Civilinė byla Nr. e2A-169-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00806-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U TA R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ETKC“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ULA Tochnologies“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje“ bei Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Projektų valdymo ir mokymo centras“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ETKC“ 117 450 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos darbo birža (dabar – Užimtumo tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Nepasirengusių darbo rinkai bedarbių, orientuotų į samdomą darbą, supažindinimo su darbo rinka“ paslaugoms pirkti (toliau – Konkursas). Dalyvaujantys byloje asmenys (ieškovė VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“, atsakovė UAB „ETKC“, tretieji asmenys UAB „ULA Tochnologies“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje“) 2016 m. gegužės 18 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. LDB 7/1 (toliau – Sutartis arba Sutartis Nr. 1), kuria jungtinės veiklos dalyviai (toliau – ir Parteriai), kooperuodami savo patirtį, žinias bei kitus išteklius, įsipareigojo veikti bendrai dalyvaujant minėtame Konkurse. Be to, tie patys Partneriai, išskyrus Vytauto Didžiojo universitetą, dalyvaujant naujam partneriui – Vilniaus Gedimino technikos universitetui, siekdami tų pačių tikslų tame pačiame Konkurse, 2016 m. gegužės 18 d. sudarė dar vieną jungtinės veiklos sutartį Nr. LDB 7/2 (toliau – Sutartis Nr. 2). Ieškovės teigimu, dėl atsakovės netinkamo Sutarties Nr. 1 vykdymo, netinkamo organizatoriaus funkcijų atlikimo, reikiamos informacijos nesuteikimo, buvo užkirstas kelias teikti ieškovei priskirtas paslaugas, dėl ko ji negavo Sutartimis numatyto atlygio. Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė Sutarties 2.4. papunkčio (atsakovė atsako už grupinių užsiėmimų organizavimą), 2.3.2. papunkčio (parneriai įsipareigojo teikti vienas kitam pagalbą visais vykdymo, organizaciniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su šios Sutarties tikslų pasiekimu) ir kt. nuostatų pažeidimu, o dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 117 450 Eur nuostolių dėl negautų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad Sutarties tikslas buvo įsteigti tiekėjų grupę (konsorciumą), kuri dalyvautų Konkurse, o Konkurso laimėjimo atveju – atliktų visą viešojo pirkimo paslaugų kiekį (Sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Sutartimis partneriai įsipareigojo užtikrinti tinkamą, sėkmingą ir savalaikį pirkimo sutarties ir joje numatytų veiklų įgyvendinimą; teikti vienas kitam pagalbą visais vykdymo, organizaciniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su Sutarties tikslų pasiekimu (Sutarties 2.3.1, 2.3.2 papunkčiai). Atsakovė įsipareigojo atsakyti už grupinių užsiėmimų organizavimą (įskaitant dalyvių registraciją, dalomosios medžiagos parengimą, lankomumo apskaitą ir pan.), už vizitų į įmones organizavimą, praktinių mokymų organizavimą, santykių su perkančiąja organizacija palaikymą), tuo tarpu ieškovė buvo atsakinga už praktinių mokymų įmonėse kokybę (Sutarties 2.4, 2.7 papunkčiai). Jungtinės veiklos dalyviai susitarė, kad visos ir bet kokios išlaidos, nuostoliai, susiję su partnerio konkrečiais įsipareigojimais, tenka šiam partneriui, išskyrus, jei tokios išlaidos (nuostoliai) yra patirti dėl kito partnerio kaltės; partneris, nevykdęs ir (ar) netinkamai vykdęs šioje Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, atlygina kitiems partneriams pastarųjų patirtas tiesiogines išlaidas ir nuostolius (Sutarties 5.2, 5.3 papunkčiai). Visi Sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie sudaryti raštu, pasirašyti Partnerių įgaliotų atstovų ir antspauduoti Partnerių antspaudais (Sutarties 6.2 papunktis).
5. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. spalio 17 d. raštu informavo perkančiąją organizaciją (Lietuvos darbo biržą), kad pasitraukia iš Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, kadangi nemato galimybės dirbti kartu su atsakove, be to, Sutartyse ieškovės atžvilgiu nustatyti įsipareigojimai ženkliai viršija galimybes ir pažeidžia sąžiningo ir skaidraus bendradarbiavimo principus. Reaguodama į tai, atsakovė 2016 m. spalio 18 d. pranešė Lietuvos darbo biržai ir ieškovei, kad ateityje abejose Sutartyse nustatys ieškovei tenkančią įsipareigojimų dalį ne mažesnę kaip 20 procentų bendroje vertėje ir panaikins abiejų Sutarčių 4.2 papunktį, pagal kurį garantijų išlaidas apmoka ieškovė. Atsižvelgdama į atsakovės 2016 m. spalio 18 d. raštą, ieškovė tą pačią dieną atšaukė 2016 m. spalio 17 d. pareiškimą dėl pasitraukimo iš Sutarčių. Partneriai 2016 m. spalio 25 d. pasirašė Susitarimą dėl 2016 m. gegužės 18 d. Sutarties Nr. 2 pakeitimo, kuriuo, be kita ko, perleido ieškovei teises į visų paslaugų teikimą 10-ame pirkimo objekte (Vilniaus teritorinėje darbo biržoje), kurio vertė 1 494 250 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šį projektą įgyvendino pilna apimtimi ir gavo sutartą atlygį. Be to, ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 22 d. pasirašė Papildomą susitarimą dėl Sutarties Nr. 1 3.6 papunkčio vykdymo.
6. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, kurio metu ieškovė siūlė atsisakyti savo teisės vykdyti dalį papildomų veiklų bei jas perleisti UAB „ETKC“ už 50 proc. 2016 m. lapkričio 22 d. susitarime dėl 2016 m. gegužės 18 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. LDB_7/1 3.6 papunkčio nurodytos sumos, tačiau atsakovė su tokiu pasiūlymu nesutiko. Siekdama taikiai išspręsti ginčą, siūlė ieškovei keisti Sutartį Nr. 1 ir perimti kuruoti ir teikti paslaugas visa apimtimi pasirinktinai Klaipėdos apskrityje arba Marijampolės apskrityje iki ieškovė pasieks 55 000 Eur pajamų sumą.
7. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė tokias išvadas: 1) priešingai nei 2016 m. spalio 25 d. Susitarimas dėl 2016 m. gegužės 18 d. Sutarties Nr. 2 pakeitimo, kurį pasirašė visi Partneriai ir kuriuo ieškovei buvo suteiktos visos teisės vykdyti pirkimo paslaugas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, 2016 m. lapkričio 22 d. Papildomas susitarimas dėl Sutarties Nr. 1 3.6 papunkčio vykdymo buvo pasirašytas tik ieškovės ir atsakovės, nesant kitų Partnerių sutikimo, taip pažeidžiant imperatyvius Sutarties Nr. 1 6.2 papunkčio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl toks Susitarimas negalioja ir ieškovė negali jo pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo; 2) ieškovė realių nuostolių nepatyrė, nes gavo daugiau nei buvo numatyta abiejų Sutarčių 3.6 papunkčiuose, t. y. pagal pateiktus į bylą duomenis Partneriai pagal abi Sutartis už paslaugas gavo 6 722 546,65 Eur, o ieškovei tenkanti dalis sudarė 1 494 250 Eur, taigi daugiau nei 20 proc. nuo viso projekto vertės; 3) savo pretenzijomis ir veiksmais ieškovė siekė (Sutarties Nr. 2 atveju ir įgyvendino) ne Sutarties 2.7 ir 3.6 papunkčiuose numatytų kompetencijų įgyvendinimo, bet kito rezultato, tačiau dėl to Partneriai nebuvo susitarę; 4) atsakovė yra lygiavertis jungtinės veiklos dalyvis, išskyrus Sutartyje numatytą atstovavimo išimtį, todėl dėl tariamų ieškovės nuostolių atsakovės kaltės nėra.
8. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nesant galimybės priimti naują sprendimą, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat ieškovė prašo atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytu susitarimu nėra pagrindo vadovautis, nes jis sudarytas tik dviejų, o ne visų Partnerių. Teismas neįsigilino į šalių ikisutartinius santykius, į tai, kad tokio tipo susitarimai buvo sudaryti ir tarp kitų šalių, kad tokia praktika buvo nusistovėjusi bei į partnerių sąsajumą (tretieji asmenys ir atsakovė yra susiję tiek per šeimos narius, tiek per darbinius santykius).
9.2. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad nuo pat pradžių ieškovės siekis buvo teikti paslaugas, o pasiūlymas dėl tam tikros sumos sumokėjimo už tai, jog ieškovė atsisakytų savo teisės vykdyti dalį papildomų veiklų ir kad jas perleistų atsakovei, buvo pasiūlytas tik kaip alternatyva po ilgo nesėkmingo bendravimo su atsakove dėl ieškovės siekiamų teikti paslaugų.
9.3. Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė realių nuostolių nepatyrė, nes gavo daugiau nei buvo numatyta abiejų Sutarčių 3.6 papunktyje. Teismas suklydo skaičiuodamas ieškovei sutartinių santykių pagrindu priklausančias sumas, kadangi neatsižvelgė į sumas, kurios buvo gautos de facto. Teismas nepasisakė ir visiškai nevertino ieškovės argumentų dėl tiesioginių ieškovės nuostolių, sukeltų tais pačiais atsakovės neteisėtais veiksmais. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina konkrečią tiesioginių išlaidų sumą. Ieškinys buvo pareikštas dėl 117 450 Eur sumos, laikant, kad netiesioginiai ieškovės nuostoliai apima ir tiesioginius nuostolius.
9.4. Padarydamas išvadą, kad ieškovė yra lygiavertis partneris, teismas neįsigilino į funkcijas, kurios buvo priskirtos atsakovei Sutartimi Nr. 1. Viena iš atsakovės funkcijų buvo praktinių mokymų organizavimas. Nors Sutartyje Nr. 1 nėra atskiros dalies, kurioje būtų nurodytos žodžių reikšmės, pasitelkiant tiek sisteminį, tiek pažodinį teisės aiškinimą, akivaizdu, kad ši funkcija suteikė atsakovei plačius įgalinimus ir pareigą užtikrinti, jog praktiniai mokymai įvyktų, todėl ieškovė kaskart ir kreipdavosi į atsakovę teiraudamasi, ką konkrečiai reikia atlikti, ir prašydama tinkamai viską organizuoti. Ieškovės nurodomus nuostolius sukėlė būtent atsakovei priskirtų funkcijų neatlikimas.
10. Atsakovė UAB „ETKC“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi Sutartį Nr. 1, todėl nėra pirmosios ir būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Pagal Sutarties Nr. 1 5.1 papunktį visi Partneriai prieš perkančiąją organizaciją atsako solidariai, o tai reiškia, kad visi Partneriai yra lygūs ir privalo tiesiogiai teikti paslaugas perkančiajai organizacijai. Pati ieškovė turėjo pareigą bendrauti ne tik su atsakove, bet ir kitais Partneriais, ypač su tais, kurie buvo atsakingi už praktinių mokymų kokybės užtikrinimą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė bent būtų bandžiusi teikti kokybės užtikrinimo paslaugas.
10.2. Ieškovė žalą kildina iš Papildomo susitarimo 1 punkto, pagal kurį ieškovei tenkanti įsipareigojimų vertės dalis sudaro 156 600 Eur. Minėta suma buvo skirta užtikrinti, kad ieškovės indėlis į bendrą veiklą sudarytų lygiai 20 proc. nuo visų Partnerių suteiktos paslaugų vertės. Taigi ieškovė galėtų reikalauti galimybės teikti daugiau paslaugų tik tuo atveju, jeigu ieškovės indėlis į bendrą veiklą būtų mažesnis kaip 20 proc. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrai iš viso ieškovė gavo 6 684 251,90 Eur pajamų vykdydama visas Sutartis, vien ieškovės suteiktų paslaugų vertė (1 455 955,25 Eur) per abi Sutartis sudarė 21,8 proc., o tai reiškia, kad ieškovė suteikė daugiau paslaugų nei buvo planuota.
