkinamas. 

54.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad už ieškinį 2017 m. rugpjūčio 23 d. buvo sumokėtas 2 530 Eur žyminis mokestis. Be to, 2 530 Eur žyminis mokestis buvo sumokėtas ir už apeliacinį skundą (2019 m. balandžio 17 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovo Ekspeditoriaus naudai, o žyminis mokestis yra bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 79 straipsnio 1 dalis), ieškovo Ekspeditoriaus naudai iš atsakovų priteistina po 2 530 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55.       Atsakovas Draudikas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 65,24 Eur bylinėjimosi (vertimo) išlaidų (2 t., b. l. 123). Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas Draudikui priteisė (po 32,62 Eur iš abiejų ieškovų). Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, atitinkamai turi būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

56.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 

57.       Kaip minėta, ieškinio reikalavimo suma buvo 207 345,62 Eur, vienam iš ieškovų (Ekspeditoriui) buvo priteista 201 700 Eur, todėl laikytina, kad šio ieškovo atžvilgiu buvo patenkinta 97 proc. reikalavimų. Atitinkamai, laikytina, kad Draudikas įgijo teisę į 3 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. į 1,96 Eur. Šios išlaidos Draudikui nepriteisiamos vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais (atsižvelgiant į priteistiną išlaidų dydį). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Draudikas atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transocean Lietuva“ (juridinio asmens kodas 300146061) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Transocean Lietuva“ solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) ir akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 201 700 Eur (du šimtus vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) žalos bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Transocean Lietuva“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 2 530 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 2 530 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                   Kazys Kailiūnas

          Agnė Tikniūtė

          Jūratė Varanauskaitė