Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-389-174/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01078-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. birželio 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarties V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
2012 m. vasario 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Nusikalstamų veikių eismo augumui tyrimo grupės specialistas Artūras Burba V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-1450133-12 už tai, kad ji 2012-02-21 13.15 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 72, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukimo vietoje, sukdama į kairę ne nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto posūkiui į kairę, susidūrė su iš kairės pusės į kairę sukančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais savo veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 111 punktų reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2012 m. vasario 28 d. nutarimu V. S. pripažino kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir paskyrė 120 Lt baudą. Šį nutarimą V. S. apskundė apylinkės teismui.
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimas Nr. 30N-1464171-12, ir V. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 priimtą nutarimą, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 120 Lt bauda už tai, kad ji 2012-02-21, apie 13.15 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 72, vairuodama automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukimo vietoje suko į kairę ne nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto posūkiui į kairę ir susidūrė su iš kairės pusės į kairę sukančiu automobiliu. Tokiais veiksmais, V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 111 punktų reikalavimus.
Apelianto teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimas ir byla grąžinta Kelių policijos biurui papildomam bylos aplinkybių tyrimui, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir priėmė neteisėtą nutartį. Apelianto teigimu, eismo įvykio kilimo priežastinis ryšys yra Kelių eismo taisyklių 9, 111 punktų pažeidimai. Automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja prieš sukdama į kairę ar apsisukdama privalėjo pasitraukti prie kairio važiuojamosios dalies krašto (KET 111 p.). Kadangi ji to nepadarė, paliko tarpą kitam automobiliui pravažiuoti, iš paskos važiavęs automobilis „Audi“ įvažiavo į apsisukimo vietą, važiuodamas palei kairį važiuojamosios dalies kraštą. „Audi“ automobilio vairuotojas lenkimo nevykdė, nes sąvoka lenkimas – vienos ar kelių transporto priemonių pralenkimas išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Kelio ženklas Nr. 527 „Apsisukimo vieta“ naudojamas apsisukimo vietai pažymėti, o ne žymi apsisukimą viena juosta. Automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepažiūrėjo į kairę, neįvertino, kad greta stovi kita transporto priemonė ir pajudėjusi ją kliudė. „Audi“ vairuotojas Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
V. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo reikšmingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl V. S. KET 9 ir 111 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 9 p. nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 111 p. nustato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
V. S. buvo nubausta už tai, kad prieš apsisukdama nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Šioje byloje nagrinėjama, ar V. S. pažeidė KET 9 ir 111 punktų reikalavimus ir jeigu pažeidė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.
Kelio ženklinimas Taikos pr. nedraudžia apsisukimo manevro. Iš byloje esančių fotonuotraukų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apsisukimo kelio juostoje, kuri yra plati ir gali tilpti keletas automobilių. Kaip matyti iš pačios V. S. paaiškinimų, ji neneigia tos aplinkybės, kad apsisukimo manevrą pradėjo ne nuo kairio važiuojamosios dalies krašto, o labiau nuo vidurio, tai matyti ir iš pateiktų fotonuotraukų, nes V. S. iš kairės tilpo dar vienas automobilis. Kaip minėta, pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 111 p. nustatė, kad prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Taigi automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoja V. S., prieš sukdama į kairę privalėjo pasitraukti prie kairio važiuojamosios dalies krašto (KET 111 p.), tačiau to nepadarė, paliko tarpą kitam automobiliui pravažiuoti, iš paskos važiavęs automobilis „Audi A4“ įvažiavo į apsisukimo vietą, važiuodamas palei kairį važiuojamosios dalies kraštą. Nors V. S. teigė stovėjusi laikydamasi nuo kelkraščio tam tikro atstumo, nes jis buvo apsnigtas, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad apsisukimo vieta yra pakankamai plati, nes iš kairės galėjo nekliudomai įvažiuoti automobilis „Audi A4“, todėl akivaizdu, kad V. S. pažeidė KET 111 p. reikalavimą sukti nuo važiuojamosios dalies krašto. Tokios aplinkybės rodo, kad V. S. neįsitikino savo manevro saugumu, kad saugiai, nesutrukdydama kitiems eismo dalyviams galės apsisukti, neįvertino, kad iš paskos važiuojantis automobilis gali priartėti ir kad tokiu būdu jam bus užtvertas kelias. Akivaizdu, kad plačioje apsisukimo vietoje, kurioje gali tilpti du automobiliai, toks V. S. manevras (apsisukimas ne nuo kairio važiuojamosios juostos krašto, o nuo vidurio), galėjo suklaidinti iš paskos važiuojančius vairuotojus. Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota, kad automobilis „Volkswagen Golf“ stovi priekine dalimi įvažiavęs į priešingą eismo juostą skersai, tai matyti ir iš fotonuotraukų. Akivaizdu, kad iš paskos nuo kairio kelkraščio ne itin dideliu atstumu važiavusio automobilio „Audi A4“ vairuotojas negalėjo iš anksto suprasti tikrųjų V. S. ketinimų posūkio manevrą, pradėtą nuo apsisukimo juostos vidurio, baigti staiga sukant kairiau, apvažiuojant automobilį „Audi A4“ iš dešinės, ir priimti sprendimą, nes kelias, į kurį buvo daromas posūkio manevras, yra trijų eismo juostų. Tačiau V. S., prieš pradėdama važiuoti, t. y. prieš posūkio manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepažiūrėjo į kairę, neįvertino, kad greta stovi kita transporto priemonė ir pajudėjusi ją kliudė. Automobiliams padarytų apgadinimų vieta ir pobūdis (automobiliui „Volkswagen Golf“ deformuotas priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys; automobiliui „Audi A4“ deformuotas priekinis bamperis, b. l. 12) rodo, kad V. S. pirmoji suko į kairę, neįvertinusi, kad greta stovi kita transporto priemonė ir pajudėjusi ją kliudė. V. S. aiškinimas, kad ji įvažiavo į vienos eilės posūkio ruožą pirma, ir automobilio „Audi A4“ vairuotojas negalėjo stovėti šalia ir lenkti iš kairės, nepagrįstas. Priešingai tokiam V. S. tvirtinimui, kelio ženklas 527 „Apsisukimo vieta“ naudojamas apsisukimo vietai pažymėti, o ne žymi apsisukimą viena juosta. Be to, skirtingai nei aiškino V. S., automobilio „Audi A4“ vairuotojas lenkimo nevykdė, nes sąvoka lenkimas – vienos ar kelių transporto priemonių pralenkimas išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą.
Remiantis aptartų duomenų visuma, nekyla abejonių, kad eismo įvykis kilo dėl V. S. KET 9 ir 111 punktų reikalavimų pažeidimo, nes būtent šių KET reikalavimų nesilaikymas suklaidino iš paskos važiuojantį „Audi A4“ vairuotoją. Dėl to pagrįstai V. S. veiksmai įvertinti KET 9 ir 111 punktų reikalavimų pažeidimu, nulėmusiu eismo įvykio kilimą. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, anksčiau aptarti objektyvūs bylos duomenys neginčijamai patvirtina administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties buvimą V. S. veikoje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, padarė neteisingas išvadas dėl būtinumo atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, nes eismo įvykio mechanizmas yra aiškus, abejonių dėl eismo įvykį sukėlusio asmens kaltės nėra, todėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nebuvo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nutartis naikintina, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimą.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą.
Palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2012-02-28 nutarimą, kuriuo V. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 120 Lt bauda.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėja Violeta Miliuvienė