10.3. Ieškovė nepateikė išsamių įrodymų ir apskaičiavimų dėl planuotų sąnaudų ir šių sąnaudų neatėmė iš planuojamų gauti pajamų, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos.
10.4. Nors ieškovė tvirtina, kad, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį Nr. 1, ieškovė būtų gavusi 117 450 Eur pajamų iš kokybės užtikrinimo paslaugų teikimo, tačiau ieškovė neįrodė, jog ji galėjo teikti kokybės užtikrinimo paslaugas.
10.5. Ieškovė tik formaliai nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys, tačiau jo niekaip neįrodė. Net darant prielaidą, kad atsakovė (nors to pagal Sutartį Nr. 1 neprivalėjo) būtų kvietusi ieškovę teikti kokybės užtikrinimo paslaugas, ieškovė nebūtų gavusi pajamų iš kokybės užtikrinimo paslaugų, kadangi pirkimo sutartyse, sudarytose su perkančiosiomis organizacijomis, nebuvo numatyta, kad į paslaugų apimtį patenka kokybės užtikrinimo paslaugos, tokios paslaugos ir nebuvo teikiamos.
10.6. Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas apskritai gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Sudarydama Sutartį Nr. 1 ir prisiimdama įsipareigojimus teikti kokybės užtikrinimo paslaugas, pati ieškovė turėjo dėti pastangas ir teikti šias paslaugas, tačiau pirmuosius Sutarties Nr. 1 vykdymo metus ieškovė apskritai jokių veiksmų, susijusių su Sutarties Nr. 1 vykdymu neatliko, pirmą kartą į atsakovę su prašymu teikti paslaugas kreipėsi įpusėjus Sutarties Nr. 1 vykdymui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos darbo birža (dabar – Užimtumo tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizavo ir vykdė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu „Nepasirengusių darbo rinkai bedarbių, orientuotų į samdomą darbą, supažindinimo su darbo rinka“ paslaugoms pirkti.
13. Ieškovė VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“, atsakovė UAB „ETKC“ bei tretieji asmenys UAB „ULA Tochnologies“, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija ir asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje“ 2016 m. gegužės 18 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. LDB 7/1, kuria jungtinės veiklos dalyviai kooperuodami savo patirtį, žinias bei kitus išteklius, įsipareigojo veikti bendrai dalyvaujant minėtame konkurse. Tie patys jungtinės veiklos dalyviai, išskyrus Vytauto Didžiojo universitetą, dalyvaujant naujam partneriui – Vilniaus Gedimino technikos universitetui, siekdami tų pačių tikslų tame pačiame Konkurse, 2016 m. gegužės 18 d. sudarė dar vieną jungtinės veiklos sutartį Nr. LDB 7/2. Abejose sutartyse jungtinės veiklos dalyviai susitarė kartu dalyvauti konkurse, pateikiant vieną bendrą pasiūlymą visoms dešimt (t. y. Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus teritorinėms darbo biržoms) arba kelioms konkurso dokumentuose nurodytoms pirkimo objekto dalims, ir, jeigu Konkursas bus laimėtas, atlikti visą pasiūlyme bei Konkurso dokumentuose numatytų darbų ir paslaugų kiekį.
14. Atsakovė visų Partnerių vardu 2016 m. spalio 26 d. sudarė sutartis su paslaugų pirkėjais (teritorinėmis darbo biržomis) (e. bylos t. 2, b. l. 10–16, 54–60; 99–105, 142–148, 192–198).
15. Partneriai 2016 m. spalio 25 d. pasirašė Susitarimą dėl 2016 m. gegužės 18 d. Sutarties Nr. 2 pakeitimo, kuriuo, be kita ko, perleido ieškovei teises į visų paslaugų teikimą 10-ame pirkimo objekte (Vilniaus teritorinėje darbo biržoje), kurio vertė 1 494 250 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šį projektą įgyvendino ir gavo sutartą atlygį.
16. 2016 m. lapkričio 22 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Papildomą susitarimą dėl Sutarties Nr. 1 3.6 papunkčio, kuriame numatyta, kad ieškovės įsipareigojimų vertės dalis (teikiamų paslaugų dalis) bendroje vertėje sudaro 2 proc., vykdymo (e. bylos t. 1, b. l. 63,71).
Dėl Papildomos susitarimo teisinės reikšmės
17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudarytas papildomas susitarimas negalioja.
18. Bylos medžiaga patvirtina, kad Sutarties Nr. 1 3.6 papunktyje šalys buvo susitarusios, kad ieškovės įsipareigojimų dalis (teikiamų paslaugų dalis) bendroje vertėje sudaro 2 proc. 2016 m. lapkričio 22 d. prie Sutarties Nr. 1 tarp ieškovės UAB „ETKC“ ir atsakovės VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ buvo sudarytas Papildomas susitarimas dėl Sutarties Nr. 1 3.6 papunkčio vykdymo, kuriame nustatyta, kad: 1) tuo atveju, jei 2016 m. gegužės 18 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. LDB_7/1 yra įgyvendinama pilna apimtimi, ieškovei pagal sutartį tenkanti įsipareigojimų vertės dalis (teikiamų paslaugų dalis) bendroje vertėje sudaro 156 600 Eur; 2) Jungtinės veiklos sutartį Nr. LDB_7/1 įgyvendinus mažesne apimtimi (už numatytą maksimalią), proporcingai mažėja ir šeštam partneriui tenkanti įsipareigojimų vertė; 3) Jeigu Jungtinės veiklos sutarties Nr. LDB_7/1 įgyvendinimą mažesne apimtimi (už numatytą maksimalią) sąlygojo kurio nors iš partnerių netinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, partneris, netinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, kompensuoja kitiems partneriams dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo likusių partnerių negautas pajamas; 4) šešto partnerio (ieškovės), vykdančio Sutarties Nr. 1 3.6 papunktį, 2 proc. dalis skaičiuojama nuo pasiūlymų, pateiktų pagal Sutartį Nr. 1, vertės. (e. bylos t. 1, b. l. 63, 71).
19. Sutarties Nr. 1 6 skyriaus, kuriame reglamentuojama sutarties galiojimo, pakeitimo ir nutraukimo tvarka, 6.2 papunktyje aiškiai numatyta, kad visi šios sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu, pasirašyti Partnerių įgaliotų atstovų ir antspauduoti Partnerių antspaudais.
20. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis).
21. Iš į bylą pateikto Papildomo susitarimo matyti, kad jis pasirašytas tik ieškovės ir atsakovės, o kitų Partnerių parašų nėra, kas suponuoja išvadą, jog Papildomas susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvius formos reikalavimus.
22. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Papildomo susitarimo 5 punkte šalys susitarė, jog dėl Sutarties Nr. 1 3.6 papunkčio, pagal kurį ieškovės (šešto partnerio) įsipareigojimų dalis (teikiamų paslaugų dalis) bendroje vertėje sudaro 2 proc., vykdymo ieškovė (šeštas partneris) ir atsakovė (pirmas partneris) ves derybas ir iki 2017 m. gegužės 31 d. sudarys atskirą susitarimą, tačiau toks susitarimas niekada ir nebuvo sudarytas, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės ir atsakovė taip ir nepasiekė sutarimo, kaip turėtų būti įgyvendintas Papildomos susitarimas dėl ieškovei priskirtos 156 600 Eur vertės įsipareigojimų dalies.
23. Apeliantės motyvas, kad nuspręsdamas nesiremti Papildomu susitarimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįsigilino į šalių ikisutartinius santykius bei į tarp kitų šalių nusistovėjusią praktiką dėl papildomų susitarimų sudarymo, atsižvelgiant į tai, jog panašaus pobūdžio 2016 m. spalio 25 d. Susitarimas dėl Sutarties Nr. 2 pakeitimo buvo pasirašytas visų Partnerių (e. bylos t. 1, b. l. 112–113),vertintinas kaip nepagrįstas.
24. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Papildomu susitarimu.
Dėl nuostolių atlyginimo
25. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsiranda pagrindas civilinės atsakomybės taikymui (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
26. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2016 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016 ir kt.).
27. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra apibūdinama kaip sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
28. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. šių sutarčių vienas iš kvalifikuojamųjų požymių yra sutarties šalių bendri tikslai ir veikla. Bendra susitariančių šalių veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2015).
29. Kaip matyti iš Sutarčių turinio, nagrinėjamu atveju šalys įsipareigojo, kooperuodamos savo patirtį, žinias bei kitus išteklius, veikti bendrai dalyvaujant Lietuvos darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnyba) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotame Konkurse ir, jeigu Konkursas bus laimėtas, atlikti visą pasiūlyme ir Konkurso dokumentuose numatytų darbų ir paslaugų kiekį.
30. Sutarties Nr. 1 2.3 papunktyje šalys susitarė, kad visi Partneriai įsipareigoja: 1) užtikrinti tinkamą, sėkmingą ir savalaikį pirkimo sutarties bei joje numatytų veiklų įgyvendinimą; 2) teikti vienas kitam pagalbą visais vykdymo, organizaciniais ir administraciniais klausimai, susijusiais su šios Sutarties tikslų pasiekimu; 3) Sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti vienas kitą apie bet kokį įvykį arba aplinkybes, kurios gali turėti įtakos šiai Sutarčiai arba jos vykdymui, šioje Sutartyje numatytoms šalių teisėms ir pareigoms arba lemti šios Sutarties pažeidimą; 4) tinkamai ir laiku atlikti bet kokius įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje, kitose šalių bendrai sudarytose sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose.
31. Sutarties Nr. 1 2.4 papunktyje numatyta, kad atsakovė (pirmasis partneris) atsako už grupinių užsiėmimų mokymų organizavimą (įskaitant dalyvių registraciją, dalomosios medžiagos parengimą, lankomumo apskaitą ir pan.), už vizitų į įmones organizavimą, praktinių mokymų organizavimą, santykių su perkančiąja organizacija palaikymą. Pagal Sutarties 2.7 papunktį ieškovė (šeštasis partneris) atsakė už praktinių mokymų įmonėse kokybės užtikrinimą.
32. Sutarties 5 dalyje šalys susitarė dėl Partnerių atsakomybės. Partneriai už netinkamą įsipareigojimų perkančiajai organizacijai vykdymą atsako solidariai (5.1 papunktis); visos ir bet kokios išlaidos, nuostoliai, susiję su Partnerio konkrečiais įsipareigojimais, tenka šiam Partneriui, išskyrus, jei tokios išlaidos (nuostoliai) yra patirti dėl kito partnerio kaltės (5.2 papunktis); Partneris, įvykdęs ir (ar) netinkamai vykdęs Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, atlygina kitiems Partneriams pastarųjų patirtas tiesiogines išlaidas ir nuostolius (5.3 papunktis).
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.3 ir 2.4 papunkčius, nes nebendradarbiavo ir neteikė jai pagalbos, dėl ko ji patyrė nuostolius negaudama numatytų pajamų, todėl, remdamasi Sutarties Nr. 1 5.3 papunkčiu prašo atlyginti nuostolius.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
35. Kaip minėta, Sutarties 2.3.2 papunktyje, laimėjus Konkursą ir pasirašius sutartį su perkančiąja organizacija, visi Partneriai, be kita ko, įsipareigojo teikti vienas kitam pagalbą visais vykdymo, organizaciniais ir administraciniais klausimais, susijusiais su Sutarties tikslų pasiekimu.
36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
37. Iš Sutarčių 2.4 ir 2.7 papunkčių matyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė turėjo savo atsakomybės sritis: atsakovė buvo atsakinga už grupinių užsiėmimų mokymų organizavimą, už vizitų į įmones organizavimą, praktinių mokymų organizavimą bei santykių su perkančiąja organizacija palaikymą. Tuo tarpu ieškovė ir asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje“ bei Vilniaus pramonės ir verslo asociacija buvo atsakingos už praktinių mokymų įmonėse kokybės užtikrinimą. Niekur Sutartyse nebuvo numatyta, kad atsakovė VšĮ UAB „ETKC“ būtų buvusi atsakinga ir už praktinių mokymų įmonėse kokybės užtikrinimą, todėl darytina išvada, jog ieškovė kokybės užtikrinimo paslaugas privalėjo teikti derindama su kitais analogiškas paslaugas teikusiais partneriais, t. y. asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje“ bei Vilniaus pramonės ir verslo asociacija (ketvirtuoju ir penktuoju partneriais).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, vykdama sutartinius įsipareigojimus, buvo susidūrusi su kokiomis nors kliūtimis, už kurias būtų buvusi atsakinga atsakovė UAB „ETKC“, ir kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovę prašydama pagalbos, susijusios su Sutarties Nr. 1 vykdymu, o atsakovė, pažeisdama bendradarbiavimo principą, būtų atsisakiusi suteikti prašomą pagalbą.
39. Įvertinus į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą el. paštu (e. bylos t. 1, b. l. 88–90), darytina išvada, kad ieškovė į atsakovę kreipdavosi ne dėl pagalbos vykdant konkrečiai jai Sutartimi Nr. 1 priskirtą kokybės užtikrinimo paslaugą, o siekdama perimti atsakovei priskirtą funkciją – grupinių mokymų organizavimą, pavyzdžiui, 2017 m. rugpjūčio 21 d. el. laiške ieškovė atsakovei siūlė apskritai tam tikruose rajonuose organizuoti mokymus, o tokie ieškovės interesai neatitinka Sutartyse nustatyto šalių įsipareigojimų pasiskirstymo (Sutarčių 2.3 ir 2.7 papunkčiai), todėl tokie ieškovės pagalbos prašymai negalėjo būti tenkinami.
40. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė su prašymu teikti paslaugas į atsakovę pirmą kartą kreipėsi tik įpusėjus Sutarties Nr. 1 vykdymui (e. bylos t. 1, b. l. 90), o instrukcijų, kaip reiktų vykdyti kokybės užtikrinimo paslaugas taip pat buvo prašoma tik 2018 m. balandžio mėn. (e. bylos t. 1, b. l. 35–36), kas, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia abejoti ir pačios ieškovės tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.
41. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 ir kt.).
42. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jokių neteisėtų atsakovės UAB „ETKC“ veiksmų, kurie būtų galėję sąlygoti žalos atsiradimą ieškovei (CPK 178 straipsnis).
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl visų aplinkybių, jei tokios aplinkybės, nenustačius kitų sąlygų, tampa teisiškai nereikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-421/2017).
44. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio) vertinimo ir su tuo susijusių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
47. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
48. Atsakovės atstovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „ETKC“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 512,50 Eur.
49. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
50. Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytas maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį į skundą parengimą užmokesčio dydis – 1 261,39 Eur (1.3 koeficientas dauginamas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (atsiliepimai į atskirąjį skundą parengtas 2019 m. gegužės mėn., o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 m. IV ketv., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 970,3 Eur). Kadangi už atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistino užmokesčio maksimalų dydį, jos, atsižvelgiant į suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, mažintinos iki 1 000 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ETKC“ (juridinio asmens kodas 135989233) iš ieškovės viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymų centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė